2021-10-12 Nr. BB-5349-1-10-9-00070-2009-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4829/2021

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00070-2009-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su nuteistojo A. T. (A. T.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 3 d. nutarties, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. T. kasaciniu skundu prašo peržiūrėti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, kadangi nepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius, taip pat netinkamai taikė BK 95 straipsnį esant jau suėjusiai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, in dubio pro reo principą. Taip pat, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nuteistojo byloje neatliko įrodymų tyrimo ir jau turėjo išankstinę nuomonę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Šiuo atveju kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie pagrįstų BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Nuteistojo nuomonė dėl netinkamo BK 182 straipsnio taikymo grindžiama vien formaliu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų taisyklių, aiškinant šios normos sudėties požymius, citatų išdėstymu, nenurodant konkrečių teisinių argumentų, kaip teismai netinkamai šį straipsnį taikė. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės tik neigia savo kaltę ir ginčija nustatytas faktines aplinkybes (t. y. kad neatliko jokių veiksmų, elgėsi sąžiningai, nenaudojo apgaulės). Pažymėtina, kad šiais teiginiais grindžiamas ir, nuteistojo nuomone, netinkamas įrodymų vertinimas bei esminiai BPK pažeidimai.

Skunde pateikti argumentai dėl BK 95 straipsnio taikymo – formalūs, savaip aiškinamas veikų baigtumo momentas. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kur nutrūko senaties terminas; nuteistasis nedėsto, kodėl nesutinka su teismo išvada ir neginčija jos teisės taikymo aspektu.

Kasatoriaus argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra siejami su ilga proceso trukme. Į šį klausimą, kuris buvo keltas ir nuteistojo apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsakė, išdėstydamas argumentus, be to, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino ir skirdamas mažesnes laisvės atėmimo bausmes. Taigi teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šis kasatoriaus argumentas dėl teismo šališkumo nepagrįstas teisiniais argumentais.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimus kasaciniame skunde turi būti suformuluotas BPK 382 straipsnyje nustatytus kasacinės instancijos teismo įgaliojimus atitinkantis prašymas. Šiuo atveju tokio prašymo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis

Audronė Kartanienė