2022-03-23 Nr. AB-6792-3-61-3-04306-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1703-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04306-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. M. A., A. N. A., M. A. A. A., A. A. A. A. A. ir A. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. M. A., A. N. A., M. A. A. A., A. A. A. A. A. ir A. A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai A. A. M. A., A. N. A., M. A. A. A., A. A. A. A. A. ir A. A. A. A. kreipėsi su skundu į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21M34108 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6K-1409 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); įšsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjams A. A. M. A. ir A. N. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams A. A. M. A. ir A. N. A. atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždrausti pareiškėjams M. A. A. A., A. A. A. A. A. ir A. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką.

3. Pareiškėjai skunde paaiškino, kad jie iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. N. A. nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) grupuotės nariai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. A. M. A. priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjai priskirti padidintos rizikos grupei, nes pareiškėjų A. A. M. A. ir A. N. A. vaikai yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, jie negali pasilikti savo kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Grupuotės (duomenys neskelbtini) pasižymi reakcingumu ir didele įtaka (duomenys neskelbtini), todėl visiškai tikėtina, kad pareiškėjus (duomenys neskelbtini) sekėjai ir jos įsteigtos grupuotės. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai atvyko į Lietuvą neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, jog savo noru į kilmės šalį neišvyktų ir reikia juos išsiųsti. Pareiškėjai elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nes prieglobsčio prašymą pateikė iš karto, kai sutiko pareigūnus ir gavo galimybę prašymą įteikti.

4. Teismo posėdyje pareiškėjai A. A. M. A. ir A. N. A. ir jų atstovas skundą palaikė. Pareiškėjas A. A. M. A. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Organizacija (duomenys neskelbtini) valdo (duomenys neskelbtini). Net atėjus pas kirpėją šis jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini). Patyrė (duomenys neskelbtini), todėl išvyko iš (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) nariai (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. N. A. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Organizacijos (duomenys neskelbtini) žmonės jai (duomenys neskelbtini). Ji buvo kviečiama į (duomenys neskelbtini). Ji įvairiais būdais bando patekti teisėtai į Europą, bet jai nepavyksta. (Duomenys neskelbtini) neįmanoma gyventi. (Duomenys neskelbtini). Ji darė tai, ko jos prašė, kad daugiau nekiltų pavojus. (Duomenys neskelbtini) prieglobsčio neprašė, nes nežinojo, kad ten jis suteikiamas. Be to, ten valdo (duomenys neskelbtini), o jie pabėgo iš (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą, su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pareiškėjams pabėgėlių statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų; tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 - 2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, taip pat buvo konstatuota, jog pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Atsakovo teigimu, Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad pareiškėjų pasakojimas buvo nenuoseklus, jam trūko detalių, epizodai buvo nupasakojami aptakiai, be to, pareiškėjo pasakojimas skyrėsi nuo pareiškėjos pateiktos informacijos. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jiems kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjų pasakojimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo atmestas dėl patikimumo stokos, todėl pareiškėjas nepriskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų vaikai – (duomenys neskelbtini), nepagrindžia prielaidos, jog jie yra priskirtini padidintos rizikos asmenų grupei – tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėjai ateityje susidurs su netinkamu elgesiu.

8. Migracijos departamento tvirtinimu, pareiškėjų atžvilgiu priimtas sprendimas išsiųsti juos iš šalies yra teisėtas ir pagrįstas (pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjai taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Todėl pagrįstai buvo priimtas sprendimas dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką.

9. Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjams negresia individualaus pobūdžio persekiojimas kilmės valstybėje, todėl jiems ir nebuvo suteiktas prieglobstis.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21M34108 rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti A. A. M. A. ir A. N. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21M34108 rezoliucinės dalies 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo A. A. M. A. ir A. N. A. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 6K-1409 dalį, kitus pareiškėjų skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai A. A. M. A., A. N. A., M. A. A. A., A. A. A. A. A. ir A. A. A. A. pateikė atsakovui Migracijos departamentui prašymą suteikti jiems prieglobstį, t. y. pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Prašymą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje pareiškėjai grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjai nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini), siekia legaliai patekti į Europą.

12. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta: nesuteikti pareiškėjams A. A. M. A., A. N. A., M. A. A. A., A. A. A. A. A. ir A. A. A. A. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti visus pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjams A. A. M. A. ir A. N. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjams A. A. M. A. ir A. N. A. 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždrausti M. A. A. A., A. A. A. A. A. ir A. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką.

13. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas sprendime išsamiai ir detaliai įvertino pareiškėjų pasakojimus dėl (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas padarė išvadas: kad pareiškėjų pasakojimas dėl pareiškėjo A. A. M. A. (duomenys neskelbtini) pramanytas; kad pareiškėjos A. N. A. pasakojimas yra nenuoseklus, kertiniams istorijos epizodams trūksta detalių, jie pasakojami aptakiai, bet epizodai, kurie nėra tokie svarbūs prieglobsčio prašymo kontekste yra kupini detalių, emocijų raiškos, pasakojime akivaizdžiai buvo bandoma nukreipti dėmesį nuo svarbių epizodų. Dėl minėtų priežasčių Migracijos departamentas ir pareiškėjos pasakojimą apie (duomenys neskelbtini) laikė pramanytu. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, neturėjo pagrindo nesutikti su Migracijos departamento padarytomis išvadomis dėl pareiškėjų pasakojimų nenuoseklumo ir prieštaringumo, neatitikimo kitiems byloje nustatytiems duomenims, detalumo stokos svarbioms aplinkybėms. Pareiškėjas tiek Migracijos departamentui, tiek ir teismui paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), apsigyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuriame pradėjo dirbti. Pareiškėjui būnant (duomenys neskelbtini) miestelyje jo niekas neieškojo, jis (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjai turi galimybes persikelti į kitą vietą, regioną, kur jiems yra saugiau, dirbti bei gyventi.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjų nurodomos priežastys, kad (duomenys neskelbtini) nesaugu gyventi, (duomenys neskelbtini), savaime nesąlygoja prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jiems suteikimo. Teismas vertino, jog pareiškėjai neįrodė individualių, su jų asmenimis susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjai savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika ar grėsme. Bendro pobūdžio teiginiai apie (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo spręsti palankiai pareiškėjų prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, taip pat vien istorija apie (duomenys neskelbtini) savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso pareiškėjams suteikimo. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų bei tikslų persekioti prieglobsčio prašytojus, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

15. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjų prašyme pateiktus motyvus ir surinktą kilmės valstybės informaciją, įvertino (duomenys neskelbtini), pobūdį ir pasekmes bei padarė išvadą, kad neegzistuoja individualios pareiškėjų savybės dėl kurių galėtų būti pažeidžiamos pagrindinės jų teisės ir laisvės. Teismas nurodė, jog pagrįstai nenustatyta realiai egzistuojanti visiškai pagrįsta baimė dėl įvykių kilmės valstybėje, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjų kilmės šalyje šiuo metu vyktų tarptautinis arba vidaus ginkluotas konfliktas; šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, pagrįstai nebuvo nustatyta, kad būtų pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjų kilmės valstybėje grėstų neigiamos pasekmės, t. y. pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

16. Teismas įvertinęs pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jų paaiškinimus, teiktus apklausų metu ir duotus teismo posėdžio metu, kitus byloje esančius įrodymus, Migracijos departamento pateiktą užsieniečių bylos medžiagą, konstatavo, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjai realiai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jų baimę kilmės valstybėje būti persekiojamiems dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Teismas pažymėjo, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjams prieglobstį, vengdami grąžinimo į kilmės valstybę, jie gali pasislėpti. Todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį dėl nesuteikimo termino pareiškėjams savanoriškai išvykti, konstatavo, kad pagrįstai buvo taikyta Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų buvimas šalyje buvo įvertintas kaip siekis ne legaliai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. prieglobsčio Lietuvoje gavimas, o tikslas sutrikdyti grąžinimo į kilmės valstybę procesą.

18. Teismas įvertinęs, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų, kad jie keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, konstatavo, kad nustatytas 5 metų atvykimo draudimo į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas. Taigi Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeitė, nustatydamas, jog pareiškėjams (A. A. M. A. ir A. N. A.) draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai teismas pakeitė ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeisdamas laikotarpį į 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Nenustatęs pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir Komisijos sprendimą, teismas atmetė šiuos pareiškėjų reikalavimus. Teismas taip pat atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 20. Pareiškėjai A. A. M. A., A. N. A., M. A. A. A., A. A. A. A. A. ir A. A. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.

21. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

22. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjai nurodė, kad negali pasilikti kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad grupuotė (duomenys neskelbtini) yra viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjams kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjai gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

23. Pareiškėjai kritiškai vertina sprendimo dalį nesuteikti jiems papildomos apsaugos, kadangi pareiškėjams kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, todėl turėjo būti jiems suteikta papildoma apsauga. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita ir nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. EPPB ataskaita, anot pareiškėjų, yra rekomendacinio pobūdžio, neprivaloma. Joje pateikta apibendrintoji informacija yra pasenusi, todėl atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai įvertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

24. Pareiškėjų teigimu, atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo tokiu būdu netinkamai taikydamas Vadovo 62-63 p. nustatytas vertinimo gaires.

25. Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog jiems prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės neįrodo, jog pareiškėjams kilmės šalyje dėl asmens individualių savybių jiems kiltų reali grėsmė, ar jie būtų persekiojami. Migracijos departamentas akcentuoja, jog pareiškėjų gyvenamojoje vietoje, remiantis ESPA 2021 m. gairėmis, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu atsakovas nenustatė. Atsakovas taip pat pažymi, jog buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o ESPA 2021 m. gairės apie padėtį kilmės šalyje yra aktualus ir patikimas šaltinis, be kita ko, atsakovas rėmėsi ir kitais patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami.

28. Atsakovo teigimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21M34108 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 6K-1409 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

30. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti. Kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki trejų metų.

34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą patenkinti. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jų pasakojimą, nesutiko su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas; nurodė, jog atsakovas nesurinko naujausios bei aktualios informacijos, kuri leistų tinkamai individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes sprendžiant dėl pareiškėjų persekiojimo baimės ir išvykimo iš valstybės motyvų.

35. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjų skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014).‏‏‎

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

37. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

38. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

39. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

41. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 23 d., iš (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) automobiliu iki Lietuvos Respublikos sienos, o vėliau pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjai pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuriame nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kartu su prieglobsčio prašymu nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. 2021 m. rugpjūčio 26 d. apklausos metu, pareiškėjai A. A. M. A. ir A. N. A. nurodė, kad savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) paliko dėl to, kad (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 6 d. vykusios apklausos metu pareiškėjai praplėtė priežastis, lėmusias jų šeimos išvykimą iš kilmės valstybės. Prieglobsčio prašytojai patvirtino, kad iki išvykimo iš kilmės valstybės gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas papasakojo, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojo kirpėjas, kuris priklauso paminėtai grupuotei, paskambino pareiškėjui ir pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini). Bijodamas susidorojimo, pareiškėjas persikėlė į (duomenys neskelbtini), pas žmonos tetą, o šeima liko gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas papasakojo, kad 2019 m. gegužės 25 d. į jo šeimos namus įsiveržė (duomenys neskelbtini) priklausantys asmenys ir bandė sužinoti kur yra pareiškėjo motina. Šie asmenys taip pat (duomenys neskelbtini), o jo žmona pabėgo į kitą šeimai priklausantį butą. Po šio incidento pareiškėjas nusprendė palikti kilmės šalį ir atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja A. N. A. 2021 m. spalio 6 d. metu vykusios apklausos metu nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl to, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 4 d. pas pareiškėją į darbą atėjo (duomenys neskelbtini).

45. Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojų istorija apie (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad tai savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jiems suteikimo. Pareiškėjų pasakojime yra nenuoseklumų. Prieglobsčio prašytojas žadėjo atsiųsti nuotraukų, pagrindžiančių jo pasakojimą, tačiau Migracijos departamentas jokių žadėtų nuotraukų negavo. Pats pareiškėjas nematė jį tariamai ieškojusių žmonių. Prieglobsčio prašytojai neminėjo, kuri tiksliai (duomenys neskelbtini) ginkluota grupuotė (duomenys neskelbtini), bet tyrimo metu duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sekėjai persekioja asmenis, kurie dalyvavo (duomenys neskelbtini) nerasta. Taip pat nerasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės (įkurtos (duomenys neskelbtini)) taikiniais taptų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai, šios grupės taikiniai – (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytojus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nenustatytos individualios aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, taigi pagrįstai pareiškėjams nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

46. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojams tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Migracijos departamentas, remdamasi EPPB 2021 m. ataskaita (gairėmis), sprendime nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta beatodairiškas smurtas tokiu lygiu, kuris nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, o (duomenys neskelbtini) provincijoje smurto lygis yra aukštenis, tačiau vien buvimo šioje teritorijoje ar (duomenys neskelbtini) provincijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Įvertinus pareiškėjų individualias savybes, tai, kad išvykdami iš kilmės valstybės pareiškėjai turėjo darbus, jiem priklausė nekilnojamasis turtas, gerai žino vietos kultūrą ir papročius, bei bendrą situaciją kilmės šalyje, konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

48. Įvertinus Migracijos departamento Sprendimo turinį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, o surinkta informacija neatspindėjo visos situacijos pareiškėjų kilmės valstybėje. Aptardamas bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas Sprendime rėmėsi EPPB 2021 m. ataskaita (gairėmis). Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Taigi tai yra patikimas, pagrįstas įvairiapusiu duomenų vertinimu, informacijos šaltinis. EPPB 2021 m. ataskaitoje yra pakankamai esminę reikšmę turinčios informacijos apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, kuria atsakovas pagrįstai rėmėsi. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti EPPB ataskaitoje pateiktais duomenimis.

49. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

50. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. A. M. A., A. N. A., M. A. A. A., A. A. A. A. A. ir A. A. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė