2013-05-22 Nr. AB-2097-3-61-3-02534-2010-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-501/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02534-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Eviteks“, atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Eviteks“ skundą atsakovams Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, Šalčininkų rajono savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Eviteks“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. VII, b. 1. 1-3), prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos bei Šalčininkų rajono savivaldybės pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą du kartus, patirtas 20 354,78 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai Šalčininkų rajono savivaldybės administracija ir Šalčininkų rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Eviteks“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. VII, b. l. 128-130) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi (t. VII, b. l. 141-144) pareiškėjo UAB „Eviteks“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui UAB „Eviteks“ iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės solidariai 5 196,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo UAB „Eviteks“ prašymas pateiktas per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2805-437/2012 įsiteisėjo 2013 m. vasario 14 d., bylą išnagrinėjus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka, o pareiškėjo prašymas teismui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išsiųstas 2013 m. vasario 28 d.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, patikslintais skundais, prašydamas:

1) įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Vilniaus RAAD) pateiktą paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui (toliau – ir TIPK leidimas) gauti;

2) priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks“ naudai per laikotarpį nuo pagrįstai planuotos pradėti ūkinę komercinę veiklą dienos (2010 m. liepos 3 d.) iki 2011 m. gegužės 31 d. (332 k. d.) patirtą turtinę žalą, t. y. 12 259,04 Lt dydžio per dieną kalendorinę dieną negaunamų pajamų, iš viso 4 070 000 Lt;

3) priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks“ naudai per laikotarpį nuo pagrįstai planuotos pradėti ūkinę komercinę reikią dienos (2010 m. liepos 3 d.) iki 2011 m. gegužės 31 d. patirtą 81 080 Lt dydžio turtinę žalą, t. y. tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro per nurodytą laikotarpį UAB „Eviteks“ 17 500 Lt (2 500 Lt x 11 mėn.) mokėtinų mėnesinių įmokų pagal 2009 m. spalio 6 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, darbuotojams išmokėti atlyginimai bendrai 26 599,21 Lt sumai bei 13 659 Lt suma, kurią sudaro ūkinei veiklai vykdyti įsigyta įranga;

4) priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks“ naudai po 12 145,04 Lt dydžio negautų pajamų per vieną kalendorinę dieną už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki TIPK leidimo išdavimo pagal 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti išdavimo dienos;

5) priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks“ naudai kas mėnesį po 8 297 Lt UAB „Eviteks“ patiriamų tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 2 500 Lt kiemo aikštelės nuomos mėnesinės įmokos, 1 000 Lt mėnesinis įrangos nusidėvėjimas ir 2 659,92 Lt per mėnesį darbuotojams išmokamų atlyginimų, už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki TIPK leidimo pagal 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti išdavimo dienos;

6) priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks“ naudai 10 000 Lt neturtinės žalos;

7) priteisti pareiškėjo naudai nuo priteistos solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-531/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą pakeitė: panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti ir neturtinės žalos atlyginimo, bei šiuose dalyse priėmė naują sprendimą: pareiškėjo UAB „Eviteks“ skundo reikalavimus dėl įpareigojimo Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti bei neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies; įpareigojo Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD pateiktos paraiškos TIPK leidimui gauti derinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisė pareiškėjui UAB „Eviteks“ iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjas nurodė, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro patirtos išlaidos pareiškėjo atstovavimui pagal 2010 m. liepos 28 d. sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. KSP057P ir atliktas mokėjimas ekspertizės atlikimui.

Teismas, įvertinęs pateiktas pareiškėjo PVM sąskaitas-faktūras bei prie šių PVM sąskaitų-faktūrų pridėtas suteiktų paslaugų išklotines, sprendė, kad už pareiškėjo atstovo atliktus veiksmus, už kuriuos buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros serija ADB Nr. 175 (dėl 2 420 Lt sumos), serija ADB Nr. 190 (dėl 726 Lt sumos), serija ADB Nr. 223 (dėl 242 Lt sumos), serija ADB Nr. 232 (dėl 544,50 Lt sumos), serija ADB Nr. 244 (dėl 1 089 Lt sumos), serija ATK Nr. 150 (dėl 2 970 Lt sumos), serija ATK Nr. 234 (dėl 605 Lt sumos), serija ADB Nr. 258 (dėl 181 Lt sumos), serija ATK Nr. 279 (dėl 162,14 Lt sumos), serija ATK Nr. 358 (dėl 786,50 Lt), Nr. ZETA159 (dėl 2 783 Lt sumos), yra numatyta galimybė priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 galiojančias rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas sprendė, kad pareiškėjas apskaičiavo ir pagrindė pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras patirtas savo išlaidas, susijusias su advokato pagalba, kurios sudaro 12 509,14 Lt dydžio sumą. Teismas darė išvadą, kad išlaidų dydis pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas taip pat teismui pateikė PVM sąskaitas-faktūras serija ADB Nr. 196 bei serija ADB Nr. 206, kuriomis grindžia patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas pažymėjo, kad šiose PVM sąskaitose-faktūrose nėra nurodyta, už kokius konkrečius pareiškėjo atstovo veiksmus, t. y. už kokias konkrečias teisines paslaugas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, susidarė PVM sąskaitose-faktūrose Nr. 196 (1 130,14 Lt suma) bei Nr. 206 (665,50 Lt) nurodytos sumos. Šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodoma, kad teisinės paslaugos, už kurias susidarė patirtos išlaidos, nurodomos suteiktų paslaugų išklotinėje. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė suteiktų paslaugų išklotinių pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 196 ir Nr. 206. UAB „Eviteks“ 2013 m. vasario 28 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų Nr. S-13-0187 taip pat nedetalizavo, už kokias teisines paslaugas buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 196 bei Nr. 206. Atsižvelgdamas į ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo suinteresuotai šaliai pateikti teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagal išrašytas PVM sąskaitą-faktūrą serija ADB Nr. 196 bei PVM sąskaitą-faktūrą serija ADB Nr. 206, lygias 1 795,64 Lt dydžio sumai. Remdamasis tuo teismas pažymėjo, jog pareiškėjui nėra atlyginamos išlaidos pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija ADB Nr. 196 bei PVM sąskaitą-faktūrą serija ADB Nr. 206.

Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra. Taigi pareiškėjo patirtos išlaidos ekspertizės atlikimui, t. y. 6 050 Lt dydžio suma (tai patvirtina mokėjimo nurodymas Nr. 247) laikytina pagrįsta ir įrodyta.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-531/2013 tenkino tik dalį pareiškėjo reikalavimų, t. y. du iš septynių pareiškėjo reikalavimų, be to, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat buvo tenkintas tik iš dalies, nes pareiškėjui priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nors prašoma suma buvo 10 000 Lt. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, darė išvadą, kad maksimali priteistina suma mažinama proporcingai pateiktų pareiškėjo skundo reikalavimų daliai. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašomą priteisti bei atitinkamais dokumentais (įrodymais) pagrįstą bylinėjimosi išlaidų sumą (12 509,14 Lt + 6 050 Lt = 18 559,14 Lt) proporcingai mažino 72 proc. ir pareiškėjui priteisė 28 proc. pareiškėjo pagrįstų įrodymais bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, suma, kuri lygi 5 196,56 Lt (18 559,14 Lt x 0,28 proc. = 5 196,56 Lt).

III. Dėl pareiškėjo UAB „Eviteks“ atskirojo skundo

Pareiškėjas UAB „Eviteks“ atskiruoju skundu (b. l. 157-159) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės 20 354,78 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atskirajame skunde nurodoma, jog įstatymais nenustatyta, kokiu konkrečiu santykiu ir proporcija turi būti nustatomas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Ši teisės spraga užpildoma taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaujantis suformuota teismų praktika. Pažymi, jog proporcijos, atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo galutiniu sprendimu buvo tenkinti pareiškėjo pareikšti reikalavimai, taikymas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tik tuo atveju, jeigu visi reikalavimai yra vienarūšiai ir analogiško pobūdžio. Esant skirtingų rūšių reikalavimams taikyti vien matematinį reikalavimų santykį ne visada teisinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir teisės doktrinoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti, t. y. kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų, jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2005), esant keliems reikalavimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų (R. S. „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese”, Vilnius, Justitia, 2007, p. 315).

Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad 2013 m. vasario 14 d. nutartimi buvo tenkinta tik dalis UAB „Eviteks” reikalavimų, t. y. du iš septynių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jo byloje pateikti reikalavimai nebuvo nevienarūšiai ir neanalogiško pobūdžio. Pagrindinis pareiškėjo reikalavimas buvo įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti ir šis pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas galutiniu teismo sprendimu, kiti pareiškėjo reikalavimai, t. y. reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtine žalą, buvo išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo pripažinti atsakovų veiksmus neteisėtus ir įpareigoti atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pabrėžia, jog šio reikalavimo nagrinėjimas pareikalavo daugiausiai sąnaudų.

Paaiškina, jog pareiškėjas per dvejus metus trukusį teisminį procesą patyrė didelių išlaidų, įrodinėdamas neteisėtus atsakovų veiksmus, vilkinant atlikti jų kompetencijai priklausančius veiksmus ir siekdamas, kad atsakovai būtų įpareigoti suderinti UAB „Eviteks” paraišką TIPK leidimui gauti. Procesas šioje byloje vyko nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d., pareiškėjui pateikus Vilniaus apygardos administraciniame teismui skundą dėl atsakovų neteisėto neveikimo, kuris vėliau buvo patikslintas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimų įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks” paraišką TIPK leidimui gauti nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi bylą šioje dalyje grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. 2012 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovų neveikimą pripažino neteisėtu. Pažymi, jog teismo priimtu sprendimu buvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. tenkintas pagrindinis pareiškėjo reikalavimas.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas neišanalizavo jo reikalavimų pobūdžio, neįvertino aplinkybės, jog 2013 m. vasario 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo tenkintas pagrindinis jo reikalavimas, kurį įrodinėdamas pareiškėjas patyrė daugiausiai sąnaudų.

Dėl atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos bei Šalčininkų rajono savivaldybės atskirojo skundo

Atsakovai Šalčininkų rajono savivaldybės administracija bei Šalčininkų rajono savivaldybė atskiruoju skundu (t. VII, b. l. 149-150) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde atsakovai remiasi Rekomendacijų 8.2 punktu ir nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai skaičiavo kompensuotinas advokato išlaidas nuo 12 509,14 Lt, o ne nuo 2 400 Lt. Pritaikius pirmosios instancijos teismo skaičiavimo kriterijų, atsakovų manymu, pareiškėjui kompensuotina 672 Lt (2 400 Lt x 28 proc.) advokato išlaidoms padengti.

Atsakovams neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažįsta kompensuotinomis išlaidas ekspertizei, kuri nustatė turtinės žalos dydį, jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad žala pareiškėjui nebuvo padaryta. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie kompensuotinų išlaidų priskyrė ekspertizės išlaidas.

Pareiškėjas UAB „Eviteks“ atsiliepimu į atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos bei Šalčininkų rajono savivaldybės atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti jo pateiktą atskirąjį skundą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo atskirajame skunde. Papildomai pažymima, jog bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro ne tik skundų parengimas, bet ir jų tikslinimas, rašytinių paaiškinimų rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose ir kitos suteiktos teisinės paslaugos. Pareiškėjas remiasi Rekomendacijų 11 punktu ir nurodo, jog, atsižvelgiant į byloje spręstų klausimų sudėtingumą, tai, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėta du kartus, yra pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijų numatytų dydžių.

Pažymi, jog pareiškėjas turi teisę teismui pateikti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Remiasi ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pabrėžia, jog pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti ir ekspertizės išlaidas, kurios buvo patirtos įrodinėjant atsakovo neteisėtus veiksmus ir dėl jų patirtą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo UAB „Eviteks“ atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo UAB „Eviteks“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui UAB „Eviteks“ iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės solidariai 5 196,56 Lt bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog tarp proceso šalių ginčas nekyla dėl to, kad galutinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, kad jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šiuo aspektu atskirai nepasisakytina. Ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka įtvirtintą teisinį reguliavimą, ar jis yra pagrįstas.

Vertindama proceso šalių pateiktus argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis patirtomis dėl ekspertizės atlikimo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. ABTĮ 43–45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paskirstymą tarp proceso šalių ginčo bylose, tais atvejais kaip teismo nutartimi yra paskiriama ekspertizė, specialistui nustatoma pateikti išvadą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012).

Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas teismo skirti ekspertizę, kad būtų atsakyta į tam tikrus klausimus:

1) nustatyti pareiškėjo negauto grynojo pelno dalį teismui pateiktame skunde dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos vilkinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo nurodytu terminu;

2) nustatyti pareiškėjo vienos dienos grynojo pelno dalį (t. II, b. l. 1-2). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartyje (t. II, b. l. 196-203) nurodė, jogrealiam turtinės žalos dydžiui nustatyti yra reikalingos specialios žinios, todėl administracinėje byloje paskyrė ekonominę–buhalterinę ekspertizę, kad būtų atsakyta į klausimus:

1) kokio dydžio grynąjį pelną arba negautas pajamas, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1, 4 dalys, gautų UAB „Eviteks“ nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2011 m. birželio 1 d., jeigu 2010 m. liepos 3 d. gautų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK leidimą) pagal 2010 m. balandžio 2 d. pateiktą pataisytą paraišką Vilniaus RAAD? Kokia šio pelno (negautų pajamų) dalis būtų tiesiogiai susijusi su pagal prašomą TIPK leidimą vykdoma veikla? 2) kokio dydžio grynąjį pelną gautų UAB „Eviteks“ 2010 ir 2011 metais, jeigu 2010 m. liepos 3 d. gautų TIPK leidimą pagal 2010 m. balandžio 2 d. pateiktą pataisytą paraišką Vilniaus RAAD? Kokia šio pelno (negautų pajamų) dalis būtų tiesiogiai susijusi su pagal prašomą TIPK leidimą vykdoma veikla? 3) ar UAB „Eviteks“ šiuo metu turi visus materialinius resursus pradėti ūkinę veiklą, kuriai prašo TIPK leidimo? 4) kokias išlaidas patirtų UAB „Eviteks“ prieš pradėdamas ūkinę veiklą, kuriai prašo išduoti TIPK leidimą? 5) ar UAB „Eviteks“ nuo 2010 m. vasario 12 d. iki ekspertizės atlikimo turėjo kokių nors realių turtinių nuotolių dėl tos priežasties, kad pareiškėjui neišduotas TIPK leidimas, o UAB „Eviteks“ vykdė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pastabose esančius reikalavimus dėl informavimo apie ūkinės veiklos partnerius? Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodyta nutartimi įpareigojo pareiškėją įnešti į teismo specialią sąskaitą 6 050 Lt už ekspertizės atlikimą (t.

II, b. l. 196-203) (įmokėta sumą patvirtina mokėjimo nurodymas Nr. 247). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pabrėžia, jog ekspertizė administracinėje byloje iš esmės buvo skirta siekiant nustatyti pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos, pasireiškiančios negautomis pajamomis, dydį.

Remiantis bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-531/2013 (t. VI, b. l. 135-152) pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomi nuostoliai ir negautos pajamos CK 249 straipsnio taikymo prasme yra ne realaus, o hipotetinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodomos galimai jam atsiradusios turtinės žalos ir nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo, todėl klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti sprendžiamas atskirai ir, esant nustatytoms sąlygoms deliktinei atsakomybei atsirasti, turi būti sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir/ar dydžio (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-314/2013, 2013 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kontekste pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo buvo iš esmės savarankiškas, pakankamai atsietas nuo pareiškėjo byloje pateikto reikalavimo įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės savarankiškas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-531/2013 (t. VI, b. l. 135-152) nebuvo tenkintas, o teismo skirta ekspertizė iš esmės buvo skirta nurodytam reikalavimui pagrįsti, vadovaudamasi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisingumo, protingumo principais, nurodo, jog šiuo atveju pareiškėjui kaip bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistinos išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu. Šio atveju byloje nebuvo patenkintas pareiškėjo pateiktas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kam iš esmės ekspertizė ir buvo skirta, todėl nėra visų būtinų sąlygų tokių bylinėjimosi išlaidų priteisimui (ABTĮ 44 str. 1 d.). Atitinkamai, atsižvelgus į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas pareiškėjui priteisė iš atsakovų išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu, yra naikintina, šioje dalyje pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetant kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, vertindama prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovavimu pareiškėjui, pažymi, jog CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrindė jo patirtų 12 509,14 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą byloje esančiais įrodymais, ji iš esmės atitinka Rekomendacijose numatytus dydžius už atskiras teisines paslaugas. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma apima ne tik skundo parengimą, bet ir pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, papildomų dokumentų teismui pateikimą, rašytinių paaiškinimų rengimą, susipažinimą su administracine byla, pareiškimo dėl skundo reikalavimų tikslinimo rengimą, konsultacijas ir kt. (t. VII, b. l. 62-89). Pastebėtina, jog atsakovai, teigdami, kad pareiškėjui turėtų būti priteistos tik bylinėjimosi išlaidos, susijusios su skundo pirmosios instancijos teismui parengimu, neatsižvelgia į tai, kad administracinėje byloje buvo atlikti ir kiti teisiniai veiksmai, kurių atlyginimas yra galimas pagal ABTĮ ir Rekomendacijose įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo turinį ir jame nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista jo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma, iš esmės motyvuodamas tuo, kad teismas neteisingai nustatė patenkintų reikalavimų dalį, kad nagrinėjamu atveju vien tik atsižvelgimas į matematinį pareiškėjo reikalavimų patenkinimą prieštarauja teisingumo, protingumo principams.

Pasisakydama dėl šių nurodytų pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog apskaičiuodamas priteistinų išlaidų dydį, kai nėra patenkinamas pareiškėjo reikalavimas visa apimtimi, teismas pagal įstatymo analogiją, taiko CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010).

Pastebėtina, jog konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-531/2013 patenkino tik dalį pareiškėjo reikalavimų, t. y. du iš septynių pareiškėjo reikalavimų, be to, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat buvo tenkintas tik iš dalies, nes UAB „Eviteks“ priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nors prašoma suma buvo 10 000 Lt. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui maksimali priteistina suma mažinama proporcingai pateiktų pareiškėjo skundo reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju, remiantis šioje nutartyje nurodytais argumentais, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašoma priteisti bei atitinkamais dokumentais (įrodymais) pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma (12 509,14 Lt) proporcingai mažinama 72 proc. ir pareiškėjui priteisiama 28 proc. pareiškėjo pagrįstų įrodymais bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, suma, kuri lygi 3 502,56 Lt (12 509,14 Lt x 0,28 proc. = 3 502,56 Lt).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-531/2013 (t. VI, b. l. 135-152) konstatavo neteisėtus atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos veiksmus, įpareigojo Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus RAAD pateiktos paraiškos, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti, derinimo, taip pat priteisė pareiškėjui iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgus į tai, kad nurodytoje nutartyje buvo konstatuoti neteisėti būtent atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos veiksmai, buvo priteista dėl šių veiksmų patirta neturtinė žala, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, jog 3 502,56 Lt bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui yra priteistina iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos.

Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina, nurodant, kad pareiškėjui iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos priteistina 3 502,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo UAB „Eviteks“ atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties rezoliucinės dalies 1, 2 dalis pakeisti ir jas išdėstyti taip:

„Pareiškėjo UAB „Eviteks” prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui UAB „Eviteks“ iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 3 502,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą”.

Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis