2015-10-21 Nr. AB-20353-3-65-3-00014-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1255-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00014-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio gatvės“ ir S. J.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 19-2843(4.5.) (akto numeris skunde nurodytas netiksliai) ir įpareigoti atsakovą pripažinti pareiškėją atsakingu už Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse esančios (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilės (duomenys neskelbtini) kapavietės (toliau – ir Kapavietė) priežiūrą. Skundas buvo priimtas nagrinėti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi.

2015 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis prašė: 1) panaikinti atsakovo 2014 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 19-2843(4.5.) (akto numeris patikslintame skunde nurodytas netiksliai); 2) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo S. J. buvo suteiktos Kapavietės prižiūrėtojo teisės; 3) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241, kuriuo Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinių laidojimų registravimo knygos Nr. 13 224 eilutėje buvo padarytas pakeitimas, įrašant „atsakinga A. J., gyv. (duomenys neskelbtini)“; 4) įpareigoti atsakovą pripažinti pareiškėją atsakingu už Kapavietės priežiūrą; 5) atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimo ir UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 ginčijimo.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog susipažinus su bylos medžiaga ir atsakovo pateiktais papildomais dokumentais, tapo aišku, kad pareiškėjo teisės pagal skunde pareikštus reikalavimus nebus visiškai apgintos, nes priimtais ir galiojančiais administraciniais aktais Kapavietės prižiūrėtojais buvo ir yra pripažinti A. J. bei S. J., o tai gali tapti formalia kliūtimi atsakingu už Kapavietės priežiūrą pripažinti pareiškėją. Pareiškėjas paaiškino, kad skundą tikslina siekdamas realios savo pažeistų teisių gynybos, papildomai prašydamas panaikinti administracinius aktus, pagal kuriuos atsakingais už Kapavietės priežiūrą asmenimis buvo pripažinti A. J. ir S. J. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad skundžiami administraciniai aktai, kuriais atsakingais už Kapavietės priežiūrą buvo pripažinti A. J. ir S. J., pareiškėjui nebuvo įteikti, o neturėdamas duomenų apie skundžiamus administracinius aktus, pareiškėjas neturėjo galimybių jų skųsti. Pareiškėjas, sužinojęs, kad Kapavietės priežiūra yra patikėta kitiems asmenims, aiškiai nurodė, jog su administraciniais aktais, pagal kuriuos tai buvo padaryta, nesutinka, nes jie yra neteisėti. Dėl to niekas negalėjo tikėtis, jog administraciniai aktai nebus apskųsti. Pareiškėjo nuomone, jam realizuoti teisę apskųsti priimtus administracinius sprendimus sutrukdė ir atsakovo nesąžiningi veiksmai, nes su ginčijamais sprendimais pareiškėjas susipažino tik susipažinęs su bylos medžiaga. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad visi su ginču susiję dokumentai teismui buvo pateikti ne kartu su atsiliepimu į skundą ir tik vienu egzemplioriumi, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 3 dalį ir galbūt siekiant sutrukdyti pareiškėjui ginti savo teises.

Pareiškėjo teigimu, terminas ginčyti minėtus administracinius aktus turėtų būti atnaujintas taip pat ir dėl ginčo specifikos, nes esant tokiai padėčiai, kai kiekvieno kapo priežiūra gali būti patikėta niekuo su kapavietėje palaidotais žmonėmis nesusijusiam asmeniui, yra sukuriama situacija, kad nei vienas žmogus nebegali būti garantuotas, jog atvykęs aplankyti artimųjų kapų juos ras tokius, kokius paliko. Šioje situacijoje pripažinimas, kad skundo dalis paduota praleidus įstatyme nustatytus terminus, ir terminų neatnaujinimas reikštų formalų įstatymo taikymą ir ypatingai didelį neteisingumą, būtų pažeista asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, o taip pat bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad šis ginčas yra kilęs socialiai jautrioje sferoje, todėl jo svarba yra pakankamai didelė.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 4 d. atsiliepime nurodė, kad nesutinka, jog teismas priimtų patikslintą skundą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apie Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimą ir UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241 turėjo sužinoti gavęs atsakovo 2015 m. vasario 26 d. atsiliepimą į skundą. Atsakovas minėtų sprendimų kopijas į administracinę bylą pateikė 2015 m. vasario 27 d., o pareiškėjas turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga (ABTĮ 51 str. 1 d.). Be to, apie UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241 pareiškėjas turėjo sužinoti iš atsakovo 2014 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 19-2843(4.5.), kurį, kaip teigė pareiškėjas, gavo 2014 m. gruodžio 10 d. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą patikslintam skundui paduoti, ir patikslintame skunde neteisingai nurodė, kad prašė atsakovo pateikti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimą ir UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ABTĮ 24 straipsnio 3 dalis reglamentuoja skundo pateikimo tvarką, o atsiliepimas į skundą pateikiamas vadovaujantis ABTĮ 72 straipsniu.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi neatnaujino termino patikslintam skundui paduoti ir patikslintą skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimo bei UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad patikslinto skundo reikalavimai panaikinti atsakovo 2014 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 19-2843(4.5.) ir įpareigoti atsakovą pripažinti pareiškėją atsakingu už Kapavietės priežiūrą yra teismo priimti, todėl sprendė klausimą tik dėl patikslinto skundo reikalavimų panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimą bei UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241, kuriems pareiškėjas prašo atnaujinti terminą, priėmimo. Teismas nustatė, kad atsakovas atsiliepime į skundą išsamiai nurodė tiek 2014 m. kovo 18 d., tiek 2008 m. birželio 20 d. sprendimų priėmimo datas, numerius, turinį. Atsižvelgęs į tai, kad atsiliepimas į skundą pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. kovo 18 d., teismas konstatavo, jog vėliausiai nuo 2015 m. kovo 21 d. skaičiuotinas terminas minėtiems sprendimams apskųsti, todėl jis baigėsi 2015 m. balandžio 21 d. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas patikslintą skundą dėl minėtų aktų panaikinimo 2015 m. rugpjūčio 31 d. padavė akivaizdžiai praleidęs terminą skundui dėl jų paduoti.

Teismas nustatė, kad patikslintu skundu skundžiami aktai nagrinėjamojoje byloje yra nuo 2015 m. vasario 27 d. Pareiškėjas šioje byloje nuo 2015 m. sausio 12 d. yra atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo), kuris privalo žinoti ABTĮ reglamentavimą bei išaiškinti jį savo atstovaujamajam. Tačiau nei pareiškėjas, nei jo atstovas bylos eiga bei joje teismo surinktais dokumentais nesidomėjo, į 2015 m. gegužės 18 d. teismo posėdį, kuris buvo atidėtas dėl advokato padėjėjo negalėjimo dalyvauti, neatvyko ne tik pareiškėjo atstovas, kuris tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos, bet ir pats pareiškėjas. Teismas nurodė, kad ABTĮ 24 straipsnis pareigą teikti skundo su priedais atitinkamą skaičių egzempliorių nustato tik pareiškėjui, paduodant skundą teismui, o atsakovas pagal ABTĮ 72 straipsnį turi pareigą pateikti tik atsiliepimo į skundą tiek egzempliorių, kiek byloje yra šalių. Jei pareiškėjas pageidavo gauti atitinkamų aktų kopijas, jis tai galėjo padaryti ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas gyvena kitame mieste, negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, nes savo teisę gauti dokumentų kopijas jis galėjo realizuoti ir teikdamas rašytinius prašymus. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjas terminą patikslintam skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, ir šio termino neatnaujino.

III. Pareiškėjas R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti.

Pareiškėjas paaiškina, kad skunde nurodė, jog nesutinka su administraciniais aktais, pagal kuriuos S. J. buvo pripažintas asmeniu, prižiūrinčiu Kapavietę, tačiau neturėjo galimybių šių aktų ginčyti, nes jų neturėjo ir nežinojo jų turinio. Pareiškėjo teigimu, tik 2015 m. rugpjūčio 15 d. susipažino su nagrinėjamos administracinės bylos medžiaga, įskaitant ginčijamą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimą bei UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241. Pareiškėjo nuomone, pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį terminas skundui paduoti pradedamas skaičiuoti ne nuo formalaus sužinojimo apie priimtą administracinį aktą, o nuo akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, nes asmuo, žinodamas tik akto priėmimo faktą ar datą, tačiau nežinodamas jo turinio, priėmimo pagrindų ir kitų su jo priėmimu susijusių aplinkybių, negali žinoti, ar toks aktas yra teisėtas ir ar pažeidžia asmens teises. Šiuo atveju tik 2015 m. rugpjūčio 15 d. susipažinus su nagrinėjamoje administracinėje byloje esančiais dokumentais tapo aišku, kad jie priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei pažeidžia pareiškėjo teises. Nors skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl skundžiamų aktų teisėtumo, tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimas ir UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 3-241 buvo priimti grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamus administracinius aktus ir kitus su Kapavietės priežiūra susijusius dokumentus prašė jam pateikti ne tik su skundu kreipdamasis į teismą, bet ir iš karto po to, kai sužinojo, jog Kapavietėje yra palaidotas kitas asmuo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, nepateikdamas minėtų administracinių aktų, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo teise ir siekė apsunkinti pareiškėjo teisių gynybą. Pareiškėjas paaiškina, kad nei jis, nei jo atstovas jokia forma nebuvo informuoti apie ginčo dokumentų pateikimą teismui, jais taip pat nebuvo remiamasi atsakovo pateiktame atsiliepime į skundą. Dėl to nei pareiškėjas, nei jo atstovas negalėjo su minėtais dokumentais susipažinti iš karto po jų pateikimo teismui. Pareiškėjo teigimu, ir teismas nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti, kad pareiškėjo teisės nebūtų pažeistos, nes teismas, būdamas aktyvus ir įvertinęs aplinkybę, kad teismo ne kartą buvo prašoma išreikalauti atitinkamus dokumentus, turėjo informuoti pareiškėją arba jo atstovą apie atitinkamų dokumentų pateikimą teismui ir apie galimybę su jais susipažinti.

Pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į tai, kad teisme jau buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, ir įvertinus tai, jog patikslintu skundu buvo keliami savo esme išvestiniai reikalavimai, kurie labai tampriai susiję su pagrindiniu, šiuo atveju galėjo būti iš viso netaikomas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas administraciniams aktams skųsti. Patikslintu skundu nebuvo inicijuojamas naujas ginčas, o reikalavimai buvo tikslinami tik ta apimtimi, kuri formaliai galėjo užkirsti kelią patenkinti pagrindinį reikalavimą, t. y. dėl skundo patikslinimo ginčo nagrinėjimo ribos iš esmės neprasiplėtė, kadangi ir nagrinėjamoje byloje turės būti sprendžiamas klausimas, ar teisingai ir pagrįstai Kapavietės prižiūrėtojo teisės 2014 m. lapkričio 21 d. raštu buvo paliktos S. J. Pareiškėjo teigimu, net ir pripažinus, kad ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas terminas šioje byloje taikytinas, o termino eiga skundui paduoti prasidėjo gavus atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo nurodyta skundžiamų aktų priėmimo data ir numeriai, termino praleidimas šioje situacijoje nesudaro pagrindo nepriimti patikslinto skundo. Skundų padavimo terminai ribojami siekiant įgyvendinti teisinio saugumo principą, tačiau nagrinėjamu atveju teisinių santykių stabilumui galbūt pavėluotas patikslinto skundo padavimas jokios įtakos neturi ir negali turėti, nes pareiškėjas savo nesutikimą su priimtais administraciniais aktais buvo išreiškęs jau pirminiame skunde ir dėl to nei vienas iš administracinių santykių dalyvių negalėjo tikėtis, kad šie aktai ateityje, kai pareiškėjas susipažins su jų turiniu, nebus ginčijami. Kadangi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimo ir UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 ginčijimas yra tiesiogiai susijęs su jau nagrinėjamu ginču, tai priėmus patikslintą skundą teisingumo vykdymas ar teisės principai nenukentės, nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, o tik išnyks formalus pagrindas atmesti pateiktą skundą argumentuojant tuo, jog nėra ginčijami prieš tai priimti administraciniai aktai.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, pagal kurią konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas (2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Administracinių teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007). Pareiškėjo nuomone, atsisakius priimti patikslintą skundą, teisingumas buvo vykdomas akivaizdžiai formaliai, neatsižvelgiant į ginčo specifiką ir svarbą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas (1975 m. sausio 21 d. sprendimas Golder prieš Jungtinę Karalystę). Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, atsižvelgus į minėtus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, į tai, kad pagrindinis ginčas buvo pradėtas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir jis toliau yra nagrinėjamas, o patikslinti reikalavimai savo esme yra išvestiniai reikalavimai, įvertinus ginčo svarbą bei specifiką, terminas patikslintam skundui paduoti turėjo būti atnaujintas.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas iš esmės remiasi tapačiais argumentais kaip ir 2015 m. rugsėjo 4 d. atsiliepime. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiama 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, t. y. nėra jokio pagrindo ją naikinti, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas terminą patikslintam skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovas, nepateikdamas skundžiamų sprendimų kartu su atsiliepimu į skundą, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teise, nes visa su ginču susijusi medžiaga buvo pateikta vadovaujantis ABTĮ ir laikantis pirmosios instancijos teismo reikalavimų.

•SS/21 1-201 rija 6

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas R. P. atskiruoju skundu skundžia Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsniu ir 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, neatnaujino termino patikslintam skundui paduoti ir patikslintą skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimo bei UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 panaikinimo atsisakė priimti.

Kaip teisingai pažymi pareiškėjas atskirajame skunde, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

ABTĮ 52 straipsnyje inter alia nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Patikslintiems skundams (prašymams) priimti yra taikytinos skundų (prašymų) priėmimo taisyklės, nustatytos ABTĮ 37 straipsnyje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-58/2012).

Šioje byloje nėra ginčo, kad patikslinto skundo reikalavimai panaikinti atsakovo 2014 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 19-2843(4.5.) ir įpareigoti atsakovą pripažinti pareiškėją atsakingu už Kapavietės priežiūrą jau yra priimti pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje sprendė klausimą tik dėl patikslinto skundo reikalavimų panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimą bei UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241, kuriems pareiškėjas prašo atnaujinti terminą, priėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą patikslintam skundui paduoti, kad nėra svarbių priežasčių praleistą patikslinto skundo padavimo terminą atnaujinti, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, patikslintą skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimo bei UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 panaikinimo atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Visų pirma, pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad teisme jau buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, ir įvertinus tai, jog patikslintu skundu buvo keliami savo esme išvestiniai reikalavimai, kurie labai tampriai susiję su pagrindiniu, galėjo būti iš viso netaikomas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas administraciniams aktams skųsti. Teisėjų kolegija su minėta pareiškėjo pozicija nesutinka, nes nors reikalavimai panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimą bei UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241 yra susiję su pradiniame skunde pareikštais reikalavimais, tačiau patikslintame skunde ginčijami aktai yra savarankiški, dėl kurių panaikinimo skundas administraciniam teismui turi būti paduodamas per įstatymu nustatytus terminus.

Jeigu ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas terminas šiuo atveju taikytinas, pareiškėjo nuomone, jis nėra praleidęs termino skųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimą bei UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241, nes su ginčijamų aktų turiniu susipažino tik 2015 m. rugpjūčio 15 d.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Nagrinėjamu atveju iš patikslintame skunde ginčijamų aktų matyti, kad šie aktai nebuvo viešai skelbti ir neturėjo būti įteikti pareiškėjui. Todėl darytina išvada, kad skundo dėl šių aktų padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo pareiškėjo sužinojimo apie šių skundžiamų aktų priėmimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimo, UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 ir atsakovo atsiliepimo į skundą turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui apie patikslintame skunde ginčijamų aktų esmę vėliausiai tapo žinoma 2015 m. kovo 21 d., t. y. susipažinus su atsakovo atsiliepimu į skundą, kuriame buvo nurodyti skundžiamus aktus priėmę subjektai, aktų priėmimo datos (UAB „Panevėžio gatvės“ sprendimo Nr. 3-241 priėmimo data atsiliepime į skundą nurodyta netiksliai) ir už Kapavietę paskirti atsakingi asmenys. Taigi pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo atsiliepimu į skundą, turėjo suprasti, kad už Kapavietės priežiūrą buvo ir yra atsakingas ne jis, o kiti asmenys, bei galėjo kreiptis į teismą dėl aktų, kuriais atitinkami asmenys pripažinti atsakingais už Kapavietės priežiūrą, panaikinimo.

Kaip jau minėta, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Taigi šiuo atveju pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad jis ginčijamus aktus pirmą kartą pamatė tik 2015 m. rugpjūčio 15 d. susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, nėra reikšminga, nes informacija apie esminius šių aktų turinį sudarančius elementus jam tapo prieinama anksčiau, t. y. susipažinus su atsakovo atsiliepimu į skundą. Būtent nuo minėto momento pagal teismų praktiką ir skaičiuojamas terminas paduoti skundą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimo ir UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 panaikinimo teismui turėjo teisę paduoti iki 2015 m. balandžio 21 d., taigi pareiškėjas patikslintą skundą dėl minėtų aktų panaikinimo 2015 m. rugpjūčio 31 d. padavė praleidęs terminą skundui dėl jų paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad net ir pripažinus, kad ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas terminas šioje byloje taikytinas, o termino eiga skundui paduoti prasidėjo gavus atsakovo atsiliepimą į skundą, kuriame buvo nurodytos skundžiamų aktų priėmimo datos ir numeriai, termino praleidimas šioje situacijoje nesudaro pagrindo nepriimti patikslinto skundo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, į tai, kad pagrindinis ginčas buvo pradėtas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir jis toliau yra nagrinėjamas, o patikslinti reikalavimai savo esme yra išvestiniai reikalavimai, įvertinus ginčo svarbą bei specifiką, terminas patikslintam skundui paduoti turėjo būti atnaujintas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti patikslintą skundą praleidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą patikslintam skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (žr., pvz., 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas, o asmens teisės turi būti ginamos realiai (žr., pvz., 2015 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-592-575/2015). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ne tik pareiškėjui, siekiančiam apginti savo galbūt pažeistas teises, taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-941-556/2015).

Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjas jau pradiniame skunde, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė, buvo suformulavęs skundo pagrindą, susijusį su, pareiškėjo nuomone, neteisėtu ir nepagrįstu S. J. pripažinimu Kapavietę prižiūrinčiu asmeniu. Tačiau pareiškėjas pradiniame skunde nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi galimybių aktų, pagal kuriuos S. J. buvo pripažintas asmeniu, prižiūrinčiu Kapavietę, ginčyti, nes minėti aktai jam nebuvo pateikti. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas skunde prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti iš atsakovo skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pagal ABTĮ 72 straipsnį teismas turi pareigą nusiųsti pareiškėjui (jo atstovui) gautą iš atsakovo rašytinio atsiliepimo nuorašą (skaitmeninę kopiją), jeigu yra pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo pradžios, bet neturi pareigos jam siųsti atsiliepimo priedus. Akcentuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, įvertinęs pradinio skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą turinį ir atsakovo pateiktus dokumentus, turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę (pasiūlyti) skųsti aktus, pagal kuriuos A. J. ir S. J. buvo pripažinti atsakingais už Kapavietės priežiūrą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų minėtą pareigą įvykdęs ar bent pareiškėją (jo atstovą) informavęs apie atsakovo pateiktus aktus, nors pareiškėjas jau pradiniame skunde buvo nurodęs aplinkybes, kuriomis jis grindžia aktų, pagal kuriuos atitinkami asmenys buvo pripažinti atsakingais už Kapavietės priežiūrą, neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas praleisto termino neatnaujino įvertinęs pareiškėjo elgesį, jo nepakankamą domėjimąsi vykstančiu procesu, ABTĮ nustatytas pareiškėjo teises, aplinkybę, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į pirmiau minėtą pradinio skundo turinį, nevertino teismo pareigos padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) neįvykdymo reikšmės. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad ne tik paties pareiškėjo (jo atstovo) elgesys, tačiau ir ABTĮ 10 straipsnyje pirmosios instancijos teismui nustatytos pareigos neįvykdymas lėmė, jog pareiškėjas patikslintą skundą, kuriame buvo suformuluoti konkretūs reikalavimai dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimo bei UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 panaikinimo, teismui padavė tik 2015 m. rugpjūčio 31 d.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimo bei UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 panaikinimo paduoti. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, į tai, kad pareiškėjas jau pradiniame skunde buvo išreiškęs savo nesutikimą su patikslintame skunde ginčijamais aktais, į tai, kad minėti aktai yra susiję su jau priimtais nagrinėti reikalavimais, į teismo pareigos padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) neįvykdymą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimo bei UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 panaikinimo paduoti, todėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymas atnaujinti praleistą terminą yra tenkinamas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas ir, atnaujinus patikslinto skundo padavimo terminą, pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti pareiškėjo R. P. prašymą dėl termino patikslintam skundui paduoti. Atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimo „Dėl kapavietės duomenų įrašymo į kapinių žurnalą“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 panaikinimo paduoti. Pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė