b78f451e-fd87-48cd-bce5-c57b840ab0ce · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-251-629/2015

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02929-2012-0)

Procesinio sprendimo kategorija 28; 37.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos AB „Achema“ atstovams R. B. ir advokatėms D. B., R. Z., atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams I. B., V. A. ir P. K., trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber grid“ atstovui advokatui R. A., trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovams R. V. ir advokatei D. G., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovams R. M. ir K. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos AB „Achema“ skundÄ atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Amber grid“ dėl nutarimų dalių panaikinimo,

n u s t a t ė:

AB „Achema“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) su skundu (t. I, b. l. 1–20) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovė, VKEKK, Komisija) 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. O3-317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sÄ naudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-317) 3.1 ir 4 p.; 2) panaikinti VKEKK 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų virÅ¡utinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos virÅ¡utinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-330) 2 p.; 3) priteisti iÅ¡ atsakovės visas pareiÅ¡kėjos turėtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad atsakovė, priimdama NutarimÄ Nr. O3-317, konstatavo, jog AB „Klaipėdos nafta“, kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT), jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo projektÄ (toliau – ir Projektas) įgyvendinanti bendrovė, 2013 ir 2014 m. planuoja Projekto dalį (200 mln.) finansuoti iÅ¡ papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos virÅ¡utinės ribos (toliau – ir SGDT priedas). Atitinkamai, atsižvelgdama į AB „Klaipėdos nafta“ planus, VKEKK Nutarimo Nr. O3-317 3.1 p. nutarė 2013 m. kompensuoti ir padengti 114 100 000 Lt Projekto sÄ naudų. AB „Achema“ paaiÅ¡kino, jog ji yra laikoma SGDT lėšų mokėtoja, kuri turės sumokėti ženklias sumas, sudarančias 35–40 proc. (t. y. apie 50 mln. Lt per metus) nuo visų aukščiau nurodytų lėšų, skirtų Projekto įgyvendinimui. Be to, pagal Nutarimo Nr. O3-317 4 p. atsakovė turi teisę koreguoti aukščiau nurodytų lėšų sumÄ , pasikeitus esminėms aplinkybėms, darančioms reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ Projekto finansavimui ir jo įgyvendinimui, taigi SGDT lėšų suma gali dar didėti. Taip pat nurodė, kad atsakovė, nustačiusi Projekto įgyvendinimo sÄ naudas, kurios bus finansuojamos iÅ¡ SGDT priedo, priėmė NutarimÄ Nr. O3-330, kuriuo nustatė SGDT priedo dydį, t. y. 37,53 Lt už tÅ«kst. m3 (be pridėtinės vertės mokesčio), kuris bus mokamas kaip papildoma ir neatsiejama gamtinių dujų perdavimo kainos dalis, kuriÄ turės mokėti Bendrovė, dėl to bendra pareiÅ¡kėjos mokėtina gamtinių dujų perdavimo paslaugos kaina iÅ¡augs daugiau nei 80 proc. lyginant su 2012 m. PareiÅ¡kėjos nuomone, minėti VKEKK nutarimai ne tik pažeidžia Bendrovės teises ir teisėtus interesus, bet ir prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnę teisinę galiÄ turintiems Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) ir nacionalinės teisės aktams.

AB „Achema“ pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – ir SGDTÄ®) 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) SGDT priedas gali bÅ«ti įtrauktas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – ir EÄ®), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (toliau – ir GDÄ®) ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais, tuo tarpu EÄ® 8 str. 9 d. 7 p. ir GDÄ® 9 str. 4 d. 1 p. draudžia į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ Ä¯traukti su perdavimo paslauga nesusijusias sÄ naudas, t. y. SGDT priedÄ , kuris yra skirtas padengti AB „Klaipėdos nafta“ sÄ naudas su gamtinių dujų perdavimo veikla nesusijusio Projekto įgyvendinimui. Taip pat pabrėžė, jog Nutarimo Nr. O3-317 4 p., nustatantis atsakovei teisę koreguoti SGDT lėšų sumÄ , yra neteisėtas, nes GDÄ® 9 str. 15 d. yra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kada gali bÅ«ti koreguojama gamtinių dujų perdavimo kainos virÅ¡utinė riba, ir VKEKK turi teisę tik vienÄ kartÄ per metus tai atlikti. Be to, nei GDÄ®, nei SGDTÄ® nenustato SGDT priedo ir SGDT lėšų koregavimo galimybės. PareiÅ¡kėjos nuomone, net jei ir bÅ«tų galima laikyti, kad atsakovė tokiÄ kompetencijÄ turi, tokia jos teisė yra visiÅ¡kai neapibrėžta, kas pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

Bendrovės nuomone, Nutarimo Nr. O3-317 3.1 ir 4 p. bei Nutarimo Nr. O3-330 2 p. prieÅ¡tarauja ir ES teisės aktams, reguliuojantiems gamtinių dujų teisinius santykius. PaaiÅ¡kino, kad Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sÄ lygų, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1775/2005, (toliau – ir Reglamentas Nr. 715/2009) nuostatos įtvirtina, kad gamtinių dujų perdavimo tarifai turi atspindėti tik tinklo operatoriaus sÄ naudas ir investicijų grÄ Å¾Ä , be to, Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti DirektyvÄ 2003/55/EB, (toliau – ir Direktyva 2009/73/EB) taip pat draudžia į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ Ä¯traukti kitas nei su perdavimu susijusias iÅ¡laidas.

Pasak pareiÅ¡kėjos, VKEKK, priimdama ginčijamus nutarimus, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , nustatytÄ SGDTÄ® 5 str. 2 d. ir kituose teisės aktuose. AB „Achema“ nuomone, atsakovei suteikta kompetencija nustatyti sÄ naudų įtraukimo tvarkÄ ir sÄ lygas, tačiau jai nenustatyta kompetencija pačiai priimti sprendimÄ , kad SGDT priedas gali ar turi bÅ«ti įtrauktas į perdavimo paslaugos kainÄ , tuo labiau tokia kompetencija nėra suteikta AB „Klaipėdos nafta“, nors Nutarimo Nr. O3-317 2.1.4 p. konstatuojama, kad AB „Klaipėdos nafta“ nurodė, jog likusiÄ Projekto dalį planuoja finansuoti SGDT lėšų mokėtojų (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ) lėšomis per SGDT priedÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, Nutarimo Nr. O3-317 3.1 ir 4 p. ir Nutarimo Nr. O3-330 2 p. prieÅ¡tarauja ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 7 str. 1 d., 8 str. 1 d. ir 3 str. 2 p. nustatytam objektyvumo principui, kadangi priimdama ginčijamus nutarimus ir nustatydama Projekto finansavimÄ iÅ¡ SGDT priedo ir SGDT priedo apimtį, atsakovė nepagrindė Å¡ių nutarimų objektyviais duomenimis, nesielgė objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai bei pažeidė pareigÄ tartis dėl nutarimų priėmimo. Be to, pareiÅ¡kėjos nuomone, ginčijamų nutarimų punktai yra nemotyvuoti, kadangi priimti neskaidriai. PaaiÅ¡kino, kad VKEKK negalėjo kompetentingai atsakyti ir paaiÅ¡kinti, kokiais objektyviais duomenimis nustatyta, kad lėšų poreikis Projektų įgyvendinimui 2013 ir 2014 metais yra 200 mln. litų. Komisija taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, kokioms konkrečiai Projekto reikmėms bus skirtas finansavimas iÅ¡ SGDT priedo. AB „Achema įsitikinimu, Nutarimas Nr. O3-317 ir Nutarimo Nr. O3-330 2 p. priimti neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai, t. y. įgyvendinant AB „Klaipėdos nafta“ planus. Pabrėžė, kad atsakovė nepateikė pagrindimo, kodėl Projekto dalį, t. y. 114 mln. litų 2013 m. bÅ«tina finansuoti iÅ¡ SGDT priedo, kuo remiantis nustatomas SGDT priedo dydis. Taip pat pažymėjo, jog apie posėdį, kuriame buvo priimtas Nutarimas Nr. O3-317, atsakovė pranešė tik 2012 m. spalio 18 d. vakare, o dalį posėdžiui reikÅ¡mingos informacijos savo tinklapyje pateikė tik likus kelioms valandoms iki posėdžio, todėl Bendrovė neturėjo galimybės tinkamai pasiruoÅ¡ti VKEKK posėdžiui ir ginti jame savo teisėtus interesus.

Be to, pareiÅ¡kėjos teigimu, SGDT priedo nustatymas yra su Europos Komisija nesuderintos valstybės pagalbos teikimas AB „Klaipėdos nafta“, kuris prieÅ¡tarauja Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – ir SESV) 107 str. 1 d. ir 108 str. 3 d., taip pat SGDTÄ® 14 str. 4 d. Bendrovės nuomone, SGDT priedas yra valstybės nustatytas privalomas mokėjimas, kurio panaudojimÄ kontroliuoja valstybė, taigi, nors SGDT lėšos gavėjui nėra suteikiamos tiesiogiai iÅ¡ valstybės biudžeto, vadovaujantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, SGDT priedo nustatymas yra pakankamas konstatuoti, kad tokios lėšos laikomos valstybės iÅ¡tekliais. Pažymėjo, kad ginčijamais nutarimais AB „Klaipėdos nafta“, kaip SGDT lėšų gavėjai, užtikrinamos papildomos pajamos, kurių ji negautų įprastomis rinkos sÄ lygomis, todėl tokiu bÅ«du minėtai bendrovei suteikiama iÅ¡skirtinė ekonominė nauda. Taip pat pažymėjo, kad nustatomas finansavimo taikymas yra pasirinktinis, nes remiamas konkretus Å«kio subjektas (SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė), kuris nebuvo atrenkamas konkurso bÅ«du, o paskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 199. Be to, anot pareiÅ¡kėjos, kadangi tarp ES Å¡alių vyksta prekyba suskystintomis gamtinėmis dujomis, SGDT priedo nustatymas sustiprina SGDT lėšų gavėjo konkurencinę padėtį kitų Å«kio subjektų atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad gali bÅ«ti ar net yra daromas poveikis konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Pažymėjo, kad ir pati AB „Achema“ ketino konkuruoti ir statyti SGDT, tačiau dėl SGDT priedo nustatymo žymia dalimi turės remti AB „Klaipėdos nafta“ įgyvendinamÄ ProjektÄ .

Kadangi, pareiÅ¡kėjos manymu, į gamtinių dujų perdavimo kainÄ Ä¯traukiama kainos dedamoji nėra atlyginimas už suteiktÄ perdavimo paslaugÄ , AB „Achema“ įsitikinimu, SGDT priedas yra mokestis, kurio esminius elementus gali nustatyti tik įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 67 str. 15 p., 127 str. 3 d.), arba, jeigu tai nėra privalomas mokėjimas, SGDT priedas turi bÅ«ti suprantamas kaip nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams, už kurį turi bÅ«ti teisingai atlyginama, kaip tÄ Ä¯tvirtina Konstitucijos 23 str., tačiau abiem atvejais, anot pareiÅ¡kėjos, ginčijamas reguliavimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai: pirmuoju atveju, dėl to, kad yra nustatytas atsakovės poįstatyminiu aktu, antruoju – nes nėra nustatytas teisingas atlyginimas, tokiu bÅ«du pažeidžiant Konstitucijos 23 str., 46 str. 1, 4, 5 d.

Atsakovė VKEKK atsiliepime (t. I, b. l. 175–189) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nesutikdama su pareiÅ¡kėjos pateikiamu SGDTÄ® nuostatų ir jų santykio su EÄ® ir GDÄ® aiÅ¡kinimu atsakovė nurodė, kad energijos kainų reguliavimo pagrindiniai reikalavimai yra įtvirtinti EÄ® 19 str. 2 d., pagal kuriÄ , nustatant valstybės reguliuojamas kainas, be kita ko, gali bÅ«ti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrÄ ir energijos efektyvumÄ , vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimÄ . VKEKK nuomone, SGDTÄ® 5 str. 2 d. nustatyta taisyklė turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai, atsižvelgiant į tai, kad jau Å¡ioje normoje yra įtvirtinta, kad SGDT, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sÄ naudos ar jų dalis gali bÅ«ti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ . Taigi Å¡i taisyklė turi bÅ«ti laikoma specialiÄ ja SGDTÄ® atžvilgiu, juolab, kad SGDTÄ® 1 str. 3 d. bÅ«tent ir įtvirtinta tokį aiÅ¡kinimÄ patvirtinanti taisyklė. Pažymėjo, kad bÅ«tent dėl SGDTÄ® 5 str. 2 d. nustatytų reikalavimų buvo pakeista Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų virÅ¡utinių ribų skaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), kurioje buvo nustatyta SGDT priedo apskaičiavimo tvarka. Atkreipė dėmesį, jog visi rodikliai, naudojami nustatant SGDT priedo dydį, yra skirti iÅ¡imtinai SGDT priedo dydžiui apskaičiuoti, o gamtinių dujų perdavimo virÅ¡utinių ribų kainodara dėl atsiradusios naujosios papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos virÅ¡utinės ribos nepasikeitė. PaaiÅ¡kino, jog SGDTÄ® 5 str. 2 d. įgyvendinimui buvo pasirinktas toks modelis, pagal kurį gamtinių dujų perdavimo kaina, ir SGDT priedas yra aiÅ¡kiai atriboti, tarp Å¡ių veiklų nėra kryžminio subsidijavimo, įvertintos gamtinių dujų perdavimo paslaugos sÄ naudos atsižvelgiant į protingumo kriterijus atitinkančiÄ investicijų grÄ Å¾Ä , o SGDT lėšų nustatymas grindžiamas planuojamomis investicijomis, reikalingomis įrengti SGDT.

Atsakovės nuomone, ji taip pat nepažeidė įstatymo virÅ¡enybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų, o tinkamai juos įgyvendino, priimdama sprendimus ir nevirÅ¡ydama SGDTÄ® numatytos kompetencijos, siekdama SGDTÄ® nustatytų tikslų, taikydama EÄ® ir GDÄ® nustatytus bendrus energijos kainų reguliavimo reikalavimus, derindama savo veiksmus su kitomis už SGDTÄ® tikslų įgyvendinimÄ atsakingomis institucijomis. PaaiÅ¡kino, kad užtikrinant, jog SGDT eksploatavimas bÅ«tų pradėtas ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 3 d., SGDTÄ® yra nustatyta subjektų, prižiÅ«rinčių SGDT projekto vykdymÄ , užtikrinančių, kad bÅ«tų sudarytos teisinės, techninės, organizacinės, finansinės sÄ lygos projekto įgyvendinimui, ir turinčių teisės aktų apibrėžtas funkcijas, sistema, taigi SGDT projekto vykdymas priklauso nuo įgaliotų priimti sprendimus subjektų pasirinktų projekto įgyvendinimo modelių, techninių sprendimų ir pan.

Pažymėjo, kad Å¡iame kontekste VKEKK kompetencija turi bÅ«ti vertinama pagal Metodikos 693 p., pagal kurį SGDT lėšų poreikis nustatomas atsižvelgus į SGDT investicijų projektui įgyvendinti bÅ«tinus finansinius iÅ¡teklius bei įvertinus SGDT projektÄ Ä¯gyvendinančiai bendrovei prieinamas finansines galimybes pasinaudoti kitais galimais projekto finansavimo Å¡altiniais. Pabrėžė, jog SGDT lėšų poreikis yra nustatomas pagal faktinį Projekto įgyvendinimÄ , o pagal VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintÄ Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sÄ naudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir Administravimo apraÅ¡as) lėšos iÅ¡mokamos gavus SGDT lėšų gavėjo praÅ¡ymÄ kartu su įvykdytų investicijų ataskaita, kurioje detalizuojamos patirtos sÄ naudos ir nurodomi pagrindžiantys bei iÅ¡laidų apmokėjimÄ Ä¯rodantys dokumentai, įskaitant Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) ar jos įpareigotos kitos vieÅ¡ojo administravimo institucijos patvirtinimÄ dėl atliktų investicijų.

Taigi, anot atsakovės, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, nustatytas SGDT lėšų sumos dydis priklauso ne nuo VKEKK valios, o nuo objektyvių duomenų, teikiamų siekiant pagal Metodikos ir Administravimo apraÅ¡o reikalavimus nustatyti minėtÄ lėšų sumÄ , tuo tarpu Nutarimo Nr. O3-330 4 p. nustatyta galimybė savaime nesudaro piktnaudžiavimo galimybės, nes bet kuriuo atveju, koreguojant SGDT lėšų sumÄ , VKEKK turi vadovautis tiek Administravimo apraÅ¡o bei Metodikos, tiek ir kitų Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Atsakovė taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 715/2009 preambulės 8 p. yra numatyti siekiai sukurti paskatas naujai infrastruktÅ«rai kurti, o 13 str. yra įtvirtinta, kad tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos palengvina veiksmingÄ prekybÄ dujomis ir konkurencijÄ , tuo pat metu iÅ¡vengiant tinklo naudotojų kryžminio subsidijavimo ir numatant paskatas investicijoms bei iÅ¡laikant arba sukuriant perdavimo tinklų sÄ veikÄ , todėl papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos, taip užtikrinant infrastruktÅ«ros plėtrÄ , nustatymas neprieÅ¡tarauja minėtam reglamentui. Pažymėjo, kad bÅ«tent Reglamento Nr. 715/2009 nuostatos paskatino įgyvendinti SGDTÄ® 5 str. 2 d. nuostatas, priimant Metodikos pakeitimus ir nustatant SGDT priedÄ kaip papildomÄ ir neatsiejamÄ dedamÄ jÄ prie gamtinių dujų perdavimo kainos virÅ¡utinės ribos, taip užtikrinant gamtinių dujų perdavimo kainos virÅ¡utinės ribos skaidrumÄ . Pabrėžė, jog ir Direktyvos 2009/73/EB 3 str. 2 d. įtvirtina, kad valstybės narės gamtinių dujų sektoriuje veikiančioms įmonėms gali dėl bendros ekonominės svarbos nustatyti įpareigojimus teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas, kurie gali bÅ«ti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumÄ , reguliarumÄ , kokybę ir kainÄ , bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumÄ , energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių ir klimato apsaugÄ . Tokie įpareigojimai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžti, skaidrÅ«s, nediskriminaciniai, patikrinami ir turi užtikrinti Bendrijos gamtinių dujų įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. Direktyvos 2009/73/EB nuostatos yra inkorporuotos tiek EÄ®, tiek ir GDÄ® bei SGDTÄ®.

Nurodė, kad Bendrovė nepagrįstai teigia, jog ginčijamais nutarimais iÅ¡ esmės keičiama iki Å¡iol nusistovėjusi gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainodara. PaaiÅ¡kino, kad priimdama nutarimus, nekeitė gamtinių dujų perdavimo kainodaros principų, o įgyvendino SGDTÄ® nustatytÄ kompetencijÄ nustatyti tvarkÄ ir sÄ lygas apskaičiuoti SGDT priedÄ , taip pat apskaičiavo papildomÄ dedamÄ jÄ prie gamtinių dujų perdavimo kainos, vadovaudamasi EÄ®, GDÄ® ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais ir aiÅ¡kiai atskirdama bei skaidriai nustatydama perdavimo kainos ir SGDT priedo dedamÄ sias. Taip pat pabrėžė, jog GDÄ® ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklÄ , taikomi tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja SGDTÄ®. Kadangi GDÄ® 9 str. 15 d. nuostatos dėl virÅ¡utinių ribų koregavimo kartÄ per metus taikymas nagrinėjamu atveju nepagrįstai susiaurintų ir apribotų SGDTÄ® 5 str. 2 d. įgyvendinimÄ , GDÄ® nuostatos Å¡iuo atveju neturėtų bÅ«ti taikomos. Pažymėjo, kad nustatytas SGDT priedas, apskaičiuotas pagal Metodikos VI skyrių, gamtinių dujų kainos virÅ¡utinei ribai įtakos nedaro, todėl nustatant ar keičiant SGDT priedÄ , atsižvelgiant į lėšų poreikį ir kitus minėtus veiksnius, gamtinių dujų perdavimo kainos virÅ¡utinė riba nėra koreguojama, atitinkamai netaikoma ir GDÄ® 9 str. 15 d.

VKEKK teigimu, ji nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, kadangi pagal SGDTÄ® 5 str. 2 d. bÅ«tent VKEKK įpareigota priimti SGDT, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sÄ naudų ar jų dalių įtraukimo į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ tvarkÄ ir sÄ lygas, be to, ir pagal EÄ® 8 str. 9 d. 2 p. VKEKK nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų virÅ¡utines ribas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad, priimdama NutarimÄ Nr. O3-317, vadovavosi Metodikoje nustatytomis taisyklėmis, atsižvelgusi į SGDT investicijų projektui įgyvendinti bÅ«tinus finansinius iÅ¡teklius bei įvertinus SGDT projektÄ Ä¯gyvendinančiai bendrovei prieinamas finansines galimybes pasinaudoti kitais galimais projekto finansavimo Å¡altiniais, be to, vertindama faktines aplinkybes, bendradarbiavo su atsakinga už projekto finansavimÄ institucija – Energetikos ministerija, taip pat su strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčio projekto įgyvendinimo bendrove – AB „Klaipėdos nafta“. Pabrėžė, jog SGDT lėšas yra numatoma taikyti iki SGDT eksploatavimo pradžios ir Å¡ios lėšos kiekvienam vartotojui yra paskirstytos proporcingai jo suvartojamam gamtinių dujų kiekiui. Toks modelis įgyvendina Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytų energetikos politikos, nacionalinio saugumo tikslus, užtikrina pagal SGDTÄ® Projekto papildomÄ finansavimÄ iÅ¡ asmenų (perdavimo sistemos naudotojų), tiesiogiai suinteresuotų efektyvia gamtinių dujų infrastruktÅ«ros plėtra bei sÄ lygų gamtinių dujų tiekimo technologinėms ir prekybinėms alternatyvoms, didinančioms gamtinių dujų tiekimo saugumÄ ir patikimumÄ , sudarymu.

Atsakovės nuomone, skunde nepagrįstai teigiama, kad priimdama nutarimus ji neįvertino jų prieÅ¡taravimo aukÅ¡tesnę galiÄ turinčių teisės aktų nuostatoms. Nurodė, kad ginčijami ir su jais susiję nutarimai yra priimti atžvelgiant į VKEKK Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus pažymas, kuriose iÅ¡dėstytos visos faktinės aplinkybės, susijusios su SGDTÄ® įgyvendinimu pagal VKEKK kompetencijÄ , ir jų teisinis bei ekonominis vertinimas, be to, atsakovė kreipėsi į Energetikos ministerijÄ Ä¯vertinti Konkurencijos tarybos pateiktus argumentus dėl galimo SGDTÄ® įgyvendinančio apraÅ¡o nuostatų prieÅ¡taravimo Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo nuostatoms ir imtis veiksmų, derinant su SGDT projekto įgyvendinimu susijusius valstybės pagalbos gamtinių dujų sektoriuje reguliavimo klausimus su Europos Komisija, kaip tai numato SGDTÄ® 14 str. 4 d. Atsakovės nuomone, Projekto finansavimo bÅ«dų kvestionavimas ir vertinimas valstybės pagalbos aspektu yra nacionalinės energetikos politikos klausimas, priskirtinas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos bei konkurencijos priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos kompetencijai, o VKEKK veiksmai, įgyvendinant SGDTÄ® nustatytas funkcijas, turėtų bÅ«ti vertinami pagal nusistovėjusiÄ administracinių teismų praktikÄ , t. y. patikrinant, ar VKEKK, priimdama ginčijamus nutarimus, nepadarė aiÅ¡kios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ji ne tik turėjo teisę, bet ir pareigÄ vykdyti galiojančiÄ SGDTÄ® nuostatÄ iki tol, kol Å¡i nuostata galimai bus pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, o abstrakčios ir subjektyvios Konstitucijoje įtvirtintų teisės normų turinio interpretacijos bei samprotavimai negali bÅ«ti laikomi pakankami įrodymų prasme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija atsiliepime (t. II, b. l. 84–101) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi SGDT lėšos ir SGDT priedas yra nustatyti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, bendraisiais teisės ir vieÅ¡ojo administravimo principais, tinkamai įvertinus Lietuvos Respublikos ir kitų ES valstybių narių energetikos sektoriaus paslaugų kainodaros praktikÄ .

Energetikos ministerija pabrėžė, jog SGDTÄ® 5 str. 2 d. įtvirtinta galimybė SGDT, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo sÄ naudas ar jų dalį finansuoti mokėjimais už gamtinių dujų perdavimo paslaugÄ ir suteikta energetikos sektoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos funkcijas vykdančiai VKEKK iÅ¡imtinė diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl tokio finansavimo tvarkos ir sÄ lygų. Pažymėjo, kad SGDTÄ® 5 str. 2 d. vertintina kaip specialioji teisės norma, grindžiama EÄ® 1 str. 2 d. ir 19 str. 1 ir 2 d. nuostatomis bei nustatanti specialųjį gamtinių dujų sektoriaus kainodaros reguliavimo mechanizmÄ â€“ SGDT lėšų įtraukimÄ Ä¯ gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ . VKEKK yra įpareigota įstatymų leidėjo gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainodaros procese sureguliuoti du aspektus: Metodikoje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis nustatyti perdavimo paslaugos kainos virÅ¡utinę ribÄ , vadovaujantis EÄ® ir GDÄ® nustatytais bendraisiais reikalavimais, ir prie jos pridėti apskaičiuotÄ SGDT priedÄ , nustatytÄ vadovaujantis SGDT įtvirtintomis specialiosiomis Projekto finansavimo sÄ lygomis, kildinamomis iÅ¡ EÄ® įtvirtintų bendrų energijos kainų reguliavimo principų. BÅ«tent Å¡iuo įstatyminiu pagrindu grindžiamÄ gamtinių dujų perdavimo kainos reguliavimo mechanizmÄ Ä¯tvirtino VKEKK.

Be to, pasak Energetikos ministerijos, VKEKK nutarimų nuostatos, kuriomis nustatomos SGDT lėšos ir SGDT priedas, neprieÅ¡tarauja ES teisės aktams, reguliuojantiems gamtinių dujų teisinius santykius, kadangi Reglamentas Nr. 715/2009 tiesiogiai numato investicijų, skatinančių naujos infrastruktÅ«ros kÅ«rimÄ , privalomÄ Ä¯vertinimÄ energetikos sektoriaus paslaugų kainodaros procese, o Direktyva 2009/73/EB tiesiogiai numato nacionalinių reguliavimo institucijų pareigÄ skatinti sistemų plėtrÄ ir jų pakankamumÄ bei kainodaros procesuose sudaryti sÄ lygas bÅ«tinoms investicijoms. Taigi Direktyva 2009/73/EB ir jÄ Ä¯gyvendinantys Lietuvos Respublikos įstatymai tiesiogiai įtvirtina VKEKK kompetencijÄ ir pareigÄ tvirtinant valstybės reguliuojamų kainų skaičiavimo metodikas ir nustatant Å¡ias kainas įvertinti gamtinių dujų sistemos plėtrai reikalingas investicijas, vadovaujantis įstatymų leidėjo nustatytais privalomais reikalavimais. Be to, ginčijamų VKEKK nutarimų nuostatos, kuriomis nustatomos SGDT lėšos ir SGDT priedas, neprieÅ¡tarauja GDÄ® 9 str. 15 d. nustatytoms valstybės reguliuojamų kainų virÅ¡utinių ribų koregavimo sÄ lygoms, nes skaičiuojant gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos virÅ¡utinę ribÄ SGDT priedas į skaičiavimo formulę nėra įtraukiamas. Atkreipė dėmesį, jog SGDT priedas yra įtraukiamas į galutinę gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ , nustatomÄ perdavimo sistemos operatoriaus, bet ne į VKEKK skaičiuojamÄ Å¡ios kainos virÅ¡utinę ribÄ , todėl Å¡iuo aspektu SGDT priedas vertintinas kaip papildoma ir neatsiejama dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos virÅ¡utinės ribos, tačiau į jÄ neįtraukiama.

Energetikos ministerijos nuomone, SGDT priedo nustatymas neatitinka ir valstybės pagalbos požymių, kadangi nagrinėjamu atveju nėra naudojami valstybės iÅ¡tekliai – finansavimas vyksta privačių vartotojų lėšomis, kurias administruoja privatus Å«kio subjektas, be to, net jei bÅ«tų pripažinta kad SGDT lėšos turėtų bÅ«ti laikomos valstybės iÅ¡tekliais, SGDT lėšų mokėjimas nėra privalomas ir yra sÄ lygotas ne valstybės, o tik gamtinių dujų naudotojų savanoriÅ¡ko sprendimo įsigyti gamtinių dujų. PaaiÅ¡kino, jog SGDT turi bÅ«ti laikomas vieÅ¡Ä ja infrastruktÅ«ra, kuria galės naudotis visi naudotojai – gamtinių dujų importuotojai – vienodomis nediskriminacinėmis sÄ lygomis ir kuri sudarys sÄ lygas užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumÄ , tokiu bÅ«du suteikdama naudÄ visai visuomenei, o ne tik tam tikroms bendrovėms ar pramonės Å¡akoms, todėl parama infrastruktÅ«rai, kai Å¡i parama nesuteikia iÅ¡skirtinės naudos vienam ar keliems jos naudotojams, nelaikoma valstybės pagalba, kadangi tokia parama netenkina pasirinktinės paramos arba selektyvumo kriterijaus. Taip pat nesutinka, kad teikiama pagalba iÅ¡kraipo arba gali iÅ¡kraipyti konkurencijÄ ir veikia prekybÄ tarp ES valstybių narių, nes visa dujų infrastruktÅ«ra yra finansuojama VKEKK nutarimuose numatytu bÅ«du.

Energetikos ministerijos nuomone, ginčijamos SGDTÄ® nuostatos neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, kadangi SGDT priedas – tai atlyginimas už paslaugas ir tai nėra nei turto nusavinimas, nei nuosavybės teisių apribojimas. Net, jei bÅ«tų laikoma, kad ginčijamas reguliavimas riboja nuosavybę, toks ribojimas yra konstituciÅ¡kai pagrįstas, nes nustatytas įstatymu, ribojimai bÅ«tini dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio ir visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio, laikomasi konstitucinio proporcingumo principo bei privataus subjekto sÄ naudos už paslaugų administravimÄ tinkamai atlyginamos lydimaisiais teisės aktais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime (t. I, b. l. 72–105) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , atsiliepimÄ grindė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais kaip trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija. Papildomai pažymėjo, kad VKEKK, tinkamai disponuodama įstatymų leidėjo jai suteikta kompetencija (SGDTÄ® 5 str. 2 d.), priėmė teisiÅ¡kai pagrįstus sprendimus dėl SGDT, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo sÄ naudų dalies galimo įtraukimo į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ ir Å¡ių sÄ naudų nustatyto dydžio (SGDT lėšų) galimo koregavimo.

Pabrėžė, jog visos energetikos sektoriaus investicinės sÄ naudos į valstybės reguliuojamas energijos ar energetikos įmonių teikiamų paslaugų kainas įtraukiamos pagal poreikį, o atliktos investicijos kompensuojamos pagal faktÄ , t. y. investicinės sÄ naudos gali bÅ«ti įtrauktos į reguliuojamÄ kainÄ , jei jas atliekanti energetikos įmonė pagrindžia tokių investicijų reikalingumÄ , taigi atsakovė, vykdydama įstatymų leidėjo jai pavestas energetikos sektoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos pareigas, energetikos įmonių planuojamas investicijas vertina ir derina kiekvienu individualiu atveju atskirai, numatydama jų poveikį energijos ar energetikos sektoriaus paslaugų kainai ir atitinkamai koreguodama Å¡ias kainas kiekvienam kainodaros laikotarpiui.

Taigi SGDT lėšų įtraukimas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ ir jų kompensavimas Projekto įgyvendinimo bendrovei yra sÄ lyginis, t. y. priklausomas nuo faktinio investicijų įgyvendinimo ir Projekto įgyvendinimo bendrovės veiksmų užtikrinant likusios dalies Projekto investicinių sÄ naudų finansavimÄ . Taigi, AB „Klaipėdos nafta“ nuomone, VKEKK 2013 metams nustatytų SGDT lėšų dydį ne tik pagrindė Projekto finansavimo poreikiu, įvertinusi alternatyvių finansavimo Å¡altinių panaudojimo galimybę, bet taip pat labai aiÅ¡kiai sureguliavimo SGDT lėšų iÅ¡mokėjimo mechanizmÄ , užtikrinantį, kad Projekto įgyvendinimo bendrovei bus kompensuotos tik faktiÅ¡kai atliktos ir pagrįstos Projekto investicijos.

AB „Klaipėdos nafta“ teigimu, SGDT lėšų dydis gali bÅ«ti koreguojamas pagal investicijų poreikio ir jų atlikimo faktÄ , kaip ir bet kokių kitų energetikos sektoriaus investicijų įtraukimo į valstybės reguliuojamas kainas atveju, vis dėlto, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, SGDT lėšų galimo koregavimo apimtys nėra neaiÅ¡kios ar neapibrėžtos, nes SGDT lėšos gali bÅ«ti koreguojamos tik labai nedidele apimtimi, jei keisis pradinis numatytas Projekto investicijų poreikis ir jų didėjimo atveju papildomos investicijos bus pripažįstamos pagrįstomis, suderinus su Energetikos ministerija ir VKEKK.

AB „Klaipėdos nafta“ taip pat atkreipė dėmesį, jog dalinis Projekto finansavimas gamtinių dujų vartotojų privalomais mokėjimais yra pagrįstas vieÅ¡uoju interesu į Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sistemos plėtrÄ , siekiant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytų valstybės energetikos politikos, ekonominių ir nacionalinio saugumo strateginių tikslų. VKEKK nustatytos SGDT lėšos bus įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ tik dvejų metų laikotarpiu iki numatomo SGDT įrengimo pabaigos ir jo eksploatavimo pradžios 2014 m. gruodžio 3 d., be to, kompensuojamos SGDT lėšos kiekvienam vartotojui yra paskirstytos proporcingai jo suvartojamam gamtinių dujų kiekiui, o tai, kad pareiÅ¡kėjos, esančios didžiausiu individualiu gamtinių dujų vartotoju, prievolė sumokėti SGDT priedÄ yra numanomai didžiausia, yra tiesiog proporcinga AB „Achema“ bÅ«simai naudai pradėjus eksploatuoti SGDT, kadangi Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis galės ne tik įsigyti per SGDT importuojamas gamtines dujas, bet ir pati atsigabenti suskystintas gamtines dujas ir importuoti jas per SGDT.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime (t. V, b. l. 9–27) nurodė, kad siekia užtikrinti, jog valstybės jai nustatyti įpareigojimai, susiję su SGDT priedo surinkimu, būtų tinkamai vykdomi.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos AB „Achema“ atstovai prašė Bendrovės skundÄ tenkinti, remdamiesi skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Atsakovės VKEKK atstovai teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti, remdamiesi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ atstovas prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti, remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovai teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti, remdamiesi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Energetikos ministerijos atstovai taip pat prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , remdamiesi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl VKEKK 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. O3-317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sÄ naudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“ 3.1 ir 4 p. bei VKEKK 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų virÅ¡utinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos virÅ¡utinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams“ 2 p., kuriais atsakovė nutarė 2013 m. kompensuoti ir padengti 114 100 000 Lt SGDT projekto sÄ naudų ir nustatė SGDT priedo, kuris bus mokamas kaip papildoma ir neatsiejama gamtinių dujų perdavimo kainos dalis, dydį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus valstybės energetikos politikos tikslus ir uždavinius; pripažindamas energetinę nepriklausomybę, energijos rinkų konkurencingumÄ ir darniÄ plėtrÄ strateginiais valstybės energetikos sektoriaus principais; siekdamas sudaryti teisines sÄ lygas efektyviai gamtinių dujų infrastruktÅ«ros plėtrai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos tarpsisteminei integracijai; pabrėždamas bÅ«tinybę nedelsiant sudaryti sÄ lygas gamtinių dujų tiekimo technologinėms ir prekybinėms alternatyvoms, didinančioms gamtinių dujų tiekimo saugumÄ ir patikimumÄ ; skatindamas konkurencingos ir integruotos gamtinių dujų rinkos plėtrÄ , atveriant papildomas galimybes prekybai gamtinėmis dujomis didmeninėje ir mažmeninėje rinkose; vadovaudamasis valstybės nacionalinio saugumo prioritetu ir atsižvelgdamas į vieÅ¡uosius interesus gamtinių dujų sektoriuje ir jų apsaugos poreikius, 2012 m. birželio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymÄ .

Pagal SGDTÄ® 1 str. 1 d. Å¡is įstatymas nustato SGDT įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sÄ lygas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti. Minėto straipsnio 2 d. nurodyta, kad Å¡iuo įstatymu nustatomas specialusis teisinis reguliavimas taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos sprendimu įgyvendinamam suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui. Pagal SGDTÄ® 1 str. 3 d. teisiniams santykiams, kylantiems Å¡io įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklÄ , taikomi tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja Å¡iam įstatymui.

SGDTÄ® 4 str. 4 d. įtvirtinta, kad Projekto įgyvendinimÄ pagal kompetencijÄ prižiÅ«ri Energetikos ministerija. Ä®statymų leidėjo pavedimu ProjektÄ Ä¯gyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta valstybės kontroliuojama Projekto įgyvendinimo bendrovė – AB „Klaipėdos nafta“ (Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1097 „Dėl gamtinių dujų terminalo plėtros“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“).

Projekto finansavimÄ reglamentuoja SGDTÄ® 5 str., kurio 1 d. nustatyta, jog SGDT infrastruktÅ«ros plėtra ir įrengimas finansuojami bendrovės nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis. Pagal SGDTÄ® 5 str. 2 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) SGDT, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sÄ naudos ar jų dalis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir sÄ lygomis gali bÅ«ti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ , vadovaujantis EÄ®, GDÄ® ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais. Gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ sudarančias sÄ naudas ir gautas pajamas VKEKK nustatyta tvarka administruoja ir SGDT operatoriui kompensuoja gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius.

Atsakovė VKEKK, vadovaudamasi, be kita ko, SGDTÄ® 5 str. 2 d., 2012 m. spalio 19 d. priėmė nutarimÄ Nr. O3-317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sÄ naudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“, kurio 3.1 p. nutarė nustatyti lėšas, skirtas suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sÄ naudoms ar jų daliai kompensuoti ir padengti, 2013 metams, t. y. kompensuoti SGDT, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo sÄ naudas ar jų dalį – 113 798 tÅ«kst. Lt (3.1.1 p.); kompensuoti SGDT, jo infrastruktÅ«ros ir jungties eksploatavimo sÄ naudas ar jų dalį – 0 Lt (3.1.2 p.); padengti SGDT lėšų administravimo sÄ naudas – 302 tÅ«kst. Lt (3.1.3 p.). Nutarimo Nr. O3-317 4 p. Komisija nustatė sau teisę koreguoti Å¡io nutarimo 3.1 p. nustatytÄ SGDT lėšų sumÄ , pasikeitus esminėms aplinkybėms, darančioms reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ Projekto finansavimui ir jo įgyvendinimui.

Be to, VKEKK, vadovaudamasi, be kita ko, SGDTÄ® 5 str. 2 d. ir Nutarimu Nr. O3-317, 2012 m. spalio 26 d. priėmė nutarimÄ Nr. O3-330 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų virÅ¡utinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos virÅ¡utinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams“, kurio 2 p. nustatė papildomÄ ir neatsiejamÄ dedamÄ jÄ prie gamtinių dujų perdavimo kainos virÅ¡utinės ribos (SGDT priedÄ ), skirtÄ suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo sÄ naudoms kompensuoti 2013 metais – 37,53 Lt už tÅ«kst. m3 (be pridėtinės vertės mokesčio).

Kaip minėta, pareiškėja nesutinka būtent su anksčiau nurodytomis Nutarimo Nr. O3-317 ir Nutarimo Nr. O3-330 nuostatomis.

Visų pirma pareiÅ¡kėja teigia, kad Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktai draudžia į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ Ä¯traukti su perdavimo paslauga nesusijusias sÄ naudas. Å iuos argumentus grindžia EÄ® 8 str. 9 d. 7 p., GDÄ® 9 str. 4 d. 1 p., Reglamento Nr. 715/2009 ir Direktyvos 2009/73/EB nuostatomis.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų, savo praktikoje yra ne kartÄ akcentavęs, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d., administraciniai teismai neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamÄ tyrimÄ ir vertinimÄ , priskirta Komisijos kompetencijai. Dėl Å¡ių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskrecijÄ Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų (pvz., administracinės bylos Nr. A7-2203/2006, A502-72/2009, A525-1626/2010, A261-740/2014).

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėja neteisingai nurodo, jog SGDT nėra gamtinių dujų perdavimo sistemos dalis. Pagal skundžiamų nutarimų priėmimo metu galiojusios redakcijos GDÄ® 2 str. 50 d. suskystintų gamtinių dujų sistema – terminalas gamtinėms dujoms skystinti, suskystintoms gamtinėms dujoms importuoti, priimti ir vėl joms dujinti, taip pat papildomoms paslaugoms teikti, įskaitant laikinÄ sias saugyklas, bÅ«tinas dujinimo ir vėlesnio pateikimo į perdavimo sistemÄ procesui vykti, tačiau iÅ¡skyrus bet kuriÄ suskystintų gamtinių dujų terminalų dalį, naudojamÄ gamtinėms dujoms laikyti. Suskystintų gamtinių dujų sistema dar vadinama suskystintų gamtinių dujų įrenginiais. SGDTÄ® 4 str. 2 d. nustatyta, kad projekto įgyvendinimo bendrovė atlieka SGDT infrastruktÅ«ros plėtros ir įrengimo darbus ar užtikrina jų atlikimÄ iki SGDT prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir jo eksploatavimo pradžios teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi iÅ¡ minėto teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, jog SGDT yra sudedamoji gamtinių dujų sistemos dalis.

EÄ® 8 str. 9 d. 7 p. nustatyta, kad Komisija, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sÄ naudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančiÄ investicijų grÄ Å¾Ä . Pagal GDÄ® 9 str. 4 d. 1 p. Komisija, nustatydama Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas kainas, nustato reikalavimus gamtinių dujų įmonėms teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sÄ naudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančiÄ investicijų grÄ Å¾Ä , ir turi teisę pareikalauti, kad gamtinių dujų įmonės įrodytų kainų pagrindimÄ sÄ naudomis. Komisija turi teisę nustatyti privalomÄ protingumo kriterijų atitinkantį terminÄ Å¡ioms sÄ naudoms pagrįsti. Jeigu per šį terminÄ asmuo neįrodo sÄ naudų pagrįstumo, laikoma, kad asmens sÄ naudos yra nepagrįstos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pagal EÄ® 19 str. 2 d. nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi bÅ«ti numatytos bÅ«tinos energijos iÅ¡teklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir Å¡io įstatymo 8 str. 15 d. numatytos iÅ¡laidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grÄ Å¾a ir (ar) nuosavybės grÄ Å¾a, taip pat gali bÅ«ti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrÄ ir energijos efektyvumÄ , vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimÄ .

EĮ 2 str. 32 d. viešuosius interesus atitinkančios paslaugos apibrėžiamos kaip įstatymų nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus.

Kaip matyti iÅ¡ SGDTÄ® preambulės, SGDT projektas vykdomas siekiant įgyvendinti valstybės energetikos politikos strateginius tikslus, apsaugoti visos visuomenės, inter alia gamtinių dujų vartotojų, interesus, todėl Å¡io terminalo įrengimas ir eksploatavimas traktuotinas kaip vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas, taigi atsižvelgimas į SGDT įrengimo ir eksploatavimo sÄ naudas nustatant dujų kainÄ , sistemiÅ¡kai vertinant minėtas SGDTÄ® ir EÄ® nuostatas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Be to, kaip minėta, pagal SGDTÄ® 1 str. 3 d. teisiniams santykiams, kylantiems Å¡io įstatymo pagrindu, GDÄ® ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklÄ , taikomi tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja Å¡iam įstatymui, todėl GDÄ® nuostatų negalima aiÅ¡kinti neatsiejamai nuo SGDTÄ® nuostatų, kurios laikytinos lex specialis. Taigi laikantis GDÄ® nustatytų gamtinių dujų kainų reguliavimo reikalavimų, į kuriuos daroma nuoroda SGDTÄ® 5 str. 2 d., gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos dalis, kuriÄ sudaro SGDT, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sÄ naudos (jų dalis), nustatoma kaip atskira valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis, grindžiama ne gamtinių dujų perdavimo veiklos, o SGDT, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sÄ naudomis (jų dalimi), todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl SGDT priedo įtraukimo į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ prieÅ¡taravimo GDÄ® 9 str. 4 d. 1 p. atmestini kaip nepagrįsti.

Anot pareiÅ¡kėjos, Komisija, priimdama Nutarimo Nr. O3-317 4 p. ir Nutarimo Nr. O3-330 2 p., nesilaikė GDÄ® 9 str. 15 d. nustatytų imperatyvių virÅ¡utinių kainų nustatymo reikalavimų, be to, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , nustatytÄ SGDTÄ® 5 str. 2 d. ir kituose teisės aktuose.

GDÄ® 9 str. 15 d. nustatyta, kad reguliuojamų kainų virÅ¡utinės ribos nustatomos penkerių metų gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui. Reguliuojamų kainų virÅ¡utinės ribos Komisijos sprendimu kartÄ per metus gali bÅ«ti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, importuojamų (atgabenamų) gamtinių dujų kainoms, mokesčiams, gamtinių dujų kiekiui, gamtinių dujų įmonių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, gamtinių dujų įmonėms atlikus su Komisija suderintas investicijas, gamtinių dujų įmonėms nukrypus nuo Komisijos patvirtintose kainų virÅ¡utinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų rodiklių.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad Komisijai yra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kuriems esant ji kartÄ per metus gali koreguoti reguliuojamų kainų virÅ¡utines ribas, tačiau Å¡iuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog pagal Metodikos 69 p. SGDT priedas nėra įtraukiamas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos virÅ¡utinės ribos skaičiavimo formulę, kÄ patvirtina ir Metodikos 691 p., pagal kurį suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo sÄ naudų ar jų dalies kompensavimui skirtos lėšos Komisijos sprendimu gali bÅ«ti nustatomos kaip papildoma ir neatsiejama dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos virÅ¡utinės ribos. Taigi SGDT priedo dydžio nustatymas ir koregavimas neturi įtakos gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos virÅ¡utinei ribai, todėl GDÄ® 9 str. 15 d. nustatyti ribojimai SGDT priedo skaičiavimui netaikytini.

Dėl VKEKK kompetencijos SGDT priedÄ Ä¯traukti į dujų perdavimo paslaugos kainÄ teismas pažymi, kad tokia teisė Komisijai suteikta SGDTÄ® 5 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad SGDT, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sÄ naudos ar jų dalis gali bÅ«ti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ bÅ«tent VKEKK nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Be to, ir EÄ® bei GDÄ® įtvirtina tokiÄ Komisijos kompetencijÄ , t. y. pagal EÄ® 8 str. 1 d. Komisija atlieka valstybinę energetikos priežiÅ«rÄ bei reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklÄ ; pagal GDÄ® 9 str. 1 d. gamtinių dujų sektoriuje Komisija, nustatydama virÅ¡utines paslaugų kainų ribas, reguliuoja perdavimo, skirstymo, skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainas; pagal GDÄ® 9 str. 3, 4 d. Komisija nustato Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas kainas, rengia ir tvirtina nurodytų paslaugų kainų nustatymo metodikas, taigi kritiÅ¡kai vertintini pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad VKEKK neturėjo kompetencijos nustatyti SGDT priedÄ .

Kadangi, teismas sprendžia, jog atsakovei suteikta teisė nustatyti SGDT priedÄ , jo įtraukimo į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ tvarkÄ ir sÄ lygas, todėl SGDT priedo dydžio koregavimas taip laikytinas viena iÅ¡ Komisijos funkcijų, iÅ¡plaukianti iÅ¡ aukščiau minėtų jos teisių.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog SGDT lėšos administruojamo pagal Administravimo apraÅ¡Ä , kurio tikslas nustatyti aiÅ¡kiÄ ir skaidriÄ lėšų, surinktų taikant suskystintų gamtinių dujų terminalo priedÄ ar gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomÄ dedamÄ jÄ prie gamtinių dujų perdavimo kainos, skirtų SGDT infrastruktÅ«ros įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sÄ naudoms, reikalingoms suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklai užtikrinti, kompensuoti, surinkimo ir mokėjimo tvarkÄ gamtinių dujų sektoriuje, nustatyti reikalavimus SGDT lėšų apskaitai, SGDT lėšų administratoriaus teikiamoms ataskaitoms, užtikrinti SGDT lėšų administravimo skaidrumÄ . Kaip matyti iÅ¡ Administravimo apraÅ¡o 10.1 p., SGDT lėšas iÅ¡mokamos gavėjui tik Komisijos pritarimu, suderinus su ja realiai patirtas sÄ naudas. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Komisija turi teisę keisti SGDT lėšų apimtį ir atitinkamai SGDT priedÄ , neapibrėžtomis ir neaiÅ¡kiomis sÄ lygomis ir atvejais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Metodikos 693 p. SGDT lėšų poreikis nustatomas atsižvelgus į SGDT investicijų projektui įgyvendinti bÅ«tinus finansinius iÅ¡teklius bei įvertinus SGDT projektÄ Ä¯gyvendinančiai bendrovei prieinamas finansines galimybes pasinaudoti kitais galimais projekto finansavimo Å¡altiniais. Taigi SGDT priedas, jo dydis yra nustatomas tik iÅ¡samiai įvertinus jo reikalingumÄ . Tai, kad Å¡iuo atveju Komisija iÅ¡samiai analizavo ir vertino situacijÄ dėl SGDT priedo bÅ«tinumo ir dydžio patvirtina į bylÄ pateikti dokumentai, kuriais, be kita ko, buvo remtasi priimant skundžiamus nutarimus, t. y. AB „Klaipėdos nafta“ 2012 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tas Nr. (22.3)SGD-263 (t. II, b. l. 48), Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2012 m. spalio 17 d. raÅ¡tas Nr. (11.2-13)3-4133 (t. II, b. l. 50–52), AB „Lietuvos dujos“ 2012 m. spalio 11 d. raÅ¡tas Nr. 7-32-1896, Komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus 2012 m. spalio 19 d. pažyma Nr. O5-301 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sÄ naudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“ (t. II, b. l. 7–22), Komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus 2012 m. spalio 24 d. pažyma Nr. O5-302 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų virÅ¡utinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos virÅ¡utinės ribos nustatymo 2013 metams“ (t. II, b. l. 24–44). Taigi teigti, kad skundžiami nutarimai nepagrįsti objektyviais duomenimis ir nemotyvuoti, vertintini kritiÅ¡kai, nes minėtuose dokumentuose pateikta tiek SGDT priedo nustatymo motyvacija, tiek jo dydžio analizė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. vasario 15 d. priėmė nutarimÄ Nr. 199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“, kurio 1 p. pritarė, kad AB „Klaipėdos nafta“, veikdama kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė, Lietuvos Respublikos teritorijoje įrengtų suskystintų gamtinių dujų terminalÄ suskystintoms gamtinėms dujoms importuoti, priimti ir dujinti ir (ar) papildomoms paslaugoms teikti, įskaitant laikinÄ jį saugojimÄ , bÅ«tinÄ dujinimo ir vėlesnio tiekimo į gamtinių dujų perdavimo sistemÄ procesui vykdyti. Kaip pažymėjo ir Europos Komisija, SGDT priedas yra kompensacija AB „Klaipėdos nafta“ už jai nustatytus įpareigojimus teikti bendros ekonominės svarbos paslaugÄ â€“ įrengti SGDT ir jį eksploatuoti. Kadangi pagal SGDTÄ® 5 str. 2 d. į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ gali bÅ«ti įtraukiamos SGDT projekto įgyvendinimo bendrovės sÄ naudos (jų dalis), susijusios su SGDT, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimu, taip pat SGDT operatoriaus sÄ naudos (jų dalis), susijusios su SGDT, jo infrastruktÅ«ros ir jungties eksploatavimu, darytina iÅ¡vada, kad tai, jog atsakovė priimdama skundžiamus nutarimus atsižvelgė į AB „Klaipėdos nafta“, kuri, kaip minėta, yra SGDT projekto įgyvendinimo bendrovė, pateiktus duomenis, negali bÅ«ti laikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų 22 p., įtvirtinančio Komisijos pareigÄ , atliekant savo funkcijas bÅ«ti nepriklausomai ir neÅ¡aliÅ¡kai ir skaidriai veikti pagal įgaliojimus, pažeidimu.

AB „Achema“ Komisijos Å¡aliÅ¡kumÄ taip pat argumentuoja tuo, kad Bendrovė apie posėdį, kurio metu buvo priimtas nutarimas Nr. O3-317, buvo informuota per vėlai, todėl negalėjo tinkamai jam pasiruoÅ¡ti.

Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 19 d. VKEKK posėdis (t. III, b. l. 143–170), kurio metu buvo svarstomas Nutarimas Nr. O3-317, vyko skubos tvarka. Komisijos posėdžių organizavimÄ reglamentuoja Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamentas, kurio 48 p. nustatyta, kad trijų Komisijos narių iniciatyva gali bÅ«ti rengiami Komisijos posėdžiai skubos tvarka, o pagal Å¡io reglamento 55 p. Komisijos posėdžiai skubos tvarka organizuojami supaprastinta tvarka, tai yra netaikomos Reglamento V skyriaus poskyrio „Medžiagos pateikimas ir posėdžių darbotvarkės sudarymas“ nuostatos, todėl tai, kad pareiÅ¡kėja turėjo mažiau laiko nei įprasta pasiruoÅ¡ti Komisijos posėdžiui, nelaikytina Komisijos posėdžių rengimo procedÅ«ros pažeidimu, tuo labiau, kad, kaip matyti iÅ¡ posėdžio stenogramos, pareiÅ¡kėjos atstovas posėdyje ne tik dalyvavo, bet ir pasisakė jam rÅ«pimais klausimais.

Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 194 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad kuriant vidaus rinkÄ ar jai veikiant SÄ jungos energetikos politikÄ siekiama užtikrinti energijos tiekimo saugumÄ SÄ jungoje, skatinti energetikos tinklų sujungimÄ . Taigi energijos tiekimo saugumo užtikrinimas ir energetikos tinklų sujungimas yra vieni svarbiausių SÄ jungos energetikos politikos tikslų. Atsižvelgiant į minėtÄ SESV nuostatÄ 2010 m. spalio 20 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 994/2010). Å is reglamentas įgyvendinamas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 str. 1 d. valstybės narės, arba, jei valstybė narė taip nusprendžia, kompetentinga institucija užtikrina, kad bÅ«tų imamasi reikiamų priemonių, kad ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 3 d. sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktÅ«ros veikimui, likusios infrastruktÅ«ros pajėgumų, kaip nustatyta pagal I priedo 2 punkte nurodytÄ (N-1) formulę, nepažeidžiant Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatų, užtektų patenkinti visÄ nustatytos formulės taikymo teritorijos dujų poreikį iÅ¡skirtinai didelio dujų poreikio dienÄ , kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartÄ per 20 metų. Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 str. 8 d. nustatyta, kad nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į veiksmingai patirtas 1 d. nustatytos pareigos įvykdymo iÅ¡laidas ir nuolatinio pajėgumo transportuoti abiem kryptimis užtikrinimo iÅ¡laidas siekiant suteikti tinkamas paskatas skaidriu ir iÅ¡samiu bÅ«du nustatydamos arba tvirtindamos tarifus arba metodikÄ pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 str. 8 d. ir Reglamento Nr. 715/2009 13 str.

Direktyvos 2009/73/EB 41 str. 8 d. įtvirtinta, kad nustatydamos ar tvirtindamos tarifus arba metodikas ir balansavimo paslaugas, reguliavimo institucijos užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriams bÅ«tų suteiktos tinkamos paskatos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti energijos vartojimo efektyvumÄ , skatinti rinkos integracijÄ ir tiekimo saugumÄ bei remti susijusius mokslinius tyrimus. Pagal Reglamento Nr. 715/2009 13 str. 1 d. perdavimo sistemos operatorių taikomi ir pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 str. 6 d. reguliavimo institucijų patvirtinti tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos bei pagal tos direktyvos 32 str. 1 d. paskelbti tarifai yra skaidrÅ«s, juose atsižvelgiama į sistemos vientisumo bÅ«tinybę ir jos gerinimÄ bei atspindimos faktinės sÄ naudos tiek, kiek tokios sÄ naudos atitinka rentabilaus ir struktÅ«riÅ¡kai palyginamo tinklo operatoriaus sÄ naudas ir yra skaidrios, įskaitant atitinkamÄ investicijų grÄ ­Å¾Ä ir prireikus atsižvelgiant į reguliavimo institucijų atliekamÄ lyginamÄ jÄ tarifų analizę. Tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos taikomi nediskriminuojant. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tarifus taip pat bÅ«tų galima nustatyti rinka grindžiamomis priemonėmis, pvz. aukcionuose, jei tokios priemonės ir dėl jų atsirandančios pajamos yra patvirtintos reguliavimo institucijos. Tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos palengvina veiksmingÄ prekybÄ dujomis ir konkurencijÄ , tuo pat metu iÅ¡­vengiant tinklo naudotojų kryžminio subsidijavimo ir numatant paskatas investicijoms bei iÅ¡laikant arba sukuriant perdavimo tinklų sÄ veikÄ . Tarifai tinklo naudotojams nustatomi nediskriminaciniai ir atskirai kiekvienam dujų įleidimo į perdavimo sistemÄ arba iÅ¡leidimo iÅ¡ perdavimo sistemos taÅ¡kui. SÄ naudų paskirstymo mechanizmus ir tarifų nustatymo metodikÄ , susijusius su įleidimo ir iÅ¡leidimo taÅ¡kais, tvirtina nacionalinės reguliavimo institucijos. Valstybės narės užtikrina, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ne vė­liau kaip 2011 m. rugsėjo 3 d., tinklo mokesčiai nebus skaičiuojami atsižvelgiant į sutartyse numatytus marÅ¡rutus.

SistemiÅ¡kai vertinant minėtas ES teisė aktų nuostatas, nėra pagrindo teigti, kad Reglamento Nr. 715/2009 ir Direktyvos 2009/73/EB nuostatos draudžia į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainÄ Ä¯traukti SGDT priedÄ , kadangi, kaip minėta, į valstybei Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 str. 1 d. nustatytos pareigos įvykdymo iÅ¡laidas gali bÅ«ti atsižvelgiama nacionalinėms reguliavimo institucijoms tvirtinant perdavimo sistemos operatorių taikomus tarifus arba metodikÄ . Tačiau tokiu atveju patvirtinti tarifai turi bÅ«ti skaidrÅ«s, objektyvÅ«s, nediskriminaciniai, apie juos turi bÅ«ti skelbiama pakankamai iÅ¡sami informacija. Be to, Europos Komisija atlikusi tyrimÄ dėl valstybės pagalbos, susijusios su SGDT įrengimu ir eksploatavimu Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste, teikimo AB „Klaipėdos nafta“, 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 (t. IV, b. l. 135–187) konstatavo, kad SGDT priedas – specialus mokestis, naudojamas SGDT (investicinėms ir eksploatavimo) sÄ naudoms finansuoti. Jeigu Å¡is specialus mokestis yra aiÅ¡kiai įvardytas ir neatitenka perdavimo sistemos operatoriui kaip perteklinis pelnas už perdavimo užduoties vykdymÄ , Direktyvoje 2009/73/ ir Reglamente Nr. 715/2009 nedraudžiama, kad įgalioti perdavimo sistemos operatoriai rinktų valstybės nustatytus specialius mokesčius iÅ¡ dujų naudotojų.

Minėtame Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 paneigiami ir pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad SGDT priedo nustatymas yra su Europos Komisijos nesuderintos valstybės pagalbos teikimas AB „Klaipėdos nafta“, kuris prieÅ¡tarauja SESV 107 str. 1 d. ir 108 str. 3 d., SGDTÄ® 14 str. 4 d. Pažymėtina, kad Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 padarė iÅ¡vadÄ , kad Lietuva, pažeisdama SESV 108 str. 3 d., pradėjo taikyti pagalbos priemonės dalį, susijusiÄ su investicijomis (t. y. SGD priedÄ 2013–2014 m.), tačiau nusprendė laikyti Å¡iÄ pagalbÄ suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 str. 3 d. c punktÄ dėl investicinės pagalbos ir pagal 106 str. 2 d. dėl veiklos pagalbos. Teismo vertinimu, SESV 108 str. 3 d. įtvirtinta pareiga suderinti valstybės pagalbÄ su Europos Komisija, siekiama iÅ¡vengti galimų nesuderinamumų su vidaus rinka, todėl konstatavus, kad SGDT priedu teikiama valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka, nėra pagrindo jos panaikinti, net ir konstatavus, kad tokia pagalba su Europos Komisija buvo suderinta pavėluotai.

Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai dėl skundžiamų nutarimų prieštaravimo Konstitucijai. Tiek argumentus, kad SGDT priedas yra mokestis, kurio esminius elementus gali nustatyti tik įstatymas, tiek tai, kad SGDT priedas turi būti suprantamas kaip nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams, už kurį turi būti teisingai atlyginama, paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2015 m. balandžio 3 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (2012 m. birželio 12 d. redakcija) kai kurių nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“ (2012 m. liepos 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad pagal SGDTÄ® 5 str. 2 d. (2012 m. birželio 12 d. redakcija) įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ visiems vartotojams, kurie naudojasi gamtinių dujų perdavimo sistema, nustatyta pareiga už minėtų viešųjų paslaugų energetikos srityje teikimÄ atlyginti pagal valstybės reguliuojamos kainos tarifÄ pati savaime negali bÅ«ti traktuojama kaip nuosavybės teisių ribojimas, juo labiau nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams, taigi ir Konstitucijos 23 str. pažeidimas. Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad SGDT priedas yra sudedamoji gamtinių dujų kainos dalis, nustatoma pagal įstatymuose įtvirtintÄ valstybės kainų reguliavimo mechanizmÄ , įgalinantį nustatyti gamtinių dujų kainas atsižvelgiant inter alia į vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimÄ . Todėl SGDTÄ® 5 str. 2 d. (2012 m. birželio 12 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtintas SGDT priedas, kaip sudedamoji valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis, mokama už tam tikrų Å«kio subjektų teikiamas įstatyme nustatytas vieÅ¡Ä sias paslaugas – gamtinių dujų infrastruktÅ«ros, kuria siekiama užtikrinti, kad visiems vartotojams gamtinės dujos bÅ«tų tiekiamos saugiai ir patikimai, įrengimÄ ir eksploatavimÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip reiÅ¡kiantis, kad buvo reguliuojami mokesčių santykiai. Taigi minėtu SGDTÄ® 5 str. 2 d. (2012 m. birželio 12 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo reguliuojami kitokio pobÅ«džio santykiai nei Konstitucijos 67 str. 15 p., 127 str. 3 d., todėl SGDT priedas nelaikytinas valstybiniu mokesčiu ar kitu privalomu mokėjimu ir nėra pagrindo teigti, kad SGDTÄ® 5 str. 2 d. (2012 m. birželio 12 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo pažeisti Konstitucijos 67 str. 15 p., 127 str. 3 d., 5 str. 2 d., konstitucinis valdžių padalijimo principas.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. O3-294 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sÄ naudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 3, 4–8 i, 9, 10, 12, 20, 21 p. ir Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-275 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. O3-106 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų virÅ¡utinių ribų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 53 p. ir VI1 skyrius „Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktÅ«ros ir jungties įrengimo sÄ naudų ar jų dalies kompensavimas“, suteikiantys teisines prielaidas į gamtinių dujų perdavimo kainÄ Ä¯traukti ir įtraukiantys AB „Klaipėdos nafta“ iÅ¡laidas, patirtas statant SGDT, jo infrastruktÅ«rÄ ir įrenginėjant jungtį, neprieÅ¡tarauja SGDTÄ® 5 str. 2 d., VAÄ® 3 str. 1, 4 p., konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, Konstitucijos 5 str. 2 d., 67 str. 15 p., 127 str. 2 ir 3 d., 23 str., 29 str., 46 str. 1, 4 ir 5 d., EÄ® 8 str. 9 d. 7 p., GDÄ® 9 str. 4 d. 1 p., 9 str. 16 d.

Be to, Bendrovė praÅ¡o kreiptis į ESTT su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ dėl Reglamento (EB) Nr. 715/2009/EB bei Direktyvos 2009/73/EB nuostatų aiÅ¡kinimo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek praÅ¡ymas kreiptis į LVAT dėl norminio teisės akto teisėtumo iÅ¡tyrimo, tiek praÅ¡ymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo klausimais, gali bÅ«ti tenkinami tik tuo atveju, jei teismui iÅ¡kyla abejonių dėl praÅ¡omų iÅ¡tirti teisės aktų atitikimo įstatymui, Vyriausybės norminiam aktui ar teismui kyla klausimų dėl Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo. Å iuo atveju teismui nekyla abejonių nei dėl Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. O3-294 bei 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-275 nuostatų atitikimo aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, nei dėl pareiÅ¡kėjos nurodytų ES teisės aktų aiÅ¡kinimo, todėl praÅ¡ymai kreiptis į LVAT ir ESTT atmetami.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nutarimo Nr. O3-317 3.1, 4 p. bei Nutarimo Nr. O3-330 2 p. laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl pareiškėjos AB „Achema“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti ir Bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjos AB „Achema“ skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Milda Vainienė

Violeta Petkevičienė

Donatas Vansevičius