b79caf62-0d6e-4e83-9bc2-edee86575bdd · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2-22539-451/ 2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18135-2014-5;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.3; 116.1; 128.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m.lapkričio 3 d.Kaunas    Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė JakÅ¡tienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime teismui nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis gyveno kartu dviejų kambarių bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 1985 m. sausio 16 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 14. 1995-10-02 nuosavybės teisės į butÄ buvo įregistruotas tuometiniame Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, tačiau tik vienos pareiÅ¡kėjos vardu.

Nors po J. B. mirties paveldėjimo byla notarų biure užvesta nebuvo, tačiau jo palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja, t.y. liko gyventi bute, naudojosi visais jame buvusiais baldais bei namų apyvokos daiktais, bei kitu turtu, tÄ turtÄ tvarkė, juo disponavo. Taip pat vykdė visas su butu susijusias prievoles – mokėjo mokesčius 222-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, taip pat už AB „Lietuvos dujos“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“, AB „VST“, butui teiktas paslaugas ir prekes (dujas, vandenį, elektrÄ , komunalines paslaugas).  Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-10-14 atsiliepimu nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjai pradėjus turtÄ valdyti po savo sutuoktinio mirties.

Pareiškimas tenkintinas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B. (12 b.l.), kuris buvo G. B. sutuoktinis (13 b.l.). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pareiškėjos G. B. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Šis turtas įregistruotas 1995-10-02 Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (17, b.l.).

IÅ¡ Kauno miesto 222-osios DNSB 2014-09-04 pažymos Nr. 41-001 matyti, kad G. B., mokėjo mokesčius už turtÄ , likusį po J. B. mirties, juo rÅ«pinosi. 2014-09-15 pažyma Nr. 44-001 ir 2014-09-03 pažyma Nr. 41-001 patvirtina, kad J. B. ir G. B. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (8-9, b.l.).Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti ar padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pinasi kaip savo turtu.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Teismas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, nustatė, kad G. B. iki sutuoktinio J. B. mirties ir jam mirus gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties G. B. faktiÅ¡kai pradėjo valdyti ir sutuoktiniui priklausiusiÄ turto dalį, laikė save viso Å¡io turto savininke, toliau prižiÅ«rėjo nekilnojamÄ jį turtÄ , mokėjo už jį mokesčius (10 b.l.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas ir reiÅ¡kia tolesnį gyvenimÄ tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieÅ¡taraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad G.

B. po sutuoktinio J. B. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai G. B. sukels teisines pasekmes, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos iÅ¡ieÅ¡kotina paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei suma yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, todėl ji iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei nepriteistina ir neiÅ¡ieÅ¡kotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

TeisėjaGiedrė Jakštienė