2022-08-03 Nr. AB-19919-3-61-3-00840-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3468-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00840-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, prieglobsčio prašytojas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 21S52386 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) negauna tinkamo gydymo, būdamas nepilnamečiu dalyvavo demonstracijose, kuriose buvo sužeistas bei yra persekiojamas dėl konflikto su aukštas pareigas užimančio pareigūno sūnumi. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje.

2.2. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė prieglobsčio prašymą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad šalyje veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis. Kilmės šalyje nuolat vyksta ginkluoti incidentai ir puolimai, kurių metu grobiami ir žudomi civiliai gyventojai.

2.3. Pareiškėjas teigė, kad yra (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) regiono, o 2019 m. (duomenys neskelbtini) suaktyvino karinę veiklą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prieš separatistinės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pripažinta teroristine organizacija ir uždrausta) kovotojus. Taip pat (duomenys neskelbtini) yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Minėtų (duomenys neskelbtini) ekonominių, politinių, karinių ir struktūrinių problemų kontekste nėra užtikrinamos tinkamos ir kokybiškos medicininės paslaugos. Pareiškėjui sunkiai sergant, kilmės šalyje nebūtų užtikrinama reikiama kokybiška medicininė pagalba. Esant išskirtinėms aplinkybėms asmens išsiuntimas į kilmės valstybę, kurioje jam galbūt bus suteikiamos prastesnės kokybės medicininės paslaugos, reikštų Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnio pažeidimą.

2.4. Pareiškėjui už dalyvavimą demonstracijose ir konfliktą su įtakingo pareigūno sūnumi kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Be to, atsakovas netinkamai išnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybes.

2.5. Taip pat buvo nepagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, o nustatyti draudimo atvykti terminai – neproporcingi.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė viena iš priežasčių – asmeniniu konfliktu su aukšto pareigūno sūnumi, t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir jam, dėl šios priežasties, pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – įtakingo pareigūno sūnus su savo gauja – nėra valstybinis subjektas. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis, pareiškėjas nepateikė. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais – buvo neišsamus (nenurodė jokių konkrečių detalių apie dalyvavimą demonstracijose ir ten patirtą smurtą; negalėjo nurodyti aukšto rango pareigūno ir jo sūnaus tapatybės; trūko laiko ir vietos aplinkybių), nenuoseklus, prieštaringas (pirminės apklausos metu, teigė, kad demonstracijos metu policija naudojo elektrošokus, o, kai jis buvo persekiojamas gaujos, ta gauja jį primušdavo – (duomenys neskelbtini) liko randas po to, kai kažkas iš tos gaujos sudavė jam į (duomenys neskelbtini) smūgį pistoleto rankena, o antrinės apklausos – kad randas (duomenys neskelbtini) liko dėl to, kad jam į (duomenys neskelbtini) ginklo rankena trenkė policijos pareigūnas demonstracijos metu).

3.3. Taip pat pareiškėjo pasakojimas nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais (pareiškėjas teigė, kad dėl gaujos persekiojimo 3 kartus kreipėsi į policiją, bet jokių dokumentų neturi). Be to, pareiškėjo nurodomi prašymo suteikti prieglobstį motyvai keitėsi ir evoliucionavo. Pavyzdžiui, pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo gyvybė pavojuje dėl jo dėdės situacijos, kuris turėjo problemų su grupuote, dėdė buvo susprogdintas ir tie žmonės grasino visai jo šeimai – ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), tačiau antrinės pareiškėjas visiškai neminėjo šios priežasties ir nekalbėjo apie grasinimus jo šeimai ir dėdės problemas. Atsakinėdavo vangiai, skundėsi atminties problemomis. Atsakymai buvo abstraktūs, bendro pobūdžio.

3.4. Pareiškėjo kilmės valstybės informacija taip pat nepagrindė, kad šalyje dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Taip pat nenustatyta aplinkybių, leidusių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius), jis nebuvo sulaikytas policijos. Nevertinant pareiškėjo pasakojimo trūkumų, pareiškėjo tariamo persekiojimo epizodas vertintinas kaip tęstinumo neturintis praeities įvykis, nepagrindžiantis persekiojimo ateityje tikimybės, todėl nebuvo pagrindo nustatyti, kad pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei. Be to, negalima identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos jam kilmės valstybėje patirti persekiojimą tikimybės. Pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas nėra patikimas, o kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytų aplinkybių tikrumą, pareiškėjas nepateikė, todėl jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikyta visiškai pagrįsta.

3.5. Vertindamas teiginius dėl pareiškėjo sveikatos būklės atsakovas surinko surinkęs aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri nepagrindė pareiškėjo teiginių. Priešingai, nei pasakojo pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) sergantiems pareiškėjo nurodyta liga yra skiriamas gydymas. Pareiškėjo teiginiai iš esmės prieštaravo kilmės valstybės informacijai. Sergantys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gydomi, jiems skiriami vaistai, atliekami reikalingi tyrimai. Duomenų, kad gydymas pareiškėjo kilmės šalyje jam būtų neprieinamas, nėra, priešingai, pareiškėjas teigė, kad vartojo vaistus, konsultavosi su gydytojais. Nesant duomenų, kad jo būklė artima mirčiai ar kad grįžus į kilmės valstybę jo būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jam kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, nebuvo pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje dėl ligos jam grėstų veiksmai, pažeidžiantys EŽTK 3 straipsnį. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, kad (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas dėl turimos diagnozės susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija (pareiškėjas apklausos metu nenurodė, kad kilmės valstybėje dėl savo ligos patyrė diskriminacinio pobūdžio veiksmus), prilygstančia EŽTK 3 straipsnio pažeidimui.

3.6. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti sprendimo teisėtumą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė jokiai politinei partijai nepriklausantis. Teigė neprisimenantis tikslios išvykimo iš kilmės valstybės datos. Išvyko iš kilmės valstybės, nes turėjo problemų, t. y. nesilaikoma įstatymų, žmogaus teisių. Išėjus į gatvę protestuoti prieš juos buvo panaudotas elektrošokas. Kai pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini), jį norėjo pagrobti grupuotė, tačiau jam pavyko pabėgti. Daugybę kartų pareiškėjas buvo sumuštas gatvėje. Teigė turintis randą ant (duomenys neskelbtini) po dūrio peiliu, randą (duomenys neskelbtini) – po smūgio ginklu. Tėvai išsiskyrę, todėl neturėjo laimingos vaikystės. Turi sveikatos sutrikimų, t. y. (duomenys neskelbtini), o šiuo metu baigiasi vaistai. Teigė turintis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vizas.

5.2. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 14 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Paliko kilmės valstybę dėl įvairių priežasčių, o viena iš jų grėsmė gyvybei, kadangi buvo bandoma jį pagrobti. Taip pat pareiškėjas buvo sumuštas. Visa tai kartojosi laikotarpiu 2018–2020 m. Manė, kad tai darė vyriausybė. Pareiškėjas teigė, kad buvo studentu, lankė (duomenys neskelbtini), tačiau buvo sekamas ir stebimas. Dėl to turėjo eiti į kitą mokyklą, o vėliau nebelankyti mokyklos.

Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau dėl persekiojimo minėtos veiklos vykdyti negalėjo. Persekiojimas paveikė pareiškėjo psichologinę būseną, kadangi itin nerimavo dėl savo saugumo. Teigė sergantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į gydytoją, kuris buvo iš Europos. Pasak minėto gydytojo, pareiškėjas gydymą galėjo gauti tik Europoje. Ligos (duomenys neskelbtini) yra pavojingi. Kitos priežastys lėmusios pareiškėjo išvykimą – dalyvavimas protestuose, kuriuose pareiškėjui buvo suduota į (duomenys neskelbtini) rankena.

Kilmės valstybėje turėjo ne tik socialinių problemų, tačiau ir su policija. Paaiškino, kad tuo metu, kai policija su pareiškėju taip elgėsi, jam nebuvo 18 metų. Teigė prašantis teisės gyventi laisvai ten, kur jis nori gyventi. Tuo atveju, jeigu ne (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini), o jeigu ne (duomenys neskelbtini) – tai Lietuvoje. Teigė, kad jis buvo jaunesnis negu 18 m., kai buvo atskirtas nuo tėvų. Pareiškėjo teigimu, jis turi randą, kuris patvirtina, kad jam buvo durta į (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjui buvo sunku, nes turi dvi jaunesnes seses.

Iš kilmės valstybės išvyko dėl sunkumų. Kilmės valstybėje esančios sąlygos veikė pareiškėjo psichologinę būseną. Teigė norintis gyventi laisvėje, kadangi kilmės šalyje turėjo būti namuose, negalėjo niekur išeiti, nes bijojo, kad jis bus nužudytas arba kankinamas. Pagrobimai prasidėjo (duomenys neskelbtini) futbolo stadione, kai vieno iš aukštų pareigūnų sūnus pradėjo juoktis iš pareiškėjo, t. y. įžeidinėti, o vėliau išsitraukė medinę lazdą ir ginklą. Naktį buvo bandoma pareiškėją pagrobti, tačiau netoliese buvo mašina, todėl pareiškėjui pavyko pabėgti.

Pareiškėjas teigė, kad bandė visos situacijos išvengti, kadangi iš prigimties yra ramaus būdo, tačiau patyčios nesibaigė. Teigė negalintis įvardinti, tačiau, jo teigimu, jis vyresnis. Vėliau patyčios kartojosi. Visų veiksmų priežastis – kad neįvardintas asmuo žiūrėjo į pareiškėją, o jis į jį, iš to kilo problema. Minėtas asmuo norėjo muštis su pareiškėju. Taip pat neįvardinta grupė norėjo su pareiškėju muštis bei bandė pareiškėją nudurti. Tuo atveju, jeigu būtų nepatraukęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būtų nupjovę.

Pažymėjo, jog buvo ne vienas žmogus, o žmonių grupė. Neįvardintas asmuo buvo pareigūno sūnus, o tokie asmenys turi šalia savęs grupę asmenų. Teigė nežinantis nei pareigūno, nei jo sūnaus vardo ir pavardės. Bandė išsiaiškinti, tačiau nepavyko. Teigė, kad jis buvo žinomas teismams. 2018–2020 m. pareiškėjas kreipėsi į policiją. Teigė turintis vaizdo įrašą, kuriame jie nedavė pareiškėjui patvirtinimo, kad jis kreipėsi su skundu. Pareiškėjo paklausus apie vaizdo įrašą, pareiškėjas atsakė, kad jam labai skauda galvą ir jis nori pailsėti.

Pareiškėjas teigė, kad 3 kartus kreipėsi į policiją. Paskutinį kartą kreipėsi 2020 m., paaiškino, kad jam buvo grasinama, įvykdytas pagrobimas, bandoma pareiškėją subadyti, tačiau iš teismo nesulaukė jokio atsakymo. Nors buvo prašęs teismo savo skundo kopijos, tačiau teismas pareiškėjui jos neišdavė. Pareiškėjas persekiojamas 4 metus. Paskutinį kartą pareiškėją norėjo pagrobti apie 10.30-11.00 val., kai lėtai atvyko automobilis su užtamsintais langais, o vėliau pradėjo greitai važiuoti, atsidarė 4 durys ir jis suprato, kad jie bando pareiškėją pagrobti.

Pareiškėjui pavyko pabėgti pas gimines, kadangi pro šalį vyko kitas automobilis. Viskas įvyko 2020 m. pradžioje. (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su tėvu, kadangi jo tėvai – išsiskyrę, o motina išvykusi gyventi pas tėvus. Skundą teismui padavė kartu su tėvu. Pagrindinė atvykimo į Lietuvą priežastis – grėsmė gyvybei ir žmogaus teisių neužtikrinimas kilmės valstybėje. Kilmės šalyje nėra gerbiamos žmogaus teisės. Paaiškino, kad jo teisės buvo pažeidžiamos, kai jis buvo nepilnametis sumuštas policijos, t. y. buvo suduota pistoleto rankena.

Pareiškėjo skundai kilmės valstybėje nebuvo tiriami. Teigė neturėjęs kito pasirinkimo, tik atvykti į Lietuvą neteisėtai. Tai buvo vienintelė galimybė apsaugoti savo gyvybę. Tuo atveju, jeigu turės sugrįžti, bus nužudytas. Kilmės valstybėje gyvenamąsias vietas buvo pakeitęs net 2 kartus, tačiau visur jis buvo stebimas, todėl jautėsi pažeidžiamas. Teigė turintis pusbrolius Europoje, tačiau teigė nesakęs, kad nori nuvykti pas juos. Atsakovo atstovė apklausos metu pateikė priešingą informaciją, jog pareiškėjas anksčiau teigė, kad nori keliauti pas pusbrolį (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, jog pareiškėjas grasintojų vardų nežino, tačiau teigė, kad juos žino jo tėvas.

5.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į centrinę Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 115 ir 116 punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo apklausos metu nurodytas aplinkybes, nustatė pasakojimo neatitikimų – viena vertus, 2021 m. gruodžio 14 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai išsiskyrę, o kilmės valstybėje gyveno su tėvu, kita vertus, teismo posėdžio metu pasakojo apie vaizdo įrašą, jog prie tėvų namo durų buvo paliktas popieriaus lapas, o pareiškėjo motina atidariusi duris ir pamačiusi padėtą popieriaus lapą, pakvietė tėvą. Be to, teismo posėdyje tvirtino, kad ant popieriaus buvo užrašytas grasinimas, tačiau jokio grasinimo nei 2021 m. gruodžio 3 d. apklausos metu, nei 2021 m. gruodžio 14 d. apklausos metu neminėjo. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 14 d. apklausoje teigė, kad jo pagrobimai prasidėjo (duomenys neskelbtini) futbolo stadione, kai vieno aukštas pareigas užimančio pareigūno sūnus pradėjęs juoktis iš pareiškėjo. Viena vertus, pareiškėjas teigė, kad neįvardintas asmuo norėjo muštis su juo, kita vertus, teigė, kad neįvardinta grupė asmenų norėjo su juo muštis. Be kita ko, 2021 m. gruodžio 14 d. apklausos metu pareiškėjas paminėjo vaizdo įrašą, kuriame, pasak pareiškėjo, matyti kaip atsisakoma išduoti jam patvirtinimą, jog jis kreipėsi pateikdamas skundą. Iš apklausos duomenų matyti, kad Migracijos departamento atstovas norėjo išsiaiškinti daugiau aplinkybių apie minėtą vaizdo įrašą, todėl pareiškėjui uždavė klausimus, tačiau pareiškėjas atsakė, jog jam skauda galvą ir jis norintis pailsėti. Nors pareiškėjas teigė, kad skundus pateikdavo teismams ir jie juos ignoravo, tačiau jokių objektyvių minėtą teiginį galinčių pagrįsti įrodymų pareiškėjas nepateikė.

8. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 14 d. vykusios apklausos metu teigė nežinantis nei pareigūno, nei jo sūnaus vardo, tačiau, jo teigimu, teismams jis buvo gerai žinomas. Vis dėlto, teismo teigimu, mažai tikėtina, kad aukštas pareigas užimančio pareigūno sūnus, kuris gerai žinomas teismams, gali būti nežinomas asmuo pareiškėjui, kuris jį persekiojo net keletą metų. Be to, pareiškėjas teismo posėdyje teigė bandęs skųstis, tačiau policininkas suplėšęs jo skundą, sakydamas „kas gali skųstis dėl tokių žmonių“, todėl, nors pareiškėjas ir teigia nežinantis tariamo grasintojo vardo ir pavardės, tačiau minėta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą, buvo nurodęs tariamo grasintojo tiek vardą, tiek pavardę. Pareiškėjas tiek teismo posėdžio metu, tiek 2021 m. gruodžio 3 d. apklausos metu, tiek 2021 m. gruodžio 14 d. apklausos metu grasintojo vardo ir pavardės neįvardijo. Taip pat teismo posėdžio metu teigė negalintis įvardinti tikslios persekiojimo pradžios datos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai apie įvykius itin skurdūs – paklaustas, kas jį persekiojo, atsakyti negalėjo, persekiojimo pradžios datos neįvardijo, pasakojimo metu jokių persekiojimo detalių neatskleidė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apklausų metu pareiškėjas vengė atskleisti daugiau detalių, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, o Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pasakojimas bendro pobūdžio ir neišsamus. Be to, jokių paaiškinimų dėl dalyvavimo demonstracijose pareiškėjas nepateikė (laiko, vietos aplinkybių). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad vien fakto, jog praeityje dalyvavo proteste, gali nepakakti pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Taip pat pareiškėjas teigė norintis mokytis, tačiau geresnių gyvenimo sąlygų poreikis nesuteikia teisės suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

9. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl gydymo, pirmosios instancijos teismas, aptaręs situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kaip ir visame pasaulyje, yra paplitusi liga bei gydoma plataus profilio medicininėse įstaigose. Šalyje atliekami šios ligos tyrimai, ieškoma naujų gydymo galimybių. (duomenys neskelbtini) sergantiems (duomenys neskelbtini) yra skiriamas gydymas. Be to, pareiškėjas nepateikė savo teiginius galinčių pagrįsti įrodymų. Taip pat pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad kreipėsi kilmės valstybėje į gydytojus. Be to, jokių konkrečių faktų nenurodė, o tik abstrakčiai teigė, kad kilmės valstybėje nėra užtikrinamos tinkamos ir kokybiškos medicininės paslaugos. Nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo paskirtas gydymas (pareiškėjas 2021 m. gruodžio 3 d. apklausos metu teigė, kad jam baigiasi vaistai, o tokia aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo kilmės valstybėje jam buvo paskirtas gydymas). Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė fakto, jog jam kilmės valstybėje nebuvo suteiktos medicininės paslaugos, o vien tai, kad, pareiškėjo įsitikinimu, Europoje jam gali būti paskirtas tinkamesnis gydymas, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje prieinamas gydymas yra netinkamas ar nepakankamas. Teismas pažymėjo, jog medicininės pagalbos poreikis nesuteikia teisės suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. Nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog kilmės valstybėje pareiškėjas būtų susidūręs su diskriminacija, prilygstančia EŽTK 3 straipsnio pažeidimui. Pats pareiškėjas neįvardijo, jog būtų patyręs patyčias dėl savo ligos. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas neturės galimybės kreiptis į gydytojus ateityje.

10. Taigi, teismo įsitikinimu, pareiškėjas neatitinka prieglobsčio suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 86 straipsnyje. Teismas taip pat nenustatė papildomos apsaugos suteikimo pagrindų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau laikė, kad nustatyti draudimo atvykti terminai (draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką terminas 5 metus ir 3 metus į kitas Šengeno erdvės) yra neproporcingi, todėl sutrumpino juos iki 2 metų.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

13.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

13.2. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje nes jį persekioja aukštas pareigas užimančio pareigūno sūnus. Dėl dalyvavimo protestuose jam kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi radikalios karinės grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta į demonstrantų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir asmenų bent kiek susijusių su vakarų kultūra ir vertybėmis persekiojimą. Protestai šalyje buvo malšinami karinių grupuočių jėga. Taip pat šalyje yra grobiami bei kankinami žmonės. Pareiškėjui turėjo būti suteiktas prieglobstis.

13.3. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas dėl politinių motyvų, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, aktyviai dalyvavo protestuose.

13.4. Atsakovas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro informacija, kuri yra rekomendacinio pobūdžio ir pasenusi.

13.5. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Taip pat panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareikėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovas atsiliepime remiasi argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymint:

14.1. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais – buvo neišsamus (nenurodė jokių konkrečių detalių apie dalyvavimą demonstracijose ir ten patirtą smurtą; negalėjo nurodyti aukšto rango pareigūno ir jo sūnaus tapatybės; trūko laiko ir vietos aplinkybių), nenuoseklus, prieštaringas (pirminės apklausos metu, teigė, kad demonstracijos metu policija naudojo elektrošokus, o, kai jis buvo persekiojamas gaujos, ta gauja jį primušdavo – jo (duomenys neskelbtini) liko randas po to, kai kažkas iš tos gaujos sudavė jam į (duomenys neskelbtini) smūgį pistoleto rankena, o antrinės apklausos – kad randas (duomenys neskelbtini) liko dėl to, kad jam į (duomenys neskelbtini) ginklo rankena trenkė policijos pareigūnas demonstracijos metu) bei, be pareiškėjo pasakojimo, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais (pareiškėjas teigė, kad dėl gaujos persekiojimo 3 kartus kreipėsi į policiją, bet jokių dokumentų neturi).

Be to, pareiškėjo nurodomi prašymo suteikti prieglobstį motyvai keitėsi ir evoliucionavo. Pareiškėjo teigimu, paskutinį kartą per demonstraciją su netinkamu pareigūnų elgesiu jis susidūrė, kai jam nebuvo 18 metų, t. y. daugiau kaip prieš (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko policija jo neieškojo, po to, anot pareiškėjo, jis pats daugybę kartų kreipėsi pats į policiją ir teismą dėl kitų priežasčių. Pareiškėjo pasakojimo tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nepagrindė, t. y., remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, tačiau tyrimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius), jis nebuvo sulaikytas policijos.

Atsižvelgiant į tai, net nevertinant pareiškėjo pasakojimo trūkumų, šis pareiškėjo tariamo persekiojimo epizodas vertintinas kaip tęstinumo neturintis praeities įvykis, nepagrindžiantis persekiojimo ateityje tikimybės, todėl nebuvo pagrindo nustatyti, kad pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei. Be to, vien fakto, kad prieglobsčio prašytojas galbūt dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti.

14.2. Sergantys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gydomi, jiems skiriami vaistai, atliekami reikalingi tyrimai. Duomenų, kad gydymas pareiškėjo kilmės šalyje jam būtų neprieinamas, nėra, priešingai, pareiškėjas teigė, kad vartojo vaisus, konsultavosi su gydytojais. Be to, nesant duomenų, kad jo būklė artima mirčiai ar kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jo būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jam kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje dėl ligos jam grėstų veiksmai, pažeidžiantys EŽTK 3 straipsnį. Be to, tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas dėl turimos diagnozės susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija (pareiškėjas apklausos metu nenurodė, kad kilmės valstybėje dėl savo ligos patyrė diskriminacinio pobūdžio veiksmus).

14.3. Teisės aktai nepareigoja atsakovo rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, ir buvo įvertinta būtent pareiškėjo prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija.

14.4. Atsakovas atliko tinkamą ir išsamų tyrimą, surinko aktualią ir naujausią informaciją, padarytų išvadų pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė, jis taip pat buvo pagrįstai išsiųstas į kilmės valstybę, o nustatytus draudimo atvykti terminus pirmosios instancijos teismas net sutrumpino, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 21S52386, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingus terminus uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes, minėtus terminus, skaičiuojamus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jų nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

21. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

22. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

23. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

24. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

25. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

26. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

27. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

28. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė: 1) grėsme jo gyvybei dėl pareigūno sūnaus, bandymu pareiškėją pagrobti, sumušimu kilmės valstybėje; 2) tuo, kad sirgo (duomenys neskelbtini) ir kilmės valstybėje negavo tinkamo gydymo; 3) dalyvavimu protestuose, kurių metu policininkas jam trenkė į (duomenys neskelbtini) pistoleto rankena. Tuo metu jis buvo nepilnametis (nebuvo sulaukęs 18 metų).

31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, apklausos metu nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamos situacijos vertinimu. Pirmiausiai pažymėtina, kad abejonių pareiškėjo pasakojimu dėl to, kad jį gali persekioti policija dėl dalyvavimo protestuose, kelia ne tik tai, kad pareiškėjo pasakojimas dėl šių įvykių buvo bendro pobūdžio ir nekonkretizuotas, tačiau ir tai, kad po šių protestų, praėjus 2 ir daugiau metų, pareiškėjo neieškojo policija, pareiškėjas nebuvo suimtas, nors, kaip pats teigė, vėliau ne kartą pats kreipėsi į policiją. Taigi, šis persekiojimo epizodas buvo pagrįstai vertintas kaip tęstinumo neturintys praeities įvykis, nepagrindžiantis persekiojimo ateityje tikimybės.

32. Pareiškėjas taip pat teigė, kad aukštas pareigas užimančio pareigūno sūnus (su gauja) jį persekiojo, bandė jį pagrobti, mušė gatvėje. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas negalėjo įvardinti šio persekiotojo (vardo, pavardės, tėvo užimamų pareigų), nepateikė daugiau detalių apie jo nurodytą gaują, taip pat nepateikė pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojime išdėstytas aplinkybes dėl grėsmės. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kaip suprato, kad minėtas asmuo yra įtakingo pareigūno sūnus.

Pareiškėjas, kalbėdamas apie tariamą sūnų, tik nurodė, kad „Mes bandėme išsiaiškinti, klausinėjome, tačiau tai nesužinojome, bet, aišku, jis jau buvo žinomas teismas, nes jau žinojo, kad tai yra žmogus, kurs kelia problemas, bet aš nežinau kas jo tėvas buvo“. Pareiškėjo pasakojimas apie bandymą pagrobti taip pat stokoja detalių (laiko, vietos aplinkybių), taip pat pareiškėjas teigia supratęs, jog ji bandoma pagrobti iš to, kad prie jo buvo sustojęs automobilis tamsintais langais ir „<...> iš pradžių lėtai važiavo, po to pagreitino, atsidarė visos 4 durys ir aš supratau, kad tai yra bandymas mane pagrobti.

Tai aš pabėgau ir laimei aš nubėgau pas gimines ir laimei buvo kita mašina, tai dėl to aš galėjau pabėgti, kita mašina važiavo pro šalį“. Tačiau pareiškėjas nenurodė, kad matė galimus užpuolikus, nepaaiškino, iš kokių konkrečių aplinkybių suprato, kad automobilyje, sustojusiame prie pareiškėjo ir kuriame buvo atidarytos durys, buvo asmenys, ketinantys pagrobti pareiškėją. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į policiją bei teismą ir kad jie atsisakė priimti pareiškėjo skundus, tačiau jokių šių aplinkybių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

Be to, pareiškėjo istorijoje abejonių kelia ir tai, kad pareiškėjas, kaip jis pats teigia, į teismą kreipėsi, paskutinį kartą, 2020 metais, o iš kilmės šalies pareiškėjas išvyko 2021 m. spalio mėn., t. y. praėjus daugiau, nei pusantrų metų. Taip pat kaip priežastį, kodėl pareiškėjas, esą, buvo persekiojamas 4 metus, pareiškėjas nurodė tai, kad jis futbolo varžybų metu žiūrėjo į aukštas pareigas užimančio pareigūno sūnų, vėliau sūnus norėjo susimušti su pareiškėju, tačiau šiam atsisakius prasidėjo persekiojimo veiksmai.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodė pats pareiškėjas, nors jis nežinojo savo persekiotojo, tačiau jį (persekiotojo vardą ir pavardė) žinojo pareiškėjo tėvas. Tikėtina, kad, jeigu pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą ir (ar) į policiją, pareiškėjo tėvas būtų pasakęs pareiškėjui jo užpuoliko duomenis. Ši istorija, kaip teisingai nurodė atsakovas, ne tik nedetali ir paremta hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio teiginiais, tačiau ir neleidžia identifikuoti ne tik tariamo persekiotojo, tačiau ir jo motyvų persekioti pareiškėją.

Be kita ko, šie ir kiti pirmosios instancijos teismo ir Migracijos departamento nurodyti pareiškėjo pasakojimo neatitikimai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ši pareiškėjo istorijos dalis vertintina kaip itin mažai tikėtina, todėl nelaikyta patikimu įrodymu. Negana to, iš pareiškėjo pasakojimo negalima vertinti, kad jis gali būti persekiojamas dėl savo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

33. Vertindamas aplinkybes dėl pareiškėjo ligos, atsakovas nustatė, kad asmenys, turintys negalią ar sunkiai sergantys pareiškėjo kilmės valstybėje, gali susidurti su diskriminacija. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kad dėl savo ligos buvo diskriminuojamas ar su juo būtų netinkamai elgiamasi. Atsakovas, įvertinęs tiek pareiškėjo ligą, jos eigą, situaciją pareiškėjo kilmės šalyje, susijusią su ligos gydymu, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra gydoma plataus profilio medicininėse įstaigose, šalyje atliekami šios ligos tyrimai, ieškoma naujų gydymo galimybių. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas turi vaistus nuo ligos, kuriuos vartojo ir Lietuvoje. Pagrįstų duomenų, kad gydymas pareiškėjo kilmės šalyje jam būtų neprieinamas, nenustatyta. Taigi, ir ši pasakojimo dalis buvo pagrįstai atmesta prieglobsčio suteikimo kriterijų kontekste. Padarytų išvadų teismas konkrečiais įrodymais arba

34. Apibendrinant, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka prieglobsčio suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 86 straipsnyje. Vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu ne vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kurie sąlygotų poreikį koreguoti šį EPPB vertinimą, tyrimo metu nerasta. Taip pat pareiškėjas iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o ši vietovė yra laikoma saugia ir joje nėra realios rizikos patirti rimtą žalą. (duomenys neskelbtini) provincijoje medicininės paslaugos yra prieinamos. (duomenys neskelbtini) liko prieglobsčio prašytojo šeima. Jis taip pat pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus tai, kad prieglobsčio prašytojui buvo skiriamas gydymas jo gyvenamojoje vietoje ir nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog ateityje gydymas suteiktas nebus, be to, nesant duomenų, kad šio asmens būklė artima mirčiai ar kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jo būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jam kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje dėl ligos jam grėstų veiksmai, pažeidžiantys EŽTK 3 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

35. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Migracijos departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) ir jo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė