2018-01-05 Nr. AB-499-3-64-3-02666-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3556-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02666-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–6, 90), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. Šiaulių TI jis buvo kalinamas perpildytose kamerose Nr. 64, 65, 67, 89, 95, kurių plotą, be kita ko, užėmė baldai, sanitarinis mazgas. Pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti, dėl to jam skaudėjo nugara, atsistojus svaigdavo galva. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, todėl nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, be to, kamerose buvo labai šalta, drėgna, beveik nepatekdavo natūrali šviesa, o dirbtinė buvo per maža, tai kenkė regėjimui. Naudojantis tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas, nebuvo sėdimo unitazo, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai, tualete nebuvo veidrodžio, higienos reikmenų spintelės (lentynos), atskiros oro šalinimo sistemos. Kamerose buvo buitinių kenkėjų, dezinfekcija nebuvo vykdoma arba ji buvo neefektyvi, iš karto po jos pareiškėjas buvo vedamas atgal į kamerą ir turėjo kvėpuoti nuodais. Kamerose nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, kiemelių plotas buvo per mažas. Šiaulių TI stogo konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčio, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Pareiškėjo apatiniai drabužiai nebuvo skalbiami, kadangi pareiškėjas neturėjo nusipirkęs specialaus skalbimo maišo, o viršutiniai drabužiai nemokamai buvo skalbiami tik kartą per 2 mėnesius. Mėnesiui buvo išduodamas tik 1 rulonas tualetinio popieriaus, kamerų tvarkymui išduodamas tik 1 valgomosios sodos pakelis. Šiukšlių konteineriai buvo po kamerų langais. Dušuose nebuvo įrengta lentynėlių. Pareiškėjas serga bronchine astma ir hepatitu C, tačiau jam nebuvo išduodami reikalingi vaistai. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė papildomus psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, nukentėjo jo orumas, reputacija.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 76–85) prašė jį atmesti.

4. Paaiškino, kad kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,50 kv. m iki 7,53 kv. m gyvenamojo ploto. Šiaulių TI administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, nustatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji ir nuteistieji. Dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta atitikimo higienos normoms patikrinimų, kadangi skundų dėl jų būklės nebuvo gauta, pats pareiškėjas jokių skundų neišreiškė. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas nustatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjui buvo išduodama visa teisės aktais nustatyta patalynė, kuri yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama. Apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint lėšų asmeninėje sąskaitoje, jų neturint kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai. Dėl teisės skalbti rūbus nemokamai pareiškėjas nesikreipė. Tualetinis popierius buvo išduodamas pagal nustatytas normas. Kameros dezinfekuojamos nustatyta tvarka, vykdoma jų deratizacija, dezinsekcija. Pareiškėjas nedetalizavo teiginio dėl netinkamo vaistų išdavimo.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu (b. l. 95–103) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas apgyvendinimo kamerose sąlygas buvo pažeista, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl teismas darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. pareiškėjas kamerose Nr. 89, 65, 95, 66, 67, 64 buvo kalinamas 66 dienas, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,50 kv. m iki 7,53 kv. m kameros ploto. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas 3 dienas (vieną kartą dienos ryte ir du kartus dienos vakare) buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui. Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

7. Nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių kreipėsi 2015 m. kovo 20 d. dėl netinkamo psichiatrės darbo; 2015 m. balandžio 2 d. – dėl to, kad duše nėra lentynų, atsakyme į skundą nurodyta, jog lentynos 2015 m. balandžio mėn. įrengtos; 2015 m. kovo 31 d. – dėl perdegusios dieninės šviesos lempos, kitą dieną skundas buvo išspręstas; 2015 m. kovo 31 d. – dėl to, kad nebuvo išduotos valymo priemonės, 2015 m. balandžio 2 d. skundas buvo išspręstas.

8. Iš teismui pateiktos „Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 810“ matyti, jog pareiškėjui buvo išduotas teisės aktuose nurodytas patalynės kiekis bei higienos priemonės, įskaitant tualetinį popierių. Duomenų, jog būtų pateikta skundų dėl išduodamos patalynės netinkamos kokybės ar prašymų dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio, nėra. Iš pateikto „Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio“ matyti, jog pareiškėjas turėjo lėšų asmeninėje sąskaitoje. Teismui taip pat pateikti Šiaulių TI higienos–dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai nebuvo vykdomi, nėra. Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 nustatytą tvarką suimtiesiems užtikrinamas 1 val. per parą pasivaikščiojimas gryname ore. pareiškėjas pripažino, jog ši tvarka buvo vykdoma. Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 nustatytą tvarką asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas.

9. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams. 2015 m. spalio 7 d. surašytame patikrinimo akte nurodyta, jog gyvenamąsias patalpas valo patys suimtieji, jie aprūpinami švariu ir tvarkingu inventoriumi. Patalpos, įranga dezinfekuojamos, deratizacija vykdoma pagal planą, dezinsekcija atliekama pagal prašymus. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai skalbiami, o pagalvės, čiužiniai ir antklodės dezinfekuojami. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti nurašomas. Pažeidimų dušo patalpose nenustatyta.

10. Susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorija, teismas nustatė, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus kreipėsi 2015 m. vasario 25 d., nurodė, jog būdamas 15 metų, sirgo astma, bet šiuo metu priepuolių nebuvo, prašė leisti gauti vaistus iš namų; 2015 m. kovo 4 d. nurodė, kad priepuolių nebuvo, jam leista įsinešti vaistus. Duomenų, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjui būtų buvę astmos priepuolių, nėra, taip pat nėra duomenų, jog jis būtų kreipęsis dėl hepatito C ir jam nurodytu laikotarpiu būtų paskirti vaistai. Pareiškėjas į gydytojus kreipėsi dėl blogo miego naktimis, tačiau nurodė, kad pamiega dieną, pas psichologą nėjo, gydymui indikacijų nebuvo nustatyta. Dėl nugaros skausmų, galvos svaigimo nesikreipė.

11. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatyta, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau tų pačių taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad jos taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai negalimi.

12. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas nėra, tačiau pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje, joje nebuvo atliekami patikrinimai ir pagal pateikiamus skundus, o tai leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo. Teismas įvertino ir tai, jog pareiškėjas pateikė skundą dėl netinkamo kameros apšvietimo perdegus lempai, šis skundas operatyviai buvo išspręstas, bei sprendė, jog kitu metu apšvietimas buvo tinkamas, o dėl kitų sąlygų kameroje pareiškėjas nesiskundė.

Be to, pareiškėjas netinkamas sąlygas kameroje motyvavo tuo, kad žiemos metu ten buvo labai šalta, tačiau pats jis žiemos metu Šiaulių TI buvo trumpai. Vertindamas tualetų įrengimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, nors tualetai kamerose įrengti pagal teisė aktų reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Atsižvelgdamas į tai, kad tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, teismas vertino kaip pagrįstą.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko, kadangi šis laikas yra nustatytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymu, todėl buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Teismas laikė neįrodytais pareiškėjo teiginius dėl nešvarių pasivaikščiojimo kiemelių. Pateiktoje Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d. pažymoje Nr. 62/08-755 nurodyta, jog stogeliams buvo naudotas šiferis be asbesto. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuo remdamasis teigė, jog asbesto yra šiferyje bei kanalizacijoje.

Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis Šiaulių TI nustatyta rūbų skalbimo tvarka ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl tvarkų pakeitimo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą dėl per mažai išduodamo tualetinio popieriaus, kadangi jis buvo išduodamas pagal nustatytas normas, o duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo kiekio ir jam šis kiekis nebūtų suteiktas, nėra. Taip pat nėra pateikta įrodymų dėl netinkamai ar per mažai išduodamos patalynės, prašymų ją pakeisti dėl netinkamos kokybės nebuvo, nėra įrodymų ir dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo.

Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl neišduodamų vaistų, kadangi pareiškėjui aptariamu laikotarpiu vaistai nei nuo bronchinės astmos, nei nuo hepatito C skirti nebuvo. Signalizacijos mygtuko įrengimo Šiaulių TI teisės aktai nenustato.

13. Spręsdamas dėl neturtinės žalos pareiškėjui priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat nėra nustatyta, kad pareiškėjas visą laiką buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors ši aplinkybė bylos medžiaga nėra visiškai paneigta, todėl šios abejonės vertinamos pareiškėjo naudai. Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (buvimas kamerose, kuriose pareiškėjui teko per mažas gyvenamasis plotas arba nebuvo vykdomi higienos reikalavimai ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai. Todėl įvertinęs tai, kad pareiškėjui labai trumpą laiką nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, galimai nebuvo užtikrinti teisės aktuose nustatyti higienos reikalavimai kamerose ir kitose patalpose, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, taip pat į tai, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo jo atžvilgiu padarytų pažeidimų, o į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik 18 mėnesių nuo jo išvykimo iš Šiaulių TI, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų sąlygų kamerose ir kitose Šiaulių TI patalpose pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją dėl jo teisių pažeidimo, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas M. D. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 105), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.

15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė kai kuriuos pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, tačiau šis atmetimas nebuvo įstatymiškai motyvuotas. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nepaaiškino, kodėl atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl neturtinės žalos dydžio. Esą į teismą pareiškėjas kreipėsi tik po 18 mėnesių, nes ilgą laiką prisiminimai apie kalinimo sąlygas Šiaulių TI jam kėlė depresiją. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad skunde pirmosios instancijos teismui jis nurodė, jog sanitarinio mazgo įrengimas Šiaulių TI nebuvo higieniškas, neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, taip pat nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas juo naudojantis. Sanitarinis mazgas nebuvo padengtas lengvai valomomis medžiagomis, jis yra iš medžio pjuvenų plokštės, kuri pelija.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 108–110) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei teisingai pritaikė galiojančias teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino pareiškėjo teisės į minimalų kameros plotą bei higienos reikalavimų pažeidimą, tačiau reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais netenkino.

18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsniu nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista jo teisė į privatumą, nes už tai pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje yra konstatavęs, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

21. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus. Tačiau tai nėra baigtinis sąrašas aplinkybių, darančių įtaką sprendimui dėl pažeistų teisių apgynimo būdo bei pasirinkus neturtinės žalos atlyginimą pinigais – jos dydžio. Kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti vertinamas atskirai (2013 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-859/2013).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi minėtomis teismų praktikos nuostatomis, daro išvadą, jog pareiškėjo prašomos priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka pareiškėjo pažeistos teisės apimties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio reikalavimo netenkino. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepriteisdamas neturtinės žalos neteisingai kvalifikavo atsakovo padarytą teisės pažeidimą, kuris pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnį kvalifikuotinas kaip teisės į privatumą pažeidimas (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)).

23. Remiantis minėtomis nuostatomis ir įvertinus pažeidimo trukmę (nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. balandžio 21 d.), pareiškėjui priteistinas 130 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl jo teisės į privatumą pažeidimo, naudojantis sanitariniu mazgu. Todėl ši pirmosios instancijos tesimo sprendimo dalis keistina, o kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Teismo pareigos nurodyti savo sprendimų motyvus apimtis gali keistis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio. Be to, būtina atsižvelgti į, inter alia (be kita ko), pareiškimų, kuriuos teismams gali pateikti bylos šalis, įvairovę ir į Susitariančiose Šalyse egzistuojančius skirtumus, susijusius su įstatymų nuostatomis, praktikoje susiklosčiusiomis taisyklėmis, teisės doktrina ir teismų sprendimų paskelbimu bei surašymu. Todėl klausimas, ar teismas neįvykdė savo įsipareigojimo, kylančio iš Konvencijos 6 straipsnio, pateikti motyvus, gali būti sprendžiamas tik įvertinant visas bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97), 34 p.; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91), 27 p.; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 29 p. ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, iš esmės nustatė visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokius konkrečiai jo argumentus pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė. Todėl teigti, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimas yra nemotyvuotas, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti M. D. iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius