2017-10-11 Nr. AB-18352-3-61-3-04010-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1080-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04010-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. (V. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. (V. A.) su skundu, 2015 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4721 „Dėl 2015 m. gegužės 6 d. prašymo ir 2015 m. birželio 23 d. gauto atsakymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-4721); 2) panaikinti VSDFV Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (10.32) S2-30034 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo“ (toliau – ir raštas Nr. (10.32) S2-30034); 3) įpareigoti Tarnybą išmokėti pareiškėjui valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) 5 572,22 Eur pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra gydytojas chirurgas, turi licenciją verstis gydytojo praktika. Pagrindinė pareiškėjo darbovietė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pensijos amžiaus susilaukė 2009 m. spalio 28 d., turėdamas 28 m. stažą; 2009 m. spalio 12 d. pateikė prašymą Fondo valdybai dėl senatvės pensijos skyrimo ir mokėjimo. Fondo valdybos 2010 m. vasario 20 d. sprendime Nr. D-10-1536 nuo 2009 m. spalio 28 d. pareiškėjui paskirta 329,39 Eur (1 137,32 Lt) dydžio senatvės pensija. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo sumažintas paskirtos ir mokėtinos senatvės pensijos dydis ir mokėta sumažinta pensija, per šį laikotarpį pareiškėjui neišmokėta 5 572,22 Eur (19 239,75 Lt) senatvės pensijos dalis.

3. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas nurodyti nepagrįstai neišmokėtos senatvės pensijos grąžinimo terminus.

4. Pareiškėjas mano, kreipdamasis į Tarnybą, nepraleido tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto 3 metų termino sprendimui dėl sumažintos pensijos išmokėjimo apskųsti. Pareiškėjo manymu Tarnyba 2012 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad dar nėra teisės aktuose nustatyta pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotų pensijų neišmokėtos dalies grąžinimo tvarka ir datos. Ši Tarnybos pozicija, pareiškėjo manymu, leidžia daryti išvadą, kad jo skundas dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo buvo išnagrinėtas.

5. Pareiškėjas mano, kad 2015 m. gegužės 6 d. teikdamas Fondo valdybai prašymą dėl senatvės pensijos išmokėjimo, nepraleido iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto 3 metų termino apskųsti Tarnybos sprendimą.

6. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba 2010 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. D-10-2564 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. A.“ (toliau – ir sprendimas Nr. D-10-2564) paskyrė ir mokėjo pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2009 m. sausio 28 d. Tarnyba, vadovaudamasi Laikinuoju įstatymu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perskaičiavo ir mokėjo pareiškėjui sumažintą senatvės pensiją.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas informuoti, kada bus išmokėta išskaičiuota senatvės pensijos dalis. Tarnyba rašte Nr. (10.32) S2-30034 pranešė pareiškėjui, kad teisės aktuose dar nenustatyta pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotų pensijų neišmokėtos dalies grąžinimo tvarka ir datos. Tarnyba 2012 m. lapkričio 9 d. nepriėmė sprendimo, kaip teigia pareiškėjas skunde, o tik informavo pareiškėją dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti raštą Nr. (10.32) S2-30034 nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo oficialaus paskelbimo kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti bendro pobūdžio informaciją apie sumažintos senatvės pensijos išmokėjimą. Tarnyba raštu Nr. (10.32) S2-30034 (pareiškėjo vadinamu sprendimu), informavo pareiškėją, kad dar nėra teisės aktuose nustatyta perskaičiuotų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų neišmokėtos dalies grąžinimo tvarka. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti informacinį raštą Nr. (10.32) S2-30034 nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai.

10. Fondo valdyba taip pat nurodė, kad pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėnesį.

11. Pareiškėjas 2015 m. birželio 16 d. prašyme jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios pateisintų pareiškėjo delsimą kreiptis į Fondo valdybą dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažintos senatvės pensijos išmokėjimo, nenurodė ir dokumentų, patvirtinančių tokias aplinkybes, Fondo valdybai nepateikė. Fondo valdybos 2015 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4721, kuriuo, vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 31 punkto nuostatomis, atsisakyta atnaujinti praleistą terminą Tarnybos sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjui pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 6 d. ir 2015 m. birželio 16 d. prašymų dėl 2010 m.–2011 m. jam, kaip dirbančiam pensininkui, sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, kaip paduotų praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. A. (V. A.) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo.

14. Pareiškėjui pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, apie Tarnybos sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) mokėti ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjo 2015 m. gegužės 6 d. prašymas dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d., taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo Tarnyboje gautas praėjus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 m. terminui. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos 2010 m. sausio mėnesio sprendimo pradėti mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminą jis praleido.

15. Teismas akcentavo, kad pagal pareiškėjo V. A. skundą, be kita ko, sprendžiama, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4721 „Dėl 2015 m. gegužės 6 d. prašymo ir 2015 m. birželio 23 d. gauto atsakymo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį, jo 1 dalį, galiojusį iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to – teismui. Teismas nustatė, kad pareiškėjui V. A. pirmoji sumažinta pensijos išmoka išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, dėl ko ginčo nėra. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas su skundu kreipdamasis į VSDFV tik 2015 m. gegužės 6 d. (b. l. 21-23), praleido minėtą terminą, taip pat, jog VSDFV 2015 m. liepos 10 d. sprendime Nr. (6.5) I-4721 „Dėl 2015 m. gegužės 6 d. prašymo ir 2015 m. birželio 23 d. gauto atsakymo“.

17. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų panaikinti VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2012 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (10.32) S2-30034 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo“ bei įpareigoti Tarnybą išmokėti pareiškėjui valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos 5 572,22 Eur pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

18. Kartu teismas pažymėjo, kad dėl įstatymo, nustatančio pensijų kompensavimo priėmimą nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymui, pareiškėjui jo skunde prašoma priteisti senatvės pensijos dėl draudžiamųjų pajamų gavimo negauta suma bus kompensuota minėtame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

III. 19. Pareiškėjas V. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo išdėstytas faktines aplinkybes.

21. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Fondo valdyba pažymi, kad atsakovas, kaip šį sprendimą priėmusi įstaiga, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjo 2015 m. gegužės 6 d. prašymo, kuriuo buvo prašoma išmokėti 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, nenagrinėjo ir 2015 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (10.32) S2-15891 persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai. Papildomai nurodo, kad Fondo valdyba nustatė, kad kreipdamasis dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo į Tarnybą 2015 m. gegužės 6 d. prašymu (kuris, kaip nurodėme pirmiau, buvo persiųstas nagrinėti Fondo valdybai), pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių ir Tarnybos sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2015 m. gegužės 28 d. raštu Nr. (6.5) I-3627 pasiūlė pareiškėjui iki 2015 m. birželio 29 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Tarnybos sprendimui nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją jis praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą, kad galutinis sprendimas dėl 2015 m. gegužės 6 d. prašymo bus priimtas, pareiškėjui pateikus įrodymus arba jų nepateikus iki pirmiau nurodyto termino.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 6 d. prašyme jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios pateisintų jo delsimą kreiptis į Fondo valdybą dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažintos senatvės pensijos išmokėjimo, nenurodė ir dokumentų, patvirtinančių tokias aplinkybes, Fondo valdybai nepateikė. Todėl Fondo valdyba 2015m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4721, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė atnaujinti praleistą terminą Tarnybos sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 6 d. ir 2015 m. birželio 16 d. prašymų dėl 2010–2011 metais jam, kaip dirbančiam pensininkui, sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, kaip paduotų praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

27. Nagrinėjamojo byloje ginčas kilo dėl VSDVF sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą dėl sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kaip dirbančiam pensininkui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., mokėjimo.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

29. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

30. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Taigi specialūs įstatymai gali numatyti kitokius skundo (prašymo) administraciniam teismui padavimo terminus nei ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas.

31. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusioje Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas nurodytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis (aiškiai) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir joje nurodytą teismų praktiką šiuo klausimu, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

33. Tiek minėtas iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje, tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas VSD įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, termino kreiptis su skundu į Fondo valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 ir kt.).

34. Byloje nustatyta, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinąjį įstatymą pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, pareiškėjas dėl sumažintos senatvės pensijos nepriemokos už 2010–2011 metus išmokėjimo kreipėsi į VSDFV tik 2015 m. gegužės 6 d. (b. l. 21–23). Taigi 2010 m. sausio mėnuo laikytinas momentu, kuriuo pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) apie galimą savo teisės į paskirtą senatvės pensiją pažeidimą, o 2013 m. sausio mėnesis laikytina vėliausia data, kai pareiškėjas galėjo paduoti skundą Fondo valdybai nepraleisdamas įstatymu nustatyto 3 metų termino

35. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus, skundžiamame sprendime teisingai nustatė, kad pareiškėjas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą dėl neišmokėtos už 2010–2011 m. laikotarpį senatvės pensijos dalies inicijavo 2015 m. gegužės 6 d. prašymu (b. l. 21–23) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriui, t. y. praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą.

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Fondo valdyboje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo 2015 m. gegužės 6 d. prašymo ir 2015 m. birželio 23 d. gauto atsakymo skundo priimtinumo nagrinėti, pareiškėjui buvo išsiųstas Fondo valdybos 2015 m. gegužės 28 d. raštas Nr. (6.5) I-3627 (b. l. 25–26), kuriuo konstatuotas faktas, jog pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą ir pasiūlyta pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminas paduoti skundą praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Pareiškėjas 2015 m. birželio 16 d. savo rašte, kurį atsakovas gavo 2015 m. gegužės 23 d., jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios pateisintų pareiškėjo delsimą kreiptis į VSDF nenurodė ir dokumentų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikė (b. l. 27). Darytina išvada, kad pagrindo atnaujinti terminą nebuvo.

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. A. (V. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė