Legislator Case Law & Legislation
b7b455eb-2cc5-4686-8a48-a9bd1070d309 AI generated

b7b455eb-2cc5-4686-8a48-a9bd1070d309 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b7b455eb-2cc5-4686-8a48-a9bd1070d309
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

G., ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas 282-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2007-06-01 su ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l. 1-8) kreipėsi į Vilniaus m. 1-Ä jį apylinkės teismÄ ir prašė pripažinti negaliojančia 2005-04-29 ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuomos teise valdo 0,3799 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame yra ieÅ¡kovo nariams nuosavybės teise priklausantys požeminiai garažai, taip pat G.

Legislator headnote

AI generated

b7b455eb-2cc5-4686-8a48-a9bd1070d309 · Vilniaus apygardos teismas: Tai reiÅ¡kia, kad bendrijos nariai nepatvirtino sandorio ir ėmėsi priemonių apsaugoti pažeistus savo interesus. Ginčijama sutartis iÅ¡ esmės neatitinka ieÅ¡kovo bendrijos veiklos tikslų, prieÅ¡tarauja tikrajai bendrijos narių valiai, sutartis nėra įvykdyta ir nėra vykdoma, todėl teismas jÄ pripažino  negaliojančia pagal CK 1.82 str. Pripažinti ginčijamÄ sutartį negaliojančia pagal CK 1.91 str. teismas pagrindo nenustatė, nurodęs, jog duomenų apie trečiojo asmens piktavaliÅ¡kÄ susitarimÄ su atsakovu, apie jo materialinį suinteresuotumÄ ar naudos gavimÄ , sudarant ginčijamÄ sandorį su atsakovu, nesama.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1964-464/2012Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1.10.; 21.4.2.1.; 71. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. lapkričio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Acumen“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo 282-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Acumen“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo A.

G., ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas 282-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2007-06-01 su ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l. 1-8) kreipėsi į Vilniaus m. 1-Ä jį apylinkės teismÄ ir prašė pripažinti negaliojančia 2005-04-29 ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuomos teise valdo 0,3799 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame yra ieÅ¡kovo nariams nuosavybės teise priklausantys požeminiai garažai, taip pat G.

Ž. nuosavybės teise priklausantis statinys – autoservisas. 2005-04-29 Å¡alių sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį ieÅ¡kovo vardu pasirašė A. G., nurodydamas, kad veikia pagal bendrijos įgaliotinių susirinkimo 2004-01-10 nutarimÄ , nors juridinių asmenų registre jis net nebuvo įregistruotas bendrijos pirmininku. Sutartis sudaryta, kai galiojo ieÅ¡kovo įstatų 2000-10-05 redakcija, pagal kuriÄ bendrijos valdymo organai yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, įgaliotinių susirinkimas, bendrijos valdyba ir bendrijos pirmininkas.

SprendimÄ dėl disponavimo bendrijos turtu turėjo teisę priimti arba visuotinis narių susirinkimas, arba ieÅ¡kovo įgaliotinių susirinkimas, jei tokie įgaliotiniai buvo iÅ¡rinkti, ir tik jeigu visuotinis narių susirinkimas perdavė bendrijos įgaliotinių susirinkimui dalį savo teisių ir pareigų. IeÅ¡kovo visuotinis narių susirinkimas klausimo dėl sutarties sudarymo nesvarstė ir tokios sutarties sudarymui nebuvo pritaręs. 2004-01-10 bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolas, kuriuo A.

G. yra įgaliojamas paruoÅ¡ti ketinimo sutartį su investitoriumi ir jÄ pasiraÅ¡yti bendrijos vardu, negali suteikti jam teisės veikti bendrijos vardu ir sudaryti sandorius. Atsakovas su trečiuoju asmeniu piktavaliÅ¡kai buvo sutarę sudaryti sutartį, naudingÄ atsakovui. Trečiasis asmuo, atskirai susitikinėdamas su bendrijos nariais, ant popieriaus lapų, kuriuose nebuvo jokio teksto, rinko paraÅ¡us dėl neva garažų stogo remonto, dėl maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės įrengimo, neaiÅ¡kių siÅ«lomų statybų Å¡alia garažų. 2004-05-20 visuotiniame narių susirinkime ieÅ¡kovo nariai pasisakė prieÅ¡ bet kokias statybas bendrijos naudojamame žemės sklype.

Atsakovas UAB „Acumen“ atsiliepimu (t. 1 b.l. 111-112) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog bendrijos įgaliotinių susirinkimas galėjo spręsti visus bendrijos visuotiniam susirinkimui priskirtus klausimus. Kadangi bendrijoje yra daug narių ir bendrijos narių visuotinį susirinkimÄ suÅ¡aukti yra sudėtinga, bendrijos visuotinis narių susirinkimas buvo pavedęs visus jo kompetencijai priskirtus klausimus spręsti įgaliotinių susirinkimui. Nors 2004-01-10 protokolas ir turi kai kurių formos trÅ«kumų, tai automatiÅ¡kai nedaro jo negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-12-20 sprendimu (t. 3, b.l. 108-113) ieÅ¡kinį patenkino ir pripažinti negaliojančia 2005-04-29 jungtinės veiklos sutartį, sudarytÄ tarp 282-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir UAB „Acumen“, priteisė iÅ¡ UAB „Acumen“ 1552 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų 282-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai, taip pat priteisti iÅ¡ UAB „Acumen“ 30,88 Lt teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Teismas nurodė, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojo ieÅ¡kovo įstatų 2000-10-05 redakcija, pagal kurios 5.1 p. bendrijos valdymo organai yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas (aukščiausias bendrijos valdymo organas), įgaliotinių susirinkimas (visuotiniam susirinkimui nutarus ir iÅ¡rinkus įgaliotinius), bendrijos valdyba (kuriÄ renka visuotinis bendrijos arba įgaliotinių susirinkimas) ir bendrijos pirmininkas (kurį renka įgaliotinių susirinkimas).

Bendrijos pirmininkas pagal 2000-10- 05 įstatų 5.6.8.p. turi teisę sudaryti bendrijos vardu sutartis ir kitus sandorius, tačiau nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarkÄ pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 str. 7 p. turi teisę bendrijos narių susirinkimas arba bendrijos įgaliotinių susirinkimas, jei tokie įgaliotiniai buvo iÅ¡rinkti ir jei visuotinis susirinkimas perdavė jam dalį savo teisių ir pareigų pagal įstatymo 19 str. Teismas nurodė, jog Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-03-30 sprendimu, c.b.

Nr.2-329-833/2010 buvo nustatytas prejudicinis faktas, jog sprendimÄ sudaryti jungtinės veiklos sutartį turėjo priimti visuotinis ieÅ¡kovo bendrijos narių susirinkimas. GESB Nr. 282 Narių susitikimo sÄ raÅ¡o teismas nepripažino bendrijos narių visuotiniame susirinkime ar įgaliotinių susirinkime iÅ¡reikÅ¡ta bendrijos narių valia dėl ginčijamo sandorio sudarymo, nes nesant galiojančio bendrijos susirinkimo sprendimo, bendrijos pirmininkas A. G. neturėjo teisės priimti sprendimo dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčijamo sandorio sudarymas prieÅ¡taravo jį sudariusio juridinio asmens teisnumui - jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens valdymo organų kompetencijos. Ginčijamo sandorio Å¡alis – 282-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija negali verstis veikla, nesusijusia su daugiabučio namo ar, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju, garažų valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu.

Tuo tarpu ginčijamas sandoris sudarytas dėl gyvenamųjų namų statybos su komercinės paskirties patalpomis, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams. Sutartį sudaręs atsakovas UAB „Acumen“ yra verslininkas, todėl jam keliami didesni atidumo reikalavimai, t. y. atsakovas kaip verslininkas ir juridinis asmuo turėjo žinoti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, reglamentuojančio bendrijos atstovavimÄ , reikalavimus ir įsitikinti, ar bendrijos pirmininkui A.

G. tikrai suteikta teisė pasiraÅ¡yti jungtinės veiklos sutartį. Bylos medžiaga patvirtina ir tokiÄ aplinkybę, jog bendrijos nariai po sutarties sudarymo ėmėsi veiksmų atÅ¡aukti A. G. iÅ¡ pirmininko pareigų, kreipėsi su skundu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos bei Vilniaus m. savivaldybę nesutikdami su jungtinės veiklos sutartimi, kreipėsi į teismÄ dėl 2004-01-10 ir 2004-04-29 įgaliotinių sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Tai reiÅ¡kia, kad bendrijos nariai nepatvirtino sandorio ir ėmėsi priemonių apsaugoti pažeistus savo interesus. Ginčijama sutartis iÅ¡ esmės neatitinka ieÅ¡kovo bendrijos veiklos tikslų, prieÅ¡tarauja tikrajai bendrijos narių valiai, sutartis nėra įvykdyta ir nėra vykdoma, todėl teismas jÄ pripažino  negaliojančia pagal CK 1.82 str. Pripažinti ginčijamÄ sutartį negaliojančia pagal CK 1.91 str. teismas pagrindo nenustatė, nurodęs, jog duomenų apie trečiojo asmens piktavaliÅ¡kÄ susitarimÄ su atsakovu, apie jo materialinį suinteresuotumÄ ar naudos gavimÄ , sudarant ginčijamÄ sandorį su atsakovu, nesama.

Trečiasis asmuo sutartį pasirašė nurodydamas, kad veikia pagal 2004-01-10 įgaliotinių susirinkimo nutarimÄ , o ne pagal “GSEB Nr.282 Narių susitikimo sÄ raÅ¡Ä â€œ, nėra ir įrodymų, jog bÅ«tent atsakovo sumokėtas 2420 Lt avansas panaudotas 2400 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti už trečiojo asmens pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį bendrijai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas UAB „Acumen“ apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 118-134) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-20 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nebuvo visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti byloje surinkti įrodymai, netinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl sutarties galiojimo bei pripažindamas jÄ negaliojančia, pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo nuostoliais, kuriuos jis patirs sutartį pripažinus negaliojančia.

Priimant ginčijamÄ sprendimÄ , nebuvo pasisakyta, kodėl vieni įrodymai laikomi patikimesniais už kitus, kodėl atmetami atsakovo pateikiami įrodymai bei atsikritimų argumentai. Tai lėmė, kad sutartis nepagrįstai pripažinta negaliojanti remiantis CK 1.82 str. Pažymi, jog sandorio prieÅ¡taravimas juridinio asmens teisnumui nėra pakankamas pagrindas taikyti ultra vires doktrinÄ . Net ir darant prielaidÄ , jog sutartis iÅ¡ tiesų prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo teisnumui, t.y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens valdymo organų kompetencijos, ieÅ¡kovo sudaryti sandoriai pagal ultra vires doktrinÄ gali bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais tik iÅ¡imtiniais atvejais, t.y. ieÅ¡kovui įrodžius, jog kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga.

Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , sudarant sutartį, teismas konstatavo nepagrįstai. Civilinėje byloje Nr. 2-329-833/2010 buvo dirbtinai įrodinėjami faktai, t.y. tai, jog 2004-01-10 bei 2004-04-29 ieÅ¡kovo įgaliotinių priimti protokolai, kuriuose buvo užfiksuoti sprendimai pritarti sutarties sudarymui su atsakovu, yra negaliojantys. Civilinėje byloje Nr. 2-329-833/2010 ieÅ¡kovas bei ieÅ¡kinį pareiÅ¡kę B. K. ir V. P. akivaizdžiai piktnaudžiavo jiems suteiktomis subjektinėmis ir procesinėmis teisėmis, t.y. savo teises įgyvendino priemonėmis, kurios nesuderinamos su tų teisių paskirtimi, nepagrįstai bei neteisėtai suvaržė atsakovo teises ir padarė jam žalÄ .

Teismas neįgyvendino proceso tikslų bei nenustatė materialios tiesos. Teismas netinkami taikė teisės normas susijusias su piktnaudžiavimu teise, civilinio proceso tikslų įgyvendinimu, proceso paskirtimi, o taip pat prejudicinių faktų reikÅ¡me bylos nagrinėjimui.Sutartimi Å¡alys įsipareigojo bendrai veikdamos bei kooperuodamos žinias atlikti ieÅ¡kovui priklausančių garažo patalpų remontÄ bei pastatyti gyvenamÄ jį namÄ ar namus su komercinės paskirties patalpomis ir automobilių stovėjimo aikÅ¡tele.

Atsakovo įsitikinimu, sutartis sudarymo metu negalėjo prieÅ¡tarauti ir neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovo įstatams bei veiklos tikslams. Sudarydamas sutartį, ieÅ¡kovas įnešė į bendrÄ jungtinę veiklÄ Å¾emės sklypo, esančio L. A. g. 1A,Vilniuje, nuomos teisę, o atsakovas už tai įsipareigojo atlikti ieÅ¡kovo nariams priklausančių garažų patalpų pagerinimÄ . Sutartis, prieÅ¡ingai nei nurodoma sprendime, neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo įstatams bei veiklos tikslams, vadinasi, ir ieÅ¡kovo įstatams.

Pažymi, jog sutartimi ieÅ¡kovas neperleido atsakovui žemės sklypo nuomos teisių, o mainais už ieÅ¡kovui priklausančių garažo patalpų remontÄ iÅ¡ esmės davė sutikimÄ laisvame žemės sklypo virÅ¡ garažo patalpų statyti gyvenamosios paskirties namÄ bei automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Sudarydamas sutartį, atsakovas buvo atidus ir rÅ«pestingas, todėl nesutinka ir su sprendime nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovas, kaip verslininkas ir juridinis asmuo, žinojo ar turėjo žinoti, kad bendrijos pirmininkas A.

G. virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Nei Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymas, nei sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ galioję ieÅ¡kovo įstatai nenumatė apribojimo bendrijos įgaliotiniams priimti sprendimų dėl sutarčių sudarymo su trečiaisiais asmenimis dėl ieÅ¡kovui priklausančių garažo patalpų remonto tvarkos ir bÅ«do, o taip pat dėl žemės sklypo nuomos teisių. Atsakovui gavo net du ieÅ¡kovo įgaliotinių protokolus - 2004-01-10 ir 2004-04-29, kuriuose buvo atitinkamai įtvirtinti sprendimai surasti investitorių ieÅ¡kovui priklausančių garažo patalpų remontui atlikti, nes savų lėšų ieÅ¡kovas tam neturėjo.

Protokoluose sutartį pasiraÅ¡yti buvo įpareigotas ieÅ¡kovo primininkas A. G., todėl atsakovui pagrindo abejoti, jog A. G. turi teisę sudaryti sutartį, nebuvo. Bet kuris kitas atidus, protingus ir apdairus asmuo, žinodamas teisės aktus, o taip pat disponuodamas net dviem ieÅ¡kovo valdymo organo sprendimais, kurie sutarties sudarymo dienÄ buvo galiojantys ir nenuginčyti, nebÅ«tų galėjęs žinoti ar suvokti, jog A. G. yra netinkamai įgaliotais ir pasiraÅ¡ydamas sutartį tariamai virÅ¡ija savo įgaliojimus.

Teismas negalėjo sprendime konstatuoti, jog ieÅ¡kovo nariai nepritarė sutarties sudarymui, vadovaujantis tik 3 liudytojų parodymais. Tačiau net ir laikant, jog iÅ¡ tiesų atsakovo nariai nepatvirtino sutarties, byloje nesustačius, jog atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas sudarydamas sutartį, sutartis nepagrįstai pripažinta negaliojančia. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė savo teisės ar teisėto intereso pažeidimo. IÅ¡ sutarties turinio akivaizdu, jog ieÅ¡kovas gaus objektyviÄ materialiÄ naudÄ t.y. atsakovo sÄ skaita bus sutvarkytas nariams priklausantis turtas – garažai.

IeÅ¡kovas 282-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimu (t. 3, b.l. 149-163) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-20 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Atsakovas, nežinant ieÅ¡kovo bendrijos nariams, nesant bendrijos visuotinio narių susirinkimo pritarimo, nederinus su bendrijos nariais jokios sutarties sÄ lygų/projektų, su buvusiu bendrijos pirmininku A. G. 2005-04-29 pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kuria neva ieÅ¡kovas sutiko dalyvauti komerciniame projekte - įneÅ¡ti į jungtinę veiklÄ iÅ¡ valstybės iÅ¡sinuomotÄ 0,3799 ha žemės sklypÄ bendram tikslui pasiekti, t.y. pastatyti gyvenamuosius namus su komercinėmis patalpomis ir automobilių stovėjimo aikÅ¡tele.

Nuosavybės teisė į naujai sukurtus nekilnojamojo turto objektus turėjo atitekti atsakovui, o ieÅ¡kovui bÅ«tų atitekę garažo pagerinimai. Bendrija niekada nebuvo pritarusi jokioms gyvenamųjų namų statyboms bendrijos valdomame žemės sklype bei ant garažo. Nors A. G. teismine tvarka bandė ginčyti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus dėl jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, tačiau minėti A. G. ieÅ¡kiniai nebuvo patenkinti. Po A. G. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pastarasis negrÄ Å¾ino/neperdavė naujai iÅ¡rinktam bendrijos pirmininkui J.

K. jokių bendrijos dokumentų, antspaudo, piniginių lėšų ir pan. Bendrijos aukščiausiasis valdymo organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuris niekada nėra priėmęs sprendimo pritarti gyvenamųjų namų statyboms su komercinėmis patalpomis bei automobilių stovėjimo aikÅ¡tele bendrijos iÅ¡sinuomotame žemės sklype. Apeliantas neneigia ir tos aplinkybės, jog žinojo, kad bendrijos aukščiausiuoju valdymo organu yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Atsakovas nenurodo įtikinamos priežasties, kuri paaiÅ¡kintų, kodėl jis, bÅ«damas savo veiklos profesionalas, nebandė atvirai bei sÄ Å¾iningai iÅ¡kelti gyvenamųjų namų su komercinėmis patalpomis bei automobilių stovėjimo aikÅ¡tele statybų klausimo visuotiniame bendrijos narių susirinkime, kodėl neteikė jungtinės veiklos sutarties projekto bendrijos nariams susipažinti, apsvarstyti, pastaboms pareikÅ¡ti ir pan.

Pirmosios instancijos teismui pakako duomenų, pagrindžiančių akivaizdų ir kryptingÄ UAB „Acumen“ veikimÄ , siekiant sudaryti vaizdÄ , jog bendrijos nariai neva pritaria gyvenamųjų namų statyboms bei jungtinės veiklos sudarymui. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-03-30 sprendimu c.b. Nr. 2-329-833/2010 pripažinta, kad tiek kompetencijos virÅ¡ijimas, tiek kvorumo nebuvimas yra įrodyti, t.y. nustatyti prejudiciniai faktai, kurių bendrijai papildomai įrodinėti nereikia:

1) pripažinti negaliojančiais 2004-01-10 įgaliotinių sprendimai;

2) pripažinti negaliojančiais 2004-04-29 įgaliotinių sprendimai;

3) įgaliotiniai viršijo jiems įstatuose suteiktas kompetencijos ribas;

4) sprendimÄ sudaryti jungtinės veiklos sutartį turėjo priimti visuotinis bendrijos narių susirinkimas;

5) nėra bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriuo įgaliotiniai būtų buvę įgalioti svarstyti bei pritarti jungtinės veiklos sutarties sudarymui;

6) A. G. nebuvo įgaliotas pasiraÅ¡yti jungtinės veiklos sutarties su UAB „Acumen“. Bendrija niekada nepripažino jungtinės veiklos sutarties su UAB „Acumen“. PrieÅ¡ingai, bendrija ėmėsi aktyvių veiksmų, kad jungtinės veiklos sutartis teisminiu keliu bÅ«tų panaikinta. Pakanka byloje įrodytų aplinkybių, kad bÅ«tų galima konstatuoti atsakovÄ nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovas nesiekė atvirai bei sÄ Å¾iningai iÅ¡kelti gyvenamųjų namu su komercinėmis patalpomis bei automobiliu stovėjimo aikÅ¡tele statybų klausimo visuotiniame bendrijos nariu susirinkime neteikė sutarties projekto derinimui, su A.

G. susitarė dėl akivaizdžiai disproporcinių sutarties sÄ lygų, kuomet atsakovo planuojamas pelnas virÅ¡ija 7 milijonus, o ieÅ¡kovui planuojami pagerinimai (stogo remontas, įstatyti vartai, iÅ¡betonuotas bendro naudojimo įvažiavimas į garažus) tekainuoja kelis tÅ«kstančius litų. Atsakovas vengė statybų klausimÄ spręsti visuotiniame narių susirinkime, nes žinojo bendrijos narių nuomonę. Juridinių asmenų registre A. G. niekada nebuvo registruotas bendrijos pirmininku. Juridinių asmenų registre bendrijos pirmininku buvo nurodytas V.

I., kurį tik 2006 metais pakeitė J. K.. Atidus ir apdairus verslininkas neabejotinai bÅ«tų pastebėję, kad A. G. neregistruotas bendrijos pirmininku, kad nėra registruoti jokie bendrijos įgaliotiniai. 2004-01-10 įgaliotinių protokole penkis kartus paminėta ketinimų sutartis, o ne jungtinės veiklos sutartis. Akivaizdu, kad žodžiai „ketinimų sutartis“ suponuoja preliminariÄ sutartį, t.y. tokiÄ sutartį, kuriÄ sudarius Å¡alys vėliau turėtų sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu ketinimų sutartis niekaip neatitinka jungtinės veiklos sutarties.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Ä® apelianto praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka kolegija neatsižvelgia, tokie praÅ¡ymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio Å¡ios bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo nenustatė (CPK 322 str.). Trečiojo asmens A. G., mirusio po sprendimo prieėmimo – 2012-01-05 (t.3, b.l. 162, 179), procesinių teisų ir pareigų perėmimo klausimas nekyla, kadangi tokio pobÅ«džio reikalavimai, kurie yra nagrinėjami Å¡ioje byloje, nesuponuoja jo materialinių subjektinių teisių perėmimo, vadinasi, ir teisių perėmimo civiliniame procese (CPK 48 str.).Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Apeliantas savo apeliaciniame skunde kelia netinkamo faktinių aplinkybių interpretavimo ir įrodymų vertinimo pažeidimo, teismo sprendimo motyvuotumo klausimus. Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).   IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje kvestionuoja 2005-04-29 jo vardu su apeliantu sudarytos jungtinės veiklos sutarties (t.1, b.l. 19-22) teisėtumÄ .

Sprendžiant, ar bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡is sandoris yra ydingas ir negalioja pagal CK 1.82 str. nuostatas, yra teisinga, pirmiausia iÅ¡analizuotinas tokio pobÅ«džio teisinių santykių reglamentavimas. CK 6.969 str. pateikta jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata - tai dviejų ar daugiau asmenų (partnerių) įsipareigojimas veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai pasiekti, kooperuojant savo turtÄ , darbÄ ar žinias.

Taigi teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi. Ginčijamoje sutartyje jos sudarymo tikslas įvardintas 2 p.:

1) atlikti bendrijai priklausančių garažo patalpų remontÄ ;

2) pastatyti gyvenamÄ jį namÄ ar gyvenamuosius namus su komercinės paskirties patalpomis ir automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, kurių skaičius priklausytų nuo teritorijos detaliojo planavimo rezulotatų. Pagal įstatymÄ (CK 6.971 str. 1 d.) partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Å ios teisės normos 2 dalis skelbia, kad jeigu įneÅ¡tas turtas nebuvo partnerio nuosavybė, o juo partneris naudojasi kitokiu pagrindu, Å¡is turtas yra naudojamas visų partnerių interesais ir taip pat yra pripažįstamas bendrai visų partnerių naudojamu turtu, jeigu įstatymas nenustato ko kita.

Ginčijama jungtinės veiklos sutartimi sulygta, kad šalių kaip jungtinės veiklos rezultate sukurtas turtas – naujasis pastatas – taps išimtinai apelianto nuosavybe, o bendrijai atiteks garažų pagerinimai: suremontuotas stogas, įstatyti bendro įvažiavimo automatiniai vartai, išbetonuota įvažiavimo į garažų boksus patalpa (sutartis 3.2.p., 4.2. “h“ p.p., 5.2. p.). Kaip nurodyta, įstatymų leidėjo valia jungtinės veiklos partnerių tikslas turi būti vieningas (sutapti) ir neprieštarauti įstatymui, taip pat jis įprastai yra siejamas su pelno gavimu, priešingu atveju tokia sutartis taptų asociacijos sutartimi.

Å iuo konkrečiu atveju kiekvienas jungtinės veiklos dalyvis deklaravo savarankiÅ¡kus, tarpsavyje nesutampančius tikslus. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimais, kad ginčijama sutartis neatitiko ieÅ¡kovo įstatuose įvardinto garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos tikslo – vienijant fizinius asmenis, aprÅ«pinti bendrijÄ Ä¯steigusius ar į jos veiklÄ Ä¯stojusius vėliau narius individualiais garažais ir Å¡iuos garažus eksploatuoti (2000-10-05 patvirtintų įstatų red. 1.1.p., t.1, b.l. 23).

Pagal 1990-10-25 įstatymÄ Nr. I - 715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ (galiojo iki 2004-01-07) ir 1991-03-01 Vyriausybės nutarimÄ Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“, garažų statybos kooperatyvai buvo steigiami kooperatiniais pagrindais statyti garažus gyventojų individualioms transporto priemonėms laikyti. Minėtu įstatymu Vyriausybei taip pat buvo deleguota teisė patvirtinti Garažų statybos kooperatyvų pavyzdinius (tipinius) įstatus. 1994-07-26 Vyriausybės nutarimu Nr. 650 (neteko galios nuo 2003-11-27) buvo patvirtinti Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai, kurių 1.1. p. apibrėžė tokios bendrijos tikslus visiÅ¡kai taip pat, kaip ir ieÅ¡kovo įstatai.

Pelno siekimas (jungtinės veiklos pagal įstatymÄ Ä¯prastinis tikslas), o tokį interesÄ apeliantas neabejotinai turėjo, sudarydamas susitarimÄ su ieÅ¡kovu bei iÅ¡vieÅ¡indamas ketinimÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ (ar namus) bei įgyti juos tik savo asmeninėn nuosavybėn, nei pavyzdiniuose, nei ieÅ¡kovo įstatuose nebuvo numatytas. Tokios veiklos, susijusios su pelno gavimu, nenumatė ir vėliau priimtas Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio nuostatos taikytinos ir garažų bendrijoms (naujoje Å¡io įstatymo redakcijoje jau pavadinime įvardinti ir kitos paskirties pastatų savininkai).

Taigi viena iÅ¡ sÄ lygų CK 1.82 str. taikymui byloje yra nustatyta.Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams dėl Å¡io juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos veikti (spręsti bÅ«tent tokį klausimÄ ) pažeidimo, jų nekartodama, sutikdama ir su tokia teismo iÅ¡vada, kad anksčiau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje jau nustatyta prejudicija nagrinėjamai bylai (t.3, b.l. 3-6, 54-57, 46-50, 60-61, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iÅ¡ naujo neįrodinėjami. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo prejudiacialumo savybė yra viena iÅ¡ teismo sprendimo privalomumo iÅ¡raiÅ¡kų, o prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Bylos Å¡alims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę, tiek res judicata galiÄ (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).

Tiek nagrinėjamos, tiek anksčiau iÅ¡nagrinėtos bylų teisinis ryÅ¡ys akivaizdus, ankstesnėje byloje buvo nuginčyti prielaidas jungtinės veiklos sutarčiai pasiraÅ¡yti sudarę sprendimai. Pastebėtina, kad apeliantas taip pat dalyvavo minėtos civilinės bylos procese ir naudojosi įstatymo suteikiamomis proceso dalyviui teisėmis, įskaitytinai teise skųsti teismo sprendimÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismams. Todėl interpretacijos apeliaciniame skunde, susijusios su minėtų procesinių sprendimų turiniu ar jų įrodomÄ ja galia, mėginimas neigti nustatytų minėtais procesiniais teismų sprendimais faktinių aplinkybių reikÅ¡mę nagrinėjamam ginčui spręsti, domėn nepriimtini.

Tokia apelianto procesinė pozicija neatitinka įstatymo.  IÅ¡ ginčijamos jungtinės veiklos sutarties matyti, kad Å¡alys susitarė suvienyti apelianto materialinius iÅ¡teklius ir ieÅ¡kovo turimÄ Å¾emės sklypo nuomos teisę tam tikram rezultatui – naujam pastatui (pastatams) – sukurti (sutarties 3.1. p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bendrijos pirmininkas A. G., ieÅ¡kovo vardu prisiimdamas įsipareigojimus dėl Å¡ia sutartimi faktiÅ¡kai įteisinamo nuomos į žemės sklypÄ perleidimo (subnuomos), kÄ akivaizdžiai patvirtina ir vėliau teisme nuginčyto 2004-01-10 protokolo turinys apie apelianto įsipareigojimÄ mokėti už ieÅ¡kovÄ nuomos mokestį (t.1, b.l. 31), disponavo suteiktu bendrijai naudotis 0,3799 ha valstybiniu žemės sklypu (t.1, b.l. 13-15) ne tik nesant bendrijos įgalioto valdymo organo pritarimo tokiam sandoriui sudaryti, t.y. virÅ¡ydamas savo kompetencijÄ ir sudarydamas sandorį prieÅ¡taraujantį Å¡io juridinio asmens veiklos tikslams, bet ir neturėdamas žemės sklypo savininko (valstybės įgaliotos institucijos) raÅ¡ytinio sutikimo tokiam perleidimui įforminti.

Valstybinės žemės nuomininkas privalo naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, o tai reiÅ¡kia savo paties veiklai, nepažeisdamas nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio, laikydamasis specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų; jį subnuomoti gali tik gavęs raÅ¡ytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimÄ (Žemės įstatymo 9 str. 13 d., ,CK 6.489 str. 1 d., 6.490 str. 1 d., 6.553 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 43 p.).

Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypÄ (jo dalį), arba kitaip - perleisti naudojimosi sklypu (atitinkama jo dalimi) teisę gali bÅ«ti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas iÅ¡nuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams. Kai iÅ¡nuomotam statiniui ar įrenginiui (jo daliai) eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, subnuomojamos žemės sklypo dalies dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas.

Be to, sutikime subnuomoti žemės sklypÄ (jo dalį) įraÅ¡oma, kad subnuomotame žemės sklype (jo dalyje) draudžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ir įrenginius (Taisyklių 43 p.). Vadinasi, nustatyta tvarka subnuomodamas valstybinį žemės sklypÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, apeliantas apskritai nebÅ«tų galėjęs pretenduoti į statybas valstybei priklausančiame žemės sklype ar naudos iÅ¡ to gavimÄ (CK 6.554 str.). Faktinį mėginimÄ sukurti bÅ«tent subnuomos santykius patvirtinta susitarimas jungtinės veiklos sutartyje kartu naudotis ieÅ¡kovui nuomos teise priklausančiu žemės sklypu.

Kadangi teisinis reglamentavimas, draudžiantis tokiÄ subnuomÄ valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype be sklypo savininko sutikimo, buvo (ar turėjo bÅ«ti) žinomas ir apeliantui kaip statybos verslo subjektui, Å¡ios srities profesionalui (t.1, b.l. 104-105, 114-115), o kitu atveju jis bÅ«tų mėginęs teisėtai įforminti subnuomos santykį, prielaidų abejoti teismo nustatytu apelianto nesÄ Å¾iningumu, sudarant ginčijamÄ sutartį, nėra dar ir Å¡iuo aspektu. Kolegija taip pat pritaria kitiems teismo iÅ¡vardintiems argumentams dėl apelianto nesÄ Å¾iningumo.

Dar daugiau, visų bylos įrodymų kontekste apelianto nesÄ Å¾iningumÄ liudija kad ir jo pateikti į bylÄ sÄ rašų su bendrijos narių paraÅ¡ais bei abiejų kitoje civilinėje byloje nuginčytų įgaliotinių susirinkimo protokolų originalai (t,1, b.l. 187, 188-193), nors Å¡ie su ieÅ¡kovo bendrijos veikla susiję dokumentai privalėjo bÅ«ti pas ieÅ¡kovÄ , o ne pas atsakovÄ . Ginčijamo sandorio tekstas patvirtina, kad jokio kito įnaÅ¡o į bendrÄ jungtinę veiklÄ , iÅ¡skyrus nuomos teisę, ieÅ¡kovas neįnešė, kaip nurodyta, verstis gyvenamųjų namų statybų verslu taip pat nei pagal įstatymÄ , nei pagal savo įstatus negalėjo.

Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieÅ¡tarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams (DNSB 3 str. 2 d.). Taigi byloje vertinamas sandoris ne tik prieÅ¡tarauja Å¡io juridinio asmens teisnumui, bet ir yra akivaizdžiai niekinis, kadangi susijęs su neteisėtu disponavimu valstybės turtu. Sandoris, prieÅ¡taraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, yra niekinis ir negaliojantis; tai konstatavus, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 str. 1 d. ir 2 d.).

Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi savo iniciatyva ( ex officio) konstatuoti niekinio sandorio faktÄ ir jo teisines pasekmes, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 str. 5 d.). Sandoriai, kuriuos sudarė juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetencijÄ , kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo atveju nesukelia prievolių juridiniam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kad jungtinės veiklos sutarčiai ieÅ¡kovo bendrijos nariai nepritarė, apie tai kasi kurie jų paliudijo teisme, buvo inicijuoti ir ikiteisminio tyrimo procesai, neigiant narių parašų autentiÅ¡kumÄ ir įrodinėjant neteisėtÄ jų rinkimÄ (t.1, b.l 138-142).

Pati sutartis nepradėta ir vykdyti (t.1, b.l. 96). Apibendrindama motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, leidžiančios pripažinti, jog jungtinės veiklos sutartis prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo teisnumui, todėl teismas turėjo teisinį pagrindÄ jÄ pripažinti negaliojančia pagal CK 1.82 str. 1 d. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nepakankamo teismo sprendimo motyvuotumo ar netinkamo įrodinėjimo proceso įgyvendinimo.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ , o įro­dymų pakankamumo taisyklė yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Padaręs labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ dėl vienokio ar kitokio fakto buvimo, teismas neprivalo detaliai aptarinėti kiekvienos Å¡alių pateiktos įrodinėjimo priemonės įrodomosios reikÅ¡mės. Jeigu iÅ¡ sprendime aptartų motyvų galima padaryti logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kodėl teismas taip nusprendė, CPK 185 str. pažeidimui konstatuoti nėra pagrindo.

Apelianto galimų nuostolių, nuginčijus sandorį, atsiradimo klausimo neaptarimas sprendime, kÄ taip pat akcentuoja apeliantas, kitokio Å¡io sandorio vertinimo neįtakoja. Nuostolių atlyginimo klausimas Å¡ioje byloje nebuvo keliamas, o skundžiamas teismo sprendimas neužkerta kelio to padaryti ateityje. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo, įstatyme numatytų sÄ lygų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teisėjų kolegija nenustatė.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti jam 1600 Lt atstovavimo iÅ¡laidas (t.3, b.l. 172-173) tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Toks klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Pagal rekomendacijų 7. p. ir 8.11. p., ieÅ¡kovui maksimaliai gali bÅ«ti kompensuota 1200 Lt.

Tačiau apylinkės teismas, spręsdamas tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme kompensavimo klausimÄ , padarė aiÅ¡kų raÅ¡ymo (aritmetinį) apsirikimÄ , įvertindamas tokių iÅ¡laidų dydį pagrindžiančius įrodymus – PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , pinigų priėmimo kvitÄ bei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktÄ (t.3, b.l.

53) ir du kartus paskaičiavo Å¡ių dokumentų pagrindu sumokėtÄ 726 Lt sumÄ . Pastebėtina, kad nors dokumentus apie sumokėtÄ advokatui honorarÄ ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė du kartus (t. 3, b.l. 51-53, 83-85), tai yra tapačios iÅ¡laidos, pagrįstos tuos pačius rekvizitus (numeris, data) turinčiais mokėjimo dokumentais. Å is akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas iÅ¡taisytinas remiantis CPK 276 str. nuostatomis, patį sprendimÄ iÅ¡ esmės paliekant nepakeistÄ . Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas atlieka užskaitÄ ir iÅ¡ priteistinos ieÅ¡kovo naudai 1200 Lt sumos atima 726 Lt, ir už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme priteisia iÅ¡ apelianto 474 Lt (1200 Lt – 726 Lt).

   Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ (t.3, b.l. 178), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.                                             Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1p., kolegija n u t a r ė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iš UAB „Acumen“ 474 (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis) litus bylinėjimosi iÅ¡laidų 282-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai. Teisėjai                                                                                           Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė                                                                                                         Dainius Rinkevičius