2020-02-26 Nr. AB-4233-3-62-3-02550-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2515-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02550-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam 2018 m. sausio 12 d. Pravieniškių PN direktoriaus nutarimu Nr. 68-96 buvo paskirta nuobauda – perkėlimas 3 mėnesiams iš paprastosios grupės į drausminę. Pareiškėjui atsisakius būti perkeltam į drausmės grupę, jis buvo patalpintas į antro lokalinio sektoriaus laikino sulaikymo kamerą KPP Nr. 3. Laikino sulaikymo kameroje nėra langų, praustuvės, tualeto, gulto, yra tik siauras 20 cm pločio suoliukas. Šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d., nors tokioje kameroje galėjo būti laikomas tik iki 5 valandų. Visą ginčo laikotarpį nebuvo tiekiamas maistas, kameroje buvo labai žema oro temperatūra. Dėl to pareiškėjui sutriko fizinė ir emocinė sveikata, jis jautė skrandžio skausmus, sutriko virškinimas, teko gydytis peršalimą, pareiškėją pradėjo kankinti nemiga, panikos priepuoliai.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 12 d. pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 2-70 „Dėl nuteistųjų skyrimo į būrius“ už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus 3 mėnesiams buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės. Kadangi pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į pataisos įstaigos administracijos jam paskirtą būrį, tačiau savo atsisakymo motyvų konkrečiai neįvardino, 2018 m. sausio 12 d. buvo patalpintas į 2-o sektoriaus atskirą patalpą, esančią karantino patalpose. Pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d. pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu Nr. 68-108 buvo perkeltas į 2-o sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 13. Pravieniškių PN laikino sulaikymo patalpos nėra. Naujai atvykę nuteistieji yra laikinai patalpinami į karantino tipo patalpas (iki 10 dienų), kuriose yra apžiūrimi medikų, psichologų bei kitų specialistų ir priskiriami į būrį, kuriame skiriama nuolatinė gyvenamoji vieta. Pareiškėjo sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu yra duomenų, kad nuteistasis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl peršalimo. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Jo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė. Teismas atmetė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš to, jog jis tris paras Pravieniškių PN buvo kalinamas laikino sulaikymo kameroje Nr. KPP-3 netinkamomis sąlygomis.

6. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 68-96 pareiškėjas už bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, tačiau atsisakė eiti ten gyventi. Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 68-108 pareiškėjas buvo nubaustas už kitą bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą (atsisakymą vykdyti pareigūnų reikalavimą). Už tai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Atsakovo atstovas nepateikė tikslių duomenų, kur pareiškėjas buvo kalinamas tris paras nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d. Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje Nr. KPP-3. Pravieniškių PN tiek atsiliepime, tiek pakartotinai teismui teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas atskiroje patalpoje, esančioje karantino patalpose. Pravieniškių PN, net po pakartotinių teismo užklausų, nepaaiškino, kokioje tiksliai patalpoje (nurodant numerį, pateikiant patalpų schemą ar pan.) pareiškėjas buvo laikomas. Nors byloje pateiktas Pravieniškių PN patalpų planas, jame nėra pažymėta pareiškėjo gyvenamoji patalpa. Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat negalima spręsti, kad jose pavaizduota būtent ta patalpa, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas pateikia prieštaringus argumentus – atsiliepime teigia, kad Pravieniškių PN nėra laikino sulaikymo kamerų, tačiau minėtame 2018 m. sausio 15 d. nutarime, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas už pareigūnų reikalavimų nevykdymą, pažymima, jog pareiškėjas atsisakė „sutvarkyti laikino sulaikymo kamerą“. Taigi teismas kritiškai vertino Pravieniškių PN teiginį, kad pataisos namuose laikino sulaikymo kamerų nėra.

7. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, jog, nustatant, kiek laiko asmuo gali būti laikomas pataisos namų laikino sulaikymo (trumpalaikio laikymo) kameroje, pagal analogiją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 str. 7 d.) taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktas, kuriame numatyta, kad į tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau nei dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1087-662/2017).

Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Atsakovui nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių apie per ilgą laikymo trumpalaikio laikymo kamerose trukmę, šias aplinkybes teismas vertino pareiškėjo naudai. Teismas pripažino, jog pareiškėjas tris paras (nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d.) buvo kalinamas trumpalaikio laikymo kameroje pažeidžiant maksimalią laikymo šiose kamerose trukmę.

Teismas konstatavo, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, kadangi maksimalus galimas laikas, kurį asmuo gali praleisti laikino sulaikymo kameroje, pagal minėtą LVAT praktiką yra 2 valandos. Atsakovo atstovas taip pat jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad jo gyvenamojoje patalpoje nebuvo lovos, langų, praustuvės, tualeto. Taip pat nepaneigė pareiškėjo nusiskundimų, kad jam nebuvo tiekiamas maitinimas, o patalpoje buvo šalta. Teismo vertinimu, tai neabejotinai sukėlė pareiškėjui neigiamų fizinių ir psichologinių pasekmių.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į gydytoją dėl peršalimo. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Pravieniškių PN neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei.

Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą dėl patirtų išgyvenimų, be to, pažeidimo trukmė buvo trumpa. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą.

8. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 100 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

9. Teismas nurodė, kad byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, kurioje prašoma priteisti iš atsakovo 273 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Teismas pažymėjo, kad: Tarnyba yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos; valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto; Tarnyba yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto; Tarnybos savininkė yra valstybė; Tarnybos savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl Tarnybos reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) įgyvendina Teisingumo ministerija (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 1 d., 36 str. 1 d.; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148, 1, 5 ir 6 p.). Teisingumo ministerija yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susidaro tokia teisinė situacija, kai bylinėjimosi išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, prašoma išieškoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos valstybės, nes atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN, t. y. atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis yra taip pat valstybė. Atsižvelgęs į tai, kad asignavimų valdytojas sutampa (Teisingumo ministerija), teismas konstatavo, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje nepriteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo priverstinai uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, judėjimo laisvė apribota. Ginčo laikotarpis buvo savaitgalis ir jokia Psichologinė tarnyba Pravieniškių PN neveikia, todėl ir negalėjo į ją kreiptis. Pareiškėjui priteista 100 Eur neturtinė žala neatspindi patirtų išgyvenimų, o teismo teiginiai, kad trys paros yra trumpas laikotarpis, atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, yra nepagrįsti. Pareiškėjo emocinė būsena buvo tokia prasta, kad net norėdavo nusižudyti. Išgyvenimai nebuvo momentiniai, trumpalaikiai.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad:

12.1. Pravieniškių PN 2-o sektoriaus karantine (pareiškėjas, kol bus išsiaiškintos neėjimo į būrį aplinkybės, buvo patalpintas patalpoje, esančioje karantino patalpose) bausmę atliekančių nuteistųjų maitinimas buvo užtikrinamas vadovaujantis Pravieniškių PN direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-143 patvirtinta 2-ame sektoriuje karantine bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarke. Pareiškėjo maitinimas ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas dienotvarkėje numatytu laiku, nusiskundimų dėl maitinimo iš pareiškėjo nebuvo gauta. Karantino patalpose nuolat lankosi pataisos pareigūnai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę išreikšti bet kokį nepasitenkinimą sąlygomis ar dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų, tačiau į pataisos namų administraciją nesikreipė.

12.2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo atsakovo pateiktomis foto nuotraukomis, kuriose yra matoma, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė ir nusiprausti, ir pasinaudoti tualetu. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais ar subjektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Neesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidimo mąstą, trukmę, pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN laikino sulaikymo kameroje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d. neužtikrinimu, atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, jog pareiškėjas tris paras (nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d.) buvo kalinamas trumpalaikio laikymo kameroje pažeidžiant maksimalią laikymo šiose kamerose trukmę. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo atstovas jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog jo gyvenamojoje patalpoje nebuvo lovos, langų, praustuvės, tualeto, taip pat nepaneigė pareiškėjo nusiskundimų, kad jam nebuvo tiekiamas maitinimas, o patalpoje buvo šalta. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 100 Eur ir šią sumą priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu, siekia, kad jam būtų priteista visa jo prašoma 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

16. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo iš atsakovo išsireikalauti pažymą kiek kartų pareiškėjas lankėsi Pravieniškių PN Psichologinėje tarnyboje po 2018 m. sausio 15 d. teisėjų kolegija akcentuoja, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą išreikalauti naujus tik apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas teisiniais argumentais nepagrindė būtinumo apeliacinės instancijos teisme papildomai aiškintis naujas aplinkybes ir dėl šių aplinkybių nustatymo išreikalauti naujus įrodymus.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, reikšdamas reikalavimą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiami apeliacinį skundą padavusios šalies faktinių ir teisinių argumentų vertinimai. Savarankiški reikalavimai gali būti pareikšti paduodant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ABTĮ 134 str. 2 d.). Kadangi atsakovo atstovas apeliacinio skundo nepadavė, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik pareiškėjo apeliacinio skundo ribose.

19. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017). Nustatyta, kad pareiškėjas tris paras (nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d.) buvo kalinamas trumpalaikio laikymo kameroje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

20. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3939-520/2019).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukelto nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 100 Eur suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Teisėjų kolegija nustatė, kad priteisti pareiškėjo prašomą 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nes nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė