2026-01-21 Nr. AB-1785-3-62-3-02354-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-61-502/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02354-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (8.28Mr.)ATP-A-2024-00475 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti klausimą dėl advokato suteikimo spręsti iš naujo; 2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl galimai tyčinio pareigų neatlikimo, kurią įvertino 5 000 Eur suma.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi paliko pareiškėjo A. Ž. skundą nenagrinėtą.

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 106 straipsnio nuostatas, bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I2-5442-426/2025, kurioje pareiškėjas taip pat kelia reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (8.28Mr.)ATP-A-2024-00475 ir įpareigoti klausimą dėl advokato suteikimo spręsti iš naujo; 2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl galimai tyčinio pareigų neatlikimo, kurią įvertino 5 000 Eur suma. Šioje byloje gautas Tarnybos atsiliepimas, 2025 m. sausio 6 d. – pasiruošimas bylos nagrinėjimui baigtas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas palikti pareiškėjo skundą šioje administracinėje byloje nenagrinėtą, nes Regionų administraciniame teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį ir įpareigoti teismą bylą nagrinėti iš naujo, iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo įvertinti galbūt interesų konflikto galimybę ir esant reikalui kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų kaip elgtis tokiose situacijose, kurių nenumato įstatymai ir ar nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės į nešališką teismo procesą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su 2025 m. spalio 9 d. nutartimi, kadangi teisėja galimai įtakojama teismo vadovybės, bet kokiomis priemonėmis bando sužlugdyti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo teigimu, teisėja neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčijamoje nutartyje minimose bylose skundžiami skirtingi Tarnybos sprendimai (tai yra 00044 ir 00475).

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas niekaip nereaguoja į galimą interesų konflikto faktorių, kadangi Regionų administracinis teismas ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, neatlieka būtinų procesinių veiksmų numatytų ABTĮ ir tokie teismų veiksmai akivaizdžiai demonstruoja išankstinį nusistatymą ir šališkumą ne tik šioje byloje, bet ir tiesiogiai su ja susijusiuose teisminiuose procesuose. Pareiškėjas tvirtina, kad atsisakymas priimti skundą gali būti kerštas už jo kritiką ar viešinimą galimai nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikos teismų sistemoje, kuri akivaizdžiai yra priklausoma nuo politinių grupuočių.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas palikti pareiškėjo skundą šioje administracinėje byloje nenagrinėtą, nes Regionų administraciniame teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tarnybos nuomone, teismas teisėtai ir pagrįstai paliko pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. I2-10236-1161/2025 nenagrinėtą. Atsakovas pažymi ir tai, kad pareiškėjas iš esmės pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais argumentais ar įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. sausio 20 d. pateikė prašymą priimti papildomus paaiškinimus, įrodymus ir dokumentus.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinėje instancijoje pateiktų naujų įrodymų neprideda prie bylos, nes šioje byloje ginčijamas Sprendimas ir su jo priėmimu susiję įrodymai jau buvo pateikti kartu su skundu, o nagrinėjant minėtą prašymą nenustatyta vėliau iškilusi naujų įrodymų pateikimo būtinybė, be to, šiuo atveju yra sprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas ir vertinamos aplinkybės buvusios skundo pateikimo pirmosios instancijos teisme metu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjo prašymą palikti nenagrinėtą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 105 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Primintina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kitoje byloje 2024 m. gruodžio 3 d. kreipėsi su skundu į Regionų administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Tarybos 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (8.28Mr.)ATP-A-2024-00475 ir įpareigoti klausimą dėl advokato suteikimo spręsti iš naujo; 2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl galimai tyčinio pareigų neatlikimo, kurią įvertino 5 000 Eur suma. Šioje byloje 2025 m. sausio 3 d. gavus Tarnybos atsiliepimą, Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi baigė pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą Nr. I2-5442-426/2025 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02592-2024-0).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. I2-5442-426/2025 (naujas Nr. I2-934-426/2026), nagrinėjamos Regionų administraciniame teisme medžiaga, vertina, kad šalys, skundo pagrindas ir dalykas nagrinėjamoje byloje ir byloje Nr. I2-5442-426/2025 yra tas pats, pareiškėjas šiose bylose siekia tų pačių pasekmių – panaikinti Tarnybos Sprendimą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą, kurią įvertino 5 000 Eur suma. Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad šiose bylose yra skundžiami sprendimai turi skirtingus numerius, kadangi, kaip jau minėta, abiejose bylose yra skundžiamas tas pats Tarnybos 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (8.28Mr.)ATP-A-2024-00475.

Pasisakydama dėl atskirojo skundo prašymo įvertinti galimo interesų konflikto galimybę ir kreiptis į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos kompetentingas institucijas su prašymu išaiškinti dėl galimybės teismui nešališkai nagrinėti pareiškėjo skundą bei kaip elgtis tokiose situacijose, kurių nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl išaiškinimų teismų vadovybės ir teisėjų procesinių veiksmų teisėtumo, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymai, kurie turi būti sprendžiami ne skundo priėmimo stadijoje, todėl šioje bylos nagrinėjimo pagal pareiškėjo atskirąjį skundą stadijoje dėl šio procesinio pobūdžio prašymo plačiau nepasisakoma.

Pasisakydama dėl pareiškėjo pateikto prašymo, jog nesikreipus į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, reiškiamas nušalinimas, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad pareiškėjo 2026 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą (paaiškinimą, pareiškimą) nušalinti visą Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nuo šios bylos nagrinėjimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė 2026 m. sausio 21 d. nutartimi atmetė.

Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (ABTĮ 11 str. 2 d.). Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme pareiškėjas yra inicijavęs ne vieną bylą dėl Tarnybos priimtų sprendimų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis bei trukdymas teismo darbui, kadangi toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis operatyviam ir sklandžiam bylų nagrinėjimui.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nutaręs pareiškėjo prašymą palikti nenagrinėtą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė