Legislator Case Law & Legislation
b78c34ed-69a5-4fa4-a539-5a2b4eb975a3 AI generated

b78c34ed-69a5-4fa4-a539-5a2b4eb975a3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b78c34ed-69a5-4fa4-a539-5a2b4eb975a3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-626/2022 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00039-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.14.6.2; 1.2.17.7.2; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 1.2.22.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

b78c34ed-69a5-4fa4-a539-5a2b4eb975a3 · Lietuvos apeliacinis teismas: UAB „C. M. LT“ atstovams sutikus per jų administruojamus interneto portalus parduoti bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas, A. Ž., UAB „B. S.“ faktinis direktorius, laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2016-08-23 per interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavė bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas, po kurių pardavimo bendrovė „C. M. LT“ laikotarpiu nuo 2014-05-08 iki 2016-10-07 per 285 kartus į UAB „B. S.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ DNB banke, pervedė 287 692,14 Eur sumÄ . 1.2.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-626/2022 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00039-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.14.6.2; 1.2.17.7.2; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 1.2.22.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui, nuteistajam A.

Ž., jo gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui, nuteistajam R. T. L., jo gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, specialistėms Aistei Razmienei, Vitalijai UsevičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du, naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ platformoje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Vilmanto Ančiukaičio ir nuteistojo R. T. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas: ‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B. S.“ turto pasisavinimo) – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; ‑ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B.“ turto pasisavinimo) – laisvės atėmimu 3 metams; ‑ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; ‑ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; ‑ pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant bei apimant ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. R. T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: ‑ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; ‑ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; ‑ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; ‑ pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir R. T. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Priteista iÅ¡ A. Ž. dėl UAB „B.“ 42 286,57 Eur į valstybės pajamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytÄ Å¾alÄ . Priteista iÅ¡ R. T. L. dėl UAB „B. S.“ padarytos žalos 45 670,62 Eur į valstybės pajamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytÄ Å¾alÄ . Priteista iÅ¡ A.

Ž. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 19 233,34 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Fondo biudžetÄ . Priteista iÅ¡ R. T. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 9 247,47 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Fondo biudžetÄ . Priteista iÅ¡ A. Ž. BUAB „B.“ naudai padarytos 227 761,08 Eur žalos atlyginimui. Priteista iÅ¡ A. Ž. ir R. T. L. į valstybės pajamas 117,06 Eur proceso iÅ¡laidų.

Priteista iÅ¡ A. Ž. 662 Eur į valstybės pajamas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ A. Ž. konfiskuota 132 000 Eur, iÅ¡ R. T. L. – 132 000 Eur. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. T. L., pasisavino jam su R. T. L. patikėtÄ ir jo su R.

T. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, tai yra A. Ž. nuo 2013-01-03, bÅ«damas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklÄ vykdė Palangos m., faktiniu direktoriumi, nors darbo santykiais su UAB „B. S.“ niekada nebuvo susijęs, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ direktoriumi R. T. L., laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-26 iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB DNB (Å¡iuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius) grynaisiais pinigais paėmė 264 000 Eur sumÄ , pinigų į UAB „B.

S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, dokumentų, pateisinančių paimtų grynųjų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė ir taip pasisavino jam su R. T. L. patikėtÄ ir jo su R. T. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, o bÅ«tent: 1.1. A. Ž. vykdydamas savo parengtÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ pasisavinti didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupe su R. T.

L., siekdamas nuslėpti savo ryÅ¡ius su bendrove „B. S.“, 2013-01-03 Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, R. T. L. vardu įgijo 100 paprastųjų vardinių nematerialių UAB „B. S.“ akcijų, po kurių įgijimo R. T. L. suraÅ¡ius vienintelio akcininko sprendimÄ Nr. 13/01/02, R. T. L. buvo paskirtas bendrovės „B. S.“ direktoriumi. A. Ž., R. T. L. vardu įgijus UAB „B. S.“ akcijas, R. T. L. paskyrus save UAB „B. S.“ direktoriumi, toliau jis (A. Ž.) 2013 metų gruodžio – 2014 metų vasario mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, AB DNB banko skyriuje, organizavo UAB „B.

S.“ banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymÄ , UAB „B. S.“ čekių knygelės ir mokėjimo kortelės iÅ¡davimÄ R. T. L. vardu. R. T. L. gavus UAB „B. S.“ čekių knygelę, mokėjimo kortelę ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavus A. Ž., jis (A. Ž.) įgijo teisę valdyti ir disponuoti bendrove „B. S.“, bendrovės vardu atidarytomis banko sÄ skaitomis, čekių knygele ir mokėjimo kortele. Toliau A.

Ž. 2013 metų gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bendrovės „C. M. LT“ (Å¡iuo metu bendrovės pavadinimas yra „B. M.“) atstovams prisistatė bendrovės „B. S.“ atstovu bei iÅ¡reiÅ¡kė norÄ per Å¡ios bendrovės administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavinėti bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas (su nakvyne, maitinimu, pramogomis) poilsio viloje „T. V.“, adresu (duomenys neskelbtini).

UAB „C. M. LT“ atstovams sutikus per jų administruojamus interneto portalus parduoti bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas, A. Ž., UAB „B. S.“ faktinis direktorius, laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2016-08-23 per interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavė bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas, po kurių pardavimo bendrovė „C. M. LT“ laikotarpiu nuo 2014-05-08 iki 2016-10-07 per 285 kartus į UAB „B. S.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ DNB banke, pervedė 287 692,14 Eur sumÄ . 1.2.

Toliau A. Ž., vykdydamas savo parengtÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ pasisavinti didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupe su R. T. L., iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dalį pinigų paėmė grynaisiais ir pasisavino, bei pačiam (A. Ž.) iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedus į UAB „B. S.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jis (A. Ž.) pinigus paėmė grynaisiais ir pasisavino, t. y.: 1.3.

R. T. L. iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-03-04–2016-06-23 grynaisiais paėmė 8 400 Eur sumÄ (2014-03-04 panaudodamas čekį Nr. 0199451 paėmė 15 000 Lt (4 344 Eur); 2014-05-02 grynaisiais paėmė 3 300 Lt (956 Eur); 2016-04-30 panaudodamas čekį Nr. 0199454 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-23 grynaisiais paėmė 2 100 Eur), kuriuos, nesant juridinio pagrindo, be pateisinančių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė A.

Ž., kurių jis (A. Ž.), UAB „B. S.“ faktinis direktorius, į UAB „B. S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė, ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino; 1.4. A. Ž. iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2016-04-26– 2016-07-22 grynaisiais paėmė 14 900 Eur sumÄ (2016-04-26 pagal čekį Nr. 0199453 paėmė 2 100 Eur; 2016-05-04 pagal čekį Nr. 0199455 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-14 pagal čekį Nr. 0199456 paėmė 600 Eur; 2016-07-02 pagal čekį Nr. 0199458 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-08 pagal čekį Nr. 0199459 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-13 pagal čekį Nr. 0199460 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-22 pagal čekį Nr. 0199461 paėmė 4 900 Eur), kurių į UAB „B.

S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė, ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino; 1.5. A. Ž. iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedė į banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu 2014-05-08–2016-11-26 iÅ¡ Å¡ios banko sÄ skaitos DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė 231 896 Eur sumÄ (2014-05-08 – 600 Lt; 2014-05-08 – 4 000 Lt; 2014-05-09 – 4 000 Lt; 2014-05-13 – 940 Lt; 2014-05-14 – 2 500 Lt; 2014-05-20 – 800 Lt; 2014-05-29 – 3 400 Lt; 2014-06-06 – 2 700 Lt; 2014-06-06 – 4 000 Lt; 2014-06-13 – 100 Lt; 2014-06-13 – 2 000 Lt; 2014-06-19 – 2 800 Lt; 2014-06-25 – 4 000 Lt; 2014-06-25 – 4 000 Lt; 2014-06-27 – 1 600 Lt; 2014-07-18 – 2 500 Lt; 2014-07-12 – 2 000 Lt; 2014-07-11 – 2 000 Lt; 2014-07-17 – 1 500 Lt; 2014-07-18 – 2 000 Lt; 2014-07-22 – 2 000 Lt; 2014-07-22 – 3 000 Lt; 2014-07-24 – 2 500 Lt; 2014-08-09 – 500 Lt; 2014-08-20 – 800 Lt; 2014-08-29 – 3 000 Lt; 2014-09-02 – 2 000 Lt; 2014-09-02 – 3 000 Lt; 2014-09-16 – 2 000 Lt; 2014-09-18 – 3 900 Lt; 2014-09-24 – 1 400 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-10-01 – 2 000 Lt; 2014-10-01 – 2 200 Lt; 2014-10-21 – 1 480 Lt; 2014-10-22 – 4 000 Lt; 2014-10-30 – 4 000 Lt; 2014-10-30 – 4 000 Lt; 2014-11-06 – 2 000 Lt; 2014-11-06 – 4 000 Lt; 2014-11-06 – 4 000 Lt; 2014-11-10 – 1 300 Lt; 2014-11-18 – 1 000 Lt; 2014-11-18 – 2 000 Lt; 2014-11-18 – 2 000 Lt; 2014-11-19 – 300 Lt; 2014-11-19 – 4 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 2 000 Lt; 2014-11-20 – 2 000 Lt; 2014-11-30 – 2 500 Lt; 2014-12-01 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 200 Lt; 2014-12-03 – 500 Lt; 2014-12-03 – 1 000 Lt; 2014-12-03 – 1 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-10 – 4 000 Lt; 2014-12-10 – 4 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-19 – 2 000 Lt; 2014-12-19 – 4 000 Lt; 2014-12-21 – 2 000 Lt; 2014-12-29 – 800 Lt; 2014-12-30 – 1 300 Lt; 2014-12-30 – 2 000 Lt; 2014-12-30 – 2 000 Lt (per 2014 metus paėmė 168 120 Lt/48 691 Eur); 2015-01-06 – 870 Eur; 2015-01-09 – 200 Eur; 2015-01-10 – 1 000 Eur; 2015-01-11 – 100 Eur; 2015-01-11 – 900 Eur; 2015-01-13 – 300 Eur; 2015-01-15 – 1 000 Eur; 2015-01-16 – 850 Eur; 2015-01-20 – 520 Eur; 2015-01-23 – 500 Eur; 2015-01-23 – 1 000 Eur; 2015-01-25 – 1 000 Eur; 2015-01-29 – 1 000 Eur; 2015-01-30 – 1 000 Eur; 2015-02-04 – 120 Eur; 2015-02-05 – 400 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-11 – 590 Eur; 2015-02-13 – 500 Eur; 2015-02-14 – 700 Eur; 2015-02-19 – 610 Eur; 2015-02-20 – 190 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 1 000 Eur; 2015-02-26 – 800 Eur; 2015-02-27 – 870 Eur; 2015-03-09 – 500 Eur; 2015-03-12 – 1000 Eur; 2015-03-12 – 1 000 Eur; 2015-03-15 – 1 000 Eur; 2015-03-16 – 400 Eur; 2015-03-20 – 780 Eur; 2015-03-26 – 500 Eur; 2015-03-27 – 500 Eur; 2015-03-27 – 500 Eur; 2015-03-29 – 800 Eur; 2015-04-02 – 1 000 Eur; 2015-04-04 – 700 Eur; 2015-04-10 – 1 000 Eur; 2015-04-12 – 550 Eur; 2015-04-15 – 100 Eur; 2015-04-16 – 250 Eur; 2015-04-17 – 200 Eur; 2015-04-17 – 400 Eur; 2015-04-19 – 550 Eur; 2015-04-21 – 195 Eur; 2015-04-23 – 400 Eur; 2015-04-24 – 700 Eur; 2015-04-26 – 420 Eur; 2015-04-29 – 350 Eur; 2015-05-01 – 200 Eur; 2015-05-03 – 100 Eur; 2015-05-05 – 200 Eur; 2015-05-06 – 100 Eur; 2015-05-07 – 1 000 Eur; 2015-05-10 – 1 000 Eur; 2015-05-14 – 500 Eur; 2015-05-15 – 500 Eur; 2015-05-15 – 500 Eur; 2015-05-16 – 500 Eur; 2015-05-17 – 400 Eur; 2015-05-19 – 150 Eur; 2015-05-21 – 1 000 Eur; 2015-05-21 – 1 000 Eur; 2015-05-23 – 400 Eur; 2015-05-25 – 140 Eur; 2015-05-28 – 1 000 Eur; 2015-05-28 – 1 000 Eur; 2015-05-30 – 650 Eur; 2015-06-02 – 700 Eur; 2015-06-03 – 100 Eur; 2015-06-11 – 1 000 Eur; 2015-06-11 – 1 000 Eur; 2015-06-13 – 500 Eur; 2015-06-15 – 400 Eur; 2015-06-18 – 650 Eur; 2015-06-18 – 1 000 Eur; 2015-06-20 – 200 Eur; 2015-06-22 – 200 Eur; 2015-06-22 – 400 Eur; 2015-06-22 – 400 Eur; 2015-06-26 – 200 Eur; 2015-06-27 – 300 Eur; 2015-06-27 – 1 000 Eur; 2015-06-27 – 1 000 Eur; 2015-07-01 – 500 Eur; 2015-07-01 – 1 000 Eur; 2015-07-02 – 500 Eur; 2015-07-02 – 1 000 Eur; 2015-07-04 – 300 Eur; 2015-07-04 – 1 000 Eur; 2015-07-08 – 200 Eur; 2015-07-10 – 1 000 Eur; 2015-07-11 – 1 000 Eur; 2015-07-14 – 1 000 Eur; 2015-07-16 – 1 000 Eur; 2015-07-17 – 500 Eur; 2015-07-23 – 500 Eur; 2015-07-24 – 500 Eur; 2015-07-26 – 300 Eur; 2015-08-07 – 500 Eur; 2015-08-07 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 500 Eur; 2015-08-11 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 1 000 Eur; 2015-08-13 – 100 Eur; 2015-08-13 – 1 000 Eur; 2015-08-13 – 1 000 Eur; 2015-08-14 – 200 Eur; 2015-08-18 – 500 Eur; 2015-08-18 – 1 000 Eur; 2015-08-22 – 500 Eur; 2015-08-26 – 1 000 Eur; 2015-08-28 – 500 Eur; 2015-08-29 – 700 Eur; 2015-09-03 – 750 Eur; 2015-09-04 – 1 000 Eur; 2015-09-04 – 1 000 Eur; 2015-09-06 – 500 Eur; 2015-09-08 – 500 Eur; 2015-09-09 – 1 000 Eur; 2015-09-10 – 700 Eur; 2015-09-11 – 700 Eur; 2015-09-11 – 700 Eur; 2015-09-12 – 500 Eur; 2015-09-17 – 500 Eur; 2015-09-18 – 500 Eur; 2015-09-18 – 500 Eur; 2015-09-19 – 500 Eur; 2015-09-20 – 750 Eur; 2015-09-23 – 300 Eur; 2015-09-24 – 500 Eur; 2015-09-24 – 500 Eur; 2015-09-24 – 1 000 Eur; 2015-09-26 – 300 Eur; 2015-09-26 – 1 000 Eur; 2015-09-28 – 350 Eur; 2015-09-30 – 700 Eur; 2015-10-01 – 300 Eur; 2015-10-02 – 200 Eur; 2015-10-02 – 400 Eur; 2015-10-02 – 400 Eur; 2015-10-03 – 700 Eur; 2015-10-04 – 350 Eur; 2015-10-08 – 1 000 Eur; 2015-10-09 – 1 000 Eur; 2015-10-10 – 600 Eur; 2015-10-16 – 1 000 Eur; 2015-10-17 – 1 000 Eur; 2015-10-21 – 500 Eur; 2015-10-21 – 1 000 Eur; 2015-10-21 – 1 000 Eur; 2015-10-23 – 1 000 Eur; 2015-10-25 – 500 Eur; 2015-10-28 – 1 000 Eur; 2015-10-29 – 1 000 Eur; 2015-10-30 – 500 Eur; 2015-10-30 – 1 000 Eur; 2015-10-31 – 700 Eur; 2015-11-01 – 100 Eur; 2015-11-03 – 100 Eur; 2015-11-10 – 400 Eur; 2015-11-10 – 1 000 Eur; 2015-11-11 – 200 Eur; 2015-11-12 – 300 Eur; 2015-11-13 – 1 000 Eur; 2015-11-15 – 1 000 Eur; 2015-11-21 – 1 000 Eur; 2015-11-23 – 700 Eur; 2015-12-06 – 400 Eur; 2015-12-10 – 500 Eur; 2015-12-12 – 70 Eur; 2015-12-13 – 1 000 Eur; 2015-12-17 – 1 000 Eur; 2015-12-20 – 350 Eur; 2015-12-22 – 300 Eur; 2015-12-24 – 300 Eur; 2015-12-24 – 500 Eur; 2015-12-26 – 1 000 Eur; 2015-12-27 – 500 Eur; 2015-12-30 – 700 Eur; 2015-12-31 – 200 Eur; 2016-01-05 – 200 Eur; 2016-01-11 – 1 000 Eur; 2016-01-14 – 200 Eur; 2016-01-15 – 1 000 Eur; 2016-01-16 – 700 Eur; 2016-01-19 – 700 Eur; 2016-01-22 – 1 000 Eur; 2016-01-28 – 500 Eur; 2016-01-30 – 400 Eur; 2016-02-01 – 1 000 Eur; 2016-02-03 – 700 Eur; 2016-02-05 – 700 Eur; 2016-02-06 – 400 Eur; 2016-02-09 – 700 Eur; 2016-02-10 – 700 Eur; 2016-02-11 – 700 Eur; 2016-02-12 – 1000 Eur; 2016-02-13 – 700 Eur; 2016-02-13 – 1000 Eur; 2016-02-15 – 700 Eur; 2016-02-18 – 200 Eur; 2016-02-18 – 700 Eur; 2016-02-18 – 1000 Eur; 2016-02-18 – 1 000 Eur; 2016-03-04 – 700 Eur; 2016-03-05 – 200 Eur; 2016-03-09 – 700 Eur; 2016-03-12 – 500 Eur; 2016-03-19 – 450 Eur; 2016-03-19 – 1 000 Eur; 2016-03-21 – 500 Eur; 2016-03-23 – 500 Eur; 2016-03-25 – 900 Eur; 2016-04-01 – 400 Eur; 2016-04-01 – 1000 Eur; 2016-04-05 – 100 Eur; 2016-04-07 – 200 Eur; 2016-04-08 – 700 Eur; 2016-04-08 – 700 Eur; 2016-04-10 – 200 Eur; 2016-04-10 – 400 Eur; 2016-04-14 – 210 Eur; 2016-04-15 – 700 Eur; 2016-04-16 – 100 Eur; 2016-04-16 – 300 Eur; 2016-04-19 – 90 Eur; 2016-04-20 – 180 Eur; 2016-04-22 – 700 Eur; 2016-04-23 – 600 Eur; 2016-05-05 – 700 Eur; 2016-05-06 – 300 Eur; 2016-05-10 – 200 Eur; 2016-05-11 – 700 Eur; 2016-05-12 – 1000 Eur; 2016-05-14 – 700 Eur; 2016-05-15 – 700 Eur; 2016-05-19 – 200 Eur; 2016-05-23 – 700 Eur; 2016-05-26 – 700 Eur; 2016-05-27 – 700 Eur; 2016-06-03 – 700 Eur; 2016-06-05 – 500 Eur; 2016-06-09 – 700 Eur; 2016-06-10 – 700 Eur; 2016-06-12 – 700 Eur; 2016-08-11 – 400 Eur; 2016-08-11 – 700 Eur; 2016-08-11 – 1 000 Eur; 2016-08-12 – 700 Eur; 2016-09-02 – 700 Eur; 2016-09-05 – 500 Eur; 2016-09-06 – 700 Eur; 2016-09-07 – 700 Eur; 2016-09-09 – 700 Eur; 2016-09-10 – 500 Eur; 2016-09-15 – 100 Eur; 2016-09-15 – 1 000 Eur; 2016-09-15 – 1 000 Eur; 2016-09-19 – 500 Eur; 2016-09-19 – 900 Eur; 2016-09-23 – 700 Eur; 2016-09-26 – 400 Eur; 2016-09-29 – 700 Eur; 2016-09-30 – 700 Eur; 2016-10-01 – 700 Eur; 2016-10-08 – 700 Eur; 2016-10-14 – 700 Eur; 2016-10-15 – 600 Eur; 2016-10-21 – 300 Eur; 2016-10-21 – 800 Eur; 2016-10-21 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 100 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 800 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 100 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-10 – 350 Eur; 2016-11-11 – 500 Eur; 2016-11-11 – 1 000 Eur; 2016-11-26 – 700 Eur; 2016-11-26 – 1 000 Eur (per 2015–2016 metus paėmė 183 205 Eur), kurių į UAB „B.

S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino; 1.6. A. Ž., iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-03-04– 2014-03-25 DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė 8 804 Eur (30 400 Lt) sumÄ (2014-03-04 – 4 000 Lt; 2014-03-05 – 2 000 Lt; 2014-03-05 – 4 000 Lt; 2014-03-14 – 2 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt; 2014-03-18 – 2 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt; 2014-03-25 – 400 Lt (iÅ¡ viso 8 804 Eur suma)), kurių į UAB „B.

S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino. 1.7. Taip A. Ž., UAB „B. S.“ faktinis direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ direktoriumi R. T. L., laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-26 tyčia pasisavino jam su R. T. L. patikėtÄ ir jo su R.

T. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas – 264 000 Eur (8 400 Eur + 14 900 Eur sumÄ + 231 896 Eur + 8 804 Eur sumÄ ) sumÄ . 1.8. A. Ž. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, tai yra jis nuo 2014-05-27 bÅ«damas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklÄ vykdė Palangos m., faktiniu direktoriumi, nuo 2017-03-07 bÅ«damas bendrovės direktoriumi, nuo 2017-06-19 bÅ«damas UAB „B.“ atskaitingu asmeniu – kasininku, nors iki 2017-06-19 jis (A.

Ž.) oficialiais darbo santykiais su UAB „B.“ nebuvo susijęs, laikotarpiu 2016-10-14–2018-01-05, iÅ¡ UAB „B.“ banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB DNB (Å¡iuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius) grynaisiais pinigais paėmė ir iÅ¡ bendrovės kasos išėmė bendrÄ 151 966,97 Eur sumÄ , paimtų pinigų į UAB „B.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, dokumentų, pateisinančių paimtų grynųjų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B.“ veikloje, nepateikė ir taip pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, o bÅ«tent: 1.9.

A. Ž., vykdydamas savo parengtÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ pasisavinti didelės vertės svetimÄ UAB „B.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, siekdamas nuslėpti savo ryÅ¡ius su bendrove „B.“, 2014-05-27 Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, R. T. L. vardu įgijo 100 paprastųjų vardinių nematerialių UAB „B.“ akcijų, po kurių įgijimo faktiÅ¡kai valdydamas bendrovę „B.“, nors iki 2017-06-19 jis (A. Ž.) oficialiais darbo santykiais su UAB „B.“ nebuvo susijęs, 2016 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bendrovės „B.

M.“ atstovams prisistatė bendrovės „B.“ atstovu bei iÅ¡reiÅ¡kė norÄ per Å¡ios bendrovės administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavinėti bendrovės „B.“ teikiamas paslaugas (su nakvyne, maitinimu, pramogomis) poilsio viloje „T. V.“, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2017-07-03 ir poilsio viloje „T.“, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „B. M.“ atstovams sutikus per jų administruojamus interneto portalus parduoti bendrovės „B.“ teikiamas paslaugas ir pradėjus ruoÅ¡ti paslaugų teikimo sutartį, A.

Ž., toliau slėpdamas savo ryšius su bendrove „B.“, bendrovės „B.“ direktoriumi nurodė N. S., kuris niekada šioje bendrovėje nedirbo, niekaip su šia bendrove nebuvo susijęs ir nežinojo, kad paslaugų teikimo sutartyse yra nurodytas UAB „B.“ direktoriumi. Po paslaugų teikimo sutarčių sudarymo, A. Ž., UAB „B.“ faktinis direktorius, laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2018-01-31 per interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavė bendrovės „B.“ teikiamas paslaugas, po kurių pardavimo bendrovė „B.

M.“ laikotarpiu nuo 2016-10-14 iki 2017-12-22 per 281 kartÄ Ä¯ UAB „B.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ DNB banke, pervedė 207 651,92 Eur sumÄ . 1.1. Toliau A. Ž., vykdydamas savo parengtÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ pasisavinti didelės vertės svetimÄ UAB „B.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, po pinigų gavimo iÅ¡ bendrovės „B. M.“ jis iÅ¡ UAB „B.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-11-08 dalį pinigų – 2930 Eur sumÄ â€“ pervedė į kitÄ UAB „B.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ DNB banke.

Toliau A. Ž., nesant juridinio pagrindo, be apskaitos dokumentų, iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2016-11-08– 2016-11-09 pervedė 2 480 Eur sumÄ (2016-11-08 – 2 100 Eur; 2016-11-09 – 380 Eur), o iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2016-10-14–2016-11-26 pervedė 9 910 Eur sumÄ (2016-10-14 – 570 Eur; 2016-10-14 – 1 550 Eur; 2016-10-21 – 2 200 Eur; 2016-10-27 – 2 280 Eur; 2016-11-11 – 1 560 Eur; 2016-11-25 – 50 Eur; 2016-11-26 – 1 700 Eur), bendrÄ 12 390 Eur sumÄ , į paties faktiÅ¡kai valdomos ir disponuojamos UAB „B.

S.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ DNB banke (Å¡iuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius), bei Å¡iuos neteisėtai pervestus pinigus laikotarpiu 2016-10-15–2016-11-26, DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė grynaisiais 12 250 Eur sumÄ (2016-10-15 – 600 Eur; 2016-10-21 – 300 Eur; 2016-10-21 – 800 Eur; 2016-10-21 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 100 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 800 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 100 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-10 – 350 Eur; 2016-11-11 – 500 Eur; 2016-11-11 – 1 000 Eur; 2016-11-26 – 700 Eur).

A. Ž. neteisėtai iÅ¡ bendrovės „B.“ į bendrovę „B. S.“ pervestÄ 12 390 Eur sumÄ ir paimtÄ 12 250 Eur sumÄ Ä¯ UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, į UAB „B. S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ , nepateikė ir UAB „B.“ pinigines lėšas pasisavino. 1.2. Toliau A. Ž., nesant juridinio pagrindo, be apskaitos dokumentų iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-12-02 pervedė 2 150 Eur sumÄ Ä¯ kitÄ jo paties vadovaujamos realios veiklos nevykdančios UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ DNB banke (Å¡iuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius).

IÅ¡kart po to iÅ¡ Å¡ios banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) jis (A. Ž.) 2016-12-02 pervedė 2 100 Eur sumÄ Ä¯ UAB „K.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ DNB banke (Å¡iuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius), bei laikotarpiu 2016-12-03–2017-03-16 iÅ¡ UAB „B.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 43 770 Eur sumÄ (2016-12-03 – 2 100 Eur; 2016-12-09 – 1 000 Eur; 2016-12-10 – 700 Eur; 2016-12-13 – 330 Eur; 2016-12-16 – 1 400 Eur; 2016-12-17 – 180 Eur; 2016-12-21 – 1 400 Eur; 2016-12-23 – 4 200 Eur; 2016-12-28 – 3 500 Eur; 2016-12-30 – 3 500 Eur; 2017-01-05 – 2 800 Eur; 2017-01-06 – 1 650 Eur; 2017-01-18 – 1 500 Eur; 2017-01-21 – 2 800 Eur; 2017-01-27 – 2 100 Eur; 2017-02-01 – 700 Eur; 2017-02-02 – 2 100 Eur; 2017-02-03 – 800 Eur; 2017-02-09 – 2 100 Eur; 2017-02-14 – 100 Eur; 2017-02-16 – 1 600 Eur; 2017-02-20 – 160 Eur; 2017-02-24 – 1 700 Eur; 2017-02-25 – 200 Eur; 2017-03-01 – 1 400 Eur; 2017-03-03 – 2 100 Eur; 2017-03-06 – 250 Eur; 2017-03-16 – 1 400 Eur) į UAB „K.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

A. Ž. į UAB „K.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedęs bendrÄ 45 920 Eur sumÄ , Å¡iuos neteisėtai pervestus pinigus laikotarpiu 2016-12-02–2017-03-16, DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė grynaisiais 41 140 Eur sumÄ (2016-12-02 – 700 Eur; 2016-12-02 – 700 Eur; 2016-12-03 – 700 Eur; 2016-12-03 – 700 Eur; 2016-12-06 – 700 Eur; 2016-12-07 – 300 Eur; 2016-12-09 – 300 Eur; 2016-12-10 – 700 Eur; 2016-12-10 – 400 Eur; 2016-12-14 – 200 Eur; 2016-12-16 – 700 Eur; 2016-12-17 – 500 Eur; 2016-12-20 – 100 Eur; 2016-12-21 – 700 Eur; 2016-12-22 – 500 Eur; 2016-12-23 – 1 000 Eur; 2016-12-23 – 1 000 Eur; 2016-12-23 – 500 Eur; 2016-12-25 – 500 Eur; 2016-12-28 – 1 000 Eur; 2016-12-28 – 1 000 Eur; 2016-12-28 – 1 000 Eur; 2016-12-29 – 300 Eur; 2016-12-30 – 1 000 Eur; 2016-12-30 – 1 000 Eur; 2016-12-31 – 1 000 Eur; 2016-12-31 – 10 00 Eur; 2017-01-05 – 1 000 Eur; 2017-01-06 – 500 Eur; 2017-01-06 – 1 000 Eur; 2017-01-06 – 700 Eur; 2017-01-06 – 700 Eur; 2017-01-18 – 700 Eur; 2017-01-18 – 700 Eur; 2017-01-21 – 700 Eur; 2017-01-21 – 700 Eur; 2017-01-21 – 400 Eur; 2017-01-23 – 700 Eur; 2017-01-24 – 50 Eur; 2017-01-27 – 700 Eur; 2017-01-27 – 700 Eur; 2017-01-30 – 400 Eur; 2017-02-01 – 200 Eur; 2017-02-02 – 700 Eur; 2017-02-03 – 700 Eur; 2017-02-04 – 700 Eur; 2017-02-06 – 500 Eur; 2017-02-09 – 700 Eur; 2017-02-10 – 700 Eur; 2017-02-11 – 300 Eur; 2017-02-14 – 140 Eur; 2017-02-17 – 1 000 Eur; 2017-02-17 – 300 Eur; 2017-02-17 – 300 Eur; 2017-02-20 – 100 Eur; 2017-02-24 – 700 Eur; 2017-02-25 – 1 000 Eur; 2017-03-01 – 700 Eur; 2017-03-02 – 700 Eur; 2017-03-03 – 400 Eur; 2017-03-03 – 1 000 Eur; 2017-03-04 – 700 Eur; 2017-03-06 – 200 Eur; 2017-03-15 – 150 Eur; 2017-03-16 – 400 Eur; 2017-03-16 – 1 000 Eur), bei laikotarpiu 2016-12-05–2017-03-07 4 400 Eur sumÄ pervedė juridiniams asmenims už jo, kaip fizinio asmens, įsigytas prekes.

A. Ž. neteisėtai iÅ¡ bendrovės „B.“ į bendrovę „K.“ pervestÄ 45 920 Eur sumÄ ir panaudotÄ 45 540 Eur sumÄ Ä¯ UAB „K.“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, į UAB „K.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ , nepateikė, ir UAB „B.“ pinigines lėšas pasisavino. 1.3. Toliau A. Ž. iÅ¡ UAB „B.“ kasos kaip atskaitingas asmuo – bendrovės „B.“ kasininkas, pagal 2017-06-19 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 17/06-02 2017-06-19 paėmė 50 000 Eur sumÄ ir iÅ¡ UAB „B.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2017-06-19–2018-01-05, DNB banko (Å¡iuo metu banko pavadinimas „Luminor Bank“, AB) bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei AB SEB banko bankomatuose, esančiuose Kaune, bankomato Nr. 187 ir Kaune, bankomato Nr. 153, paėmė grynaisiais 66 660 Eur sumÄ (2017-06-19 – 210 Eur; 2017-06-30 – 700 Eur; 2017-07-03 – 700 Eur; 2017-07-03 – 700 Eur; 2017-07-06 – 700 Eur; 2017-07-06 – 700 Eur; 2017-07-06 – 700 Eur; 2017-07-17 – 700 Eur; 2017-07-19 – 700 Eur; 2017-08-25 – 600 Eur; 2017-08-25 – 700 Eur; 2017-08-31 – 700 Eur; 2017-09-04 – 700 Eur; 2017-09-04 – 700 Eur; 2017-09-05 – 700 Eur; 2017-09-07 – 700 Eur; 2017-09-07 – 1 000 Eur; 2017-09-10 – 400 Eur; 2017-09-10 – 700 Eur; 2017-09-10 – 1 000 Eur; 2017-09-14 – 400 Eur; 2017-09-15 – 700 Eur; 2017-09-17 – 700 Eur; 2017-09-18 – 1 000 Eur; 2017-09-18 – 1 000 Eur; 2017-09-18 – 700 Eur; 2017-09-22 – 700 Eur; 2017-09-24 – 1 000 Eur; 2017-09-24 – 1 000 Eur; 2017-09-25 – 1 000 Eur; 2017-09-25 – 1 000 Eur; 2017-10-01 – 1 000 Eur; 2017-10-01 – 1 000 Eur; 2017-10-01 – 1 000 Eur; 2017-10-05 – 200 Eur; 2017-10-08 – 700 Eur; 2017-10-08 – 700 Eur; 2017-10-08 – 700 Eur; 2017-10-08 – 700 Eur; 2017-10-10 – 700 Eur; 2017-10-10 – 700 Eur; 2017-10-12 – 700 Eur; 2017-10-15 – 500 Eur; 2017-10-15 – 700 Eur; 2017-10-20 – 700 Eur; 2017-10-20 – 700 Eur; 2017-10-22 – 700 Eur; 2017-10-22 – 700 Eur; 2017-10-22 – 700 Eur; 2017-10-23 – 300 Eur; 2017-10-25 – 700 Eur; 2017-10-27 – 700 Eur; 2017-10-27 – 700 Eur; 2017-10-29 – 700 Eur; 2017-11-01 – 700 Eur; 2017-11-03 – 500 Eur; 2017-11-03 – 700 Eur; 2017-11-06 – 100 Eur; 2017-11-09 – 700 Eur; 2017-11-09 – 100 Eur; 2017-11-09 – 700 Eur; 2017-11-10 – 700 Eur; 2017-11-10 – 700 Eur; 2017-11-13 – 100 Eur; 2017-11-15 – 700 Eur; 2017-11-15 – 100 Eur; 2017-11-16 – 500 Eur; 2017-11-20 – 1 000 Eur; 2017-11-20 – 100 Eur; 2017-11-20 – 1 000 Eur; 2017-11-22 – 700 Eur; 2017-11-24 – 1 000 Eur; 2017-11-24 – 1 000 Eur; 2017-11-24 – 100 Eur; 2017-11-26 – 500 Eur; 2017-11-30 – 700 Eur; 2017-12-01 – 700 Eur; 2017-12-01 – 700 Eur; 2017-12-03 – 700 Eur; 2017-12-03 – 700 Eur; 2017-12-04 – 200 Eur; 2017-12-06 – 100 Eur; 2017-12-07 – 700 Eur; 2017-12-07 – 700 Eur; 2017-12-07 – 700 Eur; 2017-12-11 – 1 000 Eur; 2017-12-12 – 200 Eur; 2017-12-13 – 100 Eur; 2017-12-13 – 1 000 Eur; 2017-12-13 – 1 000 Eur; 2017-12-17 – 400 Eur; 2017-12-17 – 210 Eur; 2017-12-19 – 140 Eur; 2017-12-20 – 700 Eur; 2017-12-22 – 700 Eur; 2017-12-24 – 400 Eur; 2017-12-24 – 1 000 Eur; 2017-12-24 – 700 Eur; 2017-12-28 – 500 Eur; 2017-12-29 – 700 Eur; 2018-01-05 – 200 Eur).

A. Ž., kaip UAB „B.“ atskaitingas asmuo – bendrovės „B.“ kasininkas, savo žinioje turėdamas 116 660 Eur sumÄ , paimtÄ iÅ¡ bendrovės kasos ir bendrovės banko sÄ skaitos, laikotarpiu 2017-06-16–2018-01-31 pateisino 23 003,03 Eur sumos panaudojimÄ , o likusiÄ 93 656,97 Eur sumÄ pasisavino. 1.4. Taip A. Ž., bÅ«damas UAB „B.“ direktorius, laikotarpiu 2016-12-02– 2018-01-05, tyčia pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas – 151 966,97 (12 390 Eur + 45 920 Eur + 93 656,97 Eur) sumÄ .

2. A. Ž. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „B.“ buhalterinę apskaitÄ , tai yra jis, nuo 2014-05-27 bÅ«damas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklÄ vykdė Palangos m., faktiniu direktoriumi, nuo 2017-03-07 bÅ«damas bendrovės direktoriumi, nuo 2017-06-19 bÅ«damas UAB „B.“ atskaitingu asmeniu – kasininku, nors iki 2017-06-19 jis (A.

Ž.) oficialiais darbo santykiais su UAB „B.“ nebuvo susijęs, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės vykdomÄ Å«kinę finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, tyčia, siekdamas pasisavinti UAB „B.“ pinigines lėšas bei siekdamas UAB „B.“ vardu iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetÄ , apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitÄ . 2.1.

A. Ž. tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ; to paties įstatymo 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“, laikotarpiu 2016-01-01–2017-05-01 pats, o laikotarpiu 2017-05-02–2018-01-31, veikdamas per UAB „B.“ buhalterinę apskaitÄ , pagal 2017-05-02 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. BV 170503 tarp UAB „B.“ ir UAB „B.

V.“ tvarkančiÄ S. B., kuri A. Ž. daromos nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesuvokė, tyčia nepateikė duomenų (dokumentų) apie UAB „B.“ įvykusias Å«kines, finansines operacijas, dėl to Å¡ios operacijos nebuvo įtrauktos į UAB „B.“ buhalterinę apskaitÄ , t. y.: 2.2. - laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-01-31 94 atvejais, UAB „B.“ 17 darbuotojų (Dž. L., A. R., A. M., A. N., A. S., D. D., E. D., G. B., I. M., J. A., K. Å ., R. S., S. K. (K.), S. Ž., V. T., V.

R., M. B.) iÅ¡mokėto darbo užmokesčio – 35 349,49 Eur sumos, bei 2017 m. rugpjūčio mėnesį 1 atveju Dž. L. iÅ¡mokėtos kompensacijos už važinėjimo iÅ¡laidas – 200 Eur sumos, Å¡ios iÅ¡mokėtos 33 766,61 Eur sumos nepagrindė UAB „B.“ apskaitos dokumentais, UAB „B.“ apskaitos dokumentais nepagrindė ir darbo užmokesčio ir kompensacijos už važinėjimÄ priskaitymo – 47 062,23 Eur sumos; 2.3. - laikotarpiu nuo 2017-10-02 iki 2018-01-03 153 atvejais, kasos pajamų orderiais nepagrindė grynųjų pinigų – 4 570,60 Eur sumos įneÅ¡imo į kasÄ , kurios buvo gautos iÅ¡ fizinių asmenų už bendrovės „B.“ suteiktas paslaugas; 2.4. - 2017-10-05 kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė UAB „B.“ piniginių lėšų – 132,75 Eur sumos iÅ¡mokėjimo iÅ¡ kasos ir Å¡ios iÅ¡mokėtos sumos neužregistravo UAB „B.“ apskaitos registre – kasos knygoje; 2.5. - laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2018-01-10 UAB „B.“ apskaitos registruose neužregistravo trylikos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų UAB „B.“ už bendrÄ 28 935,37 Eur sumÄ (2017-04-25 BKS Nr. 00025 – 1 182,61 Eur; 2017-04-30 BKS Nr. 00026 – 607,10 Eur; 2017-05-31 BKS Nr. 00054 – 293,58 Eur; 2017-06-30 BKS Nr. 00067 – 331 Eur; 2017-07-31 BKS Nr. 00083 – 404,84 Eur; 2017-09-31 BKS Nr. 00133 – 16 362 Eur; 2017-09-30 BKS Nr. 00134 – 1 110,13 Eur; 2017-10-31 BKS Nr. 00149 – 1 818 Eur; 2017-10-31 BKS Nr. 00150 – 458,52 Eur; 2017-11-30 BKS Nr. 00178 – 1 818 Eur; 2017-11-30 BKS Nr. 00186 – 465,77 Eur; 2017-12-31 BKS Nr. 00214 – 2 265,82 Eur; 2018-01-10 BKS Nr. 00215 – 1 818 Eur); 2.6. - laikotarpiu nuo 2017-07-26 iki 2018-01-03 UAB „B.“ kasos knygoje neužregistravo piniginių lėšų – 20943 Eur sumos – gavimo į UAB „B.“ kasÄ , kurios buvo gautos iÅ¡ fizinių asmenų už bendrovės „B.“ suteiktas paslaugas, ir taip sumažino dokumentinį kasos likutį; 2.7. - UAB „B.“ 2016-12-31 apskaitos registre – „Suteiktų paslaugų savikaina“, be UAB „K.“ apskaitos dokumento (Nr. KOL161201) užregistravo bendrovės „K.“ suteiktų paslaugų savikainos padidėjimÄ (sÄ naudas) – 20 460 Eur sumos, dėl to laikotarpiu 2016-12-02 – 2016-12-30 iÅ¡ UAB „B.“ į UAB „K.“ buvo pervesta 20 460 Eur suma; 2.8. - laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2018-01-10 neiÅ¡saugojo trylikos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų UAB „B.“ už bendrÄ 28 935,37 Eur sumÄ (2017-04-25 BKS Nr. 00025 – 1 182,61 Eur; 2017-04-30 BKS Nr. 00026 – 607,10 Eur; 2017-05-31 BKS Nr. 00054 – 293,58 Eur; 2017-06-30 BKS Nr. 00067 – 331 Eur; 2017-07-31 BKS Nr. 00083 – 404,84 Eur; 2017-09-31 BKS Nr. 00133 – 16 362 Eur; 2017-09-30 BKS Nr. 00134 – 1 110,13 Eur; 2017-10-31 BKS Nr. 00149 – 1 818 Eur; 2017-10-31 BKS Nr. 00150 – 458,52 Eur; 2017-11-30 BKS Nr. 00178 – 1 818 Eur; 2017-11-30 BKS Nr. 00186 – 465,77 Eur; 2017-12-31 BKS Nr. 00214 – 2 265,82 Eur; 2018-01-10 BKS Nr. 00215 – 1 818 Eur); 2.9. - neiÅ¡saugojo grynųjų piniginių lėšų –39 206,29 Eur sumos – įneÅ¡imo į UAB „B.“ kasÄ pagrindžiančio 2017-06-18 kasos pajamų orderio BBC Nr. 1701 bei aÅ¡tuonių laikotarpio nuo 2017-05-05 iki 2017-09-05, UAB „B.“ kasos iÅ¡laidų orderių (Nr. 17/05-01;

Nr. 17/05-02; Nr. 17/05-03; Nr. 17/06-01; Nr. 17/06-02; Nr. 17/07-01; Nr. 17/08-01; Nr. 17/09-01), pagrindžiančių 56 484,20 Eur sumos iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡ UAB „B.“ kasos, kurių duomenys buvo užregistruoti UAB „B.“ kasos apskaitos registre – „Apyvartos žiniaraÅ¡tis“. 2.10. Toliau A. Ž., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , žinodamas, kad UAB „B.“ laikotarpiu 2016-10-14–2017 m. sausio mėnuo, iÅ¡ vykdomos veiklos gavo 55 890,90 Eur pajamų, t. y. didesnę kaip 45 000 Eur sumÄ per paskutinius 12 mėnesių, nesivadovavo 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“; 71 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetÄ tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie Å¡alies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas<...>“; 71 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Neatsižvelgiant į Å¡io straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti praÅ¡ymo įregistruoti jį PVM mokėtoju <...> jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklÄ Å¡alies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) nevirÅ¡ijo 45 000 eurų.

PVM turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo virÅ¡yta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis nevirÅ¡ijo nurodytosios 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas<...>“; 92 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti jį PVM mokėtoju pagal Å¡io Ä®statymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis Å¡iame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM bÅ«damas PVM mokėtoju<...>“; 92 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad „<...> Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetÄ PVM suma į biudžetÄ turi bÅ«ti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos“, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, 2017 m. sausio mėnesį bei vėliau neteikė praÅ¡ymo įregistruoti UAB „B.“ pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, bendrovės vardu neteikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600), dėl to laikotarpiu 2017 m. sausio – 2018 metų sausio mėnesiais nuo UAB „B.“ gautų pajamų – 256 678,66 Eur sumos, Å¡ios gautos sumos nedeklaravo 2017 m. sausio – 2018 m. sausio mėnesių PVM deklaracijose bei, neteikdamas PVM deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, nesumokėjo 21 194 Eur sumos PVM į valstybės biudžetÄ . 2.11.

Toliau A. Ž., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , žinodamas, kad UAB „B.“ laikotarpiu 2017-01-01–2017-12-31 iÅ¡ vykdomos veiklos gavo 259 616 Eur pajamų, nesivadovavo 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas privalo:

5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas“; 51 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Metinė pelno mokesčio <...> deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“; 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: 4 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad ,,Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 53 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas.

Pelno mokestis <...> turi bÅ«ti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio Å¡eÅ¡to mėnesio penkioliktos dienos“, ir bendrovės vardu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2017 metus, dėl to nuo UAB „B.“ gautų pajamų – 259 616 Eur sumos, Å¡ios gautos sumos nedeklaravo 2017 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje bei, nepateikdamas metinės pelno mokesčio deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, nesumokėjo 12 981 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetÄ . 2.12.

Tokiu bÅ«du A. Ž. tyčia pažeidė iÅ¡dėstytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , mokesčių mokėjimÄ , nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių, bendros 34 175 Eur sumos, ir apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitÄ , dėl to laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-01-31 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

3. A. Ž. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie UAB „B.“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, tai yra jis nuo 2014-05-27 bÅ«damas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklÄ vykdė Palangos m., faktiniu direktoriumi, nuo 2017-03-07 bÅ«damas bendrovės direktoriumi, nuo 2017-06-19 bÅ«damas UAB „B.“ atskaitingu asmeniu – kasininku, nors iki 2017-06-19 jis (A.

Ž.) oficialiais darbo santykiais su UAB „B.“ nebuvo susijęs, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , deklaracijų pateikimÄ bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimÄ , nesivadovavo 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 17 dalies nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymÄ yra nustatyta prievolė mokėti mokestį<...>“; to paties straipsnio 20 dalies nuostata, numatančia, kad „Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetÄ ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu“; 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas privalo:

1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...>;

4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; 66 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius<...>“, tyčia, pažeisdamas: 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį“; 24 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“; 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 14 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01 17 straipsnio 2 dalies) nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡io ir kitų įstatymų“; 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: 11 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad ,,Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamÄ jį pelnÄ , <...> iÅ¡ pajamų: <...> 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai“; 11 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad ,,IÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“; 53 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas.

Pelno mokestis <...> turi bÅ«ti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio Å¡eÅ¡to mėnesio penkioliktos dienos“, siekdamas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-01-31 UAB „B.“ vardu iÅ¡vengti 7 059 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 19 233,34 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ ; 94,13 Eur įmokų į Garantinį fondÄ ; 1 023 Eur pelno mokesčio mokėjimo, laikotarpiu 2016-01-01–2017-05-01, pats, o laikotarpiu 2017-05-02–2018-01-31, veikdamas per UAB „B.“ buhalterinę apskaitÄ pagal 2017-05-02 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. BV 170503 tarp UAB „B.“ ir UAB „B.

V.“ tvarkančiÄ S. B., kuri A. Ž. daromos nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesuvokė, tyčia UAB „B.“ apskaitoje neparodė faktiÅ¡kai bendrovėje „B.“ įvykusių finansinių operacijų: 3.1. apskaitos dokumentais nepagrįstÄ darbo užmokesčio priskaitymÄ , iÅ¡ viso 46 799,17 Eur sumÄ , bei 35 149,49 Eur sumos iÅ¡mokėjimÄ UAB „B.“ darbuotojams: E. D. laikotarpiu 2016-01-31–2017-06-30, neoficialiai priskaityta 5 294,84 Eur, neoficialiai iÅ¡mokėta 3 918,19 Eur;

V. T. laikotarpiu 2016-01-31–2018-01-31 neoficialiai priskaityta 17977,90 Eur, neoficialiai išmokėta 13 663,13 Eur; G. B. laikotarpiu 2016-09-30–2018-01-31, neoficialiai priskaityta 11 249,42 Eur, neoficialiai išmokėta 8 324,57 Eur; R. S. laikotarpiu 2017-05-31 – 2017-08-31, neoficialiai priskaityta 3875,67 Eur, neoficialiai išmokėta 2945,51 Eur; Dž. L., laikotarpiu 2017-07-31–2017-08-31 neoficialiai priskaityta 94,55 Eur, neoficialiai išmokėta 71,86 Eur; A. S. laikotarpiu 2017-08-31–2017-10-31 neoficialiai priskaityta 2 398,48 Eur, neoficialiai išmokėta 1 774,88 Eur;

J. A. laikotarpiu 2017-09-30–2017-12-31 neoficialiai priskaityta 825,87 Eur, neoficialiai išmokėta 611,14 Eur; D. D., per 2017 m. rugsėjo mėn. neoficialiai priskaityta 194,74 Eur, neoficialiai išmokėta 148 Eur; K. Š. laikotarpiu 2017-09-30–2017-12-31 neoficialiai priskaityta 828,93 Eur, neoficialiai išmokėta 629,99 Eur; I. M. laikotarpiu 2017-09-30–2017-12-31, neoficialiai priskaityta 1 316,40 Eur, neoficialiai išmokėta 1 000,46 Eur; A. M. per 2017 metų rugsėjo mėn. neoficialiai priskaityta 403,08 Eur, neoficialiai išmokėta 298,28 Eur;

A. N. laikotarpiu 2017-09-30–2017-10-31 neoficialiai priskaityta 496,51 Eur, neoficialiai išmokėta 367,42 Eur; A. R. laikotarpiu 2017-09-30–2017-11-30 neoficialiai priskaityta 662,25 Eur, neoficialiai išmokėta 503,31 Eur; V. R. per 2017 m. spalio mėn. neoficialiai priskaityta 225 Eur, neoficialiai išmokėta 166,50 Eur; S. Ž. laikotarpiu 2017-12-31–2018-01-31 neoficialiai priskaityta 639,47 Eur, neoficialiai išmokėta 486 Eur; S. K. laikotarpiu 2017-12-31–2018-01-31 neoficialiai priskaityta 310,52 Eur, neoficialiai išmokėta 236 Eur;

M. B. per 2017-12-31 neoficialiai priskaityta 5,54 Eur, neoficialiai iÅ¡mokėta 4,21 Eur); 3.2. apskaitos dokumentais nepagrįstÄ UAB „B.“ piniginių lėšų – 20 460 Eur sumos – mokėjimÄ laikotarpiu 2016-12-02–2016-12-30 bendrovei „K.“, todėl buvo užfiksuotas UAB „B.“ paslaugų savikainos padidėjimas (sÄ naudos), dėl to deklaracijose, teikiamose Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, ir praneÅ¡imuose apie apdraustuosius, teikiamuose valstybinio socialinio draudimo ir fondo valdybai, deklaravo neteisingus duomenis, o bÅ«tent: 2017 m.

Metinėje A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) 16 eilutėje „iÅ¡mokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų iÅ¡mokų suma“ deklaravo 45 128,27 Eur mažesnę sumÄ ; 17 eilutėje „iÅ¡skaičiuoto pajamų mokesčio suma“ deklaravo 6 769 Eur mažesnę sumÄ ; 2018 m. 1 mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma GPM313): 5 eilutėje „iÅ¡mokų, neatėmus NPD, GPM ir VSDÄ® suma“ deklaravo 1 933,96 Eur mažesnę sumÄ ; 6 eilutėje „iÅ¡skaičiuota ir/arba iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusio asmens lėšomis sumokėtÄ GPM nuo iÅ¡mokų, iÅ¡mokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ deklaravo 290,09 Eur mažesnę sumÄ ; 7 eilutėje „iÅ¡skaičiuota ir/arba iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo iÅ¡mokų, iÅ¡mokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, suma“ deklaravo 290,09 Eur mažesnę sumÄ , dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetÄ â€“ 7 059 gyventojų pajamų mokesčio. 2017 m.

Metinę A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijÄ (forma FR0573) ir 2018 m. 1 mėn. Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijÄ (forma GPM313), per elektroninę deklaravimo sistemÄ 2018-01-11 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. 3.3. 2016 metų sausio – 2018 metų sausio mėnesių 50-yje praneÅ¡imų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) S4 laukelyje „Pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ ir 9 praneÅ¡imuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (forma 2-SD):

A11 laukelyje „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“) deklaravo 47 062,23 Eur mažesnę sumÄ , bei praneÅ¡imų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ ir praneÅ¡imų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (forma 2-SD) A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 19 295,89 Eur mažesnę sumÄ , dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 19 295,89 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ prie LR SADM.

PraneÅ¡imus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir praneÅ¡imus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (forma 2-SD), per elektroninę deklaravimo sistemÄ 2016-02-03 (2 praneÅ¡imus), 2016-03-03 (2 praneÅ¡imus), 2016-04-05 (2 praneÅ¡imus), 2016-05-02 (2 praneÅ¡imus), 2016-06-02 (2 praneÅ¡imus), 2016-07-01 (2 praneÅ¡imus), 2016-08-09 (2 praneÅ¡imus), 2016-09-05 (2 praneÅ¡imus), 2016-10-04 (2 praneÅ¡imus), 2016-11-02 (2 praneÅ¡imus), 2016-12-05 (2 praneÅ¡imus), 2017-01-02 (2 praneÅ¡imus), 2017-02-04 (2 praneÅ¡imus), 2017-03-11 (2 praneÅ¡imus), 2017-04-04 (2 praneÅ¡imus), 2017-05-02 (2 praneÅ¡imus), 2017-06-01 (2 praneÅ¡imus), 2017-07-04 (2 praneÅ¡imus), 2017-07-11 (1 praneÅ¡imÄ ), 2017-08-11 (2 praneÅ¡imus), 2017-09-06 (4 praneÅ¡imus), 2017-10-09 (2 praneÅ¡imus, 2017-10-19 (2 praneÅ¡imus), 2017-10-31 (2 praneÅ¡imus), 2017-12-05 (3 praneÅ¡imus), 2017-12-19 (1 praneÅ¡imÄ ), 2018-01-04 (2 praneÅ¡imus), 2018-01-05 (1 praneÅ¡imÄ ), 2018-01-24 (1 praneÅ¡imÄ ), 2018-02-06 (1 praneÅ¡imÄ ), 2018-02-07 (1 praneÅ¡imÄ ) pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM. 3.4.

UAB „B.“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus (pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 2017-07-11) 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vienetų pajamų bendra suma“ deklaravo 2 Eur mažesnę sumÄ ; 19 eilutėje „Pelno (nuostolio) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieÅ¡ apmokestinimÄ â€œ deklaravo 20 460 Eur mažesnę sumÄ ; 43 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos pelno suma po atskaitymo paramai“ deklaravo 20 460 Eur mažesnę sumÄ ; 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 20 460 Eur mažesnę sumÄ ; 64 eilutėje „Mokėtina pelno mokesčio suma“ deklaravo 1 023 Eur mažesnę sumÄ , dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetÄ 1 023 pelno mokesčio.

Metinę pelno mokesčio deklaracijÄ už 2016 metus per elektroninę deklaravimo sistemÄ 2017-07-11 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos . 3.5. Taip A. Ž., siekdamas iÅ¡vengti 7 059 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 19 233,34 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų; 94,13 Eur įmokų į Garantinį fondÄ ; 1 023 Eur pelno mokesčio, iÅ¡ viso 27 409,47 Eur, įrašė į deklaracijas ir kitus nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie UAB „B.“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

4. A. Ž. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui UAB „K.“, naudojamam nusikalstamai, neteisėtai veiklai nuslėpti, tai yra jis žinodamas, kad UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), kaip juridinis asmuo, bus panaudota UAB „B.“ vykdomai nusikalstamai, neteisėtai veiklai nuslėpti, nes į UAB „K.“ bus pervedami pinigai turint tikslÄ juos pasisavinti, jis (A.

Ž.) 2016-11-24 įgijo UAB „K.“ akcijas ir nuo 2016-11-24, paskirdamas save bendrovės direktoriumi, vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai, neteisėtai veiklai nuslėpti – UAB „B.“ pinigų pasisavinimui, o bÅ«tent: 4.1. A. Ž., UAB „B.“ direktorius ir kasininkas, vykdydamas savo parengtÄ nusikalstamÄ veikÄ pasisavinti jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ â€žB.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, 2016 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB „B.

M.“ atstovams prisistatė bendrovės „B.“ atstovu ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ per bendrovės „B. M.“ administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavinėti bendrovės „B.“ teikiamas paslaugas (su nakvyne, maitinimu, pramogomis) poilsio viloje „T. V.“, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2017-07-03 ir poilsio viloje „T.“, adresu (duomenys neskelbtini). Po paslaugų teikimo sutarčių sudarymo su UAB „B. M.“ A. Ž., UAB „B.“ faktinis direktorius, laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2018-01-31, per UAB „B. M.“ administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavė bendrovės „B.“ teikiamas paslaugas, po kurių pardavimo bendrovė „B.

M.“ laikotarpiu 2016-10-14–2017-03-16 į UAB „B.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB (Å¡iuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius), pervedė 56 261,47 Eur sumÄ . 4.2. Toliau A. Ž. vykdydamas savo parengtÄ nusikalstamÄ veikÄ pasisavinti didelės vertės svetimÄ UAB „B.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, nesant juridinio pagrindo, be apskaitos dokumentų iÅ¡ UAB „B.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-12-02 pervedė 2 150 Eur sumÄ Ä¯ UAB „K.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB (Å¡iuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius).

IÅ¡kart po to iÅ¡ UAB „K.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) jis (A. Ž.) 2016-12-02 pervedė 2 100 Eur sumÄ Ä¯ UAB „K.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB (Å¡iuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius), ir laikotarpiu 2016-12-03–2017-03-16 iÅ¡ UAB „B.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 43 770 Eur sumÄ Ä¯ UAB „K.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). A. Ž., į UAB „K.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedęs bendrÄ 45 920 Eur sumÄ , Å¡iuos neteisėtai pervestus pinigus laikotarpiu 2016-12-02–2017-03-16 AB DNB bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei AB SEB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmė grynaisiais 41 140 Eur sumÄ , ir laikotarpiu 2016-12-05–2017-03-07 jis (A.

Ž.) iÅ¡ UAB „K.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 400 Eur sumÄ pervedė juridiniams asmenims už jo, kaip fizinio asmens, įsigytas prekes. A. Ž. neteisėtai iÅ¡ bendrovės „B.“ į bendrovę „K.“ pervestÄ 45 920 Eur sumÄ ir panaudotÄ 45 540 Eur sumÄ Ä¯ UAB „K.“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, į UAB „K.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ , nepateikė ir UAB „B.“ pinigines lėšas pasisavino. 4.3.

Toliau A. Ž. vykdydamas savo parengtÄ nusikalstamÄ veikÄ pasisavinti didelės vertės svetimÄ UAB „B.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, iÅ¡ anksto žinodamas, kad poilsio viloje „T. V.“ ir poilsio viloje „T.“ paslaugas (su nakvyne, maitinimu, pramogomis) teikia bendrovė „B.“, o bendrovė „K.“ yra naudojama nusikalstamai, neteisėtai veiklai nuslėpti – UAB „B.“ pinigų pasisavinimui, 2018-12-12 jis (A. Ž.) su UAB „B. M.“ atstovais sudarė paslaugų teikimo sutartį kaip UAB „K.“ direktorius ir laikotarpiu 2017-12-12–2018-01-31 per UAB „B.

M.“ administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“, pasinaudodamas UAB „K.“ vardu ir rekvizitais, pardavė bendrovės „B.“ teikiamas paslaugas poilsio vilose „T. V.“ bei „T.“. Po paslaugų pardavimo UAB „B. M.“ atstovai laikotarpiu nuo 2017-12-28 iki 2018-01-04 į UAB „K.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žLuminor Bank, AS“ Lietuvos skyriuje, pervedė 5 273 Eur sumÄ , o laikotarpiu nuo 2018-01-17 iki 2018-02-08 į UAB „K.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žCitadele“ banke, pervedė 10 298,48 Eur sumÄ , iÅ¡ viso 15 571,48 Eur sumÄ . 4.4.

A. Ž. toliau iÅ¡ UAB „K.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-12-29 pervedė 1 000 Eur į UAB „B.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios laikotarpiu 2017-12-29–2018-01-05 paėmė grynaisiais bendrÄ 900 Eur sumÄ ; 2017-12-29 pervedė 1 000 Eur į V. R., kuris su UAB „K.“ niekaip nebuvo susijęs, banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); laikotarpiu 2017-12-31–2018-01-04 „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyriaus bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė bendrÄ 3 220 Eur sumÄ . 4.5.

A. Ž. toliau iÅ¡ UAB „K.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2018-01-27–2018-02-24, „Citadele“ banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė bendrÄ 10 040 Eur sumÄ . Neteisėtai pervestus pinigus ir toliau jo panaudotus, A. Ž. į UAB „K.“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, į UAB „K.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ , nepateikė ir UAB „B.“ pinigines lėšas – 15 571,48 Eur sumÄ â€“ pasisavino. 4.6.

Taip A. Ž. vadovavo juridiniam asmeniui UAB „K.“, naudojamam nusikalstamai, neteisėtai veikai nuslėpti – UAB „B.“ pinigų pasisavinimui.

5. R. T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž., pasisavino jam su A. Ž. patikėtÄ ir jo su A. Ž. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, tai yra jis nuo 2013-01-03 bÅ«damas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), įmonė veiklÄ vykdė Palangos m., direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „B.

S.“ faktiniu direktoriumi nuo 2013-01-03 buvusiu A. Ž., kuris darbo santykiais su UAB „B. S.“ niekada nebuvo susijęs, laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-26 iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB DNB (Å¡iuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius) grynaisiais pinigais paėmė 264 000 Eur sumÄ , pinigų į UAB „B. S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, dokumentų, pateisinančių paimtų grynųjų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B.

S.“ veikloje, nepateikė ir taip pasisavino jam su A. Ž. patikėtÄ ir jo su A. Ž. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, o bÅ«tent: 5.1. R. T. L., veikiant bendrininkų grupe su A. Ž., pastarajam (A. Ž.) vykdant savo parengtÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ pasisavinti didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, A. Ž. slepiant savo ryÅ¡ius su bendrove „B. S.“, 2013-01-03 Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, įgijo 100 paprastųjų vardinių nematerialių UAB „B.

S.“ akcijų, po kurių įgijimo, surašęs vienintelio akcininko sprendimÄ Nr. 13/01/02, save (R. T. L.) paskyrė bendrovės „B. S.“ direktoriumi. A. Ž., R. T. L. vardu įgijus UAB „B. S.“ akcijas, R. T. L. paskyrus save UAB „B. S.“ direktoriumi, toliau A. Ž. 2013 metų gruodžio – 2014 metų vasario mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, AB DNB banko skyriuje, organizavo UAB „B. S.“ banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymÄ , UAB „B.

S.“ čekių knygelės ir mokėjimo kortelės iÅ¡davimÄ R. T. L. vardu. R. T. L. gavus UAB „B. S.“ čekių knygelę, mokėjimo kortelę ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavus A. Ž., A. Ž. įgijo teisę valdyti ir disponuoti bendrove „B. S.“, bendrovės vardu atidarytomis banko sÄ skaitomis, čekių knygele ir mokėjimo kortele. Toliau A. Ž. 2013 metų gruodžio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku bendrovės „C.

M. LT“ (Å¡iuo metu bendrovės pavadinimas yra „B. M.“) atstovams prisistatė bendrovės „B. S.“ atstovu bei iÅ¡reiÅ¡kė norÄ per Å¡ios bendrovės administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavinėti bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas (su nakvyne, maitinimu, pramogomis) poilsio viloje „T. V.“, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „C. M. LT“ atstovams sutikus per jų administruojamus interneto portalus parduoti bendrovės „B.

S.“ teikiamas paslaugas, A. Ž., UAB „B. S.“ faktinis direktorius, laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2016-08-23, per interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavė bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas, po kurių pardavimo bendrovė „C. M. LT“ laikotarpiu nuo 2014-05-08 iki 2016-10-07 per 285 kartus į UAB „B. S.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ DNB banke, pervedė 287 692,14 Eur sumÄ . 5.2. Toliau R. T. L., veikiant bendrininkų grupe su UAB „B.

S.“ faktiniu direktoriumi A. Ž., pastarajam vykdant savo parengtÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ pasisavinti didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dalį pinigų paėmė grynaisiais ir, perdavus A. Ž., pasisavino, A. Ž. iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedus į UAB „B. S.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigus paėmus grynaisiais, Å¡iuos pinigus pasisavino, t. y.: 5.3.

R. T. L., iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-03-04–2016-06-23 grynaisiais paėmė 8 400 Eur sumÄ (2014-03-04 panaudodamas čekį Nr. 0199451 paėmė 15 000 Lt (4 344 Eur); 2014-05-02 grynaisiais paėmė 3 300 Lt (956 Eur); 2016-04-30 panaudodamas čekį Nr. 0199454 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-23 grynaisiais paėmė 2 100 Eur), kuriuos, nesant juridinio pagrindo, be pateisinančių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė A. Ž., kurių jis (A.

Ž.) – UAB „B. S.“ faktinis direktorius – į UAB „B. S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino. 5.4. A. Ž. iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2016-04-26– 2016-07-22 grynaisiais paėmė 14 900 Eur sumÄ (2016-04-26 pagal čekį Nr. 0199453 paėmė 2 100 Eur; 2016-05-04 pagal čekį Nr. 0199455 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-14 pagal čekį Nr. 0199456 nuėmė 600 Eur; 2016-07-02 pagal čekį Nr. 0199458 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-08 pagal čekį Nr. 0199459 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-13 pagal čekį Nr. 0199460 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-22 pagal čekį Nr. 0199461 paėmė 4 900 Eur), kurių į UAB „B.

S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino. 5.5. A. Ž. iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedė į banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu 2014-05-08–2016-11-26 iÅ¡ Å¡ios banko sÄ skaitos, DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynais nuėmė 231 896 Eur sumÄ (2014-05-08 – 600 Lt; 2014-05-08 – 4 000 Lt; 2014-05-09 – 4 000 Lt; 2014-05-13 – 940 Lt; 2014-05-14 – 2 500 Lt; 2014-05-20 – 800 Lt; 2014-05-29 – 3 400 Lt; 2014-06-06 – 2 700 Lt; 2014-06-06 – 4 000 Lt; 2014-06-13 – 100 Lt; 2014-06-13 – 2 000 Lt; 2014-06-19 – 2 800 Lt; 2014-06-25 – 4 000 Lt; 2014-06-25 – 4 000 Lt; 2014-06-27 – 1 600 Lt; 2014-07-18 – 2 500 Lt; 2014-07-12 – 2 000 Lt; 2014-07-11 – 2 000 Lt; 2014-07-17 – 1 500 Lt; 2014-07-18 – 2 000 Lt; 2014-07-22 – 2 000 Lt; 2014-07-22 – 3 000 Lt; 2014-07-24 – 2 500 Lt; 2014-08-09 – 500 Lt; 2014-08-20 – 800 Lt; 2014-08-29 – 3 000 Lt; 2014-09-02 – 2 000 Lt; 2014-09-02 – 3 000 Lt; 2014-09-16 – 2 000 Lt; 2014-09-18 – 3 900 Lt; 2014-09-24 – 1 400 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-10-01 – 2 000 Lt; 2014-10-01 – 2 200 Lt; 2014-10-21 – 1 480 Lt; 2014-10-22 – 4 000 Lt; 2014-10-30 – 4 000 Lt; 2014-10-30 – 4 000 Lt; 2014-11-06 – 2 000 Lt; 2014-11-06 – 4 000 Lt; 2014-11-06 – 4 000 Lt; 2014-11-10 – 1 300 Lt; 2014-11-18 – 1 000 Lt; 2014-11-18 – 2 000 Lt; 2014-11-18 – 2 000 Lt; 2014-11-19 – 300 Lt; 2014-11-19 – 4 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 2 000 Lt; 2014-11-20 – 2 000 Lt; 2014-11-30 – 2 500 Lt; 2014-12-01 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 200 Lt; 2014-12-03 – 500 Lt; 2014-12-03 – 1 000 Lt; 2014-12-03 – 1 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-10 – 4 000 Lt; 2014-12-10 – 4 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-19 – 2 000 Lt; 2014-12-19 – 4 000 Lt; 2014-12-21 – 2 000 Lt; 2014-12-29 – 800 Lt; 2014-12-30 – 1 300 Lt; 2014-12-30 – 2 000 Lt; 2014-12-30 – 2 000 Lt (per 2014 metus paėmė 168 120 Lt/48 691 Eur); 2015-01-06 – 870 Eur; 2015-01-09 – 200 Eur; 2015-01-10 – 1 000 Eur; 2015-01-11 – 100 Eur; 2015-01-11 – 900 Eur; 2015-01-13 – 300 Eur; 2015-01-15 – 1 000 Eur; 2015-01-16 – 850 Eur; 2015-01-20 – 520 Eur; 2015-01-23 – 500 Eur; 2015-01-23 – 1 000 Eur; 2015-01-25 – 1 000 Eur; 2015-01-29 – 1 000 Eur; 2015-01-30 – 1 000 Eur; 2015-02-04 – 120 Eur; 2015-02-05 – 400 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-11 – 590 Eur; 2015-02-13 – 500 Eur; 2015-02-14 – 700 Eur; 2015-02-19 – 610 Eur; 2015-02-20 – 190 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 1 000 Eur; 2015-02-26 – 800 Eur; 2015-02-27 – 870 Eur; 2015-03-09 – 500 Eur; 2015-03-12 – 1 000 Eur; 2015-03-12 – 1 000 Eur; 2015-03-15 – 1 000 Eur; 2015-03-16 – 400 Eur; 2015-03-20 – 780 Eur; 2015-03-26 – 500 Eur; 2015-03-27 – 500 Eur; 2015-03-27 – 500 Eur; 2015-03-29 – 800 Eur; 2015-04-02 – 1 000 Eur; 2015-04-04 – 700 Eur; 2015-04-10 – 1 000 Eur; 2015-04-12 – 550 Eur; 2015-04-15 – 100 Eur; 2015-04-16 – 250 Eur; 2015-04-17 – 200 Eur; 2015-04-17 – 400 Eur; 2015-04-19 – 550 Eur; 2015-04-21 – 195 Eur; 2015-04-23 – 400 Eur; 2015-04-24 – 700 Eur; 2015-04-26 – 420 Eur; 2015-04-29 – 350 Eur; 2015-05-01 – 200 Eur; 2015-05-03 – 100 Eur; 2015-05-05 – 200 Eur; 2015-05-06 – 100 Eur; 2015-05-07 – 1 000 Eur; 2015-05-10 – 1 000 Eur; 2015-05-14 – 500 Eur; 2015-05-15 – 500 Eur; 2015-05-15 – 500 Eur; 2015-05-16 – 500 Eur; 2015-05-17 – 400 Eur; 2015-05-19 – 150 Eur; 2015-05-21 – 1 000 Eur; 2015-05-21 – 1 000 Eur; 2015-05-23 – 400 Eur; 2015-05-25 – 140 Eur; 2015-05-28 – 1 000 Eur; 2015-05-28 – 1 000 Eur; 2015-05-30 – 650 Eur; 2015-06-02 – 700 Eur; 2015-06-03 – 100 Eur; 2015-06-11 – 1000 Eur; 2015-06-11 – 1 000 Eur; 2015-06-13 – 500 Eur; 2015-06-15 – 400 Eur; 2015-06-18 – 650 Eur; 2015-06-18 – 1 000 Eur; 2015-06-20 – 200 Eur; 2015-06-22 – 200 Eur; 2015-06-22 – 400 Eur; 2015-06-22 – 400 Eur; 2015-06-26 – 200 Eur; 2015-06-27 – 300 Eur; 2015-06-27 – 1 000 Eur; 2015-06-27 – 1 000 Eur; 2015-07-01 – 500 Eur; 2015-07-01 – 1 000 Eur; 2015-07-02 – 500 Eur; 2015-07-02 – 1 000 Eur; 2015-07-04 – 300 Eur; 2015-07-04 – 1 000 Eur; 2015-07-08 – 200 Eur; 2015-07-10 – 1 000 Eur; 2015-07-11 – 1 000 Eur; 2015-07-14 – 1 000 Eur; 2015-07-16 – 1 000 Eur; 2015-07-17 – 500 Eur; 2015-07-23 – 500 Eur; 2015-07-24 – 500 Eur; 2015-07-26 – 300 Eur; 2015-08-07 – 500 Eur; 2015-08-07 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 500 Eur; 2015-08-11 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 1 000 Eur; 2015-08-13 – 100 Eur; 2015-08-13 – 1 000 Eur; 2015-08-13 – 1 000 Eur; 2015-08-14 – 200 Eur; 2015-08-18 – 500 Eur; 2015-08-18 – 1 000 Eur; 2015-08-22 – 500 Eur; 2015-08-26 – 1 000 Eur; 2015-08-28 – 500 Eur; 2015-08-29 – 700 Eur; 2015-09-03 – 750 Eur; 2015-09-04 – 1 000 Eur; 2015-09-04 – 1 000 Eur; 2015-09-06 – 500 Eur; 2015-09-08 – 500 Eur; 2015-09-09 – 1 000 Eur; 2015-09-10 – 700 Eur; 2015-09-11 – 700 Eur; 2015-09-11 – 700 Eur; 2015-09-12 – 500 Eur; 2015-09-17 – 500 Eur; 2015-09-18 – 500 Eur; 2015-09-18 – 500 Eur; 2015-09-19 – 500 Eur; 2015-09-20 – 750 Eur; 2015-09-23 – 300 Eur; 2015-09-24 – 500 Eur; 2015-09-24 – 500 Eur; 2015-09-24 – 1 000 Eur; 2015-09-26 – 300 Eur; 2015-09-26 – 1 000 Eur; 2015-09-28 – 350 Eur; 2015-09-30 – 700 Eur; 2015-10-01 – 300 Eur; 2015-10-02 – 200 Eur; 2015-10-02 – 400 Eur; 2015-10-02 – 400 Eur; 2015-10-03 – 700 Eur; 2015-10-04 – 350 Eur; 2015-10-08 – 1 000 Eur; 2015-10-09 – 1 000 Eur; 2015-10-10 – 600 Eur; 2015-10-16 – 1 000 Eur; 2015-10-17 – 1 000 Eur; 2015-10-21 – 500 Eur; 2015-10-21 – 1 000 Eur; 2015-10-21 – 1 000 Eur; 2015-10-23 – 1 000 Eur; 2015-10-25 – 500 Eur; 2015-10-28 – 1 000 Eur; 2015-10-29 – 1 000 Eur; 2015-10-30 – 500 Eur; 2015-10-30 – 1 000 Eur; 2015-10-31 – 700 Eur; 2015-11-01 – 100 Eur; 2015-11-03 – 100 Eur; 2015-11-10 – 400 Eur; 2015-11-10 – 1 000 Eur; 2015-11-11 – 200 Eur; 2015-11-12 – 300 Eur; 2015-11-13 – 1 000 Eur; 2015-11-15 – 1 000 Eur; 2015-11-21 – 1 000 Eur; 2015-11-23 – 700 Eur; 2015-12-06 – 400 Eur; 2015-12-10 – 500 Eur; 2015-12-12 – 70 Eur; 2015-12-13 – 1 000 Eur; 2015-12-17 – 1 000 Eur; 2015-12-20 – 350 Eur; 2015-12-22 – 300 Eur; 2015-12-24 – 300 Eur; 2015-12-24 – 500 Eur; 2015-12-26 – 1 000 Eur; 2015-12-27 – 500 Eur; 2015-12-30 – 700 Eur; 2015-12-31 – 200 Eur; 2016-01-05 – 200 Eur; 2016-01-11 – 1 000 Eur; 2016-01-14 – 200 Eur; 2016-01-15 – 1 000 Eur; 2016-01-16 – 700 Eur; 2016-01-19 – 700 Eur; 2016-01-22 – 1000 Eur; 2016-01-28 – 500 Eur; 2016-01-30 – 400 Eur; 2016-02-01 – 1 000 Eur; 2016-02-03 – 700 Eur; 2016-02-05 – 700 Eur; 2016-02-06 – 400 Eur; 2016-02-09 – 700 Eur; 2016-02-10 – 700 Eur; 2016-02-11 – 700 Eur; 2016-02-12 – 1 000 Eur; 2016-02-13 – 700 Eur; 2016-02-13 – 1 000 Eur; 2016-02-15 – 700 Eur; 2016-02-18 – 200 Eur; 2016-02-18 – 700 Eur; 2016-02-18 – 1000 Eur; 2016-02-18 – 1 000 Eur; 2016-03-04 – 700 Eur; 2016-03-05 – 200 Eur; 2016-03-09 – 700 Eur; 2016-03-12 – 500 Eur; 2016-03-19 – 450 Eur; 2016-03-19 – 1 000 Eur; 2016-03-21 – 500 Eur; 2016-03-23 – 500 Eur; 2016-03-25 – 900 Eur; 2016-04-01 – 400 Eur; 2016-04-01 – 1 000 Eur; 2016-04-05 – 100 Eur; 2016-04-07 – 200 Eur; 2016-04-08 – 700 Eur; 2016-04-08 – 700 Eur; 2016-04-10 – 200 Eur; 2016-04-10 – 400 Eur; 2016-04-14 – 210 Eur; 2016-04-15 – 700 Eur; 2016-04-16 – 100 Eur; 2016-04-16 – 300 Eur; 2016-04-19 – 90 Eur; 2016-04-20 – 180 Eur; 2016-04-22 – 700 Eur; 2016-04-23 – 600 Eur; 2016-05-05 – 700 Eur; 2016-05-06 – 300 Eur; 2016-05-10 – 200 Eur; 2016-05-11 – 700 Eur; 2016-05-12 – 1 000 Eur; 2016-05-14 – 700 Eur; 2016-05-15 – 700 Eur; 2016-05-19 – 200 Eur; 2016-05-23 – 700 Eur; 2016-05-26 – 700 Eur; 2016-05-27 – 700 Eur; 2016-06-03 – 700 Eur; 2016-06-05 – 500 Eur; 2016-06-09 – 700 Eur; 2016-06-10 – 700 Eur; 2016-06-12 – 700 Eur; 2016-08-11 – 400 Eur; 2016-08-11 – 700 Eur; 2016-08-11 – 1 000 Eur; 2016-08-12 – 700 Eur; 2016-09-02 – 700 Eur; 2016-09-05 – 500 Eur; 2016-09-06 – 700 Eur; 2016-09-07 – 700 Eur; 2016-09-09 – 700 Eur; 2016-09-10 – 500 Eur; 2016-09-15 – 100 Eur; 2016-09-15 – 1 000 Eur; 2016-09-15 – 1 000 Eur; 2016-09-19 – 500 Eur; 2016-09-19 – 900 Eur; 2016-09-23 – 700 Eur; 2016-09-26 – 400 Eur; 2016-09-29 – 700 Eur; 2016-09-30 – 700 Eur; 2016-10-01 – 700 Eur; 2016-10-08 – 700 Eur; 2016-10-14 – 700 Eur; 2016-10-15 – 600 Eur; 2016-10-21 – 300 Eur; 2016-10-21 – 800 Eur; 2016-10-21 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 100 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 800 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 100 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-10 – 350 Eur; 2016-11-11 – 500 Eur; 2016-11-11 – 1 000 Eur; 2016-11-26 – 700 Eur; 2016-11-26 – 1 000 Eur (per 2015–2016 metus paėmė 183 205 Eur), kurių į UAB „B.

S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino. 5.6. A. Ž., iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-03-04– 2014-03-25 DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė 8 804 Eur (30 400 Lt) sumÄ (2014-03-04 – 4 000 Lt; 2014-03-05 – 2 000 Lt; 2014-03-05 – 4 000 Lt; 2014-03-14 – 2 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt; 2014-03-18 – 2 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt; 2014-03-25 – 400 Lt (iÅ¡ viso 8 804 Eur suma)), kurių į UAB „B.

S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas abudu pasisavino. 5.7. Taip R. T. L., UAB „B. S.“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi A. Ž., laikotarpiu 2014-03-04– 2016-11-26 tyčia pasisavino jam su A. Ž. patikėtÄ ir jo su A.

Ž. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas – 264 000 Eur (8 400 Eur + 14 900 Eur sumÄ + 231 896 Eur + 8 804 Eur sumÄ ) sumÄ .

6. R. T. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ , tai yra jis nuo 2013-01-03 bÅ«damas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini),registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklÄ vykdė Palangos m., direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės vykdomÄ Å«kinę finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, tyčia, siekdamas veikiant bendrininkų grupe su UAB „B.

S.“ faktiniu direktoriumi pasisavinti UAB „B. S.“ pinigines lėšas ir UAB „B. S.“ vardu nemokėti privalomų mokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ , arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ; to paties įstatymo 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“, laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2016-11-28 tyčia neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B.

S.“ buhalterinę apskaitÄ , ir pats į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ tyčia neįtraukė bendrovėje „B. S.“ įvykusių Å«kinių, finansinių operacijų, t. y.: 6.1. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2016-11-28 391 atveju apskaitos dokumentais nepagrindė 264 000 Eur sumos, kuri buvo paimta iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „Luminor Bank“, AB, įneÅ¡imo į UAB „B. S.“ kasÄ bei jų panaudojimo; 6.2. laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-08-31 40 atvejų, apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė įvykusių Å«kinių operacijų: 23 130,39 Eur sumos darbo užmokesčio priskaitymo ir 17 579,24 Eur sumos darbo užmokesčio mokėjimo UAB „B.

S.“ darbuotojams V. T. ir G. B.; 6.3. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 285 atvejais 287 692,14 Eur sumos, kuri buvo pervesta į UAB „B. S.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), gavimo iÅ¡ UAB „B. M.“; 6.4. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 142 atvejais 361 880 Eur sumos gavimo, už parduotus kuponus per UAB „B. M.“ administruojamus interneto portalus; 6.5. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 9 atvejais 12 390 Eur sumos gavimo iÅ¡ UAB „B.“, kuri laikotarpiu 2016-10-14– 2016-11-26 buvo pervesta į UAB „B.

S.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 6.6. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 380 atvejais 240 700,37 Eur sumos grynųjų pinigų nuraÅ¡ymo kortele, kurie laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-28, buvo paimti iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 6.7. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 4 atvejais 8 400,05 Eur sumos, grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo piliečiui R. T. L., kurie laikotarpiu 2014-03-04–2016-06-23 buvo paimti iÅ¡ UAB „B.

S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 6.8. laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 7 atvejais 14 900 Eur sumos, grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo piliečiui A. Ž., kurie laikotarpiu 2016-04-26–2016-07-22, buvo paimti iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 6.9. neiÅ¡saugojo 91 apskaitos dokumento, susijusio su bendrove „B. S.“, ir UAB „B. S.“ banko sÄ skaitų, esančių „Luminor Bank“, AB (buvęs DNB bankas), iÅ¡rašų, t. y.: 6.10. 56 UAB „B.

M.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų bendrovei „B. S.“, kurias UAB „B. S.“ panaudojo laikotarpiu 2014-05-01–2016-09-30, komisinio mokesčio – 74 188,02 Eur sumos mokėjimui pagrįsti; 6.11. 35 darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, kuriuos UAB „B. S.“ panaudojo R. T. L. darbo užmokesčio priskaitymui laikotarpiu 2013-12-09–2016-10-20 iÅ¡ viso 2 711,80 Eur sumai pagrįsti; 6.12. banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „Luminor Bank“, AB (buvęs DNB bankas), iÅ¡rašų laikotarpio 2013-12-09–2017-04-01. 6.13.

Toliau R. T. L., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , žinodamas, kad UAB „B. S.“ laikotarpiu 2014-05-01–2014 m. spalio mėnesį, iÅ¡ vykdomos veiklos gavo 52 068 Eur pajamų, t. y. didesnę kaip 45 000 Eur (155 000 Lt) sumÄ per paskutinius 12 mėnesių, nesivadovavo 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“; 71 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetÄ tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie Å¡alies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas <...> Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti jį PVM mokėtoju“; 71 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti praÅ¡ymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už <...> teikiamas paslaugas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetÄ , jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklÄ Å¡alies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) nevirÅ¡ijo 155 000 litų (galiojo iki 2014-12-31, nuo 2015-01-01 – 45 000 eurų).

PVM turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo virÅ¡yta“, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 2014 m. spalio mėnesį bei vėliau neteikė praÅ¡ymo įregistruoti UAB „B. S.“ pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, bendrovės vardu neteikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600), dėl to laikotarpiu 2014-05-01–2016-08-22 nuo UAB „B. S.“ gautų pajamų – 361 880 Eur sumos, Å¡ios gautos sumos nedeklaravo 2014 m. spalio – 2016 m. rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose ir nepateikdamas PVM deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, nesumokėjo 29 684 Eur sumos pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetÄ . 6.14.

Toliau R. T. L., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , žinodamas, kad UAB „B.“, per 2016 metus iÅ¡ vykdomos veiklos gavo 96 979 EUR pajamų, nesivadovavo 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112: 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas privalo:

5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas“; 51 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Metinė pelno mokesčio <...> deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“; 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Metinė pelno mokesčio <...> deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, ir bendrovės vardu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2016 metus, dėl to nuo UAB „B.

S.“ gautų pajamų – 96 979 Eur sumos – Å¡ios gautos sumos nedeklaravo 2016 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ir nepateikdamas metinės pelno mokesčio deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nesumokėjo 4 849 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetÄ . 6.15. Toliau R. T. L., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-08-31 40 atveju UAB „B. S.“ darbuotojams V. T. ir G. B. buvo priskaitytas darbo užmokestis – 23 130,39 Eur suma, kuris bendrovės „B.

S.“ apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas ir į apskaitÄ nebuvo įtrauktas, nesivadovavo 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“; to paties straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys nuo iÅ¡mokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, iÅ¡mokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, iÅ¡skaičiuotÄ pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetÄ iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo iÅ¡mokų, iÅ¡mokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, iÅ¡skaičiuotas pajamų mokestis turi bÅ«ti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, ir bendrovės vardu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) už 2014 m. lapkričio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn., dėl to nuo UAB „B.

S.“ darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio – 23 130,39 Eur sumos – Å¡ios priskaičiuotos sumos nedeklaravo Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2014 m. lapkričio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn. ir nepateikdamas deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nesumokėjo 3 474 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetÄ . 6.16. Tokiu bÅ«du R. T. L. tyčia pažeidė iÅ¡dėstytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , mokesčių mokėjimÄ , nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių bendros 38 007 Eur sumos ir apgaulingai tvarkė UAB „B.

S.“ buhalterinę apskaitÄ , dėl to laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2017-04-01 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B. S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

7. R. T. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie UAB „B. S.“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, tai yra jis nuo 2013-01-03 bÅ«damas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklÄ vykdė Palangos m., direktoriumi ir kasininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , deklaracijų pateikimÄ bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimÄ , nesivadovavo 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 17 dalies nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymÄ yra nustatyta prievolė mokėti mokestį...<“; to paties straipsnio 20 dalies nuostata, numatančia, kad „Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetÄ ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu“; 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas privalo:

1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...>;

4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; 66 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius<...>“, tyčia, pažeisdamas: 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ apskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, to paties straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 9 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 2002-12-03 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis<...>“; 17 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Asmenys, nurodyti Å¡io straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; 2000-09-12 Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) darbdavių, nurodytų Å¡io įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos“; 3 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“; 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 53 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas.

Pelno mokestis <...> turi bÅ«ti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio Å¡eÅ¡to mėnesio pirmos dienos“, siekdamas UAB „B. S.“ vardu iÅ¡vengti 5 535 Eur pelno mokesčio mokėjimo; 7 165,89 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ ; 2 081,58 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 46,26 Eur įmokų į Garantinį fondÄ , tyčia neorganizavo UAB „B. S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B.

S.“ buhalterinę apskaitÄ , ir pats bendrovės apskaitoje neparodė duomenų apie faktiÅ¡kai įvykusias UAB „B. S.“ Å«kines, finansines operacijas, t. y.: 7.1. Laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-08-31 apskaitos dokumentais nepagrįstÄ darbo užmokesčio priskaitymÄ , iÅ¡ viso 23 130,39 Eur sumÄ bei 17 579,24 Eur sumos iÅ¡mokėjimÄ UAB „B. S.“ darbuotojams: V. T. laikotarpiu 2014 m. lapkričio – 2016 m. rugpjūčio mėnesiais neoficialiai priskaityta 8 656,76 Eur, neoficialiai iÅ¡mokėta 6 579,24 Eur;

G. B. laikotarpiu 2015 m. sausio – 2016 m. birželio mėnesiais neoficialiai priskaityta 1 4473,63 Eur, neoficialiai iÅ¡mokėta 11 000 Eur. 7.2. 2014, 2015 metais gautų pajamų, iÅ¡ viso 110 703 Eur sumos, už suteiktas paslaugas, dėl to praneÅ¡imuose apie apdraustuosius, teikiamuose Valstybinio socialinio draudimo ir fondo valdybai, ir deklaracijose, teikiamose Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, deklaravo neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelnÄ , turtÄ . 7.3. 2014 metų lapkričio – 2016 metų liepos mėnesių 21-ame praneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD), kurie per elektroninę deklaravimo sistemÄ 2014-12-01, 2015-01-05, 2015-02-11, 2015-03-03, 2015-04-01, 2015-05-04, 2015-06-02, 2015-07-01, 2015-08-03, 2015-09-02, 2015-10-01, 2015-11-03, 2015-12-01, 2016-01-04, 2016-02-03, 2016-03-02, 2016-04-04, 2016-05-02, 2016-06-02, 2016-07-01, 2016-08-09 buvo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM, S4 laukelyje „Pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 21 683,02 Eur mažesnę sumÄ ;

S5 laukelyje „Įmokų suma Eur“ deklaravo 8 668,81 Eur mažesnę sumÄ . 7.4. Laikotarpio 2016-06-01–2016-06-30, praneÅ¡imo apie apdraustojo (G. B.) valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (forma 2-SD) nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM ir A11 laukelyje „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ ir P5 eilutėje „IÅ¡ viso praneÅ¡ime pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ nedeklaravo 1 052,64 Eur sumos; A12 laukelyje „įmokų suma Eur“ ir P6 laukelyje „IÅ¡ viso praneÅ¡ime įmokų suma Eur“ nedeklaravo 420,85 Eur sumos. 7.5.

Laikotarpio 2016-08-01 iki 2016-08-31 praneÅ¡imo apie apdraustojo (V. T.) valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (forma 2-SD) nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM ir A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“, ir P5 laukelyje „IÅ¡ viso praneÅ¡ime pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ nedeklaravo 394,73 Eur; A12 laukelyje „įmokų suma Eur“ ir P6 eilutėje „IÅ¡ viso praneÅ¡ime įmokų suma Eur“ nedeklaravo 157,81 Eur.

Dėl neteisingų duomenų praneÅ¡imuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) įraÅ¡ymo ir pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM bei praneÅ¡imų apie apdraustuosius valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (forma 2-SD) nepateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR SADM UAB „B. S.“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 7 165,89 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ , 2 081,58 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei įmokų 46,26 Eur sumos į Garantinį fondÄ . 7.6.

Toliau jis (R. T. L.) 2014 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vienetų pajamų bendra suma“ deklaravo 20 992 Eur (72 481 Lt) mažesnę sumÄ ; 40 eilutėje „Pelnas“ deklaravo 20 992 Eur (72 481 Lt) mažesnę sumÄ ; 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 20 992 Eur (72 481 Lt) mažesnę sumÄ ; 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo 1 049,60 Eur (3 624,05 Lt) mažesnę sumÄ ; 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetÄ â€œ deklaravo 1 049,60 Eur (3 624,05 Lt) mažesnę sumÄ ; 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204): 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų bendra suma“ deklaravo 89 711 Eur mažesnę sumÄ ; 40 laukelyje „Pelnas“ deklaravo 89 711 Eur mažesnę sumÄ ; 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 89 711 Eur mažesnę sumÄ ; 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo 4 485,55 Eur mažesnę sumÄ ; 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetÄ â€œ deklaravo 4 485,55 Eur mažesnę sumÄ , dėl to už 2014–2015 metus UAB „B.

S.“ vardu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 5 535 Eur pelno mokesčio. Metines pelno mokesčio deklaracijas už 2014, 2015 metus per elektroninę deklaravimo sistemÄ 2016-10-27 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 7.7. Taip R. T. L., siekdamas UAB „B. S.“ vardu iÅ¡vengti 7 165,89 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ ; 2 081,58 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 46,26 Eur įmokų į Garantinį fondÄ , 5535 Eur pelno mokesčio, iÅ¡ viso 14 828,73 Eur sumos, įrašė į deklaracijas ir kitus nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie UAB „B.

S.“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

8. R. T. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis, tai yra jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2018-01-04 savo darbo ir gyvenamojoje vietoje, esančioje poilsio viloje „T. V.“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė Å¡audymui tinkamÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ savadarbės gamybos pistoletÄ , pagamintÄ perdarius pramoninės gamybos (Iževsko ginklų gamyklos) dvivamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį Å¡autuvÄ IŽ-58, modelis Nr. (duomenys neskelbtini), lovelio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra skirtas Å¡audyti 16-o kalibro medžiokliniais Å¡oviniais, bei Å¡audymui tinkamus Å¡audmenis – 6 fabrikinės gamybos 16-o kalibro medžioklinius Å¡ovinius, kurie priskiriami B ir C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams ir yra skirti Å¡audyti 16-o kalibro lygiavamzdžiais Å¡autuvais, kol kratos metu Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis rado ir paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos pareigÅ«nai.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 10. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas V. Ančiukaitis praÅ¡o: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir A. Ž. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies (dėl UAB „B.“ turto pasisavinimo) į BK 184 straipsnio 2 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti A. Ž. Å¡velnesnę bausmę;

2) jeigu teismas neras teisinio pagrindo perkvalifikuoti A. Ž. veikÄ pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir A. Ž. skirti Å¡velnesnę bausmę;

3) jeigu teismas neras teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepriklausomai, ar A. Ž. veika bus perkvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, paskirti jam nedidesnę kaip 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas bei iÅ¡ dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . 10.1. Gynėjas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu A. Ž. savo kaltę dėl daugumos inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino, tačiau neigė kartu su R. T.

L. pasisavinęs jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB „B.“ didelės vertės svetimÄ turtÄ . Teisminio nagrinėjimo metu A. Ž. parodė, kad jokios materialinės naudos iÅ¡ Å¡ių nusikalstamų veikų neturėjo ir kad iÅ¡ įmonės veiklos ‑ žmonių apgyvendinimo vieÅ¡butyje „T. V.“ ir „T.“ ‑ gautas pajamas toliau naudodavo Å¡ių vieÅ¡bučių veikloje. Gauti pinigai buvo naudojami pirkti maistui, mokėti darbuotojams atlyginimus, apmokėti patalynės skalbimo paslaugas, sumokėti už vieÅ¡bučiams teikiamas komunalines paslaugas.

Tam A. Ž. naudodavo bankomatuose iÅ¡grynintus įmonės pinigus. Tačiau apygardos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nurodytų nuteistojo A. Ž. parodymų nei patvirtino, nei paneigė. 10.2. Advokatas pažymi, kad byloje yra duomenys, kurie patvirtina, jog piniginės įmonės lėšos nebuvo paverstos A. Ž. turtu. 2018-03-05 raÅ¡tu vieÅ¡butis „A. G.“ pateikė informacijÄ , kad į šį vieÅ¡butį atvykdavo vieÅ¡bučio „T.

V.“ svečiai, kurie pateikdavo kuponus, pagal kuriuos buvo teikiamos SPA paslaugos. Pagal faktinį svečių kuponų kiekį per einamÄ jį mėnesį vieÅ¡bučio „T. V.“ atstovai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais vieÅ¡bučio „A. G.“ registratÅ«ros kasoje. 2018-03-08 raÅ¡tu UAB „A. I.“ pateikė informacijÄ , kad Å¡i bendrovė su vila „T. V.“ ir „T.“ bendradarbiavo 2016-2018 metais. Pastarosios vilos į „A.“ siųsdavo savo klientus SPA paslaugoms, kartais ir maitinimui.

Å ioms viloms atstovavo A. Ž., kuris už paslaugas mėnesio pabaigoje sumokėdavo grynaisiais pinigais. 2016 m. paslaugos buvo suteiktos 299 asmenims už 1 196 Eur; 2017 m. ‑ 631 asmeniui už 2 524 Eur; 2018 m. ‑ 127 asmenims už 508 Eur. 2018-03-08 UAB „Miesto skalbykla“ pateikė informacijÄ , kad vieÅ¡bučiui „T.“ skalbimo paslaugas teikia nuo 2017-10-12, iÅ¡raÅ¡o užsakymo ir pinigų priėmimo kvitus. VieÅ¡bučio „T.“ apmokėta suma — 3 597,66 Eur. 2019-03-30 UAB „Palangos vandenys“ pateikė informacijÄ apie UAB „B.“ vykdytus mokėjimus UAB „Palangos vandenys“. 2019-04-17 raÅ¡tu UAB „Lietuvos dujos tiekimas“ pateikė informacijÄ apie UAB „B.“ vykdytus mokėjimus UAB „Lietuvos dujos tiekimas“. 2019-04-04 UAB „Elektrum Lietuva“ pateikė informacijÄ apie UAB „B.“ vykdytus mokėjimus UAB „Elektrum Lietuva“. 10.3.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. N., S. K., S. Ž., G. B., D. L., I. M., M. B., A. R., A. S., A. A., V. O. B., D. P., K. Å ., E. D., R. S., J. A., V. R., V. T. parodė, kad jie skirtingais laikais dirbo poilsio viloje „T. V.“ ir „T.“ įvairius gyventojų aptarnavimo darbus. Už tai jiems A. Ž. mokėjo atlyginimus tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniais pavedimais į sÄ skaitas. Liudytojas V. R. taip pat parodė, kad A. Ž. jam duodavo grynųjų pinigų nupirkti maisto produktus ir vieÅ¡bučiui „T.“ reikalingas buitines prekes. 10.4.

Gynėjas mano, kad Å¡ios teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės parodo, jog A. Ž. UAB „B.“ turto ‑ piniginių lėšų nepavertė savo turtu. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad A. Ž. bÅ«tų įsigijęs kokį nors kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ . Taigi, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad A. Ž. inkriminuojamas pinigines lėšas jis pasisavino. Byloje nenustatyta A. Ž. tyčia pasisavinti turtÄ , taigi nėra ir visų bÅ«tinų Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Advokato nuomone, A. Ž. veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti kaip svetimo turto iÅ¡vaistymas. 10.5. Gynėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. Ž. nepagrįstai paskyrė griežtÄ laisvė atėmimo bausmę. Advokatas atkreipia dėmesį, kad A. Ž. yra 53 metai, jis anksčiau neteistas, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinės. Paskutinę nusikalstamÄ veikÄ A. Ž. padarė dar 2018 m. sausio 3 d., o skundžiamas nuosprendis buvo priimtas 2021 m. balandžio 15 d., t. y. nuo paskutinės A.

Ž. padarytos nusikalstamos veikos praėjus beveik trims su puse metų. Per tÄ laikÄ A. Ž. nepadarė jokios kitos nusikalstamos veikos. Taigi, A. Ž. pradėjo keisti gyvenimo bÅ«dÄ . Tai rodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti. Todėl Å¡iuo atveju ilgos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra aiÅ¡kiai neteisingas. Gynėjo nuomone, tokia bausmė nepakeistų A. Ž. elgesio, tačiau padarytų žalÄ tiek nuteistojo, tiek jo Å¡eimos gyvenimui. Nors A. Ž. yra iÅ¡situokęs, tačiau iÅ¡laiko savo mažametę dukterį, kurios interesai, pasiuntus A.

Ž. atlikti laisvės atėmimo bausmės, taip pat nukentėtų, nes ji prarastų ne tik iÅ¡laikymÄ , bet ir ryšį su tėvu. Advokatas pažymi, kad byloje yra pateikta pažyma apie A. Ž. sveikatos bÅ«klę, iÅ¡ kurios matyti, jog jį iÅ¡tiko (duomenys neskelbtini), konstatuotas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad tokį asmenį pasiuntus atlikti ilgos laisvės atėmimo bausmės jo sveikatai bÅ«tų padaryta didelė žala dėl laisvės atėmimo vietoje ribotų galimybių gauti kvalifikuotÄ medicininę pagalbÄ . 10.6.

Gynėjas mano, kad aptarti duomenys patvirtina, jog A. Ž. savo elgesį bei požiÅ«rį į nusikalstamas veikas gali pakeisti ir nepasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Advokato nuomone, jeigu apeliacinės instancijos teismas nematytų galimybės A. Ž. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, A. Ž. turėtų bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė laisvės atėmimo bausmė ir taikomas BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytas dalinis laisvės atėmimo bausmės atidėjimas.

Šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kai nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius ir patvirtina nuteistojo dedamas pastangas keistis, turėtų neigiamas pasekmes A. Ž. tolesniam taisymosi procesui.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. L. prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria R. T. L. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, bei Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; 2) jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį, pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . 11.1.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, tuo pažeisdamas BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesivadovavo aktualia teismų praktika, analizuodamas byloje surinktus įrodymus nevertino jų visumos, rėmėsi prielaidomis ir padarė neteisingas bei įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas, ignoravo faktines bylos aplinkybes, teisinančias ir Å¡alinančias apelianto atsakomybę.

Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Be to, apygardos teismas apeliantui paskyrė per griežtÄ bausmę. 11.2. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį rėmėsi 2018 m. spalio 17 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 04/12-2-6-11071 dėl UAB „B. S.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo. Å ios iÅ¡vados pradžioje specialistė nurodė, kad užduotyje atlikti Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ FNTT tyrėjo yra nurodyta, jog poilsio viloje „T. R.“ apgyvendinimo paslaugas teikė kita A.

Ž. per jį valdoma UAB „B. S.“. Tačiau iÅ¡vadÄ pateikusi specialistė į Å¡iÄ nurodytÄ aplinkybę nekreipė dėmesio, savo pateiktose iÅ¡vadose nepagrįstai nustatydama, kad visus teisės aktus pažeidė ne faktinis UAB „B. S.“ vadovas A. Ž., bet jis, kuris realiai dirbo administratoriumi ir tik vykdė visus A. Ž. nurodymus, pats apie įmonės valdymÄ ir buhalterijos tvarkymÄ neturėdamas jokių tam reikiamų žinių. Dėl nurodytų priežasčių Å¡i specialisto iÅ¡vada yra neobjektyvi ir neteisėta, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ , skundžiamame nuosprendyje padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad analogiÅ¡koje situacijoje 2018 m. gruodžio 10 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 04/12-2-8-13569 dėl UAB „B.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo specialistas konstatavo, kad A. Ž. yra faktinis bendrovės vadovas, taip padarydamas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ analogiÅ¡koje situacijoje. 11.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad teisiamajame posėdyje liudytojais apklausus visus UAB „B. S.“ darbuotojus, nei vienas iÅ¡ jų apie jį neatsiliepė kaip apie buvusį bendrovės UAB „B.

S.“ vilos „T. R.“ akcininkÄ ir direktorių. PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas skundžiamame nuosprendyje, visi liudytojai nurodė, kad faktinis Å¡ios bendrovės vadovas buvo A. Ž., kuris ir priiminėjo visus sprendimus dėl UAB „B. S.“ valdymo, t. y. priimdavo į pareigas darbuotojus, nustatydavo atlyginimo dydį, mokėdavo jiems grynais pinigais sutartÄ atlyginimÄ bei spręsdavo kitus svarbius bendrovės UAB „B. S.“ klausimus. Tuo tarpu jis buvo tik administratoriumi, samdomu A.

Ž. darbuotoju, kuriam buvo mokamas mėnesinis atlyginimas, o jo dydį taip pat nustatydavo A. Ž. Liudytojai P. A., D. R., G. L. ir kiti teisiamajame posėdyje patvirtino, kad dėl visų UAB „B. S.“ komercinių reikalų jie bendravo su A. Ž., kuris kaip bendrovės vadovas dalyvavo komerciniuose susitikimuose, pasiraÅ¡ydavo sudarant ar nutraukiant sutartis, nors oficialiai ant sutarčių bÅ«davo nurodyta jo pavardė. 11.4. Apelianto nuomone, tai neabejotinai įrodo, kad bÅ«tent A. Ž. buvo faktiniu UAB „B. S.“ vadovu, o jis tik vykdydavo jo nurodymus ir nesuprato įstatymų jam, kaip įmonės vadovui, keliamų reikalavimų tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitÄ ir laiku teikti teisingas įmonės deklaracijas atitinkamoms valstybės institucijoms.

Tai privalėjo daryti faktinis įmonės vadovas A. Ž. Apeliantas mano, kad tokie teisme duoti liudytojų parodymai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas dėl jam pateiktų kaltinimų pagrįstumo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje (49 lape) ir padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad A. Ž. buvo UAB „B. S.“ faktinis direktorius, tačiau toliau nuosprendyje teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ignoravo ir ja nesivadovavo, nepagrįstai konstatuodamas jam pateiktų kaltinimų pagrįstumÄ , jam bÅ«nant UAB „B.

S.“ direktoriumi. 11.5. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad A. Ž., bÅ«damas UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi, veikdamas bendrininku grupe su UAB „B. S.“ juo, kaip direktoriumi, tyčia pasisavino didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ ‑ pinigines lėšas – 264 000 Eur sumÄ .

PrieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra neabejotinų duomenų, kad jis padarė šį jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Jau aptartų liudytojų parodymais yra neginčijamai nustatyta, kad UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi buvo A. Ž., o jis buvo tik samdomas darbuotojas – „V. T. R.“ administratorius. IÅ¡ minėtų liudytojų parodymų, banko „Luminor“ pateiktų UAB „B. S.“ čekių matyti, kad ne jis, o A. Ž. paimdavo pinigus iÅ¡ UAB „B.

S.“ banko sÄ skaitos. IÅ¡ banko pateiktų nuotraukų matyti, kad bÅ«tent A. Ž. iÅ¡ bankomatų Kauno, Klaipėdos ir Palangos miestuose iÅ¡imdavo grynuosius pinigus iÅ¡ UAB „B. S.“ sÄ skaitos. Nors byloje nustatyta, kad jis yra čekių knygele paėmęs iÅ¡ sÄ skaitos 8 400 Eur grynųjų pinigų, tačiau Å¡iuos pinigus jis atidavė A. Ž. Byloje taip pat yra pakankamai duomenų (raÅ¡tai iÅ¡ vieÅ¡bučio „A. G.“, UAB „A. I.“ valdomos vilos „A.“, UAB „B.

M.“, UAB „Miesto skalbykla“, UAB „Palangos vandenys“, UAB „Lietuvos dujos“, UAB „Elektrum Lietuva“ Palangos miesto skyriaus), kurie patvirtino, kad A. Ž. už UAB „B. S.“ klientus bei įmonės einamus mokesčius atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. 11.6. Apeliantas nurodo, kad pastaroji aplinkybė, jog faktinis UAB „B. S.“ direktorius A. Ž. mokėdavo visus įmonės mokesčius ir atsiskaitydavo su kitomis bendrovėmis, nesukėlė jam įtarimo, todėl apeliantas būtent jam ir atidavė nuo UAB „B.

S.“ sÄ skaitos nuimtus grynuosius pinigus (8 400 Eur), neabejodamas, kad iÅ¡ Å¡itų piniginių lėšų bus atsiskaitoma su UAB „B. S.“ kreditoriais. Apeliantas pažymi, kad apygardos teismas netyrė ir nenustatė jo bendrininkavimo su A. Ž. požymių, BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių, taip pat, kaip konkrečiai jis panaudojo tariamai pasisavintÄ bendrovės turtÄ . Apeliantas mano, kad byloje nėra surinkta ir iÅ¡tirta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis neteisėtai užvaldė bendrovės UAB „B. S.“ pinigines lėšas ir neatlygintinai pavertė jas asmeniniu turtu, tuo padarydamas UAB „B. S.“ turtinę žalÄ . 11.7.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jis padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apelianto nuomone, vien faktas, kad Å¡aunamasis ginklas buvo rastas patalpoje, kurioje jis miegojo naktį iÅ¡ 2018 m. sausio 3 d., nepatvirtina, jog Å¡aunamasis ginklas priklauso bÅ«tentjam. Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina jo parodymus, kad jis „Vilos T. R.“ antro aukÅ¡to salėje (kratos protokole ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai įvardino kaip kambariu, kuriame gyvena R. T.

L.) miegodavo, kuomet dirbdavo Palangoje. Apeliantas Palangoje dirbdavo kas savaitę, o nedarbo savaitę grįždavo į namus Kaune, kur slaugydavo savo sergančiÄ motinÄ , kuriai nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. yra iÅ¡duota specialiojo nuolatinės priežiÅ«ros pagalbos poreikio nustatymo pažyma, nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Apelianto vertinimu, tai paneigia teismo iÅ¡vadas, kad jis patalpoje gyvendavo nuolat. 11.8. Apeliantas pažymi, kad salės, kurioje miegodavo, vienus raktus tarėjo jis, kiti raktai visada bÅ«davo registratÅ«roje.

Jam nebÅ«nant Palangoje, į minėtÄ salę bÅ«davo įleidžiami poilsiautojai. Minėtoje patalpoje yra daug senų nenaudojamų daiktų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad savadarbio pistoleto, kuris kratos metu buvo surastas po senais nenaudojamais daiktais, jis niekada nematė ir nelaikė rankose bei nežinojo, kad jis ten yra. GinklÄ galėjo palikti bet kas iÅ¡ buvusių minėtoje patalpoje, netyčia pamirÅ¡us jį ar iÅ¡ piktos valios. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių neabejotinų duomenų, kad minėtas Å¡aunamasis ginklas priklauso bÅ«tent jam.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, Å¡iuos duomenis, kurie patvirtina jo pozicijÄ ir jo kaltės požymių nebuvimÄ , visiÅ¡kai ignoravo, jų netyrė ir skundžiamajame nuosprendyje apie juos nepasisakė bei jų nevertino, tuo padarydamas BKP 20 straipsnio 5 dalies pažeidimÄ . 11.9. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Apeliantas pažymi, kad jis nėra teistas, yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau tik 2016 metais, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Å¡iuo metu registruotas užimtumo tarnyboje.

Apeliantas gyvena kartu su savo motina, kuria rÅ«pinasi nuo 2012 m. rugsėjo 5 d, jai yra iÅ¡duoda specialiojo nuolatinės priežiÅ«ros pagalbos poreikio nustatymo pažyma, nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Kitų artimų asmenų nėra likę. Kartais, kai jis dirbdavo Palangoje, jam už atitinkamÄ atlygį padėdavo kaimynai. Pasak apeliantÄ , jį pasiuntus atlikti laisvės atėmimo bausmės, jis negalėtų rÅ«pintis savo motina, taip pat neturėtų pinigų sumokėti kaimynams už jos priežiÅ«rÄ . 11.10.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė, jog teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metu ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus). Å is tarpinis baudžiamasis įstatymas, kaip Å¡velninantis kaltininko teisinę padėtį, gali bÅ«ti taikytinas ir nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Apelianto teigimu, jis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus bausmės vykdymui atidėti ‑ nėra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , o subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų. Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju bÅ«tų tikslinga atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , taip jam sudarant galimybę realiai atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ ir nenutraukiant jo socialinių ryÅ¡ių.

Apeliantas mano, kad tokiu būdu būtų įgyvendintas proporcingumo principas.

12. Teisiamojo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 13. Nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato V. Ančiukaičio ir nuteistojo R. T. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

14. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistojo R. T. L. ir nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato V. Ančiukaičio apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai A. Ž. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (du nusikaltimai), 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, tačiau iÅ¡ dalies netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumÄ , tarpusavio sÄ sajas ir nepagrįstai R.

T. L. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo Å¡i 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir R. T. L. atžvilgiu Å¡ioje dalyje priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir, kad nepadaryta veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje (BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalys, 329 straipsnio 1 punktas).

Taip pat nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir neteisingai paskirtų bausmių (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktai). Dėl nuteistojo R. T. L. apeliacinio skundo Dėl nuteistojo R. T. L. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 15. Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. ir R. T. L. nuteisti bendrininkų grupe pasisavinę UAB „B. S.“ jiems patikėtÄ ir jų žinioje esantį didelės vertės turtÄ .

A. Ž. nuteistas kaip UAB „B. S.“ faktinis, o R. T. L. ‑ kaip formalus Å¡ios bendrovės direktorius.

16. Nuteistasis R. T. L. ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl jo pripažinimo UAB „B. S.“ vadovu, o tuo pačiu ir BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, teisingumo. Apelianto nuomone bÅ«tent A. Ž. buvo faktiniu UAB „B. S.“ vadovu, kuris priiminėjo visus sprendimus dėl UAB „B. S.“ valdymo. Tuo tarpu jis (R. T. L.) realiai buvo tik poilsio vilos „T. R.“ administratorius, samdomas A. Ž. darbuotojas, kuriam buvo mokamas mėnesinis atlyginimas, jis tik vykdė visus A. Ž. nurodymus.

17. Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinimas naudoja tokias sÄ vokas, kaip „faktinis direktorius“ ir „formalus direktorius“, priskirdamas nuteistiesiems tam tikrus vaidmenis. Tokie nuteistų asmenų vaidmens bendrovėje įvardijimai lyg ir reiÅ¡kia, kad vienas yra realus (faktinis) direktorius, iÅ¡ tikrųjų valdęs bendrovę, tačiau įstatymuose nustatyta tvarka neįformintas kaip toks, o kitas buvo formalus direktorius, kuris buvo įformintas tokiais, tačiau direktoriaus funkcijų neatliko ir bendrovės nevaldė, o vykdė realaus direktoriaus nurodymus. ProkuratÅ«ros nuomone, kuriÄ palaikė pirmosios instancijos teismas, apkaltinti ir nubausti reikia tiek realų, tiek formalų direktorių. Taip dėl turto pasisavinimo veikiant UAB „B. S.“ vardu prokuratÅ«ra kaltino ir pirmosios instancijos teismas nuteisė A. Ž. kaip faktinį Å¡ios bendrovės vadovÄ , o R. T. L. kaip direktorių, ir jie veikė bendrininkų grupe.

18. Baudžiamajai teisei yra žinomi atvejai, kuomet tam tikrų nusikaltimų padarymui juos darantys asmenys panaudoja bendroves, nes kitaip nusikaltimo schema gali bÅ«ti neįgyvendinama, o turto pasisavinimas yra viena iÅ¡ tokių nusikalstamų veikų. Tokiais atvejais darantys nusikaltimÄ ir siekiantys įgyti turtÄ asmenys įkalba arba už žadamÄ atlygį susitaria, kad bendrovės akcininku ir (ar) direktoriumi taps su bendrovės valdymu ir veikla nesusijęs asmuo, jo vardas ir pavardė bus įraÅ¡yti bendrovės dokumentuose kaip direktoriaus, tai bus įregistruota vieÅ¡uose registruose, jis pasiraÅ¡ys bendrovės veiklos dokumentus, jis iÅ¡grynins pinigus, tačiau realiai jis nepriiminės su bendrovės veikla susijusių sprendimų, jos kasdienės veiklos neorganizuos, nevystys ir ja nesirÅ«pins, sutarčių nesudarinės. Toks asmuo gali bÅ«ti pavadintas formaliu vadovu.

Visus su bendrovės veikla susijusius sprendimus priiminės nusikalstamÄ veikÄ sukÅ«ręs asmuo, tačiau jis pats nebus minimas bendrovės veiklos dokumentuose, grynųjų pinigų neiÅ¡iminės, nes visi Å¡ie veiksmai palieka pėdsakus, pagal kuriuos galima nustatyti tikrÄ jį veiksmus atlikusį asmenį ir jo veiksmų apimtį, bei jį patraukti atsakomybėn. Toks asmuo gali bÅ«ti pavadintas realiu vadovu. Tokiais atvejais kyla subjekto – realaus ir formalaus vadovų – atsakomybės, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymo ir jų turinio, taip pat benrininkavimo klausimai.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina aptarti, ar turi bÅ«ti traukiamas atsakomybėn formalus vadovas, jeigu jis neturi sÄ lygų ir galimybių vykdyti savo kaip bendrovės direktoriaus funkcijas (jei iÅ¡ tiesų tokių sÄ lygų neturi), ypač jei jis nesuvokia kitų asmenų nusikalstamų ketinimų, arba kodėl turi atsakyti realus vadovas, nors jis bendrovės dokumentuose neminimas, jis nėra registruotas registrų centre kaip bendrovės vadovas. Bendrovės vadovu nebÅ«tinai yra tas, kuris save tokiu laiko, kaip ir gali bÅ«ti tas, kuris savęs tokiu nelaiko.

Viskas priklauso nuo to, koks turinys įdedamas į direktoriaus pareigas ir kokius veiksmus asmuo atliko, ar jie atitinka direktoriaus pareigų turinį.

19. Vadovo paskyrimo tvarkÄ , jo įgaliojimų apimtį ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnis. ABÄ® 37 straipsnio 3, 4 ir 6 dalys nustato formaliuosius vadovo požymius: bendrovės vadovÄ renka <...> visuotinis akcininkų susirinkimas <...>. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo iÅ¡rinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip; su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasiraÅ¡o <...> visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo; apie bendrovės vadovo iÅ¡rinkimÄ , atÅ¡aukimÄ , taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimÄ kitais pagrindais, bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo praneÅ¡ti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Formalieji vadovo požymiai apibÅ«dina jį per paskyrimo, darbo sutarties sudarymo ir įregistravimo vieÅ¡ame registre veiksmus. Materialieji uždarosios akcinės bendrovės vadovo požymiai yra nustatyti ABÄ® 37 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, 10 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius ir 12 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ .

Materialieji vadovo požymiai apibÅ«dina jį per jo veiklos vadovaujant bendrovei, vystant jos veiklÄ , įgyvendinant tikslus, užsiimant jos kasdiene veikla, veiksmus. 19.1. Baudžiamasis kodeksas nenurodo uždarosios akcinės bendrovės vadovo (direktoriaus) požymių. Uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus požymiai yra nustatyti ABĮ 37 straipsnyje ir tai yra civilinės teisės nagrinėjimo dalykas. Lietuvos teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra Å¡iai bylai reikÅ¡mingų iÅ¡aiÅ¡kinimų apie asmens pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu sÄ lygas.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali bÅ«ti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetencijÄ priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas). De facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, bÅ«dingus Å¡iai pozicijai.

BÅ«tent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovÄ skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktÄ ). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas);

2) vadovavimas yra nuolatinio pobÅ«džio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus bÅ«dingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasiraÅ¡ymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). 19.2. Dėl formalaus ir faktinio vadovų atsakomybės yra pasisakyta ir teismų praktikoje baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, e3K-3-324-915/2017; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017).

Juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje formuoja nuostatÄ , kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, joje numatyta atsakomybė tik už padarytus pavojingus veiksmus.

20. Å ioje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjami nusikaltimai, kuriuos gali padaryti specialiųjų požymių turintys subjektai: pasisavinti turtÄ gali tas, kam tas turtas buvo patikėtas ar buvęs jo žinioje, apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ gali tas, kas privalo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ar jÄ tvarkyti, o neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikti gali tas, kas privalo pildyti ir valstybės įgaliotai institucijai pateikti deklaracijÄ . Tokios pareigos kyla iÅ¡ teisės aktų arba užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu ir dažniausiai jos yra priskiriamos bendrovės vadovui (direktoriui).

21. Nagrinėjamojoje byloje pagal VÄ® Registrų centro 2017-10-30 iÅ¡plėstinį iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Juridinių asmenų registro, R. T. L. inrimijuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2013-12-09 iki 2016-10-20, buvo UAB „B. S.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi (t. 18, b. l. 48‑51). Pagal 2018-07-03 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VRM CIS duomenų bazės „Sodra ir jos darbuotojai“ nuo 2013-12-09 iki 2016-10-20 UAB „B. S.“ buvo įdarbintas vienintelis darbuotojas R. T. L. (t. 18, b. l. 52), t. y., A. Ž. oficialiai nebuvo įdarbintas UAB „B. S.“. Taigi, R. T. L. atitinka formalųjį Å¡ios bendrovės vadovo kriterijų.

22. Nuteistasis R. T. L. viso proceso metu (taip pat ir apeliacinės instancijos teisme) teigė, kad jis buvo UAB „B. S.“ statytinis direktorius, tačiau realiai dirbo administratoriumi viloje „T. R.“, kuri priklausė UAB „B. S.“, jis tik pasitikdavo, užregistruodavo ir palydėdavo svečius, jokių sprendimų nepriiminėjo, jokių finansinių operacijų nevykdė. Jis nežinojo bendrovės apyvartos, kiek ji uždirba pinigų. Jam per mėnesį buvo mokamas apie 800 eurų atlyginimas.

Kaip paaiÅ¡kino R. T. L., tikrasis įmonės vadovas buvo A. Ž., kuris turėjo įmonės bankines korteles, iÅ¡imdavo iÅ¡ įmonės sÄ skaitos grynuosius pinigus, mokėdavo atlyginimus. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. T. L. dar buvo nurodęs, kad UAB „B. S.“ surado A. Ž., jis susitarė dėl įmonės kainos ir sumokėjo už įmonės akcijas, jis buvo tik formalus įmonės akcininkas ir direktorius, viskam realiai vadovavo A. Ž., kuris pasiÅ«lė jam administratoriaus darbÄ viloje „T.

R.“, mokėdavo jam atlyginimÄ už administratoriaus darbÄ . A. Ž. nuomojo vilos „T. R.“ patalpas, pastarasis buvo už viskÄ atsakingas, už visÄ vilos „T. R.“ veiklÄ , vadovavo įmonei ir tvarkė visus reikalus, susijusius su vila „T. R.“, sudarinėjo sutartis, derino kainas, surasdavo darbuotojus ir su jais sutardavo jų atlyginimus, taip pat mokėdavo atlyginimus. R. T. L. dar kartÄ patvirtino, kad A. Ž. turėjo įmonės dokumentus, banko korteles ir generatorių, tvarkė UAB „B.

S.“ banko sÄ skaitas, nuimdavo pinigus, pirkdavo maistÄ ir mokėdavo atlyginimus grynaisiais pinigais, kartais duodavo grynuosius pinigus ir jam tam, kad jis sumokėtų atlyginimus. Nuteistojo R. T. L. parodymus iÅ¡ esmės patvirtino ir nuteistasis A. Ž. Pastarasis apeliacinės instancijos teismui paaiÅ¡kino, kad R. T. L. buvo vilos „T. R.“ administratorius ir nieko nedarė kaip direktorius. Pirmosios instancijos teisme A. Ž. parodė, kad R. T. L. prižiÅ«rėjo vilÄ â€žT. R.“, tačiau įmonei nevadovavo, kad jis (A.

Ž.) mokėjo už UAB „B. S.“ akcijas, tvarkė visus reikalus su „B. M.“, nuspręsdavo, kokius atlyginimus mokėti darbuotojams, paprastai buvo mokama grynaisiais pinigais, kartais pavedimais į banko sÄ skaitÄ , kartais jis grynus pinigus palikdavo R. T. L., kad pastarasis sumokėtų darbuotojams atlyginimus.

23. Šioje byloje svarbūs įrodymai, padedantys objektyviai įvertinti kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus ir vaidmenį bendrovės veikloje, o tuo pačiu materialiuosius bendrovės vadovo požymius, yra poilsio vilos „T. R.“, priklausančios UAB „B. S.“, darbuotojų parodymai. Liudytojai G. B., A. A., D. P., E. D., R. S., V. T. paliudijo, kad R. T. L. buvo tik poilsio vilos „T. R.“ administratorius, jokių sprendimų nepriiminėjo, viskam vadovavo A. Ž., kuris spręsdavo visus darbinius klausimus, priiminėjo ir atleisdavo darbuotojus, mokėjo atlyginimus (t. 3, b. l. 116-117; t. 4, b. l. 21-22, 46, 64-66, 68-70; t. 21, b. l. 12-13, 150, 180; t. 22, b. l. 29, 30-31).

Taipogi ir liudytojas D. R., UAB „B. M.“ darbuotojas, parodė, kad UAB „B. S.“ atstovai kreipėsi į UAB „B. M.“ dėl apgyvendinimo paslaugų pardavimo per „B. M.“ administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ jų valdomoje apgyvendinimo įstaigoje „T. R.“, esančioje Palangoje, kad jis daugiausiai (apie 80 proc. atvejų) kontaktavo su UAB „B. S.“ atstovu A. Ž., su juo derino apgyvendinimo paslaugų pardavimo detales, o tik išskirtiniais atvejais, labai retai, kai A.

Ž. buvo iÅ¡važiavęs ar dėl kažkokių kitų priežasčių negalėjo atsakyti į jo žinutes ar skambučius, bendravo su R. (R. T. L.), su kuriuo spręsdavo pardavimo klausimus apgyvendinimo įstaigoje. Pasak šį liudytojÄ , A. Ž. inicijavo apgyvendinimo paslaugų „T. R.“ pardavimÄ per UAB „B. M.“ administruojamus interneto portalus, visus komercinius klausimus, t. y. už kiek apgyvendinimo paslaugos turi bÅ«ti parduotos, kas į jas įeina, kitaip tariant, apgyvendinimo paketÄ , derino su A.

Ž. (t. 4, b. l. 42; t. 22, b. l. 30). Taip pat svarbÅ«s yra ir raÅ¡ytiniai įrodymai, o bÅ«tent A. Ž. ir R. T. L. byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, iÅ¡ kurių matyti, kad A. Ž. aiÅ¡kiai duoda nurodymus R. T. L. dėl pinigų nuvežimo į PalangÄ , dalyje pokalbių A. Ž. kalbasi ir su kitais asmenimis ir rÅ«pinasi UAB „B. S.“ reikalais. mini, kad jis yra susijęs su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir kt. (t. 4, b. l. 185–191); R. T. L. pateikti elektroniniai laiÅ¡kai (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių matyti, kad susiraÅ¡inėjimÄ iÅ¡ Å¡io elektroninio paÅ¡to adreso su UAB „B.

M.“ atstovais atliko A. Ž., kuris ir sukÅ«rė šį paÅ¡to adresÄ (t. 18, b. l. 161–192; t. 19, b. l. 1–13). Å ie liudytojų parodymai yra objektyvÅ«s ir nepriklauso nuo jų subjektyvaus supratimo, vertinimo ir gynybos strategijos, o minėti telefoniniai pokalbiai ir susiraÅ¡inėjimai elektroniniais laiÅ¡kais yra tokie, kokie jie realiai vyko tarp pokalbių ir susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais dalyvių.

24. Å ie įrodymai labai akivaizdžiai rodo, kad UAB „B. S.” vadovavo tik A. Ž., kuris faktiÅ¡kai organizavo įmonės veiklÄ ir jÄ valdė, sprendė visus klausimus ir priiminėjo galutinius sprendimus, susijusius su įmonės veikla, finansais, tame tarpe ir su UAB „B. S.“ turtu, t. y. iÅ¡ esmės disponavo UAB „B. S.“ turtu, turėjo visus įmonės dokumentus ir prisijungimÄ prie įmonės banko sÄ skaitų, o R. T. L. buvo formalus įmonės direktorius, kuris realiai dirbo vilos „T. R.“ administratoriumi ir vykdė A. Ž. nurodymus, pasiraÅ¡inėjo jam pateiktus dokumentus. Vertinant iÅ¡tirtus įrodymus teisėjų kolegija daro vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad vien tik A. Ž. atitinka bendrovės vadovo požymius ir buvo faktinis bendrovės vadovas, o R. T. L. vaidmuo visgi vertintinas tik kaip formalaus direktoriaus.

25. R. T. L., kaip UAB „B. S.“ direktorius (formalus) nuteistas pasisavinęs su Å¡ios bendrovės faktiniu dirktorium A. Ž. jo su A. Ž. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas ‑ laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-26 iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitų grynaisiais pinigais paėmė 264 000 Eur sumÄ , pinigų į UAB „B. S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, dokumentų, pateisinančių paimtų grynųjų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė.

26. Anot nuteistojo R. T. L., nors jis yra čekių knygele paėmęs iÅ¡ sÄ skaitos 8 400 Eur grynųjų pinigų, tačiau Å¡iuos pinigus jis atidavė A. Ž., kuris paprastai grynindavo pinigus iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos ir jais apmokėdavo įvairius mokesčius ir kreditorių sÄ skaitas. Taip pat apeliantas nurodo, kad pastaroji aplinkybė, jog faktinis UAB „B. S.“ direktorius A. Ž. mokėdavo visus įmonės mokesčius ir atsiskaitydavo su kitomis bendrovėmis, nesukėlė jam įtarimo, todėl jis bÅ«tent A. Ž. ir atidavė iÅ¡ UAB „B. S.“ sÄ skaitos nuimtus grynuosius pinigus (8 400 Eur), neabejodamas, kad iÅ¡ Å¡ių piniginių lėšų bus atsiskaitoma su UAB „B. S.“ kreditoriais.

27. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ arba jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ . Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui.

Turto pasisavinimo neatlygintinumas reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ ar turtinę teisę paverčia savo turtu, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiÅ¡kiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu.

Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. UAB vadovo ir net vienintelio akcininko veiksmai netinkamai disponuojant įmonės turtu tam tikromis aplinkybėmis gali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Ši nuostata pagrįsta UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisiniu statusu ir nuostata, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių, taip pat ir vienintelio akcijų savininko, turto.

Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Å iuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai yra pasisavinamas.

Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ , kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu (padovanojimas, pardavimas ir pan.) Å¡ios veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtÄ ar žinioje esantį turtÄ ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas Å¡io turto ar turtinės teisės neteks, ir nori Å¡ių padarinių.

Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

28. R. T. L. neigė pasisavinęs bendrovės lėšas ir teigė, kad per kelis kartus paėmė tik 8 400 eurų iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos, dėl to iÅ¡rašė čekius ir juos perdavė A. Ž. Kaip paaiÅ¡kino R. T. L., dėl kitų, kaltinime nurodytų, bendrovės pinigų iÅ¡gryninimo jis nieko nežinojo, nes jis bendrovės pinigų neiÅ¡iminėjo ir nežinojo, kad jie yra iÅ¡imami. Pasak nuteistÄ jį, jis su A. Ž. nesikalbėjo dėl iÅ¡imamų pinigų, dėl jų panaudojimo, taip pat nežinojo iÅ¡imamų (gryninamų) pinigų skaičiaus, o žinojo, kad iÅ¡ iÅ¡grynintų pinigų yra mokami atlyginimai, perkamas maistas.

Jis dėl iÅ¡laidų sprendimų nepriminėjo, ir nurodymų dėl jų niekam neduodavo. Tokius reikalus spręsdavo A. Ž., kuris su juo jų neaptarinėjo. Jam teko kelis kartus pirkti maistÄ , per savaitę iÅ¡leisdavo apie 1,5 tÅ«kst. litų, A. Ž. maistÄ pirkdavo ir Kaune. Kaip paaiÅ¡kino R. T. L., jam niekas nepateikdavo dokumentų už perkamÄ maistÄ . Skalbiniai ir maistas buvo tiesiogiai susiję su jo darbu, žinojo, už tai buvo mokama grynaisiais pinigais. Skalbyklai už paslaugas ir „A.

G.“ už baseinÄ buvo mokama grynaisiais pinigais, mokėjimÄ patvirtinančių dokumentų nėra. Tuo tarpu dujų, elektros ir vandens paslaugas tvarkė A. Ž. Jis asmeniÅ¡kai neprašė A. Ž. pateisinamųjų dokumentų už maistÄ ir kitas paslaugas. Jis negali atsakyti, kodėl nėra pateisinančių dokumentų dėl grynųjų pinigų mokėjimo už paslaugas (t. 23, b. l. 148–149). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus nuteistasis R. T. L. davė ir pirmosios instancijos teisme.

29. Nuteistasis A. Ž. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad dažniausiai įmonės pinigus grynino jis (A. Ž.), R. T. L. nieko nežinojo apie gryninamus pinigus, nes už tuos pinigus paprastai buvo perkamas maistas, jis pats turguje pirkdavo maistÄ . Jis paprašė R. T. L. „nuimti“ (iÅ¡gryninti) 8 400 eurų. Tuomet jis paaiÅ¡kino R. T. L., kad Å¡ie pinigai reikalingi įmonės veiklai, t. y. pirkti maistÄ , mokėti už pirtis. Nuteistasis A. Ž. negalėjo atsakyti, ar buvo iÅ¡raÅ¡yti apskaitos dokumentai dėl pinigų, kuriuos iÅ¡grynino R. T.

L. ir paaiÅ¡kino, kad kai jis pats iÅ¡grynindavo pinigus, kartais iÅ¡raÅ¡ydavo apskaitos dokumentus, kartais ne. R. T. L., kaip įmonės direktorius, iÅ¡ jo nereikalavo jokių dokumentų (t. 23, b. l. 150). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus nuteistasis A. Ž. davė ir pirmosios instancijos teisme, kuomet paaiÅ¡kino, kad 90 proc. apgyvendinimo paslaugų parduodavo per „B. M.“ portalÄ , pinigus gaudavo pavedimais, kad jis daugiausiai „B. M.“ pervestus pinigus nuimdavo bankomatuose, jais buvo iÅ¡mokami atlyginimai darbuotojams, už juos pirko maistÄ â€žSanitex“ ir turguose, jais buvo mokama už komunalines ir kitas paslaugas, t. y. pinigai buvo naudojami įmonės veikloje, jis sau pinigų nepasilikdavo; vieÅ¡butyje buvo laikomos nedidelės pinigų sumos (keli Å¡imtai), Å¡ie pinigai buvo naudojami veikloje, t. y. mokėdavo už skalbyklas, maistÄ .

Pasak A. Ž., kai R. T. L. banke gavo prisijungimÄ prie sÄ skaitų, generatorių, tai juos iÅ¡ karto atidavė jam. Gal kelis kartus R. T. L. buvo iÅ¡gryninęs įmonės pinigus, tačiau juos jam atiduodavo arba mokėdavo atlyginimus darbuotojams (t. 22, b. l. 117‑120).

30. Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad R. T. L. laikotarpiu 2014-03-04–2016-06-23 iÅ¡ visos jam inkriminuotos 264 000 Eur sumos pats asmeniÅ¡kai per keturis kartus paėmė iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos grynaisiais iÅ¡ viso 8 400 Eur sumÄ , t. y. 2014-03-04 panaudodamas čekį Nr. 0199451 paėmė 15 000 Lt (4 344 Eur); 2014-05-02 grynaisiais paėmė 3 300 Lt (956 Eur); 2016-04-30 panaudodamas čekį Nr. 0199454 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-23 grynaisiais paėmė 2 100 Eur). Visas kitas inkriminuotas pinigų sumas (iÅ¡ viso 255 600 Eur) paėmė pats asmeniÅ¡kai nuteistasis A. Ž.

