2021-10-21 Nr. AB-21907-4-49-3-00167-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. H. prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui Romui Jonuškai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. H. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. H. prisistačiusiam asmeniui.
Legislator headnote
AI generated2021-10-21 Nr. AB-21907-4-49-3-00167-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: S. H. prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui Romui Jonuškai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. H. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. H. prisistačiusiam asmeniui.
Full text
Administracinė byla Nr. A-4029-629/2021
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00167-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. H. prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,
vertėjaujant Abdulmecit Zengin,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. H. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. H. prisistačiusiam asmeniui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. H. prisistatančiam asmeniui, gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, terminą iki 2021 m. gruodžio 9 d. (toliau – ir Teikimas).
2. Centras nurodė, kad 2021 m. birželio 12 d. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Lodzi užkardos pareigūnai sustabdė automobilį, kuriuo kartu su kitais trimis nelegaliais migrantais kaip keleivis vyko ir Užsienietis. Aiškinantis jo teisinę padėtį buvo nustatyta, kad Užsienietis su savo sutuoktine ir vaikais į Lietuvos Respubliką nelegaliai atvyko 2021 m. gegužės 21 d. Užsienietis buvo sulaikytas, nes neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. 2021 m. gegužės 31 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. 2021 m. birželio 12 d. Užsienietis paaiškino, jog 2021 m. birželio 11 d. jis kartu su savo žmona ir vaikais pasišalino iš Centro ir atvyko į Lenkijos Respubliką, turėdami tikslą toliau vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką. 2021 m. birželio 13 d. Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir grąžintas į Centrą. Užsienietis buvo ne kartą supažindintas su jo teisine padėtimi bei, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos.
3. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 12PR-142 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį“ priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio Užsieniečiui ir jo šeimos nariams bei išsiųsti juos į kilmės šalį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. rugsėjo 12 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi Užsieniečiui buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. rugsėjo 12 d.
4. Centras prašė Teikimą tenkinti, nes įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis apie Užsieniečio veiksmus (į Lietuvos Respubliką pateko nelegaliai kartu su grupe asmenų, turėdamas tikslą nuvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką; neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų; buvo pasišalinęs iš Centro), Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų, todėl, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įgyvendinti Migracijos departamento sprendimą dėl jo išsiuntimo iš šalies.
5. Užsieniečio atstovas teismo posėdyje nurodė, kad byloje būtų galima taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo apribojimų, kas leistų Užsieniečiui įsigyti papildomai maisto.
II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą iki 2021 m. gruodžio 9 d.
7. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, 2021 m. birželio 12 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, kai bandė išvykti iš Lenkijos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2021 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio bei išsiųsti jį į kilmės šalį.
8. Teismas nurodė, kad Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi konstatuota, jog Užsienietis yra priskirtas pažeidžiamų asmenų grupei. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 4 dalį, sprendė, kad sulaikymas asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, gali būti skiriamas tik ypatingu atveju. Vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes.
9. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, jog yra pagrindas pratęsti Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.), todėl, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 5 dalimi, 116 straipsnio 3 dalimi, 117 straipsniu, Teikimą tenkino.
III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Užsienietis jau ilgą laiką gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, nors yra pažeidžiamas asmuo. Jam nesuteikiama sąlygų normaliai pasivaikščioti, apgyvendinimo vietoje yra daug užsieniečių.
11.2. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu Užsienietis nepadarė jokių apgyvendinimo tvarkos pažeidimų, savo elgesiu niekaip nėra parodęs, kad ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi nustatytų sąlygų, suprato savo praeityje buvusio elgesio apraiškas, padarė išvadas, todėl Užsienietis yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, tolesnis griežčiausios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nepagrįstas objektyviais duomenimis. Šiuo metu nėra objektyvaus būtinumo ir toliau tokiu mastu riboti Užsieniečio judėjimo laisvę, atsižvelgiant į tai, kad jis yra pažeidžiamas asmuo. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali būti užtikrintas skiriant jam švelnesnę priemonę. Centras yra gerai saugomas, teritorija stebima vaizdo kameromis, apjuosta tvora. Užsienietis neketina pasišalinti iš apgyvendinimo vietos.
11.3. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nors to buvo prašoma teismo posėdžio metu. Teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens judėjimo laisvę.
11.4. Teismo keliamus siekius galima pasiekti pritaikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti, išeiti apsipirkti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų Užsieniečio laisvės. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.
12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
13. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė proporcingą sprendimą – apgyvendino Užsienietį Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
13.2. Užsienietis, prieglobsčio prašytojas, buvo nuolat pažindinamas su savo teisine padėtimi, jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis pasišalino iš Centro ir bandė išvykti į Lenkijos Respubliką, t. y. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, jis sąmoningai pasišalino iš Centro, todėl pritaikius Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų didelė tikimybė, jog jis tiesiog išeis iš Centro (pakartotinai) ir bandys vykti į kitas Europos Sąjungos šalis.
13.3. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko su šeima, tačiau atvyko neteisėtai, neturėdamas su savimi asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, bandė pasišalinti iš Centro, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, bet buvo sulaikytas netoli Lenkijos Respublikos sienos, vykdamas krovininiame automobilyje. Centras su teikimu kreipėsi į teismą prašydamas sulaikyti Užsienietį, tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaiko interesus ir teikimą tenkino iš dalies, priėmė sprendimą apgyvendinti Užsienietį Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nuspręsta pratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, terminą iki 2021 m. gruodžio 9 d., pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietis nurodo, kad yra pažeidžiamas asmuo, esamos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu apgyvendinimo tvarkos nepažeidinėjo, objektyvaus būtinumo ir toliau riboti Užsieniečio judėjimo laisvę nėra, pažymi, kad teismas nesvarstė galimybės taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.
17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
18. Byloje nustatyta, kad yra priimtas Migracijos departamento 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 12PR-142 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį“, kuriuo Užsieniečiui, be kita ko, nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje bei nuspręsta, įsiteisėjus sprendimui, išsiųsti Užsienietį į kilmės šalį. Užsienietis paminėtą sprendimą apskundė teismui, byla dar nėra išnagrinėta, todėl Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, teisinis statusas nėra pasikeitęs, todėl jis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.
19. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).
22. Išnagrinėjęs Teikimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pratęsti Užsieniečiui sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
23. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.
24. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3536-525/2021, spręsdamas Užsieniečio sulaikymo klausimą, nustatė, kad Užsienietis buvo sulaikytas kartu su savo žmona ir vaikais bei nurodė, jog objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.).
25. Vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto su grupe asmenų neleistinoje vietoje; nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų; prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą; Užsienietis, pažeisdamas apgyvendinimo Centre tvarką, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos; buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir grąžintas Lietuvos Respublikai) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (byloje nėra duomenų, patvirtinančių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros baigtį).
27. Užsienietis apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kaip pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – riboja Užsieniečio teisę rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais. Užsienietis nenurodė, kad buvimo Centre metu neturi galimybės bendrauti su savo vaikais, rūpintis, dalyvauti jų auklėjimo procese, taip pat leisti su vaikais laisvalaikį Centro teritorijos ribose. Todėl nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad Užsieniečio interesai pažeidžiami labiau nei tai būtina nagrinėjamoje situacijoje.
28. Apeliacinio skundo argumentai, kad Užsienietis padarė išvadas dėl savo veiksmų, o jokiu kitu savo elgesiu jis daugiau nėra parodęs, kad ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, kad Užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje be judėjimo apribojimų labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir jo interesus naudotis asmens laisve, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, todėl vertinami kritiškai ir atmetami.
29. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, spręstina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietis gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.
30. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro Teikimą dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl taikoma priemonė yra objektyviai reikalinga ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.
31. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. H. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė