2020-01-15 Nr. AB-933-3-63-3-00385-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5722-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00385-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. V. ir I. L. (I. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir I. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (teisių perėmėjas – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai E. V. ir I. L. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2019 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) pripažinti neteisėtu atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. kovo 22 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti užsieniečio – Rusijos Federacijos piliečio I. L. prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos sąjungoje; 2) įpareigoti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) įgaliotą atstovą – Migracijos skyrių teisės aktų nustatyta tvarka priimti pareiškėjo prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos sąjungoje ir visus su tuo susijusius būtinus pateikti dokumentus.

2. Pareiškėjų nuomone, atsakovo sprendimas nepriimti jų prašymo su dokumentais neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų (buvo priimtas žodinis sprendimas, nepateikiant jokių teisinių argumentų). Kadangi sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), Komisariatas nebuvo kompetentingas visapusiškai įvertinti pareiškėjų pateiktus dokumentus.

3. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, jog pareiškėjai nepateikė Skyriui visų privalomų dokumentų, konkrečiai – E. V. gyvenimo užsienio valstybėje faktą patvirtinančių dokumentų, o jos pase esanti Rusijos Federacijos vizos įklija bei laikinos registracijos užsienio valstybėje dokumento kopija nepakankami šiam faktui patvirtinti. Remiantis atsakovo surinkta informacija apie teisinį reglamentavimą Rusijos Federacijoje, pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtinta tik tai, kad E. V. lankėsi Rusijoje, bet ne joje gyveno. Atsakovo nuomone, pareiškėjai, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. sausio 23 d. deklaruodami savo gyvenamąją vietą Rusijoje, siekė tik formaliai atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Atsakovo įsitikinimu, atsižvelgiant į Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą šio įstatymo taikymo sritį, Viešojo administravimo įstatymo nuostatos priimant tokio pobūdžio sprendimus netaikytinos. Paaiškino, kad sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjų pateiktus dokumentus priimtas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis ir atlikus Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (2013 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 1V-456 redakcija; toliau – ir Aprašas), nurodytus veiksmus, toks sprendimas yra teisėtas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

6. Departamento vertinimu, pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje, todėl Skyrius pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą. Pažymėjo apie tai, kad neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, pareiškėjus informavęs dar 2018 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 10K-43170, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl minėto rašto, administracinėje byloje Nr. A-4177-629/2019 pritarė Departamento išvadoms.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 1 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų E. V. ir I. L. skundą, t. y. panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. sprendimą, kuriuo nutarta atsisakyti priimti I. L. 2019 m. kovo 22 d. prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

8. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, t. y. patikrinti, ar Aprašo 15.2.2 papunktis neprieštarauja Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punktui, o Aprašo 24 punktas – Viešojo administravimo įstatymo ir Įstatymo normoms. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai abejones dėl Aprašo 15.2.2 papunkčio teisėtumo kėlė ir administracinėje byloje Nr. A-4177-629/2019, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu nurodė, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina, jog leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys, o Aprašo 15.2.2 papunktis tik detalizuoja, kokie dokumentai patvirtina atvykimą į Lietuvos Respubliką su Lietuvos Respublikos piliečiu, todėl pareiškėjų argumentai dėl Aprašo 15.2.2 papunkčio diskriminacinio pobūdžio bei prieštaravimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatai nepagrįsti. Teismas nenustatė objektyvaus pagrindo nukrypti nuo tokio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimo. Dėl Aprašo 24 punkto (ta apimtimi, kuria viešojo administravimo subjektui suteikiama teisė priimti žodinį sprendimą dėl atsisakymo priimti asmens prašymą ir pateiktų dokumentų grąžinimo) teisėtumo teismas akcentavo, jog pareiškėjai neįvardijo konkrečių Viešojo administravimo įstatymo ir Įstatymo straipsnių, jų dalių bei punktų, kuriems galbūt prieštarauja ši tvarka, jų prašymas grindžiamas tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, ne teisiniais motyvais.

9. Teismas nustatė, kad I. L. 2019 m. kovo 22 d. Skyriui pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Kartu su minėtu prašymu buvo pateiktas Rusijos Federacijos pranešimas apie užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės atvykimą į buvimo vietą. Iš atsakovo atsiliepimo į skundą matyti, kad E. V. Skyriui buvo pateikusi savo pasą, kuriame įklijuota Rusijos Federacijos viza, patvirtinanti, kad ji buvo išvykusi į minėtą valstybę. Prašymo paskutiniame puslapyje Skyriaus vyresnioji specialistė nurodė patikrinimo metu nustačiusi, jog nėra pateikti visi reikalingi dokumentai dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, todėl žodžiu atsisakė priimti prašymą, jį kartu su pateiktais dokumentais grąžino pareiškėjams ir jiems žodžiu paaiškino tokio sprendimo pagrindą.

10. Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų reglamentavimą (be kita ko, Įstatymo 55 str., Aprašo 23.4, 15.2 ir 24.2 p.), nurodė, kad teisės aktai suteikia teisę įgaliotam tarnautojui, žodžiu paaiškinus sprendimo priežastis, atsisakyti priimti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi. Skyriaus tarnautojai vertina tik pateikto prašymo ir jo priedų formą, tačiau neturi teisės vertinti jų turinio ir įrodomosios reikšmės dėl faktinių aplinkybių, kadangi teisės aktai nustato, jog santykio teisinė kvalifikacija ir sprendimo priėmimas dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo yra išimtinė Departamento kompetencija. Aprašo 15.2.2 papunktis įpareigoja asmenį kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje, tačiau minėtame papunktyje nėra pateiktas baigtinis sąrašas dokumentų, patvirtinančių šį faktą, taigi, asmuo šį faktą gali grįsti visais jo nuomone tą faktą patvirtinančiais dokumentais. Ar kartu su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje, ar ne, yra teisinio kvalifikavimo klausimas, kuris išimtinai priskirstas Departamento kompetencijai. Teismas priėjo prie išvados, kad Skyrius, atsisakydamas priimti pareiškėjo 2019 m. kovo 22 d. prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, vertino ne tik formos, bet ir turinio klausimus (atliko pateiktų dokumentų turinio analizę ir teisinį santykių kvalifikavimą), taigi veikė viršydamas savo kompetencijos ribas (lot. ultra vires). Atsižvelgiant į tai, konstatuota, jog ginčijamas Skyriaus 2019 m. kovo 22 d. sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

11. Teismas, spręsdamas dėl antrojo skundo reikalavimo (įpareigoti atlikti veiksmus) pagrįstumo, atkreipė dėmesį į pasikeitusį teisinį reguliavimą, t. y. kad, pagal 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos 28 straipsnio 2 dalį, užsienietis, teisėtai esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Departamentui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 patvirtintų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų 19 punktu bei Departamento interneto svetainėje migracija.lt pateikiama informacija, nuo 2019 m. liepos 1 d. apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Migracijos skyriai tapo Departamento teritoriniais skyriais ir jie perėmė komisariatų Migracijos skyriams deleguotas funkcijas. Nagrinėjamu atveju teisę spręsti, ar pateiktas prašymas išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje atitinka Aprašo reikalavimus, turi Departamento Klaipėdos skyrius. Teismas pabrėžė, kad administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (ankstesnę padėtį) ir sukelia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teisių perėmėjui – Departamento Klaipėdos skyriui – pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo spręsti pareiškėjų prašymo išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje bei su juo pateiktų dokumentų priėmimo klausimą. Dėl šių priežasčių skundas šioje dalyje atmestas.

III. 12. Pareiškėjai E. V. ir I. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kurioje teismas atsisakė tirti norminio teisės akto teisėtumą, ir priimti jų prašymą dėl norminio teisės akto ištyrimo, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

13. Pareiškėjų įsitikinimu, kadangi nebuvo išspręsti jų keliami norminių teisės aktų teisėtumo klausimai, jų teisė ginti savo teisėtus interesus buvo suvaržyta, o atsakovui išliko galimybė pakartotinai žodiniu sprendimu atsisakyti priimti jų prašymą tais pačiais motyvais. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija administracinėje byloje Nr. A-4177-629/2019, kadangi ši byla netapati nagrinėjamai bylai, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tik pritarė Departamento nuomonei ir pateikė lingvistinį Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkto vertinimą. Pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. Skyriui pateikė kitokius dokumentus, todėl teismas turėjo iš naujo aiškinti Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymą. Pareiškėjai tvirtina, jog, kadangi Aprašo 15.2.2 papunktyje išdėstytas pateiktinų dokumentų sąrašas nėra nurodytas jokiame Lietuvos Respublikos įstatyme, kyla abejonės, ar šiuo norminiu aktu nėra plečiamai taikomos Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, tokiu būdu diskriminuojant mišrias šeimas ir suteikiant privilegijas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie buvo išvykę gyventi į užsienio valstybę, pažeidžiant piliečių laisvo judėjimo principą bei teisinės valstybės principą.

14. Pareiškėjų teigimu, teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog atsakovas neturėjo teisės žodiniu sprendimu atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą ir dokumentus, todėl akivaizdu, kad Aprašo 24 punktas yra neteisėtas ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui. Tvirtina, kad jų nurodomų teisės normų ištyrimas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, jų prašymas buvo pagrįstas tinkamais teisiniais argumentais.

15. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Departamentas pažymi, kad Įstatymo 55 straipsnio 3 dalis suteikia įgaliojimus vidaus reikalų ministrui nustatyti prašymų dėl leidimų nuolat gyventi išdavimo tvarką, o ta tvarka – Aprašas. Apraše aiškiai įtvirtintos taisyklės, kada galima atsisakyti prašymą. Pabrėžia, kad 2019 m. liepos 1 d. Aprašo nuostatos pasikeitė, prašymų dėl leidimų gyventi išdavimo priėmimo ir išdavimo funkciją perduodant Departamentui, todėl netikslinga tirti nebegaliojančių teisės nuostatų teisėtumą. Pastebi, kad Aprašo 29 punkte numatyta, kad ne tik žodžiu teikiama informacija, bet ir raštu nurodomos atsisakymo priimti dokumentus priežastys. Atsisakymą priimti dokumentus galima skųsti teismui, pareiškėjai šia teise pasinaudojo, todėl jų teisės nėra apribojamos Viešojo administravimo įstatymo prasme. Be to, atsakovo nuomone, kadangi pareiškėjų skundas buvo patenkintas, jų prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nebelaikytinas susijusiu su byla. Departamentas taip pat yra įsitikinęs, kad, sprendžiant dėl Aprašo 15.2.2 papunkčio teisėtumo, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-4177-629/2019 pateiktą vertinimą, taip pat į tai, kad šioje nuostatoje įtvirtintas sąrašas nėra baigtinis, jis tik suteikia užsieniečiams aiškumo, kokie dokumentai galėtų patvirtinti Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo išduoti pareiškėjui I. L. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos sąjungoje teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, remiantis byloje esančiais bei viešai prieinamais duomenimis, nuo 2019 m. liepos 1 d. apskričių vyriausiųjų komisariatų Migracijos skyrių funkcijas perėmė Departamentas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių teisių perėmimas nėra galimas, todėl atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas keičiamas jo teisių perėmėju – Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atitinkamai Departamento procesinė padėtis administracinėje byloje pakeičiama iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą.

19. Akcentuotina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Nesutikimo su teismo sprendimu netenkinti prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą argumentai gali būti pareiškiami apeliaciniame skunde dėl išnagrinėjus bylą iš esmės priimto teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-568/2009, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-438/2015), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien toks nesutikimas nesudaro apeliacinio skundo dalyko. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą išduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos sąjungoje, o skundo reikalavimo įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotą atstovą – Migracijos skyrių teisės aktų nustatyta tvarka priimti pareiškėjo prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos sąjungoje ir visus su tuo susijusius būtinus pateikti dokumentus netenkino, iš esmės nurodydamas, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas savaime sukuria pareigą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teisių perėmėjui – Departamento Klaipėdos skyriui – iš naujo spręsti pareiškėjų prašymo išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje bei su juo pateiktų dokumentų priėmimo klausimą.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde nereiškia pretenzijų dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų dėl materialiųjų jų skundo reikalavimų, nenurodo nepritariantys tokių sprendimų motyvams, neabejoja šių motyvų išsamumu ir pakankamumu. Pareiškėjų nesutikimas su teismo sprendimu netenkinti jų procesinio pobūdžio prašymo (kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, t. y. patikrinti, ar Aprašo 15.2.2 papunktis neprieštarauja Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punktui, o Aprašo 24 punktas – Viešojo administravimo įstatymo ir Įstatymo normoms) siejamas su jų įsitikinimu, jog atsakovas ateityje gali pakartotinai pasiremti šiomis, jų nuomone, aukštesnės galios teisės aktų neatitinkančiomis teisės normomis, žodžiu ir tais pačiais motyvais atsisakydamas priimti jų prašymą.

Apeliaciniame skunde suformuluotas pareiškėjų reikalavimas neturi teisinės reikšmės administracinės bylos baigčiai, kiek tai susiję su materialiaisiais skundo reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė tokį apeliacinį skundą.

21. Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti; jeigu trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas. Nagrinėjamu atveju nustatytas pareiškėjų apeliacinio skundo trūkumas nėra toks, kokį būtų galima pašalinti per teismo nustatytą terminą (pareiškėjai apeliaciniame skunde patys prašo kitą skundžiamo teismo sprendimo dalį, t. y. dalį, nesusijusią su atsisakymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, palikti nepakeistą), todėl apeliacinis procesas nutrauktinas nenustačius termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir I. L. (I. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir I. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (teisių perėmėjas – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė