b79efc37-39cc-45cb-92c2-0dc049c7e4f8 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-613-241/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00972-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.2.1; 3.1.7.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų K.

S. ir L. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3711-432/2019 pagal ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinį atsakovams K. S. ir L. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. D. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovų K. S. ir L. S. 34 200 Eur skolÄ bei 2017 m. balandžio 5 d. hipotekos sandoriu nustatytÄ maksimalios hipotekos, užtikrinančios kreditoriaus netesybų (delspinigių), patirtų dėl prievolės neįvykdymo, sumÄ â€“ 6 840 Eur ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 5 d. su atsakovais sudarė notaro patvirtintÄ paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskolino atsakovams 34 200 Eur, kuriuos atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2017 m. lapkričio 5 d. (imtinai). Pagal paskolos sutarties 5 punktÄ nustatytu terminu negrÄ Å¾inus paskolos, skolininkai įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,5 proc. negrÄ Å¾intos paskolos sumos dydžio delspinigius už kiekvienÄ praleisto termino dienÄ . Be to, 2017 m. balandžio 5 d. ieÅ¡kovas ir atsakovai sudarė hipotekos sandorį dėl paprastosios ir maksimalios hipotekų.

Hipotekos sandorio Å¡alių susitarimu suteiktos paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti ieÅ¡kovui buvo įkeistos atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios 14736/24776 dalys gyvenamosios patalpos. Taip pat hipotekos sandorio Å¡alys susitarė papildomai prie sutartinės hipotekos nustatyti maksimaliÄ jÄ 6 840 Eur dydžio hipotekÄ , kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditoriui, atlyginimas.

Iki ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo dienos atsakovai jiems suteiktos paskolos negrÄ Å¾ino, delspinigių nesumokėjo.

3. Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senatį, todėl Å¡iuo pagrindu atmestinas. Taip pat prašė sumažinti paskolos sutartyje nustatytÄ delspinigių normÄ iki 0,02 proc. ir atitinkamai perskaičiuoti delspinigių sumÄ už 6 mėn. laikotarpį; pripažinti, kad atsakovai yra sumokėję ieÅ¡kovui 1 251,72 Eur netesybų, o likusiÄ reikalavimų dalį dėl 5 588,28 Eur netesybų (delspinigių) atmesti; pripažinti, kad atsakovai yra grÄ Å¾inę skolos dalį – 1 808,28 Eur ir ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti 34 200 Eur paskolos sumÄ atitinkamai sumažinti.

Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalaujama kaip netesybos 6 840 Eur suma yra per didelė, todėl teismas turėtų jÄ sumažinti iki protingo, teismų praktikoje priimtino ir ieÅ¡kovo minimalius nuostolius atitinkančio dydžio, t. y. 0,02 proc. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo realiai patirtų nuostolių dydį. Atsakovai nurodė, kad iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra sumokėję ieÅ¡kovui grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 3 060 Eur, kÄ patvirtina ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas vienaÅ¡alis raÅ¡ytinis patvirtinimas apie gautas sumas, nurodant, kad gauta 3 060 Eur suma yra dalis delspinigių už pradelstÄ paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ .

Å i suma gali bÅ«ti kvalifikuojama ir kaip paskolos (pagrindinės prievolės) grÄ Å¾inimo iÅ¡ dalies vykdymas. GrÄ Å¾indami Å¡ias sumas atsakovai tai suvokė kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ , o ieÅ¡kovas iki raÅ¡ytinio patvirtinimo pasiraÅ¡ymo niekada neteigė, jog iÅ¡ atsakovų priimamos sumos yra užskaitomos kaip delspinigiai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies; priteisė ieÅ¡kovui A. D. solidariai iÅ¡ atsakovų K.

S. ir L. S.s 34 200 Eur skolÄ ; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas notariÅ¡kai patvirtinta 2017 m. balandžio 5 d. paskolos sutartimi paskolino atsakovams 34 200 Eur. Atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ iki 2017 m. lapkričio 15 d. (imtinai). PalÅ«kanos sutartyje nebuvo nustatytos. Sutarties 5 punktu Å¡alys sulygo dėl 0,5 proc. negrÄ Å¾intos sumos dydžio delspinigių už kiekvienÄ praleisto mokėjimo dienÄ . Å alys taip pat sudarė hipotekos sandorį dėl paprastosios ir maksimalios hipotekų. Hipotekos sandoriu atsakovams suteiktos paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti ieÅ¡kovui buvo įkeistas atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios 14736/24776 dalys gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat papildomai nustatyta maksimalioji 6 840 Eur dydžio hipoteka, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditoriui, atlyginimas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovai sutartyje nurodytu laiku skolos negrÄ Å¾ino; iki teismo posėdžio Å¡alys nesusitarė dėl prievolių pagal paskolos sutartį vykdymo.

7. Teismas sprendė, kad Å¡alių ginčo dėl paskolos sandorio sudarymo ir atsakovų prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paskolintÄ sumÄ â€“ 34 200 Eur nėra, todėl atsakovams iki teismo posėdžio neįvykdžius Å¡ios prievolės, 34 200 Eur skolÄ priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai.

8. Teismas konstatavo, kad Å¡alių ginčas vyksta dėl atsakovų prievolės sumokėti ieÅ¡kovui jo reikalaujamas netesybas (delspinigius) – 6 840 Eur. Atsakovai tvirtina, kad ieÅ¡kovas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl netesybų pareikÅ¡ti, be to, reikalauja pernelyg didelių delspinigių.

9. Teismas nurodė, kad hipotekos sandoryje nurodyta maksimaliosios hipotekos suma nėra šalių susitarimas dėl fiksuoto netesybų dydžio. Tai yra riba netesybų, kreditoriaus nuostolių ir išieškojimo išlaidų, kurių hipotekos kreditorius galėtų reikalauti iš įkeisto daikto vertės. Tačiau ši hipotekos sandorio nuostata nesuvaržo hipotekos skolininkų galimybių ginti savo teises, ginčijant netesybų dydį ar reikalaujant taikyti ieškinio senatį.

10. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakovai sumokėtų delspinigius už 6 mėn. laikotarpį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, kas sudarytų 29 663,40 Eur, tačiau tokio dydžio delspinigiai (beveik prilygstantys pačiai neįvykdytai prievolei) laikytini aiÅ¡kiai per didelėmis netesybomis (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas pats sumažino reikalaujamas priteisti netesybas iki 6 840 Eur, kas sudaro 20 proc. pagrindinės neįvykdytos prievolės. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ netesybų žemiausioji mažinimo riba – realÅ«s kreditoriaus patirti nuostoliai. Kreditorius (ieÅ¡kovas) nepagrindė reikalaujamo priteisti netesybų dydžio 6 840 Eur, kadangi neįrodė, jog dėl atsakovų delsimo grÄ Å¾inti skolÄ patyrė tokio dydžio nuostolius.

11. Teismas pripažino, kad protingo dydžio netesybos bÅ«tų 5 proc. negrÄ Å¾intos skolos sumos dydžio delspinigiai už pusės metų laikotarpį (neperžengiantį CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinto sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino laikotarpio reikalavimams dėl netesybų reikÅ¡ti), kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, jog dėl atsakovų delsimo grÄ Å¾inti skolÄ patyrė didesnius nuostolius. Pagal Å¡ias taisykles apskaičiuotos netesybos bÅ«tų 855 Eur (5 proc. už 34 200 Eur = 1 710 Eur (metinė suma); pusės metų suma – 1 710 : 2 =855).

12. Teismas nustatė, kad atsakovai sumokėjo ieÅ¡kovui 3 060 Eur kaip delspinigių dalį, pakvitavime ieÅ¡kovas nurodė, kad priima mokėjimÄ , kaip prievolės sumokėti netesybas (delspinigius) dalies įvykdymÄ . Atsakovai Å¡io pakvitavimo nenuginčijo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Kadangi atsakovai sumokėjo ieÅ¡kovui 3 060 Eur kaip netesybas, žemiau Å¡ios ribos netesybos negali bÅ«ti sumažintos, net esant aptartoms prielaidoms tai padaryti. Teismas nurodė, kad didesnių netesybų priteisti taip pat nėra pagrindo, todėl sprendė, kad atsakovai yra įvykdę prievolę ieÅ¡kovui sumokėti netesybas pagal 2017 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį ir nėra pagrindo patenkinti ieÅ¡kinio dalį dėl netesybų priteisimo.

13. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismas nustatė, kad kreipdamasis į teismÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 890,60 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį bei praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bei 38 Eur žyminį mokestį už pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. IÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kinį, teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (po 348,85 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo) 0,83 dalis ieÅ¡kovo sumokėtos žyminio mokesčio dalies – 697,70 Eur. Teismas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui permokėtÄ Å¾yminio mokesčio už elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dalį – 12 Eur. IeÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetus, už juos sumokėto žyminio mokesčio teismas nepriteisė.

15. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (1 500 Eur) nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų ribų, todėl proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (1 245 Eur) priteisė Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (po 622,50 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo).

Teismas iÅ¡ viso priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 971,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Atsakovai K. S. ir L. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti, kad atsakovai yra sumokėję ieÅ¡kovui 2 205 Eur paskolos dalį; pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ priteisiant ieÅ¡kovo naudai ne daugiau kaip 31 995 Eur skolos; perskirstyti ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Apeliantai nesutinka su sprendimu, kuriuo teismas atsisakė sumažinti priteistinÄ skolÄ atsakovų jau sumokėta suma. 16.2. Teismas iÅ¡ esmės tenkino atsakovų praÅ¡ymÄ dėl netesybų sumažinimo ir pripažino, kad protingo dydžio netesybos bÅ«tų 5 proc. negrÄ Å¾intos skolos sumos delspinigiai už pusės metų laikotarpį, kas matematine iÅ¡raiÅ¡ka sudarytų 855 Eur. Tačiau nurodęs, kad atsakovai sumokėjo 3 060 Eur kaip delspinigių dalį, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, Å¡ios bylos kontekste nepagrįstai sprendė, kad Å¡i suma laikytina atsakovų savanoriÅ¡kai sumokėtomis netesybomis, todėl daugiau jos nebegali bÅ«ti mažinamos.

Konstatuotina, kad atsakovai yra sumokėję 855 Eur netesybų, o likusi sumokėta suma – 2 205 Eur, pripažintina pagrindinės skolos dalies grÄ Å¾inimu, todėl skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti pakeistas. 16.3. Atsakovai pagal galimybes grÄ Å¾indavo ieÅ¡kovui skolÄ , tačiau dėl savo amžiaus, teisinių žinių trÅ«kumo ir buvusio pasitikėjimo ieÅ¡kovu, nereikalaudavo pakvitavimų. IeÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kas pareiÅ¡kimas, kad yra gavęs iÅ¡ atsakovų 3 060 Eur delspinigių dalį už pradelstÄ paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ nesaisto nei atsakovų, nei teismo.

Atsakovų valia, kad jų sumokėtos sumos būtų kvalifikuojamos kaip netesybos, nebuvo išreikšta, pakvitavime nėra jų parašų. 16.4. CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad netesybos negali būti mažinamos, kai jos jau sumokėtos, turi būti aiškinama taip, kad netesybos nebegali būti mažinamos, kai yra aiškiai išreikšta abiejų šalių valia dėl netesybų sumokėjimo, t. y. tiek kreditorius, tiek skolininkas sutinka, kad tam tikra skolininko mokama suma yra kvalifikuojama kaip netesybos.

Netoleruotina situacija, kai viena Å¡alis iÅ¡ dalies vykdo prievolę (grÄ Å¾ina paskolÄ ), o kita Å¡alis savo nuožiÅ«ra gautas sumas paskirsto ar kvalifikuoja. Tik vienos Å¡alies valia negali sukurti neigiamų padarinių kitai Å¡aliai. 16.5. Teismas teisingai nepriteisė žyminio mokesčio už atmestus praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau neįvertino, kad į ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti 1 500 Eur advokato iÅ¡laidas taip pat patenka ir minėti atmesti praÅ¡ymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ir advokato iÅ¡laidos, patirtos rengiant minėtus praÅ¡ymus, nepriteistinos.

17. IeÅ¡kovas A. D. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovų apeliacinį skundÄ ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ nepakeistÄ ; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Skunde atsakovai klaidingai nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas iÅ¡ esmės tenkino atsakovų praÅ¡ymÄ dėl netesybų sumažinimo, kadangi teismas nesumažino sutartyje nustatyto delspinigių dydžio, tačiau tik pritaikė atsakovų praÅ¡omÄ sutrumpintÄ senaties terminÄ .

IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų tik 2017 m. balandžio 5 d. hipotekos sandoriu nustatytÄ maksimalios hipotekos, užtikrinančios kreditoriaus netesybų, patirtų dėl prievolės neįvykdymo, sumÄ â€“ 6 840 Eur. 17.2. Atsakovai savo apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl draudimo mažinti sumokėtas netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). 17.3. Teismas teisingai vadovavosi suformuota kasacinio teismo praktika bei tinkamai taikė iÅ¡imtį mažinant netesybas: nemažinamos sumokėtos netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Atsakovai skolos negrÄ Å¾ino kone du metus, o per šį laikotarpį sumokėjo ieÅ¡kovui tik 3 060 Eur kaip delspinigių dalį. Sumokėję Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo raÅ¡tiÅ¡kÄ pakvitavimÄ , kuriame buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų priima mokėjimÄ , kaip prievolės sumokėti netesybas (delspinigius) dalies įvykdymÄ . PakvitavimÄ turėję pas save atsakovai jo neginčijo. Todėl teismas priėjo teisingos iÅ¡vados ir sumokėtų bei skolininkų neginčijamų netesybų nesumažino bei ieÅ¡kovui priteisė visÄ praÅ¡omÄ priteisti 34 200 Eur skolÄ . 17.4.

Teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo normas bei priėjo teisingos iÅ¡vados ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis. Be to, ieÅ¡kovas dėl nepatenkinto praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra pateikęs atskirÄ jį skundÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra neįsiteisėjusi ir atsakovų argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18.

Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo ir atmestas reikalavimas dėl netesybų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų 34 200 Eur skolÄ bei 6 840 Eur maksimalios hipotekos, užtikrinančios kreditoriaus netesybų (delspinigių), patirtų dėl prievolės neįvykdymo, sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai paskolos sutartyje nurodytu laiku skolos negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ 34 200 Eur skolÄ priteisė iÅ¡ atsakovų solidariai. Pasisakydamas dėl praÅ¡omų priteisti netesybų, teismas pripažino, kad protingo dydžio netesybos bÅ«tų 5 proc. negrÄ Å¾intos skolos sumos dydžio delspinigiai už pusės metų laikotarpį, t. y. 855 Eur, tačiau nustatęs, kad atsakovai sumokėjo 3 060 Eur netesybų, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jų nemažino bei sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė patirtų didesnių netesybų, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

NesutikimÄ su skundžiamu sprendimu atsakovai iÅ¡ esmės argumentuoja tuo, kad atlikdami dalinius mokėjimus ieÅ¡kovui jie manė grÄ Å¾inantys pagrindinę skolÄ , o netesybos nebegali bÅ«ti mažinamos, kai yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta abiejų Å¡alių valia dėl netesybų sumokėjimo, t. y. tiek kreditorius, tiek skolininkas sutinka, kad tam tikra skolininko mokama suma yra kvalifikuojama kaip netesybos. Atsakovai praÅ¡o pripažinti, kad jie yra sumokėję 855 Eur netesybų, o likusi sumokėta suma – 2 205 Eur, pripažintina pagrindinės skolos daliniu grÄ Å¾inimu.

20. Bylos duomenimis, notariÅ¡kai patvirtinta 2017 m. balandžio 5 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovas paskolino atsakovams 34 200 Eur. Atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ iki 2017 m. lapkričio 15 d. (imtinai). Å alys sulygo dėl 0,5 proc. negrÄ Å¾intos sumos dydžio delspinigių už kiekvienÄ praleisto mokėjimo dienÄ (paskolos sutarties 5 punktas). 2017 m. balandžio 5 d. Å¡alys sudarė hipotekos sandorį dėl paprastosios ir maksimalios hipotekų. MaksimaliÄ ja 6 840 Eur dydžio hipoteka buvo užtikrintas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditoriui, atlyginimas.

21. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodyto dydžio paskolos suteikimo fakto ginčo tarp bylos Å¡alių nėra. Tokiu atveju, paskolos davėjui reikalaujant grÄ Å¾inti paskolÄ , o paskolos gavėjams nesutinkant su jiems pareikÅ¡tu reikalavimu, pastarieji turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad visÄ paskolos sumÄ ar jos dalį yra grÄ Å¾inę paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai).

22. Byloje nustatyta, kad atsakovai nustatytu terminu paskolos negrÄ Å¾ino. Atsakovai į bylÄ pateikė 2019 m. gegužės 23 d. ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡telį (patvirtinimÄ ), kuriame ieÅ¡kovas nurodė, kad iki Å¡ios datos iÅ¡ atsakovų pagal Å¡alių sudarytÄ paskolos sutartį gavo 3 060 Eur – delspinigių dalį už pradelstÄ paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ . Apeliantų teigimu, jų valia, kad sumokėtos sumos bÅ«tų kvalifikuojamos kaip netesybos, nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta, netesybos negali bÅ«ti mažinamos tik tada, kai yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta abiejų Å¡alių valia dėl netesybų sumokėjimo, t. y. tiek kreditorius, tiek skolininkas sutinka, kad tam tikra skolininko mokama suma yra kvalifikuojama kaip netesybos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantų pozicija nepagrįsta.

23. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

24. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas tokiu atveju, jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Aptariamose teisės normose numatyta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino, kad jų taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimÄ , t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo iÅ¡ieÅ¡kotos ne ginčo tvarka. Tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis įtvirtinta, kad sumokėtos netesybos negali bÅ«ti mažinamos.

Jeigu skolininkas atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad Å¡iuo klausimu tarp Å¡alių kilo ginčas, kuris sprendžiamas ieÅ¡kinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005). Kasacinis teismas pripažįsta, kad, teismui pradėjus nagrinėti Å¡alių ginÄÄ dėl netesybų (delspinigių) dydžio, netesybų priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas tuo metu, kai civilinėje byloje dėl Å¡ių netesybų dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, negali bÅ«ti pripažintas netesybų sumokėjimu CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

26. Kasacinis teismas, plėtodamas formuojamÄ teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad situacija, kai skolininkas, sumokėjęs netesybas geruoju, sumokėtų netesybų dydį vėliau užginčija teisme, nesudaro pagrindo paneigti faktÄ , kad skolininkas netesybas sumokėjo geruoju, ir netaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies draudimo mažinti jau sumokėtas netesybas. Esminis Å¡ių normų (ne)taikymo momentas yra tas, kokia buvo skolininko valia mokant netesybas, o vėlesnis skolininko valios pasikeitimas nebeturi teisinės reikÅ¡mės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

27. Taigi, Å¡iuo atveju reikÅ¡minga aplinkybė, kad atsakovų sumokėti 3 060 Eur, pagal jų pačių pateiktÄ ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytÄ pakvitavimÄ bei įstatyminį įmokų paskirstymo reglamentavimÄ , nesant kitokio abipusio susitarimo, buvo skirti netesyboms sumokėti.

28. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymÄ , kai kreditorius jas gauna iÅ¡ vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ , jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip, t. y. Å¡alys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Nesant Å¡alių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Å alių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienaÅ¡aliÅ¡kai negali bÅ«ti keičiama.

29. Vykdant prievolę kreditoriaus iÅ¡ skolininko gautos įmokos pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu (CK 6.54 straipsnio 1 dalis); antrÄ ja eile įmokos skiriamos mokėti palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo termino eiliÅ¡kumÄ (CK 6.54 straipsnio 2 dalis); trečiÄ ja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis); ketvirtÄ ja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Pagal aptartÄ reglamentavimÄ iÅ¡ gautų įmokų pagrindinė prievolė dengiama paskiausiai.

30. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymÄ , negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siÅ«lomÄ Ä¯mokÄ (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad jeigu skolininkas, nesant Å¡alių sutarties, pasiÅ«lo kitokį įmokų paskirstymÄ ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiÅ«lytÄ Ä¯mokos paskirstymo eiliÅ¡kumÄ , laikoma, kad Å¡alys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliÅ¡kumÄ nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytÄ eiliÅ¡kumÄ arba, jeigu Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartÄ eiliÅ¡kumÄ (nutarties 26 punkte nurodyta kasacinio teismo nutartis).

31. Å alių sudarytos paskolos sutarties sÄ lygose nėra nustatytas atsakovų mokamų įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumas, atsakovai patys pateikė ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytÄ pakvitavimÄ , jog iki 2019 m. gegužės 23 d. ieÅ¡kovo gautos sumos (3 060 Eur) yra delspinigių dalis už pradelstÄ paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ . Atsakovai nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti buvus Å¡alių susitarimÄ dėl kitokio nei CK 6.54 straipsnyje reglamentuoto įmokų paskirstymo, bei duomenų, paneigiančių faktÄ , kad netesybas sumokėjo geruoju.

Taigi atsakovai neįrodė pagrindo netaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies draudimo mažinti jau sumokėtas netesybas egzistavimÄ . Vien apeliantų nurodomos subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės, kad dėl savo amžiaus, teisinių žinių trÅ«kumo ir buvusio pasitikėjimo ieÅ¡kovu, nereikalaudavo pakvitavimų, kad jų valia, jog sumokėtos sumos bÅ«tų kvalifikuojamos kaip netesybos, nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta, neteikia pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovų solidariai visÄ negrÄ Å¾intos paskolos sumÄ priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų teisinės pagalbos iÅ¡laidų 32. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamo iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

33. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiÅ¡kianti, kad, paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, pralaimėjusi Å¡alis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios Å¡alies iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ Å¡alims pagal iÅ¡nagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatÄ .

34. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, paskaičiavo ir proporcingai patenkintai reikalavimų daliai priteisė žyminio mokesčio išlaidas. Ginčas šioje dalyje nekyla. Apeliantai nesutinka su priteista suma advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti, teigdami, jog ir ši suma turėjo būti mažinama, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovo parengti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo patenkinti. Pritarti tokiai pozicijai teisėjų kolegija nemato pagrindo.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo turėtos 1 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje bei Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (1 245 Eur) priteisė šias išlaidas ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (po 622,50 Eur iš kiekvieno atsakovo). Pastebėtina, kad nors byloje nėra pateikta rašytinė suteiktų paslaugų išklotinė, leidžianti spręsti, kaip įkainotos konkrečiai suteiktos paslaugos, tačiau paaiškinimus dėl suteiktų paslaugų ieškovo atstovas pateikė teismui žodinio bylos nagrinėjimo 2019 m. spalio 16 d. teismo posėdyje metu.

Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, taigi buvo ruoÅ¡iamas tiek ieÅ¡kinys su jame inkorporuotu (taigi atskirai neapmokestintu) praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek dublikas, taip pat byloje yra ir ieÅ¡kovo pateikti praÅ¡ymas dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo bei atskiras praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; ieÅ¡kovo atstovas dalyvavo teismo posėdyje. Už visas Å¡ias ieÅ¡kovui suteiktas teisinės pagalbos paslaugas buvo praÅ¡oma priteisti 1 500 Eur.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovo nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos ne tik nevirÅ¡ija Rekomendacijose apskaičiuotų maksimalių už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas galimų priteisti sumų, tačiau vien tik už ieÅ¡kinio parengimÄ , kai Å¡ias paslaugas teikia advokato padėjėjas, galima maksimali suma pagal Rekomendacijas galėtų sudaryti 2 578 Eur. Taigi ieÅ¡kovo patirtos visos atstovavimo iÅ¡laidos ženkliai mažesnės. Be to, kritikuodami priteistų atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ tik dėl atstovo paruoÅ¡tų praÅ¡ymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantai neteikia argumentų, kokia dalimi turėtų bÅ«ti mažinama teismo priteista atstovavimo iÅ¡laidų suma.

Dėl bylos procesinės baigties ir apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliantų argumentais nėra pagrindo.

Todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Atsakovų apeliacinį skundÄ atmetus ieÅ¡kovas įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimÄ . Nors ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ suformulavo tokį praÅ¡ymÄ , tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl Å¡is klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Romualda Janovičienė Gintaras Pečiulis