2025-12-17 Nr. AB-21-4-16-3-00658-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3040-629/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00658-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja)

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. C., jo atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

vertėjui L. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Z. C. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio Z. C. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį Z. C. (toliau – ir Užsienietis) iki 2026 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau, nei kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jis nėra apklaustas prieglobsčio byloje, bei nėra išaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, į Lietuvos Respubliką atvyko su tikslu dirbti, tačiau prašymą dėl prieglobsčio pateikė tik būdamas sulaikytu kitoje Europos Sąjungos valstybėje ir perduotas Lietuvos Respublikai, todėl yra reali tikimybė, jog jis gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus bei tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę, nesudaryti kompetentingoms institucijos prielaidų priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį vykdyti, asmuo ilgą laikotarpį neteisėtai rezidavo Europos Sąjungoje bei nesiekė pateikti prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo tik atvykęs teisėtu būdu.

3. Centras teigė, kad egzistuoja sulaikymo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečio teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionys 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies – taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. vasario 24 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

5. Teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

5.1. VSAT 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Centre ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai – jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kaip asmeniui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje, leidimas galiojo nuo 2024 m. lapkričio 20 d. iki 2026 m. lapkričio 19 d. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 5 d. sprendimu panaikino Užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes 2025 m. balandžio 28 d. nutraukta su Užsieniečiu sudaryta darbo sutartis.

5.2. Užsienietis 2025 m. lapkričio 24 d. perduotas pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas) Lietuvos Respublikai iš Vokietijos Federacinės Respublikos, kurioje jis pasiprašęs tarptautinės apsaugos.

5.3. Užsienietis iš karto pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymo priėmimo klausimas neišspręstas.

6. Teismas konstatavo, kad yra aiškinamasi dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvų, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko dirbti ir nepateikė prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentui panaikinus leidimą laikinai gyventi, užsienietis nesusisiekė su Migracijos departamentu dėl savo teisinės padėties, išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje pasiprašė tarptautinės apsaugos, tik perduotas Lietuvos Respublikai užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimą, teismas konstatavo, kad Užsienietis gali bandyti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo trukdydamas išspręsti prašymo suteikti prieglobstį priėmimo klausimą, išsiaiškinti prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą ir jį įvykdyti, todėl egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

7. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (115 str. 1 d., 2 d.), nurodė, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priėmimo klausimas neišspręstas, Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką dirbti ir prieglobsčio nesiprašė, panaikinus leidimą laikinai gyventi, vyko dirbti į Ispaniją per Vokietiją, kurioje pasiprašė tarptautinės apsaugos, nes, kaip paaiškino Užsienietis, neturėjo dokumentų ir pinigų, todėl teismas vertino, kad siekiami tikslai – Užsieniečio prašymo priėmimo išsprendimas, sprendimo prieglobsčio byloje priėmimas ir jo įvykdymas šiuo metu gali būti užtikrinti tik kontroliuojant Užsieniečio judėjimo laisvę, t. y. paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis akcentuoja, kad jis į Lietuvą atvyko teisėtai, jo asmens tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu, nėra duomenų apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, asmuo yra prieglobsčio prašytojas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri yra de facto (faktiškai) sulaikymas, nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

10. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Centras pakartoja bylos faktines aplinkybes ir pabrėžia, kad 2025 m. gruodžio 2 d. Užsieniečio prieglobsčio prašymas užregistruotas sistemoje, atlikti pirminiai veiksmai susiję su prieglobsčio prašymo pateikimu Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje nustatytas nagrinėjimo terminas iki 2026 m. gegužės 2 d.

12. Centras nurodo, kad, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, galima manyti, kad jis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvoje, bet ir Šengeno erdvėje.

13. Centras laikosi pozicijos, kad Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra teisiškai pagrįsta, proporcinga ir būtina priemonė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies Centro teikimas bei Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. vasario 24 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindas, nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, tačiau, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad Užsieniečiui gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo taikyt švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis teigia, kad bendradarbiauja su valstybės institucijomis, nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, jo tapatybė nustatyta.

17. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.). Užsienietis neginčija, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

19. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nustatė: 1) Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai; 2) nėra jokių duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; 3) Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis; 4) nėra duomenų, kad, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – Užsienietis pažeidė buvimo laikino apgyvendinimo vietoje reikalavimus, priešingai, Užsienietis grįždavo laiku; 5) Centras nenurodė, kokių procedūrų nebūtų galima atlikti Užsieniečio atžvilgiu Užsieniečiui pritaikius jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

21. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga taikyti Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio Z. C. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. C. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2026 m. vasario 24 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė