2024-02-21 Nr. AB-3089-3-61-3-08243-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1118-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08243-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. (Z. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. M. (Z. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „VK Constructus“, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja Z. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 23S140550 ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 23SD19904 (toliau kartu – ir sprendimai).

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi (toliau – ir LLG) išdavimo, turėdama Šengeno vizą ir būdama Lietuvos Respublikoje teisėtai. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 23S140550 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo) nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nors konstatavo, kad pareiškėja formaliai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas. Atsakovas taip pat nepagrįstai priėmė 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 23SD19904 (toliau – ir Sprendimas dėl vizos) atsisakyti išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą, atsižvelgdamas į tai, kad yra priimtas Sprendimas dėl leidimo, kadangi Sprendimas dėl leidimo dar nebuvo įsiteisėjęs. Be to, atsakovas Sprendimą dėl vizos priėmė nesilaikydamas sprendimo priėmimo terminų.

2.2. Sprendimas dėl leidimo yra nepagrįstas, neobjektyvus, diskriminuojantis pareiškėją, priimtas neįvertinus visų aplinkybių, neišklausius pareiškėjos. Tai, kad pareiškėja niekada nėra dirbusi Lietuvoje, neturi jokios įtakos nei teisėtam buvimui, nei prašymo išduoti leidimą gyventi darbo Lietuvoje pagrindu padavimui. Pareiškėja atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai, teikdama visapusišką ir teisingą informaciją, susirado tinkamą darbą ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą išduoti LLG, kuris buvo pagrįstas visomis reikiamomis aplinkybėmis, tarp jų – ir teisėtu buvimu Lietuvoje. Departamento motyvai dėl pareiškėjos sutuoktinio yra nesusiję su pareiškėjos prašymu išduoti LLG, kuris privalo būti nagrinėjamas individualiai ir vertinamas individualiai. Be to, pareiškėjos sutuoktiniui Departamentas priėmė sprendimą išduoti LLG.

2.3. Pareiškėja, nurodžiusi, kad vyks į Lietuvą švęsti Naujųjų Metų, tuo pagrindu gavo Šengeno vizą, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog ji neturėjo tokio tikslo. Būdama Lietuvoje, pareiškėja turėjo teisę kreiptis į Departamentą dėl LLG išdavimo darbo pagrindu, tokio prašymo teisėtumas buvo patikrintas prieš priimant šį prašymą. Aplinkybė, kad pareiškėjos sutuoktiniui Prancūzijos ambasada du kartus buvo atsisakiusi išduoti vizą, nesusijęs su individualios pareiškėjos situacijos vertinimu, be to, pareiškėjos sutuoktinis pats atsisakė vizos dėl skubiai pasikeitusių šeimyninių aplinkybių.

2.4. Atsakovas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio atvykimo tikslas nebuvo Naujųjų Metų sutikimas Lietuvoje, o siekis, gavus leidimus laikinai gyventi, įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Siekis gauti LLG darbo pagrindu buvo ir yra teisėtas, ir tai nėra joks siekis įteisinti buvimą Lietuvoje. Prašymų pateikimas dėl LLG ir nacionalinės vizos patvirtina, kad pareiškėja Lietuvoje rado jai tinkamas sąlygas dirbti ir gyventi, tam buvo ir yra visos teisėtos sąlygos ir prielaidos ir Departamentas neturi jokių tikrų argumentų, kas šiuos faktus paneigtų.

2.5. Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko būdama nėščia ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą, kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos ketinimų dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „VK Constructus“ (toliau – ir Bendrovė). Tačiau šis argumentas šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises ir diskriminuoja pareiškėją, yra seksistinis, žeminantis moters garbę ir orumą, pažeidžiantis moters teisę į darbą, į vaiko priežiūrą.

2.6. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą dėl atsisakymo išduoti LLG, vadovavosi neteisėtais ir nepagrįstais motyvais, buvo neobjektyvus, parodė išankstinį nusistatymą, šiurkščiai diskriminavo pareiškėją, tuo pačiu priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą. Be to, Departamentas, remdamasis neteisėtu ir nepagrįstu, naikintinu Sprendimu dėl leidimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą. Skundžiamus sprendimus Departamentas priėmė nemotyvuotai ir nepagrįstai, neįvertinęs realių aplinkybių ir nesuteikęs galimybės pareiškėjai paaiškinti situaciją, jos tinkamai neišklausęs.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Migracijos departamentas Sprendimu dėl leidimo atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat Migracijos departamentas Sprendimu dėl vizos nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėja nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

3.2. Pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad UAB „VK Constructus“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (t. y. tinkuotoja-apdailininke) ir jai nereikalingas Lietuvos Respublikos užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Registrų centro duomenimis, Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba.

3.3. Departamentas įvertino, jog pareiškėja formaliai atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma sukėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jos siekio dirbti Bendrovėje, t. y. buvo konstatuota, kad užsienietė siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas gavus leidimą laikinai gyventi – tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

3.4. Migracijos departamente 2023 m. gruodžio 30 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas išduoti nacionalinę vizą, kurį nagrinėjant buvo nustatyta Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė, kad užsienietė nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad šio sprendimo priėmimo termino praleidimas yra pagrindas naikinti ginčijamą Sprendimą.

3.5. Sprendimas dėl vizos buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu dėl leidimo pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, o prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindas buvo analogiškas pareiškėjos paduotam prašymui išduoti nacionalinę vizą.

3.6. Nagrinėjant prašymus dėl leidimo laikinai gyventi ir dėl nacionalinės vizos išdavimo būtina nustatyti tikruosius pareiškėjos tikslus ir išsiaiškinti duomenis apie būsimą pareiškėjos darbdavį. Prašymo nagrinėjimo metu buvo tikslinami duomenys apie pareiškėjos darbdavį UAB „VK Constructus“, t. y. prašoma pateikti paaiškinimus dėl laiku nemokamų atlyginimų darbuotojams, skolų Sodrai, taigi prašymų nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių.

3.7. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nustatyta, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl Šengeno vizos išdavimo, nurodė, kad ketina atvykti į Lietuvą švęsti Naujųjų Metų laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. sausio 2 d., ir jai buvo išduota viza dešimčiai dienų (iki 2023 m. sausio 5 d.); vizos galiojimo metu pareiškėja pateikė du prašymus: išduoti leidimą gyventi ir išduoti nacionalinę vizą, be to, pareiškėja į Lietuvą atvyko nėščia ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą, o Bendrovė, kuri ketina įdarbinti pareiškėją, teikia tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis apie vykdomus statybos darbus Vilniuje. Šių duomenų pagrindu buvo padaryta išvada, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jos siekio dirbti Bendrovėje. Šios nustatytos aplinkybės yra svarbios ir priimat Sprendimą dėl nacionalinės vizos išdavimo.

3.8. Sprendime dėl leidimo nurodyti duomenys apie pareiškėjos sutuoktinį yra skirti įvertinti visumą su pareiškėja susijusių faktinių aplinkybių (dėl jos ekonominių, socialinių ir šeiminių ryšių su Lietuva), o šio sprendimo motyvuojamoje dalyje, sprendžiant, ar pareiškėja atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus, buvo vertinama informacija, išimtinai susijusi su pareiškėja ir jos darbdaviu (Bendrove). Visuma nustatytų aplinkybių paneigė pareiškėjos nurodytą atvykimo į Lietuvą tikslą – švęsti Naujųjų Metų. Darbo sutartis su Bendrove buvo pasirašyta 2022 m. gruodžio 9 d., o tai irgi patvirtina, jog pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslas buvo kitas.

3.9. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad sprendime minimos aplinkybės dėl jos nėštumo, t. y. suvokimo, kad greitai gimdys ir negalės dirbti, nes reikės auginti vaiką, yra seksistinės, žeminančios moters garbę ir orumą. Atsakovas minėtas išvadas padarė įvertinęs visas su pareiškėja susijusias aplinkybes, t. y., kad ji atvyko su vyru, kuris taip pat buvo pateikęs prašymus, susijusius su darbu Lietuvoje, į Lietuvą jie atvyko pirmą kartą, prašymuose nėra nurodoma, kad turi giminių ir artimųjų; į Lietuvą pareiškėja vyko jau žinodama, kad laukiasi (III -asis nėštumo trimestras), pareiškėja ketino dirbti sunkų fizinį darbą, kas mažai įmanoma antroje nėštumo pusėje. Pareiškėja tik deklaratyviai savo skunde nurodo, kad ji galėjusi iš karto dirbti po gimdymo, t. y. nepateikiami jokie įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos žodžius, ir tai prieštarautų jau pačios pareiškėjos Šengeno vizoje nurodytam atvykimo tikslui – švęsti Naujųjų Metų.

3.10. Ginčijami sprendimai priimti ne tuo pagrindu, kad pareiškėja nelegaliai atvyko ar buvo nelegaliai Lietuvos Respublikoje, tačiau ištyrus visumą aplinkybių, kurios buvo susijusios tiek su pareiškėja, tiek ir su jos darbdaviu, bei konstatavus, jog nors pareiškėja formaliai atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau ji siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas gavus leidimą laikinai gyventi – tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime dėl vizos, atsižvelgiant į Sprendime dėl leidimo nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad užsienietė nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VK Constructus“ atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą patenkinti. Nurodo, jog pilnai palaiko pareiškėjos skunde nurodytus argumentus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjos Z. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

6.1. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (t. y. tinkuotoja-apdailininke), ir jai nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.

6.2. Departamentas įvertino pareiškėjos socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje bei nustatė, kad pareiškėja neturi nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi; prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateiktas turint Šengeno vizą, kuri buvo išduota dėl ketinimo atvykti į Lietuvą švęsti Naujųjų Metų, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. sausio 5 d. Įvertinus, kad prašymas teikiamas dėl darbo Lietuvoje, o viza išduota švęsti Naujus Metus, buvo nustatyta, kad pareiškėjos tikrasis atvykimo į Lietuvą tikslas nebuvo Naujųjų Metų sutikimas Lietuvoje, o siekis, gavus leidimą laikinai gyventi, įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir tai reiškia, kad užsienietė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį vykimo į Lietuvą tikslą. Departamentas taip pat įvertino Bendrovės pateiktus dokumentus apie jos vykdomą veiklą statybų srityje bei nustatė, kad Bendrovės nurodytuose statybos objektuose adresu: (duomenys neskelbtini), Bendrovė jokios statybų veiklos nevykdo, ir tai sudarė pagrindą Departamentui vertinti, jog Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis.

6.3. Iš surinktų duomenų visumos Departamentas nusprendė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jos siekio dirbti Bendrovėje. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad pareiškėja siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas gavus leidimą laikinai gyventi tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, dėl ko yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Minėtais pagrindais, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, Departamentas priėmė Sprendimą dėl leidimo atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

6.4. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 30 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Aprašas), 70.11 punkto pagrindu, numatančiu, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Atsižvelgiant į tai, kad Departamento Sprendimu dėl leidimo pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, Departamentas Sprendimu dėl vizos, iš esmės taip pačiais motyvais, atsisakė pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą.

7. Teismas konstatavo, kad tam, jog užsieniečiui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas imperatyvias sąlygas.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad ketina Bendrovėje dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis – tinkuotoja-apdailininke, o Bendrovės viešai deklaruojama veiklos rūšis – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, taigi pareiškėja formaliai atitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, tačiau įvertinus papildomai nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslo, dėl jos būsenos (nėštumo), dėl Bendrovės teiktų tikrovės neatitinkančių duomenų apie vykdomus statybos darbus Vilniuje, Departamento pareigūnai pagrįstai turėjo pagrindą atlikti nuodugnų pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų bei tikslo patikrinimą, kartu įvertinti ir tai, ar pareiškėjos atvykimas į Šengeno erdvę nereiškia nelegalios migracijos grėsmės.

9. Teismas akcentavo, kad atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų leidimui gyventi gauti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas, taip pat ir papildomas Bendrovės vykdomos veiklos vertinimas buvo atlikti pagrįstai, racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl leidimo gyventi neišdavimo, pagal kilusias abejones dėl pareiškėjos padėties (nėštumas; atvyko trys mėnesiai iki gimdymo), pastarosios galimybes dirbti tinkuotojos-apdailininkės darbą įvertino adekvačiai, kaip fiziškai sudėtingą (darbas stovint, pakeltomis rankomis), sunkų ir pareiškėjos padėčiai (tiek iki gimdymo, tiek po gimdymo) nepalankų. Taip pat Departamentas ėmėsi protingų priemonių siekdamas patikrinti Bendrovės veiklos realumą. Teismas pažymėjo, kad darbo sutartis su Bendrove buvo pasirašyta 2022 m. gruodžio 9 d., o pareiškėja, jau teikdama prašymą gauti Šengeno vizą, aplinkybių apie ketinimą dirbti Lietuvoje nenurodė, bet nurodė, jog vykimo į Lietuvą priežastis – Naujųjų Metų sutikimas, nors šis vykimo į Lietuvą oficialiai nurodytas tikslas nesutapo su tikraisiais pareiškėjos ketinimais, realizuotinais jai atvykus į Lietuvą.

10. Teismas sutiko su Departamento išvada, jog pareiškėja įtikinamai nepagrindė tikrojo savo atvykimo į Lietuvą tikslo – darbo Bendrovėje, dėl ko Departamentas turėjo teisinį pagrindą suabejoti pareiškėjos galimybėmis dirbti Bendrovėje ir tuo pagrindu atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nors pareiškėja formaliai ir atitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau vien Įstatyme numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas, o įvertintų aplinkybių visuma Departamentui pagrįstai leido suabejoti tikraisiais pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslais.

11. Teismas, įvertinęs Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijai), nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjos atveju buvo pagrįstai nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė (Kriterijų 6.2, 7 p.).

12. Teismas nesutiko, kad Sprendime dėl leidimo minimos aplinkybės dėl pareiškėjos nėštumo, vaiko gimdymo ir auginimo yra seksistinės, žeminančios moters garbę ir orumą, ir pažymėjo, kad atsakovo adekvačiai ir objektyviai pareiškėjos padėčiai ir ketinamiems dirbti darbams padarytos išvados nėra nei žeminančios, nei seksistinės, ir byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad Departamento darbuotojas (-ai) piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo pagrįstų abejonių motyvą prieš pareiškėją, ar buvo kitaip, priešingai, nusiteikę pareiškėjos atžvilgiu.

13. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikrojo atvykimo į Lietuvą tikslo ir tuo pagrindu jau buvo priimtas Sprendimas dėl leidimo, Departamentas turėjo teisinį pagrindą priimti ir Sprendimą dėl vizos atsisakyti pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas nenumato reikalavimo sprendimą dėl vizos neišdavimo priimti tik įsiteisėjus sprendimui, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, o terminų sprendimui dėl vizos išdavimo pažeidimas negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą, tuo labiau, kad atsakovas buvo aktyvus, t. y. rinko papildomus dokumentus, atliko patikrinimus statybos objektuose.

14. Teismas vertino, kad skundžiami sprendimai buvo priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, jis yra teisėti ir pagrįsti, atitinka formos ir turinio reikalavimus.

III. 15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinant atsakovo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 23S140550 ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 23SD19904 ir įpareigojant atsakovą klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir nacionalinės vizos išdavimo pareiškėjos atžvilgiu spręsti iš naujo; netenkinus šio prašymo, tenkinti antrąjį reikalavimą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti į pirmą instanciją nagrinėti iš naujo.

16. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sprendime iš esmės vadovavosi atsakovo pozicija, su ja sutikdamas, taigi, neatliko tinkamo tyrimo, pažeidė pareiškėjos teisę į tinkamą ir teisingą teismą su išsamiu aplinkybių vertinimu ir tikrosios tiesos atskleidimu bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 87 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl sprendimų motyvavimo, įrodymų tyrimo. Teismas taip pat nebuvo aktyvus tiriant įrodymus.

16.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas išimtinai yra grindžiamas atsakovo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis; teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos pateiktų paaiškinimų, netyrė jos nurodytų aplinkybių pagal byloje turimus įrodymus, iš esmės ginčijamame sprendime tik pakartojo atsakovo nustatytas faktines aplinkybes bei motyvus, neatliko savarankiško faktinių aplinkybių tyrimo.

16.3. Pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių dėl išankstinio teismo nusistatymo ir šališkumo bylos nagrinėjimo metu, kadangi teismas netenkino pareiškėjos prašymo apklausti liudytojus, tačiau tenkino atsakovo atstovo prašymą padaryti pertrauką siekiant pasiruošti atsikirtimus baigiamajai kalbai ir bylos nagrinėjimą atidėjo 7 dienoms.

16.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, t. y. nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl darbo sutarties sudarymo (kad darbo sutartis tarp pareiškėjos ir Bendrovės buvo sudaryta jau atvykus į Lietuvą, bet joje suklysta nurodant datą), neleido apklausti šias aplinkybes turėjusio paliudyti liudytojo; nevertino ir netyrė bylai reikšmingų aplinkybių dėl darbo sutarties sudarymo ir darbo sąlygų nustatymo, nes darbdaviui buvo žinoma apie pareiškėjos nėštumą ir kad jis buvo pasiruošęs leisti jai dirbti paprastesnius darbus, o taip pat suteikti gimdymo atostogas.

16.5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo dėl leidimo teisėtumą, nepagrįstai tyrė ir vertino Šengeno vizos išdavimo tikslą ir aplinkybes, kokiomis buvo išduota Šengeno viza atvykimui į Šengeno erdvę, ir padarė išvadą, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimą apie tikrąją situaciją ir susiklosčiusias faktines aplinkybes, kurioms esant ji kreipėsi su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.

16.6. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimas dėl vizos buvo priimtas nesilaikant nustatytų terminų dėl objektyvių priežasčių (aplinkybių nustatinėjimo, papildomos informacijos iš Bendrovės rinkimo ir kt.), ir nurodo, kad atsakovas tokiais savo veiksmais sukėlė pareiškėjai labai daug nepatogumų. Bendrovės nurodyta informacija buvo patikrinta 2023 m. birželio mėnesį, o Sprendimas dėl vizos priimtas tik 2023 m. rugpjūčio 29 d. Toks atsakovo neveikimas ir vilkinimas negali būti pateisinamas objektyviomis priežastimis, nes didžiąją prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo laikotarpio dalį jokios procedūros pareiškėjos atžvilgiu nebuvo vykdomos. Pareiškėja kreipėsi dėl prašymo nagrinėjimo skubos tvarka (per 45 d.); o bendrąja tvarka prašymas nagrinėjamas per 3 mėnesius nuo pateikimo dienos, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad informavo pareiškėją apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą.

16.7. Atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl papildomų dokumentų, paaiškinimų pateikimo, t. y. nebendradarbiavo su pareiškėja, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

16.8. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai, vadovaudamasis tik atsakovo paaiškinimais, įvertino aplinkybes dėl Bendrovės veiklos nevykdymo, t. y. neatliko savarankiško vertinimo bei neatsižvelgė į pareiškėjos ir Bendrovės paaiškinimus (kad darbai (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyti, o darbai parduotuvėje buvo vykdomi, tačiau buvo neteisingai nurodytas adresas ((duomenys neskelbtini), nors darbai vykdyti adresu (duomenys neskelbtini)).

16.9. Atsakovas, priimdamas sprendimus, užkerta kelią pareiškėjai gyventi Lietuvoje, ginčijami sprendimai priimti ignoruojant, nebendraujant ir nebendradarbiaujant su pareiškėja jos prašymų nagrinėjimo laikotarpiu. Atsakovo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitų principų, teisės aktų reikalavimų, rodantys politinio neutralumo stoką.

16.10. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pareiškėjos paaiškinimais, dėl jų nepasisakė, atliko tik išskirtinai atsakovo pateiktos pozicijos vertinimą, ir nesistengė įvertinti tikrosios padėties, t. y. vykdomos darbdavio veiklos ir tikrųjų pareiškėjos ketinimų Lietuvoje.

17. Atsakovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

17.1. Pareiškėja nepagrįstai teikia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi teismas nėra saistomas proceso dalyvių prašymų, be to, pirmosios instancijos teismas, protokoline nutartimi atsisakymas apklausti pareiškėjos atstovo nurodytus liudytojus, nurodė motyvus bei argumentus dėl tokio prašymo nepagrįstumo ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip teismo šališkumas ar nusistatymas prieš pareiškėją. Pareiškėja taip pat neteisingai nurodo aplinkybes dėl atsakovo atstovo prašymo atidėti teismo posėdį, kadangi šis prašymas buvo reiškiamas atsižvelgiant į atsakovo atstovo darbo laiką bei į baigiamųjų kalbų trukmę, be to, atsakovo atstovė prašė atidėti teismo posėdį vienai dienai. Byloje padaryta pertrauka buvo dėl objektyvių priežasčių, o 7 dienų terminas nustatytas dėl teismo užimtumo kitose bylose.

17.2. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neištyrė pareiškėjos pateiktų paaiškinimų, nes iš teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas pareiškėjos paaiškinimus vertino bei padarė išvadas, kad pareiškėja įtikinamai nepagrindė tikrojo savo atvykimo į Lietuvą tikslo ir kt.

17.3. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčijamo sprendimo priėmimo termino praleidimas yra pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Pareiškėjos prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas nuo 2023 m. vasario 21 d. iki 2023 m. balandžio 23 d. (apie sustabdymo priežastis ir trūkstamus dokumentus pareiškėja buvo informuota per MIGRIS).

17.4. 2023 m. birželio 16 d. Migracijos departamentas atliko Bendrovės vykdomų statybos darbų objektuose patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur pagal Rangos sutartį Nr. VKC-2022-11-27 turėjo dirbti Bendrovės darbuotojai, yra įsikūrusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, jokie darbai nėra vykdomi, o adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra statomi du daugiaaukščiai gyvenamieji namai, tačiau apie Bendrovės vykdomus darbus šiuose objektuose nebuvo gauta jokios informacijos; adresu: (duomenys neskelbtini), yra vykdomos daugiaaukščio administracinio pastato statybos, tačiau prie pastato esančiame apsaugos poste tuo metu nebuvo atsakingo asmens ir nepavyko patekti į vykstančių statybų teritoriją. Taigi pareiškėjos atstovas nepagrįstai abejoja Migracijos departamento pareigūno atliktu tyrimu ir nepagrįstai teigia, kad pareigūnas nevyko į vietą patikrinti aplinkybių. Tyrimas buvo atliekamas pagal Bendrovės pateiktą informaciją, rangos sutartis, tyrimas apėmė ne tik Sprendime dėl leidimo nurodytus objektus, taigi Bendrovė buvo atsakinga už teisingų duomenų (adreso, kt.) pateikimą. Pareiškėjos atstovas pirmosios instancijos teisme tik deklaratyviai nurodė apie Bendrovės patikimumą ir nepateikė Sprendime dėl leidimo minimų Bendrovės pažeidimų paneigiančių įrodymų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 3S140550 atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 23SD19904 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai motyvavo teismo išvadas.

21. Pažymėtina, kad tai, jog teismas motyvuodamas savo išvadas sprendime iš esmės pritaria atsakovo argumentams, kurių pagrindu priimti ginčijami sprendimai, negali būti vertinama kaip įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančių procesinės teisės normų pažeidimas bei pareiškėjos teisės į tinkamą ir teisingą teismą su išsamiu aplinkybių vertinimu ir tikrosios tiesos atskleidimu pažeidimas.

22. Administracinės justicijos bylose teismas, atlikdamas teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę pagal pareiškėjų skundus, vertina ne ką kita, o tų subjektų – atsakovų bylose priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Vertinant priimtų individualių teisės aktų pagrįstumą nustatoma, ar atsakovas nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas taikant teisę ir priimant sprendimą, ir ar tinkamai jas įvertino. Individualaus administracinio akto teisėtumo patikra yra teismo procesiniai veiksmai, kuriais nustatoma, ar atsakovas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė teisę.

23. Šios nutarties 22 punkte nurodytų argumentų kontekste yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, nepažeisdamas procesinių atsakovo priimtų ir šioje byloje ginčijamų sprendimų pagrįstumo bei teisėtumo patikros taisyklių bei iš ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kylančių reikalavimų teismo sprendimo motyvavimui, iš esmės pritardamas atsakovo padarytoms išvadoms ir atsakovo procesinei pozicijai ta apimtimi, kuria teisėjų kolegija šia nutartimi pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu bei teisėtu, ABTĮ reikalavimų nepažeidė.

24. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl prašymo byloje apklausti liudytojus, kaip teigiama, nepagrįsto atmetimo. Byloje neginčijama, kad Bendrovė atlieka gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos darbus. Atsakovas sprendime atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad Bendrovė teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie vykdomus statybos darbus konkrečiuose objektuose ir būtent ši aplinkybė buvo viena iš vertintų aplinkybių viseto, kuri suponavo išvadą dėl priimamo Sprendimo dėl leidimo, skundžiamo šioje byloje. Išklausius teismo posėdžio garso įrašo, kuriame fiksuoti pareiškėjos atstovo argumentai, kodėl reikėtų apklausti liudytojus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog atstovas teikė prašymą dėl tyrimo įrodymų, neturinčių reikšmės šio ginčo išsprendimui, todėl daroma išvada, kad toks prašymas pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas (Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 15 d., garso įrašas, 0.21.50-0.23.00). Pareiškėjai kylančios abejonės dėl išankstinio teismo nusistatymo ir šališkumo bylos nagrinėjimo metu, nes atmestas prašymas dėl liudytojų apklausos, suponuotos ne žiniomis apie tikrąją reikalų padėtį, todėl yra klaidingos ir neturinčios teisinio pagrindo. Su tuo, teisėjų kolegijos vertinimu, susijęs ir visiškai teisiškai nepamatuotas pirmosios instancijos teismo atliktų dviejų tarpusavyje niekaip negretinamų procesinių veiksmų supriešinimas (žr. šios nutarties 16.3 p.).

25. Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu išdavimo sąlygų ir atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kai pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys (UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p.) bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p.) vertinimo šios bylos kontekste:

25.1. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėja pateikė tuo pagrindu, kad ketina Bendrovėje dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis – tinkuotoja-apdailininke, o darbdavio viešai deklaruojama veiklos rūšis – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba.

25.2. Migracijos departamentas pripažįsta, kad pareiškėja formaliuoju aspektu atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu sąlygas.

25.3. Migracijos departamentas specialiais užklausimais iš Bendrovės (darbdavio) gavo informaciją apie atliekamus darbus konkrečiuose objektuose. Atsakovas 2023 m. birželio 16 d. atliko Bendrovės vykdomų statybos darbų objektuose patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal Rangos sutartį Nr. VKC-2022-11-27 turėjo dirbti Bendrovės darbuotojai, yra įsikūrusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, jokie darbai nėra vykdomi, o adresu (duomenys neskelbtini), yra statomi du daugiaaukščiai gyvenamieji namai, tačiau apie Bendrovės vykdomus darbus šiuose objektuose nebuvo gauta jokios informacijos. Taigi, Bendrovės teikti duomenys bent jau, be jokių abejonių, dėl dviejuose objektuose atliekamų darbų, nepasitvirtino, todėl atsakovas pagrįstai Bendrovės teiktus duomenis apie vykdomus statybos darbus šiais jo nurodomais adresais Vilniuje vertino kaip neatitinkančius tikrovės.

25.4. Atsakovo vertintų duomenų visuma: tai, kad Z. M. kreipdamasi dėl Šengeno vizos išdavimo, nurodė, jog ketina atvykti į Lietuvą švęsti Naujųjų metų laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. sausio 5 d., atvyko į Lietuvos Respubliką būdama nėščia ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą S. A., o Bendrovė, kuri ketina įdarbinti Z. M., teikia tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis apie vykdomus statybos darbus Vilniuje, buvo pagrindas pripažinti, kad kyla pagrįstų abejonių dėl tikrojo Z. M. atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jos siekio dirbti Bendrovėje, todėl konstatuota, kad Z. M. siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas, gavus leidimą laikinai gyventi, tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, taigi yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti Z. M. nelegalios migracijos grėsmė.

25.5. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad anksčiau nurodytos aplinkybės kvalifikuotinos kaip rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p.), prieina prie išvados, jog toks atsakovo surinktų įrodymų teisinis vertinimas šios bylos kontekste neturi jokių objektyvumo požymių ir pagrįstas vien tikėtinos galimybės, kaip subjektyvumo išraiškos, dominavimu. Dėl to konstatuotina, kad byloje neįrodyta, jog Z. M., kreipdamasi dėl Šengeno vizos išdavimo, nurodė ne tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus – ketinamą Lietuvoje švęsti Naujuosius Metus laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. sausio 5 d. Tai, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko būdama nėščia ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą S. A., nepaneigia jos ketinimo pas trečiąjį suinteresuotą asmenį dirbti tinkuotoja-apdailininke. Besilaukiančios motinos darbo teisių ypatumai apibrėžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekse, specialios sąlygos gali būti nustatomos darbo sutarties šalių susitarimu. Todėl darbo pobūdis pats savaime teisiniu požiūriu negali būti interpretuojamas kaip objektyvus indikatorius į užsieniečio – besilaukiančios motinos – kitokius nei darbas tikruosius ketinimus teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau nustatyta aplinkybė, kad Bendrovė, kuri ketina įdarbinti Z. M., teikia tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis apie vykdomus statybos darbus Vilniuje, kvalifikuotina kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Minėta, kad byloje nepaneigtas atsakovo nustatytas faktas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bent jau, be jokių abejonių, dėl dviejuose objektuose atliekamų darbų, todėl pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

26. Dėl nurodytų argumentų atsakovo Sprendimo dėl atsisakymo pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dalis, kuria atsisakyta leidimą išduoti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, panaikinama, o Sprendimo dėl leidimo dalis, kuria pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, paliekama nepakeista (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

27. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kuriais pripažinta, kad Sprendimas dėl vizos yra pagrįstas bei teisėtas, teisėjų kolegija su jais sutinka. Atsakovui priėmus sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentas turėjo teisinį pagrindą priimti ir sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą. Įstatymas nenumato reikalavimo sprendimą dėl vizos neišdavimo priimti tik įsiteisėjus sprendimui, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Termino Sprendimui dėl vizos priimti pažeidimas nėra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.) kitaip išdėstant jo rezoliucinę dalį atsižvelgiant į šios nutarties 26 punkte nurodytus argumentus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. M. (Z. M.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškėjos Z. M. (Z. M.) skundą patenkinti iš dalies.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 23S140550 dalį, kuria atsisakyta leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, panaikinti.

Kitą pareiškėjos Z. M. (Z. M.) skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys