b78f89fb-9d83-4f5e-9d7e-3344aed341c0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I2-5097-1047/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03166-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos MartiÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio, dalyvaujant atsakovo atstovei J. I.-Pečiulei, nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Parios F. N. (P. F. N.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Paria F. N. (Paria F. N.) pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ Nr. 21S20759 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovÄ Migracijos departamentÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu. Taip pat pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 1–10). PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad atsakovas priimdamas skundžiamÄ SprendimÄ , nesilaikė Ä®statyme nustatyto termino tokio pobÅ«džio sprendimui priimti.

Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjai vėliausiai turėjo bÅ«ti priimtas iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., tačiau jis buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 9 d., nenurodant nei faktinio, nei teisinio tokio atidėjimo pagrindo. Atsakovas, vis atidėdamas minėto sprendimo priėmimÄ , siųstuose praneÅ¡imuose nenurodė priežasčių, dėl kurių terminas buvo vis pratęsiamas. Teigia, kad atsakovo motyvai Sprendime, jog UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktorė atsakovui yra žinoma kaip tarpininkė, aktyviai padedanti trečiųjų Å¡alių piliečiams legalizuoti jų buvimÄ Å engeno valstybėse dažniausiai imituojant atitiktį įstatymams, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Atsakovas Sprendime nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kuriais yra grindžiamos tokios iÅ¡vados. Tokiu bÅ«du Å¡ie teiginiai laikytini deklaratyvaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovas Bendrovės veiklos istorijÄ vertina neobjektyviai. Ä®statymo nustatytais pagrindais yra aktualus paskutinis Å¡eÅ¡ių mėnesių Bendrovė veiklos laikotarpis iki praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl atsakovo Sprendime padaryta iÅ¡vada, jog Bendrovė nuo 2009 m. iki 2020 m. nepasižymėjo aktyvia veikla iÅ¡ esmės neturi įtakos Bendrovės vertinimui Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kontekste.

Be to, darbo užmokesčio kėlimas buhalterei savaime nereiÅ¡kia Bendrovės veiklos epizodiÅ¡kumo. Å iuo atveju buvo vertinamas praėjusių metų finansinis Bendrovės ataskaitinis laikotarpis, kuris ir turėjo įtakos užmokesčio kilimui. Atitinkamai ateityje taip pat planuojama vystyti Bendrovės veiklÄ bei diegti verslo naujoves, kas taip pat galimai skatins didesnį darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ . Be to, aplinkybė, jog Bendrovė 2018 m. patyrė finansinį nuosmukį, neeliminuoja fakto, kad 2019 m. ir vėlesniais laikotarpiais Bendrovės veikla ėmė klestėti.

Pažymi, kad Ä®statymo straipsnio 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas nenumato reikalavimo praÅ¡ymÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikti mažiausiai Å¡eÅ¡is mėnesius iki kreipimosi į Migracijos departamentÄ . Minėtas reikalavimas vykdyti veiklÄ ne mažiau kaip pusę metų iki kreipimosi dėl leidimo iÅ¡davimo yra skirtas Bendrovei, o ne užsieniečiui. Tokiu bÅ«du, momentas, kada užsienietis tampa Bendrovės dalyviu, neturi reikÅ¡mės. Pastebi, jog atsakovas Sprendime nepagrįstai vadovaujasi Bendrovės iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis-faktÅ«romis bei dalimi dokumentų (sutarčių dėl paslaugų teikimo).

Atsakovo Sprendime pateikiamos visiÅ¡kai nepagrįstos iÅ¡vados dėl klientų netinkamumo, keliančio atsakovui įtarimų dėl jų tariamo fiktyvumo. Bendrovė iÅ¡ tiesų turi klientų, kurie yra likviduojami dėl bankroto, juose nebėra darbuotojų, juos atstovauja nemokumo administratoriai. Tačiau Å¡ios aplinkybės nereiÅ¡kia, jog likviduojamos įmonės negauna buhalterinių paslaugų, o Bendrovė už tai negauna pajamų. Nors dalis įmonių yra bankrutavusios, tačiau nemokumo proceso metu yra atliekami likvidavimo procesai, kas taip pat įeina į buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, juridinio asmens registracijos adresas neprivalo sutapti su faktiniu Bendrovės adresu. Dalis Bendrovės klientų yra užsieniečiai, todėl ne visiems pavyksta užregistruoti Lietuvoje juridinį asmenį, kadangi ne visi nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje savininkai sutinka, kad jiems priklausančiose patalpose bÅ«tų įregistruota juridinio asmens buveinė. Be to, Bendrovė orientuojasi į Irano, Turkijos ir kitų Vidurio rytų valstybėse įsteigtus verslus, todėl natÅ«ralu, jog Bendrovės klientai kreipiasi į atsakovÄ dėl jų buvimo legalizavimo Lietuvos Respublikoje.

Taip pat debitoriniai įsiskolinimai už Bendrovės teikiamas paslaugas nesudaro prielaidos kritiÅ¡kai vertinti Bendrovės veiklos. Ä®siskolinimų neiÅ¡vengia nė viena įmonė, o Bendrovė, nors ir pavėluotai, tačiau susidariusius įsiskolinimus padengia. Tvirtina, jog Bendrovės direktorė neturėjo galimybės greitu metu prisijungti prie Bendrovės atsiskaitomosios sÄ skaitos banke bei įneÅ¡ti grynųjų pinigus sumas, todėl jas laikė namie. Taip pat 2021 m. rugsėjo 20 d. praneÅ¡imu Luminor Bank AS informavo, jog nutraukia sudarytÄ sutartį su Bendrove.

VienaÅ¡alį banko sutarties nutraukimÄ pareiÅ¡kėja sieja su tuo, jog visiems Bendrovės dalyviams buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokiu bÅ«du įstatinio kapitalo padidinimas buvo sumokėtas grynais pinigais, kuriuos saugojo Bendrovės direktorė. Atsiskaitymas grynais pinigais yra teisėtas atsiskaitymo bÅ«das. Pažymi, jog atsakovas Sprendime Bendrovės 36 klientus vertina neigiamai, nes jie yra mažos arba itin mažos įmonės, tačiau teisės aktai nenustato jokių apribojimų dėl juridinių asmens klientų turtinės ir neturtinės padėties.

Bendrovės klientų skaičius auga, o ir 2020 m. Bendrovei pavyko uždirbti (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendime nenurodo motyvų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog Bendrovė imituoja savo veiklÄ . PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka, jog vykdyti verslÄ ji galėtų bÅ«dama ne Lietuvoje, kadangi Bendrovės veiklos kontrolė nuotoliniu bÅ«du neapima visos bÅ«tinos kontrolės funkcijos. PareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovo padaryta iÅ¡vada, jog Bendrovė kartu su pareiÅ¡kėja tik siekia atitikti minimalius Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Nurodo, kad nesutinka su atsakovo vertinimu, jog Bendrovė nevykdo jokios reklamos. Reklamos vykdymu pareiÅ¡kėja ketina užsiimti, kai tik turės galimybę įsidarbinti Bendrovėje. Atsakovas taip pat Sprendime pareiÅ¡kėjos socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika vertino kaip ne ilgalaikio pobÅ«džio, nenustatė, jog pareiÅ¡kėja turi Å¡eimyninių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, kadangi jos Å¡eimai taip pat buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimus laikinai gyventi. Tačiau pareiÅ¡kėjos teigimu, ji ir jos Å¡eima myli LietuvÄ , gerbia jos įstatymus, visa Å¡eima yra emociÅ¡kai prisiriÅ¡usi prie susikurto gyvenimo, sunkiai dirba, mokosi.

PareiÅ¡kėjos nepilnametė dukra mokosi Å¡eÅ¡toje klasėje, o sÅ«nus pradėjo lankyti pirmÄ klasę. Abu vaikai mokosi lietuvių kalba, spėjo adaptuotis, susirado čia draugų. Tokiu bÅ«du Sprendime padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja siekia patekti į kitas Å engeno valstybės neatitinka tikrovės. Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 55–78). Nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, jog atsakovas netinkamai vykdė praÅ¡ymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo procedÅ«rÄ .

Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡nagrinėtas per Ä®statyme 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 341 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ dviejų mėnesių terminÄ todėl, kad tinkamam praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui trÅ«ko reikÅ¡mingos informacijos, susijusios su Bendrovės veikla ir pareiÅ¡kėjos vykdomomis funkcijomis Å¡ioje Bendrovėje. PareiÅ¡kėja apie praÅ¡ymo nagrinėjimo procedÅ«rÄ visais kartais buvo tinkamai informuota (Migracijos departamento 2021 m. gegužės 5 d. ir 2021 m. gegužės 18 d. praneÅ¡imais). 2021 m. birželio 23 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėja buvo informuota, jog praÅ¡ymas bus nagrinėjamas bendra tvarka.

Nagrinėjimo procedÅ«ra užtruko vertinant aplinkybes, dėl kurių pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi. Migracijos departamentas pareiÅ¡kėjÄ taip pat informavo, kad sprendimÄ planuoja priimti iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., tačiau 2021 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡tu informavo, jog sprendimas bus priimtas iki 2021 m. rugsėjo 9 d. dėl padidėjusio darbo krÅ«vio. Nagrinėjamu atveju Ä®statyme nustatytas terminas buvo praleistas nežymiai, dėl objektyvių priežasčių, apie kurias pareiÅ¡kėja buvo informuota.

Pažymi, jog nagrinėjant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ buvo vertinama, ar nėra Ä®statymo 35 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių pareiÅ¡kėjai turi bÅ«ti atsisakoma iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi. PareiÅ¡kėjai galėtų bÅ«ti iÅ¡duodamas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. PareiÅ¡kėjos vykdoma veikla privalo bÅ«ti reali ir vykdoma sÄ Å¾iningai, o ne apsimestinai ar tik dėl akių. Tačiau Å¡iuo atveju atsakovo nustatytos aplinkybės leido daryti iÅ¡vadÄ , jog pagrindinis pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pateikimo tikslas yra ne vykdyti teisėtÄ veiklÄ Bendrovėje, o tik gauti leidimÄ laikinai gyventi.

Viena iÅ¡ tokių aplinkybių buvo tai, jog Bendrovės patalpos nuo 2021 m. kovo 23 d. priklauso Bendrovės direktorei ir jos sutuoktiniui, kurie aktyviai padeda trečiųjų Å¡alių piliečiams, siekiantiems įteisinti savo buvimÄ Å engeno valstybėse. Taip pat Bendrovės direktorė apklausos metu nurodė, jog ji yra „4acceleration“ (UAB „BnP Invest“) generalinė direktorė, kurioje mokina kitus asmenis užsiimti verslu. Su jais Bendrovės direktorė steigia naujas įmones, jiems tvarko buhalterinę apskaitÄ .

Atsakovas, įvertinęs Å¡iuos pasakojimus, nustatė, kad UAB „BnP Invest“ interneto svetainėje „4acceleration.eu“, kuri skirta pritraukti startuoliams, pareiÅ¡kėja pristatoma kaip generalinė direktorė, nors ji nėra įdarbinta Å¡ioje įmonėje. Taip pat nurodomas veiklos adresas sutampa su Bendrovės (Vilnius, Odminių g. 11). Minėtos aplinkybės sudaro rimtÄ pagrindÄ manyti, jog siekiama organizuoti ir vykdyti Irano Islamo Respublikos piliečių imigracijÄ Ä¯ Å engeno valstybes.

Teigia, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, jog atsakovas Bendrovės veiklÄ vertino neobjektyviai, o iÅ¡vada, kad Bendrovė nuo 2009 m. nepasižymi aktyvia veikla, neturi įtakos. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad Bendrovė yra klestinti, neatitinka tikrovės. Bendrovė neturi iÅ¡ esmės jokio ilgalaikio turto, jos veikla iki 2021 metų buvo tik epizodinė, darbuotojai nedirbo visÄ darbo laikÄ ir jiems buvo mokami itin maži, simbolinio dydžio atlyginimai. Bendrovės buhalterė buvo įdarbinta Bendrovėje 2020 m. lapkričio 16 d., jos atlyginimas tik nuo 2021 m. buvo padidintas.

Nors deklaruojama, kad 2020 m. Bendrovės pajamos ženkliai iÅ¡augo, tačiau įrodymų, kad Bendrovė realiai gavo tokias pajamas nėra. Taip pat buvo vertinama ir tai, jog dauguma Bendrovės klientų yra artimai susiję su Bendrove, jos direktore, kas leidžia spręsti, kad Bendrovės finansiniai rodikliai buvo pagerinti fiktyviai, tam, kad pareiÅ¡kėja, pareiÅ¡kėjos sutuoktinis ir motina atitiktų Ä®statymo reikalavimus ir jiems bÅ«tų iÅ¡duodami leidimai laikinai gyventi. Tvirtina, jog pareiÅ¡kėja anksčiau turėjo leidimÄ laikinai gyventi teisėtos veiklos kitoje įmonėje UAB „Polteks“ pagrindu, tačiau jos turimas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Migracijos departamento 2021 m. vasario 19 d. sprendimu.

Ä®vertinus tai, galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad pareiÅ¡kėja Bendrovės akcininke 2021 m. kovo 25 d. (praėjus tik Å¡iek tiek daugiau nei mėnesiui nuo jos turėto leidimo laikinai gyventi panaikinimo) tapo tik todėl, kad galėtų skubiai kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad Bendrovės klientai yra likviduojamos įmonės, nesukuria prielaidos iÅ¡vadai apie neteisėtÄ arba fiktyvų tokių įmonių pobÅ«dį, laikytini deklaratyvaus pobÅ«džio.

Nagrinėjamu atveju pagrįsti Bendrovės veiklos realumÄ privalėjo pati pareiÅ¡kėja, tačiau tai patvirtinančių tinkamų bei pakankamų įrodymų Migracijos departamentui nepateikė. Ä®rodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento ginčijamame Sprendime nustatytas aplinkybes ir pagrįstų, jog paminėtoms įmonėms (klientams) Bendrovė iÅ¡ tikrųjų teikė paslaugas, nebuvo pateikta. PareiÅ¡kėja Migracijos departamentui negalėjo tinkamai atsakyti į pateiktus klausimus, kas ir kokiu bÅ«du surado klientus Bendrovei, o pateiktame Bendrovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e neatsispindi, kad klientai vykdytų atsiskaitymus su Bendrove pagal tariamus sandorius.

Nurodo, kad Migracijos departamentui papraÅ¡ius pateikti dokumentus, pagrindžiančius, jog kiekvienas iÅ¡ dabartinių Bendrovės akcininkų į Bendrovės nuosavÄ kapitalÄ investavo ne mažiau kaip po 14 000 Eur, 2021 m. gegužės 17 d. Migracijos departamentui buvo pateikti 3 kasos pajamų orderiai, iÅ¡raÅ¡yti 2021 m. kovo 29 d. už įstatinio kapitalo didinimÄ , tačiau Bendrovės direktorės elektroniniu paraÅ¡u jie buvo pasiraÅ¡yti tik 2021 m. gegužės 17 d. (juose ranka pasiraÅ¡yto Bendrovės direktorės paraÅ¡o nebuvo), t. y. tik po to, kai Migracijos departamentas paprašė pateikti užsieniečių investicijas į Bendrovės nuosavÄ kapitalÄ pagrindžiančius dokumentus.

Atsakovui papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti, kur yra laikomi grynieji pinigai, kartu nurodant priežastį, kodėl 3 kasos pajamų orderiai Bendrovės direktorės buvo pasiraÅ¡yti tik 2021 m. gegužės 17 d., o ne 2021 m. kovo 29 d., buvo nurodyta, jog Bendrovės direktorės skaneris buvo sugedęs, ji kasos pajamų orderius pasirašė mobiliu paraÅ¡u, bet prie Å¡io dokumento pridedamos tinkamai 2021 m. kovo 29 d. pasiraÅ¡ytų kasos pajamų orderių kopijos. Tokiu bÅ«du minėtos aplinkybės kelia abejonių, ar grynieji pinigai, kurių bendra suma sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, apskritai buvo sumokėti, o jeigu buvo sumokėti – kodėl jie vis dar laikomi Bendrovės direktorės namuose (ne Bendrovėje) ir nėra įneÅ¡ti į Bendrovės banko sÄ skaitÄ , kuriÄ Bendrovė turėjo.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos skundo teiginiai, jog Bendrovės direktorė tik įmokos atlikimo dienÄ pradėjo vadovauti Bendrovei ar kad ji neturėjo galimybės nedelsiant prisijungti prie Bendrovės sÄ skaitos, niekaip nepaneigia Sprendime daromų iÅ¡vadų. Atsakovo teigimu, įvertinus Bendrovės deklaruojamas veiklos rÅ«Å¡is ir apimtis, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad nuolatinis pareiÅ¡kėjos buvimas Lietuvos Respublikoje nėra bÅ«tinas, juo labiau kad Migracijos departamentui nebuvo pateikta įrodymų, jog pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai užsiimtų teisėta veikla ir visapusiÅ¡kai dalyvautų Bendrovės veikloje.

Skunde pareiÅ¡kėja taip pat tiksliai nenurodo, apie kokių procesų Bendrovėje kontroliavimÄ ji kalba. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjos argumentai dėl reklamos vykdymo yra nepagrįsti. Migracijos departamentui nagrinėjant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2021 m. gegužės mėn. buvo tikrinamas Bendrovės verslo plane nurodytas Bendrovės interneto svetainės adresas „balticaccountax.com“. Tuo metu jame buvo pateikta informacija tik anglų kalba, o skiltyje „Komanda“ buvo iÅ¡vardinti net 9 komandos nariai, iÅ¡ kurių 6 niekuomet nebuvo įdarbinti Bendrovėje.

Atsakovas nustatė, jog Bendrovė nei interneto svetainėje, nei savo socialinėje „Facebook“ paskyroje nevykdo jokios reklamos, kas patvirtina faktÄ , kad klientai į Bendrovę „atvedami“ iÅ¡ susijusių asmenų rato, o Bendrovė klientais „iÅ¡ Å¡alies“ nėra suinteresuota. Be to, papraÅ¡ius pateikti pareiÅ¡kėjos vykdomų funkcijų Bendrovėje apraÅ¡ymÄ nurodyta, kad pareiÅ¡kėja yra atsakinga už užsienio piliečių iÅ¡ Irano, Turkijos ir kitų Vidurinių Rytų valstybių suradimÄ , kurie nori Lietuvoje registruoti įmones, čia vykdyti veiklÄ , tuo tikslu perkant įmonių steigimo bei buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas iÅ¡ Bendrovės. PaaiÅ¡kinime nenurodyta, kokiu bÅ«du ir kur pareiÅ¡kėja ieÅ¡ko klientų, kada ir kuriuos bÅ«tent ji surado (rekomendavo), nepaaiÅ¡kinta, kodėl užsienietė tik bus atsakinga už Bendrovės paslaugų reklamÄ , kodėl dar nepradėjo tuo užsiimti, vos tapusi Bendrovės akcininke.

Mano, jog pareiškėjos skundo teiginiai nepagrįsti ir nesuponuoja pareiškėjos bei jos šeimos narių teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja neneigia, jog ryšiai su Lietuva nėra ilgalaikio pobūdžio. Pareiškėja turėjo nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2018 m. kovo 2 d. ir nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2021 m. liepos 10 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi, o Bendrovės akcininke tapo vos prieš 2 savaites iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Be to, pareiškėja neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kadangi jos šeimai leidimai laikinai gyventi taip pat neišduoti.

PareiÅ¡kėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 21S20759 teisėtumo ir pagrįstumo (1 t., b. l. 13–29).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2021 m. kovo 29 d. pateikė Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (1 t., b. l. 79–88). 2021 m. gegužės 5 d. Migracijos departamentas raÅ¡tu Nr. 10K-13789 įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ iki 2021 m. birželio 11 d. pateikti trÅ«kstamus dokumentus ir duomenis, kurie pagrįstų praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo.

Taip pat nurodė, jog vadovaujantis Ä®statymo 33 straipsnio 4 dalimi, praÅ¡ymo nagrinėjimas yra sustabdomas ir bus atnaujintas, gavus reikalingus dokumentus (1 t., b. l. 124–125). 2021 m. gegužės 17 d. (registracijos Migracijos departamente data) pareiÅ¡kėja pateikė paaiÅ¡kinimus ir duomenis (1 t., b. l. 126–158). 2021 m. gegužės 18 d. Migracijos departamentas raÅ¡tu Nr. 10K-15269 įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ iki 2021 m. birželio 11 d. pateikti paaiÅ¡kinimus, susijusius su praÅ¡ymo nagrinėjimu.

Taip pat nurodė, jog praÅ¡ymo nagrinėjimo terminas lieka sustabdytas (1 t., b. l. 159). 2021 m. gegužės 18 d. (registracijos Migracijos departamente data) pareiÅ¡kėja pateikė paaiÅ¡kinimus ir duomenis (1 t. b. l., 160–180). 2021 m. gegužės 19 d. Migracijos departamentas raÅ¡tu Nr. 10K-15482 informavo pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ymas bus iÅ¡nagrinėtas skubos tvarka iki 2021 m. birželio 23 d. (1 t., b. l. 182). 2021 m. birželio 23 d. Migracijos departamentas raÅ¡tu Nr. 10K-19659 informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog galutinį sprendimÄ planuoja priimti iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. (1 t., b. l. 183). (nenurodyta data) Migracijos departamentas raÅ¡tu (nenurodytas numeris) informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog dėl padidėjusio darbo krÅ«vio priimti sprendimÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. nėra galimybės. Taip pat nurodė, jog sprendimÄ priims iki 2021 m. rugsėjo 9 d. (1 t., b. l. 37). 2021 m. liepos 20 d.

Migracijos departamento buvo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 6K-717. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog 2021 m. liepos 19 d. buvo atliktas Bendrovės ir jos dalyvių (tarp jų ir pareiÅ¡kėjos) veiklos patikrinimas. Bendrovės patikrinimo metu buvo apklausta pareiÅ¡kėja, Bendrovės direktorė, Bendrovės buhalterė bei kiti du darbuotojai (1 t., b. l. 189). 2021 m. rugsėjo 8 d. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus duomenis, vadovaudamasis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu bei Ä®statymo 35 straipsnio 14 punktu, priėmė ginčijamÄ SprendimÄ , kuriuo nusprendė atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys neatitiko tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė ir pareiÅ¡kėja neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi (1 t., b. l. 13–29).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d., praÅ¡ymo teikimo metu). Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Å¡io Ä®statymo 45 straipsnio nuostatas. Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagal verslo planÄ vykdo steigimo dokumentuose nurodytÄ veiklÄ Lietuvos Respublikoje, kurioje visÄ darbo laikÄ dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos SÄ jungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio Å¡alies Å«kio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra Å¡ios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.

Akcentuotina, kad Å¡ia Ä®statymo nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo sistema (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017 ir kt.). Pagal Ä®statymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas bÅ«tent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga kompetentingai institucijai pateikti duomenis apie realios Å«kinės veiklos vykdymÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017).

Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslÄ bÅ«tina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindÄ , bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017). Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintos faktinės aplinkybės suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymÄ , t. y. nurodoma, kada iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma.

Pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktÄ â€“ jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ â€“ jis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Å¡iame Ä®statyme nustatytu pagrindu.

IÅ¡ teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindus bei Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas ar panaikintas jau iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Ä®statymo 45 straipsnyje nustatytų sÄ lygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti iÅ¡duotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Pabrėžtina, jog iÅ¡ Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad Å¡ioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvÅ«s, o norint gauti (ir iÅ¡laikyti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra bÅ«tina, kad įmonė atitiktų Å¡ioje normoje įvirtintų reikalavimų (sÄ lygų) visumÄ . Lingvistiniu teisės aiÅ¡kinimo metodu aiÅ¡kinant Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , konstatuotina, jog iÅ¡duoti ar pakeisti užsieniečiui leidimÄ gyventi gali bÅ«ti atsisakoma, nustačius bent vienÄ Å¡iame punkte nurodytÄ pagrindÄ : duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės; yra buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas;

įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja pateikė Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ji užsiima ir ketina toliau užsiimti Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės akcininkė. Teismas, įvertinęs byloje pateiktÄ Migracijos departamento surinktÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjos skunde bei atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, sutinka su Migracijos departamento iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Pirma, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad Migracijos departamente apklausos metu (2 t., b. l. 1–6), Bendrovės direktorė pasakodama apie Bendrovės veiklÄ nepateikė jokios konkrečios informacijos, kuo bÅ«tent užsiima Bendrovė. Pasakojimo metu Bendrovės direktorė nurodė, jog bÅ«dama atostogose savo pareigas perduoda vykdyti Bendrovės buhalterei L. A.. Bendrovės direktorė, papraÅ¡yta papasakoti, kaip atrodo jos darbo diena, nurodė bendro pobÅ«džio teiginius, visiÅ¡kai nesukonkretindama Bendrovės veiklos, nepaminėdama savo, kaip teisininkės darbų.

Teismo vertinimu, bÅ«tent Bendrovės direktorė yra tas asmuo, kuris turėtų žinoti, kas ir kokius darbus atlieka, jų specifikÄ , tačiau apklausoje Bendrovės direktorė jokių detalių nepateikė. AnalogiÅ¡ka apklausa yra ir buhalterės L. A. (1 t., b. l. 193–198). Bendrovės buhalterė nurodė, jog klientų paieÅ¡ka ateityje užsiims kartu su Bendrovės direktore, tačiau ankstesnio pokalbio metu (2021 m. gegužės 17 d.) nurodė, kad Å¡i funkcija bus deleguota pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja 2021 m. gegužės 17 d., pateikdama paaiÅ¡kinimus Migracijos departamentui (I t. b. l. 126–133), nedetalizavo savo bÅ«simų pareigų.

Lieka neaiÅ¡ku, kokius darbus atliko / atliks Bendrovėje pareiÅ¡kėja ir dirbo minėtos dvi darbuotojos (vadovė ir buhalterė). Pažymėtina, kad nenustatytos jokios darbo funkcijos, kurias pareiÅ¡kėja turi atlikti bÅ«tinai bÅ«dama Lietuvoje. LVAT yra ne kartÄ pažymėjęs, jog užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018 ir kt.). Antra, Bendrovės reali veikla kelia įtarimų tiek dėl joje dirbusių/dirbančių asmenų, jų atlyginimų, tiek dėl jos klientų.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , surinko daug dokumentų, taip pat pati pareiÅ¡kėja ir kiti asmenys buvo įpareigoti pateikti paaiÅ¡kinimus ir dokumentus. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad Bendrovėje nuo pat jos įregistravimo, t. y. nuo 2009 gruodžio 28 d. iki Å¡ios dienos iÅ¡ viso buvo įdarbinti 5 darbuotojai. Be to, kaip matyti Bendrovėje pareigomis nuolat keisdavosi bÅ«tent tos pačios Å¡eimos nariai (nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d.

Bendrovėje buvo įdarbinta dabartinės buhalterės motina, nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 26 d. Bendrovės direktoriumi buvo dabartinės Buhalterės sutuoktinis). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis Bendrovėje dirbančių asmenų atlyginimas iki 2020 m. gruodžio mėn. svyravo nuo 14,56 Eur iki 168 Eur, 2021 m. Bendrovės buhalterės atlyginimas buvo padidintas iki 1 400 Eur, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių, dėl Bendrovės realios veiklos iki 2020 m.

Pastebėtina, jog Bendrovėje laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. nebuvo įdarbintas nei vienas asmuo. Ginčijamo Sprendimo 3–15 psl. (1 t., b. l. 13–29) detaliai pateikti Bendrovės klientai, kuriems Bendrovė buvo iÅ¡raÅ¡iusi sÄ skaitas-faktÅ«ras, tačiau dauguma iÅ¡ tų klientų taip pat nevykdo realios veiklos. Kaip matyti, dalis klientų buvo likviduojamos įmonės dėl jiems iÅ¡kelto bankroto, kitos dalies įmonių darbuotojų mėnesinis atlyginimas svyravo nuo 12–20 Eur.

PareiÅ¡kėjos skundo argumentai, jog ir Bendrovės klientai (kitos įmonės), kuriuose nedirba nei vienas asmuo, tačiau jas atstovauja nemokumo administratorius, todėl jiems reikalingos irgi buhalterinės paslaugos laikomi kaip gynybinė versija, kadangi Bendrovės verslo plane yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog Bendrovės klientai yra juridiniai asmenys, kurie nori greitai, nebrangiai ir kokybiÅ¡kai susitvarkyti savo įmonės buhalterinę įmonę. Apie buhalterinių paslaugų suteikimÄ nemokumo administratoriams iÅ¡vis nėra nurodoma.

Svarbu paminėti ir tai, jog daugumoje Bendrovės klientų įmonių dirbo asmenys, kuriems leidimas laikinai gyventi suteiktas Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, be kita ko, iÅ¡ ginčijamo Sprendimo matyti, kad tam tikriems asmenis dirbantiems tose įmonėse, atsakovas yra panaikinęs arba atsisakęs pratęsti leidimus laikinai gyventi minėtu pagrindu. Taigi aukščiau minėtos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog tiek Bendrovės, tiek Bendrovės klientų vykdoma veikla nėra pastovi, kuri neÅ¡tų stabilias pajamas.

Darbuotojų skaičius, jų atlyginimai, klientų ypatumai ir sÄ sajos su Bendrove rodo, kad Bendrovės veiklos pobÅ«dis nėra realus, tÄ patvirtinta byloje esantys dokumentai ir paaiÅ¡kinimai. Trečia, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė nereklamuoja savo paslaugų. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog (3 t., b. l. 65–72) Bendrovės internetiniame puslapyje pateiktas Bendrovės verslo planas, jame pateikta informacija yra anglų kalba, o minėtame puslapyje nurodyti 9 komandos nariai, iÅ¡ kurių 6 niekada nebuvo įdarbinti Bendrovėje.

Bendrovės „Facebook“ paskyroje (3 t., b. l. 65–68) paskutinis įraÅ¡as buvo publikuotas 2019 m. kovo 7 d. Taigi bendrovės darbuotojų paaiÅ¡kinimai apie reklamÄ Facebook socialiniame tinkle yra paneigti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Taigi pritartina atsakovo iÅ¡vadai, kad klientai į Bendrovę „atvedami“ iÅ¡ susijusių asmenų rato, o Bendrovė klientais „iÅ¡ Å¡alies“ nėra suinteresuota. Be to, užsienietis praÅ¡ydamas leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi atitikti Ä®statymo 45 straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad ji 2021 m. kovo 29 d. grynais pinigais, pagal kasos pajamų orderį Serija TU Nr. 122 sumokėjo Bendrovei įstatinio kapitalo didinimo 9 16,64 Eur įmokÄ . PareiÅ¡kėja, teikdama praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Å¡iuo pagrindu, Migracijos departamentui pateikė 3 kasos pajamų orderius, kuriais tvirtino, jog kiekvienas iÅ¡ Bendrovės akcininkų į Bendrovės nuosavÄ kapitalÄ investavo ne mažiau kaip po 14 000 Eur. Teismas pažymi, jog tuo metu atsakovui pateikti kasos pajamų orderiai nebuvo pasiraÅ¡yti elektroniniu paraÅ¡u ir tik vėliau papraÅ¡ius Migracijos departamento, jie buvo pateikti pasiraÅ¡yti vėlesne data (2 t., b. l. 9–15).

Ketvirta, pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pateikė 2021 m. kovo 29 d., Bendrovės akcininkė ji tapo 2021 m. kovo 25 d. Pastebėtina, jog jau anksčiau pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui atsakovas buvo priėmęs 2018 m. balandžio 25 d. sprendimÄ atsisakyti pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikos, kurį LVAT 2018 spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5201-520/2018 paliko nepakeistÄ . Taip pat atsakovas 2019 m. liepos 10 d. pareiÅ¡kėjai buvo suteikęs leidimÄ laikinai gyventi, tačiau nustačius jog pareiÅ¡kėja neatitinka Ä®statymo nuostatų, 2021 m. vasario 19 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimÄ .

PareiÅ¡kėja minėtÄ sprendimÄ apskundė teismui, tačiau LVAT 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3399-415/2021 paliko nepakeistÄ . Å iuo metu tiek pareiÅ¡kėjai, tiek jos vyrui yra panaikinti leidimai laikinai gyventi. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos nesieja jokie glaudÅ«s santykiai su Lietuvos Respublika. Atitinkamai pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, jog ji myli LietuvÄ laikytini kaip nepagrindžiantys ilgalaikių ir tvirtų ryÅ¡ių su LietuvÄ . Penkta, teismas sutinka su pareiÅ¡kėja, jog buvo praleistas Ä®statyme nustatytas terminas per kurį turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas praÅ¡ymas dėl leidimo laikinai gyventi.

Visgi pažymėtina, jog vien procedÅ«rinio termino praleidimas pats savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. LVAT praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skundžiamas teisės aktas negali bÅ«ti naikinamas dėl formalių procedÅ«rÄ reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti skundžiamÄ teisės aktÄ dėl procedÅ«ros pažeidimo galimas tik tuomet, kai nustatoma, jog procedÅ«ros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui.

Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-412-442/2018). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog LVAT dėl procedūrinio sprendimo priėmimo termino yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančio administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui.

Ä®statyme nustatyto termino, per kurį turi bÅ«ti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimÄ ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesÄ (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012). Taigi, nors ir nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pažeidė Ä®statymo nuostatas dėl termino, per kurį pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas, tačiau terminÄ atsakovas praleido nežymiai.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais, jog atsakovas nenurodė nei faktinio, nei teisinio tokio sprendimo priėmimo atidėjimo pagrindo, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjai buvo siųsti raÅ¡tai, kuriais atsakovas informavo kokiu pagrindu ir dėl ko nėra galimybės per Ä®statyme nustatytÄ terminÄ priimti galutinio sprendimo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nustatyto termino praleidimas nelaikytinas esminiu procedÅ«riniu pažeidimu. Taigi iÅ¡ bylos dokumentų ir atsakovo atsiliepime pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad Migracijos departamentas atliko iÅ¡samų, visapusiÅ¡kÄ ir objektyvų pareiÅ¡kėjo ir Bendrovės situacijos vertinimÄ , SprendimÄ priėmė vadovaudamasis oficialiais institucijų duomenimis ir surinktais įrodymais.

Visų iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ teismas vertina sistemiÅ¡kai ir bÅ«tent ne pavienės aplinkybės, o aplinkybių visuma lemia teismo iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamento Sprendimas buvo teisės tas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamÄ LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedÅ«rų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Netenkinus skundo pagrindinio reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ , praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos Parios F. N. (Paria F. N.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Tomas Blinstrubis Beata MartiÅ¡ienė Gediminas Užubalis