b78cc06b-c5b2-4719-bf8f-e96e893e7f6f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1043-881/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02316-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos individualios A.

Å . firmos „Idėja“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Domipa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimo, kuriuo pripažinta pasibaigusia bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Erama“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi UAB „Erama“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Ä®monės administratorė UAB „Tigesta“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama sumažinti hipotekos kreditorės AB Swedbank finansinį reikalavimÄ jai iÅ¡mokėta 1 653 195,01 Eur suma, patikslinti pirmos eilės BUAB „Erama“ kreditorių (darbuotojų) finansinius reikalavimus bei priimti sprendimÄ dėl BUAB „Erama“ veiklos pabaigos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 4 d. sprendimu patvirtino UAB ,,Erama“ bankroto procese nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus ir pripažino bankrutavusiÄ UAB ,,Erama“ pasibaigusia bei nusprendė iÅ¡registruoti jÄ iÅ¡ juridinių asmenų registro.

4. Teismas konstatavo, kad BUAB ,,Erama“ administratorės įgaliotas asmuo pateikė teismui 2020 m. gegužės 5 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pažymÄ Nr. (18.1)-AD5-6577, kurioje nurodyta, jog BUAB ,,Erama“ už aplinkos terÅ¡imÄ bausta nebuvo, duomenų, kad paliko sukauptas atliekas ar užterÅ¡tÄ gruntÄ , nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų įmonė neturi.

5. Iš bylos ir viešųjų registrų duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) bei administratorės nurodytų aplinkybių teismas nustatė, jog BUAB ,,Erama“ neturi jokio turto, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie vykstančius teisminius ginčus, kuriuose BUAB „Erama“ būtų pareiškusi reikalavimus arba reikalavimai būtų pareikšti šiai įmonei. Prieštaravimų dėl BUAB ,,Erama“ pabaigos teisme negauta.

6. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, teismas konstatavo, kad įstatyme nustatytos įmonės bankroto procedÅ«ros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo stadijos yra atliktos, todėl yra pagrindas priimti sprendimÄ dėl BUAB ,,Erama“ veiklos pabaigos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja individuali A. Å . firma „Idėja“ ir trečiasis asmuo UAB „Domipa“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimÄ dėl UAB „Erama“ bankroto bylos pabaigos.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 7.1. Dar 2015 m. vasario 12 d. teismui buvo pateiktas skundas, kad AB Swedbank finansinis reikalavimas yra per didelis, bet apeliantų skundas buvo atmestas. 2009 m. kovo 16 d. UAB „Erama“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2013 m. rugpjūčio 19 d. restruktūrizuojamos UAB „Erama“ kreditorių susirinkimo patikslintame protokole ir kartu su juo pateiktame UAB „Erama“ gen. direktoriaus informaciniame pranešime 2013 m. rugpjūčio 7 d. (o taip pat 2012 m. gegužės 29 d.) pažymėta, kad iki 2013 m. birželio 30 d.

AB „Swedbank“ grÄ Å¾inta 7 592 776 Lt suma, todėl likusi AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo suma yra 12 673 273 Lt (3 670 433 Eur). Tačiau 2014 m. liepos 7 d. patvirtintame AB „Swedbank“ finansiniame reikalavime grÄ Å¾inta 7 592 776 Lt suma nebuvo įskaityta. 7.2. Tame pačiame UAB „Erama“ patikslintame kreditorių susirinkimo protokole ir informaciniame praneÅ¡ime pažymėta, kad žemės sklypui, 5,68 ha, esančiame (duomenys neskelbtini), yra parengtas sklypo teritorijos detalusis planas.

Jo tikslas – pakeisti žemės sklypo paskirtį į komercinę. Tačiau Å¡is sklypas parduotas kaip žemės Å«kio paskirties žemė už labai maÅ¾Ä kainÄ . UAB „Erama“ restruktÅ«rizavimo plano lentelėje Nr. 4 pažymėta, kad Å¡is sklypas, paruoÅ¡us detalųjį sklypo planÄ , planuojamas parduoti už 14 300 000 Lt (4 141 566 Eur), iÅ¡ Å¡ios sumos AB „Swedbank“, kaip hipotekos turėtojui, – 2 084 893 Lt (603 826 Eur). 7.3. IÅ¡analizavus restruktÅ«rizuojamos UAB „Erama“ pateiktus 2012 m. gegužės 29 d. ir 2013 m. rugpjūčio 7 d. informacinius praneÅ¡imus, o taip pat ataskaitas apie UAB „Erama“ parduotÄ turtÄ , kyla klausimų.

Pajamų ir iÅ¡laidų suvestinėse nėra duomenų apie finansines įplaukas už parduotus butus ir administracines patalpas; už parduotus žemos ir aukÅ¡tos įtampos elektros kabelines linijas, transformatorines (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų masyve. Nėra duomenų apie 600 000 Lt investicijÄ Ä¯ Klaipėdos miesto elektros tinklus. 7.4. Nėra žinoma, iÅ¡ kur ir kodėl tokio dydžio atsirado skola L. C.. Tai pažymėta UAB „Erama“ informaciniame praneÅ¡ime 2012 m. gegužės 2 d.

Teismui teko pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turtui, esančiam adresu: Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Apeliančių žiniomis, gen. direktorius nebuvo užpajamavęs 4 500 000 Lt už parduotus butus, dalis pinigų buvo perraÅ¡yta L. C., tuo metu dirbusiam UAB „Birža BÅ«sta“ direktoriumi. 7.5. UAB „Erama“ pralaimėjo teismo procesÄ prieÅ¡ Generalinę prokuratÅ«rÄ , gynusiÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl 3 žemės sklypų, 0,60 ha, pirkimo Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Pagal teismo nutartį UAB „Erama“ gen. direktorius turėjo grÄ Å¾inti įmonei 600 000 Lt. 7.6. Å i informacija buvo žinoma UAB „Erama“ bankroto administratorei UAB „Tigesta“, į jÄ buvo kreiptasi raÅ¡tu, teikta informacija per kreditorių susirinkimus, tačiau jokių iÅ¡vadų nebuvo padaryta. Patikrinus UAB „Erama“ buhalterinius dokumentus tikėtina, kad galima rasti ir kitų finansinių neatitikimų, tuo tarpu apeliantės neturi teisės tikrinti UAB „Erama“ ir AB „Swedbank“ buhalterinių dokumentų.

8. Atsakovė bankrutavusi UAB „Erama“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti atsakovei 500 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 8.1. Kreditorės AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas yra iÅ¡spręstas UAB „Erama“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl apeliančių prielaidos dėl AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo pagrįstumo neturi jokios teisinės reikÅ¡mės ir nesudaro procesinio pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. 8.2.

Apeliaciniame skunde apeliantės iÅ¡reiÅ¡kia tik abejones dėl AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau jokių konkrečių argumentų, paneigiančių patvirtinto AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo pagrįstumÄ , nenurodo. Bankroto byloje kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis yra nustatomas bÅ«tent pagal bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos duomenis, todėl apeliančių samprotavimai dėl AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo dydžio restruktÅ«rizavimo byloje, nustatinėjant AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo dydį bankroto byloje, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. 8.3.

Vilniaus apygardos teismas dar 2015 m. kovo 26 d. nutartimi UAB „Domipa“ ir individualios A. Å . firmos „Idėja“ skundÄ , kuriuo kreditorės nesutiko su AB Swedbank finansiniu reikalavimu, nutarė laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiems asmenims. Apeliančių elgesys, kai pozicija dėl AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo peržiÅ«rėjimo vėl iÅ¡reiÅ¡kiama po to, kai teismas priima sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu kreditoriaus rÅ«pestingumo pareigÄ , todėl Å¡ioje bankroto proceso stadijoje iÅ¡reikÅ¡tas kreditorių pageidavimas dėl papildomų veiksmų, susijusių su AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo peržiÅ«rėjimu, atlikimo nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo dėl BUAB „Erama“ pabaigos. 8.4.

UAB „Erama“ restruktÅ«rizavimo bei bankroto procedÅ«ros tarpusavyje yra nesusijusios. UAB „Erama“ restruktÅ«rizavimo procedÅ«ras vykdė administratorė UAB „Restrus“, o bankroto procedÅ«ras vykdo administratorė UAB „Tigesta“. Aplinkybė, kad apeliantės konkrečiame praneÅ¡ime, kuris buvo teiktas restruktÅ«rizavimo byloje, neranda tam tikros informacijos, negali bÅ«ti pagrindas stabdyti įmonės bankroto procedÅ«ras ar naikinti teismo sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. 8.5.

Administratorė UAB „Tigesta“ 2020 m. balandžio 17 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriams pateikė iÅ¡samiÄ ataskaitÄ apie visas gautas pajamas nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos bei informacijÄ , kaip gautos lėšos buvo paskirstytos. Be kita ko, 2020 m. balandžio 17 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriams ne tik buvo pateikta ataskaita apie gautas pajamas, tačiau kreditoriams buvo pateikta informacija, kokios sumos buvo gautos pardavus kiekvienÄ nekilnojamojo turto objektÄ .

Apeliantės jokių pretenzijų dėl UAB „Erama“ bankroto byloje turto pardavimo, gautų lėšų bei jų skirstymo nepateikė, o skunde kelia klausimus dėl turto, kuris buvo parduotas dar iki bankroto bylos UAB „Erama“ iÅ¡kėlimo. Administratorė, vykdydama bankroto procedÅ«ras bei tikrindama įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nenustatė, kad iki bankroto bylos UAB „Erama“ iÅ¡kėlimo įmonei priklausantis nekilnojamasis turtas bÅ«tų parduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, UAB „Erama“ bei jos kreditorių interesus, taip pat, kad lėšos, gautos pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , bÅ«tų netinkamai panaudotos. 8.6.

PrieÅ¡ingai negu nurodo apeliantės, administratorei ne tik buvo žinoma apie skunde nurodomÄ buvusio įmonės vadovo 600 000 Lt grÄ Å¾intinÄ sumÄ , tačiau dėl Å¡ios skolos buvo priimami sprendimai BUAB „Erama“ kreditorių susirinkimuose, o reikalavimo teisė buvo realizuota vadovaujantis 2019 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo patvirtinta tvarka. 8.7. Apeliančių skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad bankroto procedÅ«ros bÅ«tų atliktos netinkamai, kad administratorė neiÅ¡naudojo visų galimybių patenkinti kreditorių reikalavimus, kad pirmosios instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos.

UAB „Erama“ bankroto procedÅ«rų tolesnis tęsimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, bankroto proceso tikslams ir vieÅ¡ajam interesui. 8.8. Kreditoriai turi ne tik teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bankroto procese, bet ir procesinę pareigÄ juos atlikti tinkamai ir nepraleidžiant įstatymų nustatytų terminų bei nepaneigiant bankroto procesui keliamų tikslų, tarp jų kiek įmanoma operatyvaus bankroto proceso vykdymo ir užbaigimo. Apeliančių skundo tenkinimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti įmonės veiklÄ pasibaigusia naikinimas, pačioms apeliantėms laiku nesiimant aktyvių veiksmų siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, iÅ¡ esmės reikÅ¡tų tik bankroto bylos vilkinimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nemokumo administratorės UAB „Tigesta“ praÅ¡ymas dėl įmonės pabaigos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) nuostatas.

12. Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas priima sprendimÄ dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui Ä®BÄ® 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymÄ (procesinio pobÅ«džio sÄ lygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir bÅ«tinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobÅ«džio sÄ lyga). Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad paminėtos materialaus pobÅ«džio sÄ lygos vertinimas turi bÅ«ti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iÅ¡ tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų bÅ«ti patenkinti didesniu mastu, jeigu bÅ«tų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedÅ«rų vykdymu.

Vien tik formalus bankroto procedÅ«rų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realiÄ galimybę tokiu bÅ«du patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015, 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-512-330/2019, kt.).

13. Apeliantės, nesutikdamos su teismo priimtu sprendimu dėl įmonės pabaigos, apeliaciniame skunde, remdamosi atsakovės restruktÅ«rizavimo bylos dokumentais, tvirtina, kad atsakovės bankroto byloje buvo patvirtintas nepagrįstai didelis kreditorės AB Swedbank finansinis reikalavimas (nes neatsižvelgta į atsakovės grÄ Å¾intÄ kredito dalį), taip pat kelia klausimus, susijusius su atsakovės turto pardavimu ir kitais finansiniais neatitikimais.

14. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kreditorės AB Swedbank finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi. Apeliantės, nesutikdamos su patvirtintu banko finansiniu reikalavimu, buvo pateikusios teismui atskirÄ jį skundÄ , tačiau, joms nepaÅ¡alinus teismo nustatytų atskirojo skundo trÅ«kumų, jų atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiems asmenims.

15. Taigi apeliantės atsakovės bankroto byloje jau kėlė (bandė iÅ¡kelti) klausimÄ dėl kreditorės AB Swedbank finansinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau, disponuodamos savo procesinėmis teisėmis, vėliau Å¡io reikalavimo nepalaikė. Argumentų, dėl kokių priežasčių šį klausimÄ iÅ¡kėlė pakartotinai tik teismui priėmus sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, praėjus daugiau kaip penkeriems metams, apeliantės apeliaciniame skunde nenurodo, prieÅ¡ingai, remiasi dar ankstesniais, 2013 metų dokumentais. Byloje nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių apeliantėms ginčyti kreditorės AB Swedbank finansinį reikalavimÄ viso bankroto proceso metu, konstatuotinas netinkamas apeliančių naudojimasis procesinėmis teisėmis ir savarankiÅ¡kas pagrindas Å¡iuos apeliančių argumentus atmesti.

16. Be to, apeliantėms teigiant, kad kreditorės AB Swedbank finansinis reikalavimas buvo patvirtintas per didelis, pareiga (naÅ¡ta) įrodyti Å¡iÄ aplinkybę tenka bÅ«tent apeliantėms (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai nurodo atsakovė, bankroto byloje kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis yra nustatomas pagal bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos duomenis, todėl apeliančių argumentai dėl AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo dydžio, grindžiami atsakovės restruktÅ«rizavimo bylos duomenimis, savaime nepaneigia ir kartu nesukelia pagrįstų abejonių dėl bankroto byloje patvirtinto AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo pagrįstumo.

17. Apeliančių keliami klausimai dėl atsakovės turto pardavimo taip pat grindžiami atsakovės restruktÅ«rizavimo bylos dokumentų analize, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad tai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos aplinkybės sprendžiant, ar bankroto byloje teismas turėjo pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. Pastarojoje (bankroto) byloje detali informacija apie bankroto procese parduotÄ Ä¯monės turtÄ , gautas pajamas ir jų paskirstymÄ kreditoriams buvo pateikta 2020 m. balandžio 17 d. kreditorių susirinkime (6 t., b. l. 91–92). Å ios informacijos teisingumo apeliantės neginčija, taip pat nepateikia jokių kitų įrodymų, kad atsakovės turto pardavimo klausimai bÅ«tų netinkamai iÅ¡spręsti bÅ«tent bankroto byloje, ir dėl to yra objektyvių faktinių prielaidų, suponuojančių, jog kreditorių reikalavimai galėtų bÅ«ti patenkinti didesniu mastu.

18. Dėl atsakovės reikalavimo teisės į buvusį įmonės vadovÄ atskirai pažymėtina, kad Å¡is klausimas bankroto byloje buvo sprendžiamas 2019 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkime, kuriame kreditoriai patvirtino Å¡ios (ir kitų) reikalavimo teisės pardavimo tvarkÄ . Taigi apie buvusio įmonės vadovo skolinį įsipareigojimÄ atsakovei bankroto procese buvo žinoma, ir kreditoriai sprendė dėl Å¡ios reikalavimo teisės įgyvendinimo (6 t., b. l. 83–86). Ä®rodymų, kad bankroto procese buvo sprendžiama dėl kitos, nei nurodo apeliantės, buvusio įmonės vadovo skolos, apeliantės nepateikė. Atsakovės nemokumo administratorės paaiÅ¡kinimais, tai yra ta pati skola.

19. Minėta, kad, pagal teismų praktikÄ , vien tik formalus bankroto procedÅ«rų tęsimas, nesant prima facie įrodymų egzistuojant realiÄ galimybę tokiu bÅ«du patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi, neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus. Todėl apeliančių pozicija, kad, patikrinus atsakovės buhalterinius dokumentus, galimai bÅ«tų surasta ir kitų finansinių neatitikimų, akivaizdžiai nepatvirtina pagrindo panaikinti teismo priimto sprendimo dėl įmonės pabaigos.

20. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

21. Ä®rodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovė nepateikė, todėl dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo nesprendžiama (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Vilija Mikuckienė Antanas Rudzinskas JÅ«ratė Varanauskaitė