Legislator Case Law & Legislation
b791ee95-9d2f-4866-9a96-eda1cbda57bc AI generated

b791ee95-9d2f-4866-9a96-eda1cbda57bc · Alytaus apylinkės teismas

Case Number b791ee95-9d2f-4866-9a96-eda1cbda57bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

Legislator headnote

AI generated

b791ee95-9d2f-4866-9a96-eda1cbda57bc · Alytaus apylinkės teismas: Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla NrByla Nr. T-216-224/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60285-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. birželio 29 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėjas Jonas Malinauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 357-113 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. J. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , 641 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 25 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytos 2 dienos. Nuo 2019 m. lapkričio 18 d. bausmę nuteistasis atlieka (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 27 d.

Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) nutarimu Nr. 357-113 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog Å¡ios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas trečiÄ kartÄ . Å iuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tinga asmenybė, neigiamų pokyčių jo elgesyje neužfiksuota.

Nuteistasis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo. Å iuo metu bausmę nuteistasis atlieka (duomenys neskelbtini). Nuteistasis dirba, jis turi teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ . Nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu vertinamas teigiamai, nors jam ir buvo skirtos 2 drausminės nuobaudos, tačiau vėliau nuteistasis jau sugebėjo padaryti tinkamas iÅ¡vadas dėl padarytų pažeidimų. Abi tos drausminės nuobaudos Å¡iuo metu jau yra nebegaliojančios. Bausmės vykdymo metu nuteistasis buvo tris kartus paskatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį. (duomenys neskelbtini) nuteistasis aktyviai dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, siekė keisti savo elgesį bei mÄ stymÄ teigiama linkme.

Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas bei jas vykdo. Å iuo metu nuteistasis pozityviai kalba apie savo ateitį, jis yra orientuotas į darbÄ , savo Å¡eimos gyvenimo sÄ lygų gerinimÄ . Nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, jis bendrauja su motina, seserimi bei broliais, todėl, tikėtina, jog tai turėtų padėti nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. Nuteistasis pats save iÅ¡silaiko finansiÅ¡kai, taip pat jis dar materialiai padeda savo sugyventinei bei jų sÅ«nui.

Nuteistasis neturi įsiskolinimų, o tai irgi neapsunkins jo integracijos į visuomenę. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika Å¡iuo metu vertinama kaip žema ir toliau stebimas teigiamas jo pokytis mÄ stymo ir elgesio srityse. Nuteistojo savianalizės įgÅ«džiai iÅ¡ugdyti pakankamai, jis geba atpažinti ir detalizuoti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumÄ . Nuteistasis sÄ moningai atsiribojo nuo netinkamos kompanijos, jis yra orientuotas į Å¡eimÄ bei jų santykius, pats suvokia savo indėlio į vaiko auklėjimÄ svarbÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė iÅ¡vadÄ , jog tikslinga nuteistajam Å¡velninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam likusiÄ bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimam. Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 27 d. nutarimÄ Nr. 357-113 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų <...>.

Taip pat nuteistasis, kuris siekia bÅ«ti paleistas lygtinai, turi bÅ«ti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės dalį. Taigi iÅ¡ Å¡ių įstatymo nuostatų aiÅ¡kiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo praÅ¡ymo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas.

Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos.

Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai iÅ¡imtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. J. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro tik formalųjį pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui taip pat bÅ«tinos materialiosios sÄ lygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog Å¡ios bausmės atlikimo metu nuteistasis D. J. dirba, aktyviai dalyvauja bei vykdo socialinės reabilitacijos priemones ir ankstesnes Komisijos rekomendacijas, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryÅ¡ius. Nors visos Å¡ios aplinkybės nuteistÄ jį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡mintos, kadangi, kaip jau minėta, bÅ«tina įvertinti nagrinėjimo klausimo sprendimui reikÅ¡mės turinčių aplinkybių visumÄ , kuri teismui leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Å iuo atveju tokia iÅ¡vada dar nėra galima dėl žemiau pateikiamų teismo motyvų. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog Å¡iuo metu nuteistojo D. J. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 39 balai pagal OASys vertinimo metodikÄ , iÅ¡ kurių 25 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar 14 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mÄ stymu realiai dar galėtų ir kartu privalėtų sumažinti. Nors Å¡iuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra žema, tačiau Å¡is faktorius negali bÅ«ti absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Toks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tik vienas iÅ¡ aukščiau paminėtų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui bÅ«tinų kriterijų. Be to, verta pažymėti, jog paminėtas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas jau yra labai artimas vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, kuri yra laikoma nuo 41 balo pagal OASys vertinimo metodikÄ . IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis D. J. iki dabartinės bausmės vykdymo jau buvo teistas 3 kartus. Å iuo metu nuteistasis atlieka net pagal 3 apkaltinamuosius nuosprendžius jam paskirtÄ galutinę subendrintÄ 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už 4 apysunkių ir 2 sunkių nusikaltimų padarymÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis, 5 dalis).

PirmÄ jį kartÄ nuteistasis teistas tebÅ«damas vos 16 metų amžiaus. Nuteistojo teistumų sÄ raÅ¡e dominuoja įvykdytos nusikalstamos veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms – vagystės, plėšimas. Nuteistajam netgi yra bÅ«dingas ir nusikaltimų modelis. Paskutinis jo įvykdytas nusikaltimas yra taip pat jam bÅ«dingo nusikaltimų modelio dalis. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistÄ jį apibÅ«dina kaip linkusį nusikalsti ir rodo ypač didelį jo pavojingumÄ visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistÄ jį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Pateikta medžiaga patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Nors nuteistasis tÄ kart sugebėjo iÅ¡bÅ«ti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau vėliau jis vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi bÅ«tina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobÅ«dis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingÄ nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant jam bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiÅ«rio į įstatymų reikalavimų laikymÄ si, o Å¡ios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vertinant nuteistojo pažangÄ atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas Å¡iuos veiksnius paÅ¡alinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikÅ¡mės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir Å¡iuo metu įvardijami ankstesni jo teisės pažeidimai.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , tačiau jis neturi jokios profesinės kvalifikacijos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesimoko, tačiau jis dirba. Nuteistasis turi darbo patirties, susijusios su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra pateikusi raÅ¡tÄ , kuriame pažymėta, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bÅ«tų įdarbintas Å¡ios bendrovės (duomenys neskelbtini). Teismas teigiamai vertina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, tačiau pirmiau aptarta pažyma dėl galimo jo įdarbinimo negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡minta, kadangi ji yra visiÅ¡kai neįpareigojančio pobÅ«džio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtÄ darbÄ , gaus bei disponuos vien tik teisėtu bÅ«du įgytomis piniginėmis lėšomis.

Juolab, kad ir laisvėje nuteistasis darė nusikalstamas veikas siekdamas materialinės naudos. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog laisvėje nuteistasis turėjo neigiamÄ Ä¯takÄ darančių draugų, su kuriais ir pats dažnai netinkamai leisdavo laisvalaikį. Nusikalstamas veikas nuteistasis vykdė ir vienas, ir bendrininkų grupėje. Nuteistasis suvokia savo netinkamų draugų įtakÄ padarytoms nusikalstamoms veikoms, Å¡iuo metu jis stengiasi atitolti nuo neigiamÄ Ä¯takÄ dariusių draugų ir didesnį dėmesį skirti savo Å¡eimai.

Nuteistasis žino bei supranta savo veiklos bei nusikalstamo elgesio ryšį. Taigi aptartos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog laisvėje nuteistojo nusikalstamam elgesiui didelę įtakÄ turėjo netinkamos reputacijos asmenys, su kuriais jis palaikė draugiÅ¡kus santykius bei netgi kartu darė ir nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis tikina, jog Å¡iuo metu jis jau yra atsiribojęs nuo netinkamÄ Ä¯takÄ jam darančių asmenų, tačiau bÅ«tina pažymėti, jog nuteistasis Å¡iuo metu atlieka realiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl, akivaizdu, jog įprastos jo bendravimo bei socialinių ryÅ¡ių palaikymo galimybės yra atitinkamai apribotos.

Todėl visus nuteistojo teiginius dėl visiÅ¡ko atsiribojimo nuo neigiamÄ Ä¯takÄ darančių asmenų galima laikyti tik deklaratyvaus pobÅ«džio, niekuo nepagrįstais pasisakymais, kadangi nėra jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkurs socialinių bei kartu ir nusikalstamų santykių su kriminalinę subkultÅ«rÄ palaikančiais asmenimis. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog nuteistasis save vertina adekvačiai, pasitiki savimi bei geba įvardyti tiek neigiamas, tiek ir teigiamas savo asmenybės puses.

Nuteistasis pripažįsta, jog jau ankstyvojoje paauglystėje jam kilo vidinis maiÅ¡tas, prasidėjo problemos mokykloje, konfliktai Å¡eimoje, jis patyrė beprasmybės jausmÄ ir net kelis kartus save demonstratyviai žalojo frustruojančiose situacijose. Paauglystėje dėl turėtų elgesio problemų nuteistajam yra tekę lankytis ir (duomenys neskelbtini). Tarpasmeniniai nuteistojo įgÅ«džiai iÅ¡ugdyti pakankamai, pokalbio metu jis yra mandagus, komunikabilus bei stengiasi iÅ¡likti atviras. Nuteistasis gana noriai analizuoja savo nusikalstamÄ elgesį, jo priežastis, kelia prielaidas ir dalinasi įžvalgomis apie veiksnius, galimai turėjusius įtakos dėl paauglystėje kilusio vidinio maiÅ¡to ir augančio nusikalstamumo.

Pats nuteistasis pripažįsta, jog paauglystėje vis jam pratęsiamas paskirto laisvės apribojimo terminas skatino jį jaustis nebaudžiamu, atsainiai žvelgti į aplinkiniams sukeltÄ Å¾alÄ , apskritai menkinti savo poelgių pasekmes, todėl jis ir kartodavo tas pačias klaidas nepasimokydamas iÅ¡ ankstesnio patyrimo. Tuo metu jis nusikalsdavo neblaivus, draugų kompanijoje, elgdavosi impulsyviai, konfliktinėse situacijose greičiau prarasdavo savitvardÄ . Å iuo metu pats nuteistasis kritiÅ¡kai vertina tuo metu jam paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę, mano, jog jau tuomet, gavęs realiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jis bÅ«tų pasimokęs iÅ¡ savo klaidų bei tapęs atsakingesniu.

Nuteistasis nurodė ir priežastis, lėmusias sugrįžimÄ prie asocialaus elgesio – savanaudiÅ¡kumas orientuojantis vien tik į asmeninius poreikius, patiriami emociniai sunkumai Å¡eimoje gimus sÅ«nui, supratingumo stoka savo vaiko motinos patiriamų jausmų bei iÅ¡gyvenimų ir jos poreikių atžvilgiu, atsinaujinęs bendravimas su blogÄ Ä¯takÄ darančiais draugais bei pasikartojusios ankstesnės mÄ stymo klaidos. Nuteistasis teigia, jog jis nesuvokdavo savęs nusikaltimuose kaip tiesioginio dalyvio, siekiančio pasipelnyti, todėl vėlgi jis menkino visus savo poelgius, optimistiÅ¡kai vertino savo poelgių pasekmes, kartojo ankstesnes klaidas, tikėjosi bÅ«ti nubaustas tik laisvės apribojimo bausme.

Pokalbio metu nuteistasis neigia Å¡iuo metu kylančias kokias nors problemas, mano galintis su jomis susidoroti, kadangi jaučiasi tapęs atsakingesniu, labiau subrendusiu, pasimokiusiu iÅ¡ ankstesnių savo klaidų. Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , jo elgesys privalo bÅ«ti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės vykdymo metu buvo 3 kartus paskatintas ir 2 kartus baustas drausmine tvarka. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin Å¡iurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas.

Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos Å¡iuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobÅ«dis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaiÅ¡tingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 3 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , negali bÅ«ti sureikÅ¡minta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų bÅ«ti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti paskatintas ir jokiu bÅ«du nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamÄ jÄ funkcijÄ .

Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiÅ«rį į jam paskirtÄ bausmę, laipsniÅ¡kÄ jos tikslų siekimÄ bei teigiamÄ elgesio korekcijÄ . Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mÄ stymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tÄ patvirtina ir vis dar iÅ¡liekantys opÅ«s kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinti ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai bei emocinė gerovė. Taigi, iÅ¡analizavus visÄ teismui pateiktÄ medžiagÄ bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, bÅ«damas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje.

Akivaizdu, jog Å¡iuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant jÄ su paskirta bausme, dar yra didelė – daugiau kaip 2 metai 2 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ ). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Ä®vertinęs visas nustatytas bei iÅ¡tirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiÅ¡kai įvertino nuteistojo D.

J. asmenybę, jo elgesį ir mÄ stymo pokyčius, nutylėdama nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg iÅ¡skirdama vien tik teigiamus. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis D. J. vis dar neatitinka vienos iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, bÅ«tent todėl lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos jam ir negali bÅ«ti taikomas.

Be to, Å¡iuo metu paleidus nuteistÄ jį lygtinai, bÅ«tų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebÅ«tų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 27 d. nutarimÄ Nr. 357-113 dėl nuteistojo D. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, n u t a r i a :

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 27 d. nutarimÄ Nr. 357-113 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. J. Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ . Teisėjas Jonas Malinauskas