b7b2ab84-5cb1-4237-a124-b1fe35f267f5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2003-602/2010Proceso Nr. 3-61-3-01164-2010-8   Procesinio sprendimo kategorija 3.5; 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius                                                                                                                                     2010 m. spalio 20 d.             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjai A.

M. ir jos atstovei advokatei Ramunei Snarskytei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams Agnei JokÅ¡aitei, Donatui Žvinkliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. M. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, V. B., dėl įsakymo panaikinimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :             Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius 2009-11-23 įsakymu Nr. 3K-112 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., 21 str. 3 d., 24 str. 2 d., vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, nusprendė, kad Lietuvos Respublikos pilietybės neteko A.

M. (A. R. M.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje (b. l. 136). PareiÅ¡kėja A. M. 2010-04-27 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2009-11-23 Migracijos departamento direktoriaus įsakymÄ Nr. 3K-112, kuriame nustatyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės (b. l. 1-4).PareiÅ¡kėja nurodė, kad iÅ¡tekėjusi už Egipto piliečio, kreipėsi dėl Egipto pilietybės suteikimo. Dokumentų, patvirtinančių Egipto pilietybę, nebuvo gavusi. PareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis byloje dėl santuokos nutraukimo pateikė pažymÄ , kurios pagrindu pripažinta, kad pareiÅ¡kėja yra Egipto pilietė, tačiau pažymoje nurodyta kito asmens pavardė, neaiÅ¡ku, kokia data yra Egipto pilietybės įgijimo data.

PareiÅ¡kėja 2007-09-19 raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ Egipte ir 2010-10-10 į Egipto Arabų Respublikos ambasadÄ Kopenhagoje, praÅ¡ydama tarpininkauti stabdant Egipto pilietybės suteikimo procedÅ«rÄ . Tuo metu, kai pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡tekėjusi už Egipto piliečio ir kreipėsi dėl Egipto pilietybės suteikimo, galiojęs Pilietybės įstatymas numatė galimybę turėti dvigubÄ pilietybę, o atsakovas, nagrinėdamas klausimÄ dėl pilietybės panaikinimo, neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė aplinkybes, nesurinko įrodymų, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

PareiÅ¡kėja apie pilietybės panaikinimo procesÄ nieko nežinojo, todėl negalėjo teikti įrodymų ginčytinais klausimais. PareiÅ¡kėjos teigimu, faktas, kad pareiÅ¡kėjos protėviai gyveno Lietuvoje, akivaizdus. Dėl to pareiÅ¡kėja, kaip lietuvių kilmės asmuo, galėjo tuo metu turėti dvigubÄ pilietybę. Per teismo posėdį pareiÅ¡kėja ir jos atstovė prašė skundÄ tenkinti. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 105-107).

Atsakovas nurodė, kad nustatęs, jog pareiÅ¡kėja įgijo Egipto pilietybę po 2003-01-01, kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekdamas nustatyti, ar pareiÅ¡kėja atitinka Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., t.y. ar gali bÅ«ti laikoma lietuvių kilmės asmeniu ir turėti dvigubÄ pilietybę. IÅ¡tyrus archyvų pateiktus dokumentus, pagal pareiÅ¡kėjos senelės M. P. linijÄ , padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti laikoma lietuvių kilmės asmeniu, nes dokumentai prieÅ¡taringi.

Teisės aktai neįpareigoja informuoti asmens, sprendžiant jo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimÄ . FaktÄ , kad pareiÅ¡kėja 2006-03-27 įgijo Egipto pilietybę, patvirtina 2007-09-26 Egipto Arabų Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡duota pažyma. Migracijos departamentas nekvestionuoja kompetentingų užsienio valstybių institucijų teikiamos informacijos, todėl Å¡i pažyma laikytina pakankamu įrodymu, kad pareiÅ¡kėja įgijusi Egipto pilietybę. Tai, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl Å¡ios pilietybės atsisakymo, Å¡iuo atveju neturi įtakos sprendimo teisėtumui.

Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė skundo netenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 95-96).Nurodė, kad pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., asmuo netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijęs kitos valstybės pilietybę. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinys - Migracijos valdyba, turėdama teisę naudotis Gyventojų registro duomenų centrine baze nustatė, kad nors pareiÅ¡kėja įgijo Egipto pilietybę, tačiau jai netaikytinas LR pilietybės netekimas, nes ji atitinka Pilietybės įstatymo (galiojusio iki 2006-11-16) 18 str. 2 d. 1 p. reikalavimus ir surinktus dokumentus iÅ¡siuntė į Migracijos departamentÄ .

Gavus pakartotinÄ Ä¯pareigojimÄ , buvo parengtas teikimas dėl pilietybės netekimo. Pilietybės įstatymo 21 str. 4 d. nustato, kad LR pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 30 dienų raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos įstaigos vieÅ¡osios policijos migracijos skyriui, tarnybai, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui arba konsulinei įstaigai. PareiÅ¡kėjai įvykdžius Å¡iÄ prievolę, jai bÅ«tų praneÅ¡ta, kokius ji turėtų pateikti dokumentus.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo. Skundas tenkintinas.Nustatyta, kad iki Å¡ioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo pareiÅ¡kėja buvo Lietuvos Respublikos piliete. PareiÅ¡kėjos, gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuo 1989-07-07 iki Å¡iol gyvenamoji vieta deklaruota kartu su jos tėvais Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 119). 1993-10-25 pareiÅ¡kėja pasirašė pasižadėjimÄ Lietuvos Respublikai pagal Pilietybės įstatymo 24 str., 1993-10-28 pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas (pakeistas 2001-09-05) (b. l. 121-122, 131-132).2003-01-12 Egipte pareiÅ¡kėja susituokė su Egipto piliečiu M.

A. M. E. E. (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008, 1 t., b. l. 163).2004-04-22 Egipte, Kaire, gimė A. E., kurios tėvais yra A. M. ir M. A. M. E. E. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius įraÅ¡Ä apie tai gimimo metrikų knygoje įrašė 2007-08-01 (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008, 1 t., b. l. 14). 2007-07-31 pareiÅ¡kėja pateikė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigai praÅ¡ymÄ dėl užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008, 1 t., b. l. 146). 2007-07-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius sudarė A.

M. ir M. A. M. E. E. santuokos, sudarytos 2003-01-12, Kaire, Egipte, sudarymo įraÅ¡Ä ; iÅ¡davė santuokos liudijimÄ (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008, 1 t., b. l. 163, 66). 2007-09-05 pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui M. A. M. E. E. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008).2007-09-19 pareiÅ¡kėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ Egipte ir 2007-10-10 į Egipto Arabų Respublikos ambasadÄ Kopenhagoje, praÅ¡ydama tarpininkauti siekiant procedÅ«ras dėl Egipto pilietybės suteikimo nutraukti (b. l. 23, 24).

PraÅ¡ymuose buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėja, iÅ¡tekėjusi už Egipto piliečio, 2004-03-27 kreipėsi su praÅ¡ymu suteikti Egipto pilietybę, turėdama informacijÄ , jog Lietuvos piliečiai gali turėti dvigubÄ pilietybę. 2008-12-18 A. M. ir M. A. M. E. E. pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinį, praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-24 sprendimu yra panaikintas santuokos, sudarytos 2003-01-12 Kaire, Egipto Arabų Respublikoje, 2007-07-31 apskaitytos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp A.

M. ir M. A. M. E. E., apskaitos įraÅ¡as bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008, 2 t., b. l. 110-113). Sprendimas yra įsiteisėjęs. 2009-03-28 Vilniaus miesto CM skyrius pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė iÅ¡tuokos liudijimÄ patvirtinantį A. M. ir M. A. M. E. E.santuokos nutraukimÄ 2009-01-24 (b. l. 21). 2008-04-16 civilinėje byloje Nr. N2-934-656/2008 M. A. M. E. E. buvo sudaręs neterminuotÄ atstovavimo ir teisinių paslaugų sutartį su advokatu V.

B., pagal kuriÄ advokatas įsipareigojo, be kita ko, be atskiro pavedimo atstovauti klientui Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių teisminėse, arbitražinėse, valstybinėse, savivaldos institucijose; be atskiro pavedimo atstovauti klientÄ teismuose (civilinė byla Nr. N2-934-656/2008, 1 t., b. l. 176-181). 2008-11-06 į Migracijos departamentÄ kreipėsi advokatas V. B. ir nurodė, kad A. M. 2006-03-27 įgijo Egipto pilietybę, bei prašė priimti sprendimÄ dėl A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. (b. l. 35).

Prašyme nėra nurodyta, kad prašymas pateikiamas atstovaujant tam tikro asmens interesams. Prašyme paminėti pridedami dokumentai: Egipto vidaus reikalų ministerijos 2007-09-26 pažymos su vertimu nuorašas; LR teisingumo ministerijos 2008-09-29 rašto su priedais nuorašas; advokato pažymėjimo nuorašas.Egipto Arabų Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotoje 2007-09-26 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėta, kad pareiškėja, 2003-01-12 susituokusi su M. A. M. E. M. E., įgijo Egipto pilietybę (b. l. 114).

Po Å¡iuo užraÅ¡u yra įraÅ¡yta data – 2006-03-27, kuri byloje dalyvaujančių asmenų yra vertinama kaip Egipto pilietybės įgijimo data. Remiantis Egipto Arabų Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡duota pažyma, kuriÄ 2010-07-15 legalizavo Lietuvos Respublikos ambasada Egipte, pareiÅ¡kėjos Egipto pilietybė nuo 2009-03-30 yra panaikinta (b. l. 157). 2009-07-14 Migracijos departamentas raÅ¡tu Nr. (15/3-6)10K-32/27 informavo Migracijos valdybÄ , jog gauti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėja įgijusi Egipto pilietybę, ir praÅ¡oma parengti teikimÄ dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka iki 2009-08-14 (b. l. 97).Migracijos valdyba iÅ¡reikalavo iÅ¡ UAB „Archyvų sistemos“ dokumentus dėl A.

M. buto kortelės kopijÄ , pasižadėjimo kortelės originalÄ ); iÅ¡reikalavo minėtus dokumentus dėl A. M. tėvų; dokumentus iÅ¡ Lietuvos valstybės istorijos archyvo dėl pareiÅ¡kėjos senelės, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymÄ dėl pareiÅ¡kėjos senelės gyvenimo Lietuvoje (b. l. 118, 123, 129, 130, 133).2009-10-08 Migracijos valdyba raÅ¡tu Nr. 10-27-S-10136 informavo, kad pareiÅ¡kėjai 2006-03-27 suteikta Egipto pilietybė, tačiau asmuo atitinka Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. (yra vaikaitis asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę), nuostatų reikalavimus ir jai netaikomas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. – pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę (b. l. 98).2009-10-15 Migracijos departamentas raÅ¡tu Nr. (15/3-6)10K-42725 informavo Migracijos valdybÄ , kad pateiktuose dokumentuose skirtingai nurodomi pareiÅ¡kėjos senelės M.

P. asmens duomenys, nepateiktas M. P. santuokos liudijimas arba pažyma apie santuokÄ , todėl pareiÅ¡kėja neatitinka Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. reikalavimų, ir pakartotinai praÅ¡oma skubiai parengti teikimÄ dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (b. l. 99).2009-10-21 Migracijos valdyba surašė teikimÄ Nr. 10-27-TK-148 dėl pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (b. l. 117).2009-11-09 Migracijos departamento iÅ¡vadoje Nr. (15/3-6)3P-792, iÅ¡nagrinėjus Migracijos valdybos teikimÄ ir dokumentus, konstatuota, kad pareiÅ¡kėja neatitinka Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., galiojusio iki 2006-11-16 Konstitucinio Teismo 2006-11-13 nutarimo, reikalavimų, ir siÅ«loma pritarti minėtam teikimui (b. l. 137).2009-11-30 Migracijos departamentas raÅ¡tu Nr. (15/3-6)10K-48088 Migracijos valdybai pranešė, kad A.

M. (A. R. M.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Migracijos departamento direktoriaus 2009-11-23 įsakymu Nr. 3K-112, įsigaliojusiu 2009-11-28, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., 21 str. 3 d. ir 24 str. 2 d. (b. l. 101). Apie šį įsakymÄ pareiÅ¡kėja informuota 2009-12-02 Migracijos valdybos raÅ¡tu Nr. 10-27-S-11771 (b. l. 102).2009-11-30 Migracijos departamentas raÅ¡tu Nr. (15/3-6)10K-48089 Gyventojų registrų tarnybai pranešė, kad A. M. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, ir paprašė padaryti žymas apie Å¡ios asmens pilietybės netekimÄ . 2010-04-27 pareiÅ¡kėja teismui padavė skundÄ .

PareiÅ¡kėja skunde prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti. 2010-04-29 teismo nutartimi nustatyta, jog skundžiamas įsakymo nuoraÅ¡as pareiÅ¡kėjai įteiktas 2010-03-30, į teismÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi 2010-04-27 (b. l. 90). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Todėl 2010-04-21 teismo nutartyje konstatuota, kad įstatymo nustatyto vieno mėnesio skundo padavimo termino pareiÅ¡kėja nepraleido. Byloje turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Migracijos departamento direktoriaus 2009-11-23 įsakymo Nr. 3K-112, kuriuo nuspręsta pripažinti pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimÄ , teisėtumo.Ginčijamame sprendime Å¡io sprendimo priėmimo pagrindu yra nurodyti Pilietybės įstatymo 21 str. 3 d. ir 24 str. 2 d., kurie reglamentavo tokio sprendimo priėmimo proceso pagrindines taisykles.

Administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios Pilietybės įstatymo 21 str. 3 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, iÅ¡skyrus asmenis, nurodytus Å¡io įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. AnalogiÅ¡ka nuostata galioja ir Å¡iuo metu. Administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios ir Å¡iuo metu galiojančios Pilietybės įstatymo 24 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, iÅ¡skyrus asmenis, nurodytus Å¡io įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, ar kad Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba ne Europos SÄ jungos valstybės narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija priima sprendimÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Å¡io įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ar 4 punktÄ .

Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. buvo ir Å¡iuo metu yra nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas asmenims, įgijusiems kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės, pilietybę.GinčijamÄ sprendimÄ priėmė Migracijos departamentas. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. sausio 24 d.

įsakymu Nr. 3K-12, 97 p. nustatyta, kad asmenų praÅ¡ymai ministerijoje nagrinėjami pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų skundai ir praneÅ¡imai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatytÄ administracinę procedÅ«rÄ .Å i nuostata atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatytÄ reglamentavimÄ dėl asmenų praÅ¡ymų, skundų ar praneÅ¡imų nagrinėjimo reglamentavimo. Atsakovas pradėjo neteisminį administracinį procesÄ pagal V. B. praneÅ¡imÄ , kuriuo jis prašė spręsti klausimÄ dėl kito asmens – A.

M. pilietybės netekimo. Dėl to praneÅ¡imas turėjo bÅ«ti nagrinėjamas pagal procesines taisykles, nustatytas VieÅ¡ojo administravimo įstatyme. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d., administracinė procedÅ«ra – pagal šį įstatymÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundÄ ar praneÅ¡imÄ apie vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytÄ asmens, nurodyto skunde ar praneÅ¡ime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ ir priimant dėl to administracinės procedÅ«ros sprendimÄ .

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, kad pagrindas pradėti administracinę procedÅ«rÄ yra:

1) asmens skundas;

2) valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas;

3) kito asmens praneÅ¡imas. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d., praneÅ¡imas – asmens raÅ¡ytinis kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir praÅ¡oma juos apginti.Å ios normos nenustato asmens, paduodančio skundÄ ar praneÅ¡imÄ , suinteresuotumÄ bylos baigtimi, t.y. materialines teisines prielaidas dėl teisės kreiptis su skundu ar praneÅ¡imu į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ . Tokį praneÅ¡imÄ turi teisę paduoti ne bet kuris asmuo, bet asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami.

Atsakovas, gavęs praneÅ¡imÄ , nesusijusį su konkretaus asmens pažeistos ar ginčijamos teisės gynyba ar įstatymų saugomu interesu, turėtų vertinti, ar praneÅ¡imo nagrinėjimas yra susijęs su minėtomis aplinkybėmis, t.y. vertinti asmens suinteresuotumÄ dėl praneÅ¡imo pateikimo. Atsakovas, nei inicijuodamas administracinį procesÄ , nei vykdydamas administracinę procedÅ«rÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes. Atsakovas nesiaiÅ¡kino, ar advokatas atstovauja kito asmens interesams, ar kito asmens interesams gali turėti reikÅ¡mės praneÅ¡imo nagrinėjimas.

Kartu su paneÅ¡imu nebuvo pateikta atstovavimo ar kita sutartis, tokie duomenys nebuvo nurodyti ir praneÅ¡ime, atsakovas nepareikalavo jokių paaiÅ¡kinimų ar papildomų dokumentų. Atsakovas, nesiaiÅ¡kinęs Å¡ių aplinkybių, nenustatė jokių minimalių kriterijų, kaip praneÅ¡imÄ paduodantis asmuo yra susijęs su A. M., dėl kurios teisių ir pareigų buvo inicijuotas neteisminis administracinis procesas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iÅ¡nagrinėjo praneÅ¡imÄ asmens, kuris atstovavo buvusio pareiÅ¡kėjos sutuoktinio interesams.

PraneÅ¡imas paduotas tuo metu, kai tarp pareiÅ¡kėjos ir jos buvusio sutuoktinio vyko ginčas dėl visų esminių santuokos nutraukimo pasekmių ir pačios santuokos nutraukimo bendrosios kompetencijos teisme, t.y. tuo metu, kai buvo konfliktinė situacija tarp privačių subjektų ginčo, kuris vėliau buvo užbaigtas nagrinėti taikiai. Minėti atsakovo veiksmai, pažeidžiantys VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d., neteisminio administracinio proceso pradžioje sÄ lygojo tolimesnius veiksmus, kurie neužtikrino pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių laikymosi.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 28 str. reglamentuoja apklausos vykdymÄ administracinės procedÅ«ros metu. Pagal Å¡io straipsnio 1 d., prieÅ¡ priimant administracinės procedÅ«ros sprendimÄ , asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedÅ«ra, taip pat kiti asmenys gali bÅ«ti apklausiami siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ atvejį, kai apklausa privaloma. Pagal 2 d., administracinės procedÅ«ros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas praneÅ¡imas ir dėl gauto praneÅ¡imo pradėta administracinė procedÅ«ra.

Jeigu Å¡is asmuo atsisako atvykti į apklausÄ arba yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių apklausti asmenį per administracinei procedÅ«rai nustatytÄ laikÄ neįmanoma, administracinė procedÅ«ra nutraukiama. Å io straipsnio 3 d. numatyta, kad administracinės procedÅ«ros sprendimas be apklausos priimamas, jeigu:

1) skundas patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų;

2) pagal teisės aktų reikalavimus administracinės procedÅ«ros sprendimas turi bÅ«ti priimtas nedelsiant.Ginčijamu atveju atsakovas neapklausė nei asmens, padavusio praneÅ¡imÄ , nei asmens, dėl kurio teisių ir pareigų buvo nagrinėjamas klausimas, t.y. pareiÅ¡kėjos. Bylos dokumentai neginčijamai patvirtina, kad buvo bÅ«tina apklausti pareiÅ¡kėjÄ , nes buvo reikalingi paaiÅ¡kinimai ir dokumentai, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėja yra vaikaitis asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę.

Dokumentus, patvirtinančius giminystės ryÅ¡ius, gali pateikti pats asmuo, nes žinodamas savo giminaičių gimimo datas ir vietoves gali gauti iÅ¡ archyvų iÅ¡samius duomenis, kurių negalėjo gauti institucijos, neturinčios minėtų duomenų. Jeigu tokių dokumentų trÅ«ksta, asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. PareiÅ¡kėja, nežinodama apie procesÄ , neturėjo galimybės nei teikti paaiÅ¡kinimų, nei teikti dokumentų, kurie buvo pateikti teismui.Neteisminis administracinis procesas, kaip ir teisminis administracinis procesas, yra ginčas tarp dviejų Å¡alių, ginčijamu atveju tarp pareiÅ¡kėjos ir atsakovo.

Toks procesas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu tuomet, kai yra visiÅ¡kai nepaisoma vienos iÅ¡ Å¡alių teisių, t. y. nėra suteikiamos jokios garantijos dėl kitos proceso Å¡alies dalyvavimo Å¡iame procese. Procesinės garantijos asmeniui turi bÅ«ti suteiktos kiekvienu atveju nepriklausomai nuo to, kokias vieÅ¡ojo administravimo institucija daro iÅ¡vadas dėl kitos proceso Å¡alies, materialinių teisės normų reikalavimų vykdymo. Ginčijamu atveju atsakovas minėjo, jog pareiÅ¡kėja privalėjo praneÅ¡ti apie kitos pilietybės įgijimÄ , tuomet bÅ«tų laiku sužinojusi ir apie pilietybės panaikinimo procesÄ .

Pagal minėtÄ Ä®statymo normÄ , asmenims, kurie galėjo turėti dvigubÄ pilietybę, toks reikalavimas neturėjo bÅ«ti taikomas.   Dėl nurodytų motyvų, atsakovo sprendimas naikinamas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 89 str. 3 p.). Nurodyti pažeidimai sÄ lygojo, jog atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ neteisingai ir be pagrindo taikė pareiÅ¡kėjos atžvilgiu Pilietybės įstatymo nuostatas, pagal kurias priimtas ginčijamas sprendimas.

Ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės nepripažinimo priimtas vadovaujantis 2002-09-17 Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 (redakcija iki 2006-11-16) 18 str. 1 d. 2 p.Ginčijami teisiniai santykiai atsirado galiojant 2002-09-17 Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 redakcijai, galiojusiai iki 2006-11-16. Pagal nurodyto laikotarpio teisės normas buvo ir turėjo būti vertinamos pareiškėjos teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę, nes buvo konstatuota, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėja įgijo kitos valstybės pilietybę.Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę.

Analogiška nuostata galioja ir šiuo metu.Ginčijamo sprendimo priėmimas vadovaujantis 18 str. 1 d. 2 p. buvo susijęs su kitų tuo metu galiojusių normų taikymu. Būtent, Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę po 2003 m. sausio 1 d., jeigu jis yra:

1) asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis (jeigu šis asmuo, jo vaikas, vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo);

2) lietuvių kilmės asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iÅ¡ tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.Pagal iki 2006-11-16 galiojusio Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d., buvo nustatytos kitos taisyklės, susijusios su Å¡ia teisės norma. Pilietybės įstatymo 21 str. 3 d. buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės piliečio pasÄ arba kitÄ tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentÄ , iÅ¡skyrus asmenis, iÅ¡vardytus Å¡io Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento iÅ¡davimo dienos. Pilietybės įstatymo 21 str. 4 d. buvo nustatyta, Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs kitos valstybės piliečio pasÄ arba kitÄ tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentÄ po to, kai jam buvo iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai, iÅ¡skyrus asmenis, iÅ¡vardytus Å¡io Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, privalo per 30 dienų raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau – migracijos tarnyba), arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo 17 p. pripažino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 95-4087) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai; 18 p. pripažino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2006 m. balandžio 6 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 46-1645) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo III dalies 64 p. konstatavo:

„Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo), taip pat lietuvių kilmės asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu, įgiję kitos valstybės pilietybę, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės; taigi šie asmenys tuo pat metu gali būti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiai.

Taip sudaromos prielaidos dvigubai pilietybei būti ne ypač reta išimtimi, o plačiai paplitusiu reiškiniu.Toks Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo III dalies 69 p. konstatavo:

„Tai, kad Å¡iame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad <...> Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) prieÅ¡taravo Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai, negali bÅ«ti interpretuojama kaip pagrindas, kuriuo remiantis bÅ«tų galima kvestionuoti asmenų, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę (esančių Lietuvos Respublikos piliečiais) pagal atitinkamas antikonstituciniais pripažintus Pilietybės įstatymo (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) straipsnius (jų dalis) ir turinčių dar ir kitos valstybės pilietybę, turimÄ Lietuvos Respublikos pilietybę.

Tokie asmenys ir toliau yra Lietuvos Respublikos piliečiai.Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo motyvai, bÅ«tent III dalies 69 p. turinys patvirtina, kad Konstitucijai prieÅ¡taraujančia pripažinta Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostata negalioja nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos (Konstitucijos 7 str. 2 d., 107 str. 1 d. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str.). Dėl to, Å¡ioje byloje nėra aktualus Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimas ex tunc arba retroaktyviai. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo Ä®statymo 72 straipsnio 1 dalis, doktrina patvirtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik ateičiai, jiems nebÅ«dingas grįžtamasis galiojimas, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurios gali bÅ«ti taikomos, kai nustatoma, kad jų netaikymas pažeistų teisingumo bei asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principus.Dėl nurodytų motyvų, atsakovas sprendė klausimÄ dėl Pilietybės įstatymo nuostatų, kurios administracinio sprendimo priėmimo metu buvusios pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, taikymo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu.

AnalogiÅ¡kas klausimas yra nagrinėjamas ir teisme. PareiÅ¡kėja nagrinėjamoje byloje mano, kad ji atitiko Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., t.y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę, vaikaitis, turėjo teisę pagal tuo metu galiojantį įstatymÄ turėti dvigubÄ pilietybę. Atsakovas sprendė klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjos senelė, M. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940-06-15.Pilietybės įstatymo 26 str. 4 d. numatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: iÅ¡likę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, iÅ¡duoti iki 1940 m. birželio 15 d.;

Lietuvos Respublikos užsienio pasai, iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybÄ Lietuvos kariuomenėje ar darbÄ valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtÄ Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, iÅ¡duoti pagal dokumentus, iÅ¡duotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu Å¡ių dokumentų nėra, gali bÅ«ti pateikiami: dokumentai apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiÅ¡kimas, patvirtintas notaro arba konsulinės įstaigos pareigÅ«no; užsienio valstybės paso patvirtintas nuoraÅ¡as ir kiti dokumentai.

Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iÅ¡ tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra pakankamai dokumentų, įrodančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtÄ Lietuvos pilietybę arba patvirtinančių lietuvių kilmę, Å¡is klausimas gali bÅ«ti svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti arba Å¡ie duomenys nustatomi teismo tvarka.

Byloje pateiktas 1993-06-23 M. P. praÅ¡ymas iÅ¡duoti pasÄ , kuriame nurodyti duomenys: M. P. tėvai – R. G. ir M. G., M. P. gimimo data – (duomenys enskelbtini) (b. l. 108-109). Remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Raimundo ir M. G. duktė M. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 130). 1993-06-20 pareiÅ¡kėjos motinos, L. M., praÅ¡yme iÅ¡duoti pasÄ nurodyta, kad L. M. motina, M. P., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-111). Byloje pateiktas L. P. gimimo įraÅ¡o iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad L.

P. motina, M. P., gimus dukrai buvo 33 metų (b. l. 128). Remiantis šiuo įrašu, skaičiuojant nuo 1946 m., M. P. yra gimusi 1913 m. Byloje pateikta Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-793)P2-759, kurioje nurodyta, kad 1931-07-28 susituokė M. P., M. sūnus (28 metų) ir M. P., R. duktė (23 metų) (b. l. 13). Remiantis šia pažyma, skaičiuojant nuo 1931 m., M. P., R. duktė, yra gimusi 1908 m. Remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 1887 m. susituokė A.

P. ir A. G. (b. l. 17), o Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R., gimęs 1886-12-04, yra A. G. sūnus (b. l. 18). Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-2211, M. P. yra gimusi 1911 m., nurodyti lietuvių tautybės asmenys P. M., gimęs 1903 m., P. M., gimusi 1912 m., jų vaikai E., gimusi 1933 m., J., gimusi 1937 m., ir G., gimusi 1939 m. (b. l. 78). Taigi byloje pateiktuose dokumentuose nurodyti tokie duomenys: M. P. gimimo metai – 1908 m., 1911 m., 1913 m., mergautinės pavardės – G. ir P. Pažymėtina, kad M.

P. tėvo, R. G., gim. 1886 m. (b. l. 18), motina, A. G., ištekėjo už A. P. 1887 m. (b. l. 17). Todėl darytina išvada, kad netikslumai dokumentuose, o būtent tai, kad nurodyta M. G. (pagal A. G.) arba M. P. (pagal A. P.), nesudaro pagrindo abejoti, kad tai vienas ir tas pats asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo laikotarpio tikslius asmens duomenis gali būti sunku nustatyti, nes neišlikę dokumentai arba tokie duomenys apskritai nebuvo užfiksuoti raštu. Pateikti dokumentai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjos protėviai dar XI a. pabaigoje gyveno Lietuvoje.

Pažymoje apie gyvenimÄ Lietuvoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos seneliai P. M. ir P. M. buvo įtraukti į rinkėjų SeimÄ 1935 m. ir 1938 m. sÄ raÅ¡us, Vilniaus – Trakų apskrities Å umsko valsčiuje, kur gyveno nuo gimimo (b. l. 78). Atsakovas galėjo vertinti dokumentus pagal pareiÅ¡kėjos senelio P. M. linijÄ , kurio dokumentuose nėra jokių netikslumų. Dėl to pareiÅ¡kėja pagrįstai tvirtina, jog atsakovas skubotai ir neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo aplinkybes. Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja, po 2003-01-01 įgijusi Egipto pilietybę, buvo iÅ¡saugojusi teisę į Lietuvos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. nuostatas.

Kaip jau buvo minėta, Egipto Arabų Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡duota pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos Egipto pilietybė yra panaikinta nuo 2009-03-30. Taigi 2009-11-23 priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ pareiÅ¡kėja kitos valstybės pilietybės neturėjo, todėl Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. nuostatos pareiÅ¡kėjos atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikomos ir dėl nurodytos priežasties. Pažymėtina, kad minėta pažyma legalizuota 2010-07-15, todėl ginčijamo įsakymo priėmimo metu atsakovas duomenų apie panaikintÄ Egipto pilietybę neturėjo.

Tačiau nurodyta aplinkybė nepaneigia fakto, jog pareiÅ¡kėja ginčo metu Egipto pilietė nebuvo, ir tai sudaro pagrindÄ naikinti 2009-11-23 Migracijos departamento direktoriaus įsakymÄ Nr. 3K-112 kaip neteisėtÄ iÅ¡ esmės (ABTÄ® 88 str. 1 p.).VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinę procedÅ«rÄ , nenumato galimybės atnaujinti administracinę procedÅ«rÄ , jeigu paaiÅ¡kėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos proceso Å¡alims, bet galinčios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui.

Dėl to, paaiÅ¡kėjus tokioms aplinkybėms, administracinis sprendimas naikinamas teismo sprendimu, nes negali bÅ«ti kitaip apgintos pažeistos asmens teisės ir negali bÅ«ti paliktas galioti neteisėtas iÅ¡ esmės sprendimas.Pažymėtina, kad atsakovas sprendė klausimÄ dėl pilietybės panaikinimo kartu su Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba, kuri rinko faktinę medžiagÄ bei jÄ nagrinėjo, o vėliau surašė teikimÄ dėl siÅ«lomo administracinio sprendimo, t.y. siÅ«lė nepriimti sprendimo dėl pilietybės panaikinimo pareiÅ¡kėjai (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 33 str.).

Bylos aplinkybės patvirtina, kad Migracijos valdyba, iÅ¡nagrinėjusi faktinę medžiagÄ , nesiÅ«lė atsakovui priimti sprendimo dėl pilietybės netekimo. Tačiau atsakovas neatsižvelgė į kitos institucijos nustatyta tvarka padarytas iÅ¡vadas ir faktiÅ¡kai įpareigojo skubiai minėtÄ institucijÄ raÅ¡tu iÅ¡dėstyti teikime tokiÄ iÅ¡vadÄ , kuriÄ buvo padaręs atsakovas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nagrinėjo klausimÄ formaliai, skubotai, neatsižvelgęs į surinktus faktinius duomenis.

Taisyklės yra nustatytos ne tam, kad formaliai bÅ«tų vykdomi jų reikalavimai, bet tam, kad jas įgyvendinant bÅ«tų užtikrinti teisės principai, o tuo pačiu ir asmenų teisės bei teisėti interesai. PareiÅ¡kėja skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje, sustabdyti ginčijamo akto galiojimÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-29 nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė, nurodęs, kad pareiÅ¡kėja nepakankamai argumentavo savo praÅ¡ymÄ (b. l. 90).Pagal Pilietybės įstatymo 2 str., Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir pasas.Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 4 d. 4 p., deklaravimo įstaigos sprendimu deklaravimo duomenys naikinami, kai asmuo netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, <...>, jeigu tas asmuo per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto ar Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pripažinimo negaliojančiu arba nuo sprendimo, kad asmuo nelaikomas Lietuvos Respublikos piliečiu, priėmimo dienos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje.IÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, nustatyta, kad 2009-11-30 Migracijos departamentas raÅ¡tu Gyventojų registrų tarnybai pranešė, kad A.

M. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, ir paprašė padaryti žymas apie Å¡io asmens pilietybės netekimÄ . PareiÅ¡kėja neturi jokio galiojančio dokumento. Bylos nagrinėjimas, sprendimo įsiteisėjimas gali užtrukti ilgÄ laikÄ . Dėl to pareiÅ¡kėjos teisės gali bÅ«ti iÅ¡ esmės suvaržytos taip, jog negalima bus atkurti iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties (ABTÄ® 92 str.). PareiÅ¡kėja bylos nagrinėjimo metu, t.y. neiÅ¡nagrinėjus klausimo dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo, bus priversta kreiptis dėl iÅ¡davimo papildomų dokumentų, kurie neaiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjai bus bÅ«tini.

Tokie dokumentai nebūtų pareiškėjai būtini, jeigu būtų sustabdytas ginčijamo akto galiojimas, o vėliau toks aktas būtų panaikintas, konkrečiu atveju jau įsiteisėtų šis teismo sprendimas, kuriuo yra naikinamas administracinis sprendimas dėl pilietybės netekimo.  Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 1 d. yra numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Dėl nurodytų motyvų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikinÄ sustabdymÄ . PareiÅ¡kėja per teismo posėdį pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d., proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios Å¡iuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 p. nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Byloje pateiktas advokatų kontoros „Garlauskas, Sasnauskas, Trečiokienė ir partneriai“ 2010-04-14 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiÅ¡kėja advokatei Ramunei Snarskytei sumokėjo 5000 Lt. Rekomendacijų 8.2 p. numatyta, kad už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ taikytinas maksimalus koeficientas - 3.

Rekomendacijų 8.18 p. numatyta, kad už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme taikytinas 0,15 koeficientas. Remiantis Å¡iomis nuostatomis, pareiÅ¡kėjai už skundÄ suraÅ¡ymÄ priteistina 2400 Lt, o už dvi atstovavimo teismo posėdyje valandas – 240 Lt, iÅ¡ viso – 2640 Lt.Byloje pateiktas 100 Lt žyminio mokesčio kvitas skundui pirmos instancijos teismui paduoti (b. l. 32).Dėl nurodytų motyvų, pareiÅ¡kėjos naudai iÅ¡ atsakovo Migracijos departamento priteistina 2740 Lt (2640 Lt + 100 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,                                                                                                                n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos A. M. skundÄ tenkinti.Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009-11-23 įsakymÄ Nr. 3K-112 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“, kuriuo nuspręsta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės neteko A.

M. (A. R. M.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje.Priteisti A. M. iÅ¡ Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2740 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009-11-23 įsakymo Nr. 3K-112 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“, kuriuo nuspręsta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės neteko A. M. (A. R. M.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, galiojimÄ .

SprendimÄ Å¡ioje dalyje vykdyti skubiai. Å iÄ sprendimo dalį pavesti vykdyti atsakovui - Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .                     Teisėjai                                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka                                                                               Veslava Ruskan                                                                                                                                  Milda Vainienė