31. Nuteistasis R. T. L. neginčija, kad iÅ¡grynino 8 400 Eur pinigų sumÄ , tačiau neigia jÄ pasisavinęs, nurodo, kad jÄ atidavė A. Ž. Tai iÅ¡ esmės patvirtino ir nuteistasis A. Ž.

32. IÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo ir bylos duomenų matyti, kad R. T. L. minėtÄ sumÄ paėmė per pakankamai ilgÄ laikotarpį, t. y. 2 metus 3 mėnesius ir 19 dienų, ir per 4 kartus (2014 metais ‑ du kartus, 2016 metais – du kartus) ir Å¡i suma, palyginus su jam ir A. Ž. inkriminuojama suma – 264 000 eurų, sudaro sÄ lyginai nedidelę dalį – iÅ¡ viso tik 8 400 eurų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis R. T. L. Å¡iuos bendrovės pinigus bÅ«tų pasisavinęs, t. y. neteisėtai, neatlygintinai, įmonės pinigus pavertęs savo turtu. PrieÅ¡ingai, pačiame kaltinime nurodyta, kad nuteistasis R. T. L. pinigus perdavė A. Ž. Å iÄ aplinkybę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patvirtino ir nuteistieji R. T. L. ir A. Ž.

33. A. Ž. ir R. T. L. kaltinami nusikalstamai veikę bendrininkų grupe. Iš jiems inkriminuoto nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, kaltinimo matyti, kad A. Ž. nusikalstama veika pasireiškė 255 600 eurų išgryninimu ir pasisavinimu, o R. T. L. – 8 400 eurų.

34. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rūšies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė.

Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiÅ¡kai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog bÅ«tų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iÅ¡ esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo – konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktÄ .

35. Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).

36. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

37. Kaip matyti iÅ¡ R. T. L. parodymų, jis viso proceso metu nuosekliai neigė veikęs bendrininkų grupe su A. Ž. ir teigė nieko nežinojęs apie A. Ž. iÅ¡iminėjamus pinigus iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos, dėl jų gryninimo ir panaudojimo su A. Ž. neaptarinėjo, dėl to sprendimų jokių nepriiminėjo, tik žinojo, kad iÅ¡ iÅ¡grynintų pinigų yra mokami atlyginimai, mokama už paslaugas ir perkamas maistas.

38. Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi aukščiau paminėtus duomenis, R. T. L. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad R. T. L. žinojo, kad jo iÅ¡gryninti pinigai bus pasisavinti, panaudoti netenkinant įmonės poreikių, o kitiems tikslams. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ A. Ž. parodymų matyti, kad jis, praÅ¡ydamas R. T. L. iÅ¡gryninti įmonės pinigus (8 400 eurų), nurodė jam, kad pinigai reikalingi įmonės veiklai (pirkti maistÄ , sumokėti už pirtis).

Taip pat byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad R. T. L. žinojo (suprato), kad A. Ž. grynina įmonės pinigus ir juos naudoja ne įmonės poreikiams tenkinti, t. y. kad žinojo (suprato), jog A. Ž. savinasi įmonės turtÄ , daro įmonei žalÄ . Byloje apklausti liudytojai G. B., A. A., D. P., E. D., R. S., V. T., poilsio vilos „T. R.“ darbuotojai, parodė, kad A. Ž. jiems atlyginimus mokėjo grynaisiais pinigais, kartais tai darė R. T. L. (t. 4, b. l. 21–22, 46, 64‑66, 68 –70; t. 21, b. l. 150; t. 22, b. l. 29–31).

Taip pat iÅ¡ bylos raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad A. Ž. su vila „T. R.“ (UAB „B. S.“) paslaugas teikiančiomis įmonėmis ‑ kreditoriais (vieÅ¡bučiu „A. G. A.“ už SPA paslaugas (baseinÄ ir pirtis), UAB „A. I.“ už viloje „A.“ suteiktas SPA paslaugas (baseinÄ ir pirtis) bei maitinimÄ )) atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais (t. 6, b. l. 184, 186–189). Tai patvirtino ir patys nuteistieji R. T. L. ir A. Ž., papildomai nurodydami, kad už grynuosius pinigus jie pirko ir maistÄ .

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad R. T. L. turėjo pagrindÄ manyti, kad įmonės pinigai yra naudojami įmonės interesais, tenkinant jos poreikius. Byloje nepaneigti R. T. L. viso proceso metu duoti nuoseklÅ«s parodymai, kad jis neveikė bendrininkų grupėje su A. Ž. ir nepasisavino įmonės pinigų.

39. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma. BPK normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje.

Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo (visos nepaÅ¡alintos abejonės vertinamos kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o ne prieÅ¡ jį. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015).

Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014).

40. Byloje esantys duomenys dėl R. T. L. kaltės yra nepakankami ir keliantys abejonių, be to, yra grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, t. y. duomenimis, kuriais remiantis galima buvo tik manyti, kad R. T. L. galėjo padaryti jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nors tai daryti įstatyme draudžiama (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Kilusių abejonių dėl R. T. L. įmonės pinigų pasisavinimo ir nusikalstamo veikimo kartu su A. Ž., nepavyko paÅ¡alinti ir apeliacinės instancijos teisme, atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Atsižvelgiant į tai, visos abejonės, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Byloje nesurinkus pakankamo kiekio duomenų, kurie patvirtintų R. T. L. pasisavinus UAB „B. S.“ turtÄ ir bendrininkavus su A. Ž., teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis R. T. L. nedalyvavo darant šį nusikaltimÄ , todėl jis iÅ¡teisinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (BPK 329 straipsnio 1 dalis).

41. Nagrinėjamu atveju R. T. L. išteisinus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B. S.“ turto pasisavinimo), šioje dalyje keičiamas A. Ž. kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B. S.“ turto pasisavinimo), pašalinant aplinkybę, kad A. Ž. veikė bendrininkų grupėje su R. T. L., nurodant, kad R. T. L. nesuvokė A. Ž. nusikalstamų veiksmų pobūdžio.

42. Byloje nustatyta, kad:

43. A. Ž., veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio nesuvokusį asmenį R. T. L., pasisavino jam su R. T. L. patikėtÄ ir jo su R. T. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, tai yra A. Ž. nuo 2013-01-03, bÅ«damas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklÄ vykdė Palangos m., faktiniu direktoriumi, nors darbo santykiais su UAB „B. S.“ niekada nebuvo susijęs, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio nesuvokusį asmenį – UAB „B.

S.“ direktorių R. T. L., laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-26 iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB DNB (Å¡iuo metu banko pavadinimas yra „Luminor Bank, AS“ Lietuvos skyrius) grynaisiais pinigais paėmė 264 000 Eur sumÄ , pinigų į UAB „B. S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, dokumentų, pateisinančių paimtų grynųjų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė ir taip pasisavino jam su R. T. L. patikėtÄ ir jo su R. T. L.

žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, o bÅ«tent: 43.1. A. Ž., vykdydamas savo parengtÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ pasisavinti didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio nesuvokusį asmenį R. T. L., siekdamas nuslėpti savo ryÅ¡ius su bendrove „B. S.“, 2013-01-03 Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, R. T. L. vardu įgijo 100 paprastųjų vardinių nematerialių UAB „B.

S.“ akcijų, po kurių įgijimo R. T. L. suraÅ¡ius vienintelio akcininko sprendimÄ Nr. 13/01/02, R. T. L. buvo paskirtas bendrovės „B. S.“ direktoriumi. A. Ž., R. T. L. vardu įgijus UAB „B. S.“ akcijas, R. T. L. paskyrus save UAB „B. S.“ direktoriumi, toliau jis (A. Ž.) 2013 metų gruodžio – 2014 metų vasario mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, AB DNB banko skyriuje, organizavo UAB „B. S.“ banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymÄ , UAB „B.

S.“ čekių knygelės ir mokėjimo kortelės iÅ¡davimÄ R. T. L. vardu. R. T. L. gavus UAB „B. S.“ čekių knygelę, mokėjimo kortelę ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavus A. Ž., jis (A. Ž.) įgijo teisę valdyti ir disponuoti bendrove „B. S.“, bendrovės vardu atidarytomis banko sÄ skaitomis, čekių knygele ir mokėjimo kortele. Toliau A. Ž. 2013 metų gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bendrovės „C.

M. LT“ (Å¡iuo metu bendrovės pavadinimas yra „B. M.“) atstovams prisistatė bendrovės „B. S.“ atstovu bei iÅ¡reiÅ¡kė norÄ per Å¡ios bendrovės administruojamus interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavinėti bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas (su nakvyne, maitinimu, pramogomis) poilsio viloje „T. V.“, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „C. M. LT“ atstovams sutikus per jų administruojamus interneto portalus parduoti bendrovės „B.

S.“ teikiamas paslaugas, A. Ž., UAB „B. S.“ faktinis direktorius, laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2016-08-23 per interneto portalus „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ pardavė bendrovės „B. S.“ teikiamas paslaugas, po kurių pardavimo bendrovė „C. M. LT“ laikotarpiu nuo 2014-05-08 iki 2016-10-07 per 285 kartus į UAB „B. S.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ DNB banke, pervedė 287 692,14 Eur sumÄ . 43.2. Toliau A. Ž., vykdydamas savo parengtÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ pasisavinti didelės vertės svetimÄ UAB „B.

S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio nesuvokusį asmenį R. T. L., iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dalį pinigų paėmė grynaisiais ir pasisavino, bei pačiam (A. Ž.) iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedus į UAB „B. S.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jis (A. Ž.) pinigus paėmė grynaisiais ir pasisavino, t. y.: 43.3. R. T.

L., nesuvokęs A. Ž. nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-03-04–2016-06-23 grynaisiais paėmė 8 400 Eur sumÄ (2014-03-04 panaudodamas čekį Nr. 0199451 paėmė 15 000 Lt (4 344 Eur); 2014-05-02 grynaisiais paėmė 3 300 Lt (956 Eur); 2016-04-30 panaudodamas čekį Nr. 0199454 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-23 grynaisiais paėmė 2 100 Eur), kuriuos, nesant juridinio pagrindo, be pateisinančių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė A.

Ž., kurių jis (A. Ž.), UAB „B. S.“ faktinis direktorius, į UAB „B. S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, nepateikė, ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas A. Ž. pasisavino; 43.4. A. Ž. iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2016-04-26– 2016-07-22 grynaisiais paėmė 14 900 Eur sumÄ (2016-04-26 pagal čekį Nr. 0199453 paėmė 2 100 Eur; 2016-05-04 pagal čekį Nr. 0199455 paėmė 1 000 Eur; 2016-06-14 pagal čekį Nr. 0199456 paėmė 600 Eur; 2016-07-02 pagal čekį Nr. 0199458 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-08 pagal čekį Nr. 0199459 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-13 pagal čekį Nr. 0199460 paėmė 2 100 Eur; 2016-07-22 pagal čekį Nr. 0199461 paėmė 4 900 Eur), kurių į UAB „B.

S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė, ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas A. Ž. pasisavino; 43.5. A. Ž. iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedė į banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu 2014-05-08–2016-11-26 iÅ¡ Å¡ios banko sÄ skaitos DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė 231 896 Eur sumÄ (2014-05-08 – 600 Lt; 2014-05-08 – 4 000 Lt; 2014-05-09 – 4 000 Lt; 2014-05-13 – 940 Lt; 2014-05-14 – 2 500 Lt; 2014-05-20 – 800 Lt; 2014-05-29 – 3 400 Lt; 2014-06-06 – 2 700 Lt; 2014-06-06 – 4 000 Lt; 2014-06-13 – 100 Lt; 2014-06-13 – 2 000 Lt; 2014-06-19 – 2 800 Lt; 2014-06-25 – 4 000 Lt; 2014-06-25 – 4 000 Lt; 2014-06-27 – 1 600 Lt; 2014-07-18 – 2 500 Lt; 2014-07-12 – 2 000 Lt; 2014-07-11 – 2 000 Lt; 2014-07-17 – 1 500 Lt; 2014-07-18 – 2 000 Lt; 2014-07-22 – 2 000 Lt; 2014-07-22 – 3 000 Lt; 2014-07-24 – 2 500 Lt; 2014-08-09 – 500 Lt; 2014-08-20 – 800 Lt; 2014-08-29 – 3 000 Lt; 2014-09-02 – 2 000 Lt; 2014-09-02 – 3 000 Lt; 2014-09-16 – 2 000 Lt; 2014-09-18 – 3 900 Lt; 2014-09-24 – 1 400 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-09-24 – 2 000 Lt; 2014-10-01 – 2 000 Lt; 2014-10-01 – 2 200 Lt; 2014-10-21 – 1 480 Lt; 2014-10-22 – 4 000 Lt; 2014-10-30 – 4 000 Lt; 2014-10-30 – 4 000 Lt; 2014-11-06 – 2 000 Lt; 2014-11-06 – 4 000 Lt; 2014-11-06 – 4 000 Lt; 2014-11-10 – 1 300 Lt; 2014-11-18 – 1 000 Lt; 2014-11-18 – 2 000 Lt; 2014-11-18 – 2 000 Lt; 2014-11-19 – 300 Lt; 2014-11-19 – 4 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 1 000 Lt; 2014-11-20 – 2 000 Lt; 2014-11-20 – 2 000 Lt; 2014-11-30 – 2 500 Lt; 2014-12-01 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 200 Lt; 2014-12-03 – 500 Lt; 2014-12-03 – 1 000 Lt; 2014-12-03 – 1 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-03 – 2 000 Lt; 2014-12-10 – 4 000 Lt; 2014-12-10 – 4 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-17 – 2 000 Lt; 2014-12-19 – 2 000 Lt; 2014-12-19 – 4 000 Lt; 2014-12-21 – 2 000 Lt; 2014-12-29 – 800 Lt; 2014-12-30 – 1 300 Lt; 2014-12-30 – 2 000 Lt; 2014-12-30 – 2 000 Lt (per 2014 metus paėmė 168 120 Lt/48 691 Eur); 2015-01-06 – 870 Eur; 2015-01-09 – 200 Eur; 2015-01-10 – 1 000 Eur; 2015-01-11 – 100 Eur; 2015-01-11 – 900 Eur; 2015-01-13 – 300 Eur; 2015-01-15 – 1 000 Eur; 2015-01-16 – 850 Eur; 2015-01-20 – 520 Eur; 2015-01-23 – 500 Eur; 2015-01-23 – 1 000 Eur; 2015-01-25 – 1 000 Eur; 2015-01-29 – 1 000 Eur; 2015-01-30 – 1 000 Eur; 2015-02-04 – 120 Eur; 2015-02-05 – 400 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-05 – 500 Eur; 2015-02-11 – 590 Eur; 2015-02-13 – 500 Eur; 2015-02-14 – 700 Eur; 2015-02-19 – 610 Eur; 2015-02-20 – 190 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 400 Eur; 2015-02-20 – 1 000 Eur; 2015-02-26 – 800 Eur; 2015-02-27 – 870 Eur; 2015-03-09 – 500 Eur; 2015-03-12 – 1000 Eur; 2015-03-12 – 1 000 Eur; 2015-03-15 – 1 000 Eur; 2015-03-16 – 400 Eur; 2015-03-20 – 780 Eur; 2015-03-26 – 500 Eur; 2015-03-27 – 500 Eur; 2015-03-27 – 500 Eur; 2015-03-29 – 800 Eur; 2015-04-02 – 1 000 Eur; 2015-04-04 – 700 Eur; 2015-04-10 – 1 000 Eur; 2015-04-12 – 550 Eur; 2015-04-15 – 100 Eur; 2015-04-16 – 250 Eur; 2015-04-17 – 200 Eur; 2015-04-17 – 400 Eur; 2015-04-19 – 550 Eur; 2015-04-21 – 195 Eur; 2015-04-23 – 400 Eur; 2015-04-24 – 700 Eur; 2015-04-26 – 420 Eur; 2015-04-29 – 350 Eur; 2015-05-01 – 200 Eur; 2015-05-03 – 100 Eur; 2015-05-05 – 200 Eur; 2015-05-06 – 100 Eur; 2015-05-07 – 1 000 Eur; 2015-05-10 – 1 000 Eur; 2015-05-14 – 500 Eur; 2015-05-15 – 500 Eur; 2015-05-15 – 500 Eur; 2015-05-16 – 500 Eur; 2015-05-17 – 400 Eur; 2015-05-19 – 150 Eur; 2015-05-21 – 1 000 Eur; 2015-05-21 – 1 000 Eur; 2015-05-23 – 400 Eur; 2015-05-25 – 140 Eur; 2015-05-28 – 1 000 Eur; 2015-05-28 – 1 000 Eur; 2015-05-30 – 650 Eur; 2015-06-02 – 700 Eur; 2015-06-03 – 100 Eur; 2015-06-11 – 1 000 Eur; 2015-06-11 – 1 000 Eur; 2015-06-13 – 500 Eur; 2015-06-15 – 400 Eur; 2015-06-18 – 650 Eur; 2015-06-18 – 1 000 Eur; 2015-06-20 – 200 Eur; 2015-06-22 – 200 Eur; 2015-06-22 – 400 Eur; 2015-06-22 – 400 Eur; 2015-06-26 – 200 Eur; 2015-06-27 – 300 Eur; 2015-06-27 – 1 000 Eur; 2015-06-27 – 1 000 Eur; 2015-07-01 – 500 Eur; 2015-07-01 – 1 000 Eur; 2015-07-02 – 500 Eur; 2015-07-02 – 1 000 Eur; 2015-07-04 – 300 Eur; 2015-07-04 – 1 000 Eur; 2015-07-08 – 200 Eur; 2015-07-10 – 1 000 Eur; 2015-07-11 – 1 000 Eur; 2015-07-14 – 1 000 Eur; 2015-07-16 – 1 000 Eur; 2015-07-17 – 500 Eur; 2015-07-23 – 500 Eur; 2015-07-24 – 500 Eur; 2015-07-26 – 300 Eur; 2015-08-07 – 500 Eur; 2015-08-07 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 500 Eur; 2015-08-11 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 1 000 Eur; 2015-08-13 – 100 Eur; 2015-08-13 – 1 000 Eur; 2015-08-13 – 1 000 Eur; 2015-08-14 – 200 Eur; 2015-08-18 – 500 Eur; 2015-08-18 – 1 000 Eur; 2015-08-22 – 500 Eur; 2015-08-26 – 1 000 Eur; 2015-08-28 – 500 Eur; 2015-08-29 – 700 Eur; 2015-09-03 – 750 Eur; 2015-09-04 – 1 000 Eur; 2015-09-04 – 1 000 Eur; 2015-09-06 – 500 Eur; 2015-09-08 – 500 Eur; 2015-09-09 – 1 000 Eur; 2015-09-10 – 700 Eur; 2015-09-11 – 700 Eur; 2015-09-11 – 700 Eur; 2015-09-12 – 500 Eur; 2015-09-17 – 500 Eur; 2015-09-18 – 500 Eur; 2015-09-18 – 500 Eur; 2015-09-19 – 500 Eur; 2015-09-20 – 750 Eur; 2015-09-23 – 300 Eur; 2015-09-24 – 500 Eur; 2015-09-24 – 500 Eur; 2015-09-24 – 1 000 Eur; 2015-09-26 – 300 Eur; 2015-09-26 – 1 000 Eur; 2015-09-28 – 350 Eur; 2015-09-30 – 700 Eur; 2015-10-01 – 300 Eur; 2015-10-02 – 200 Eur; 2015-10-02 – 400 Eur; 2015-10-02 – 400 Eur; 2015-10-03 – 700 Eur; 2015-10-04 – 350 Eur; 2015-10-08 – 1 000 Eur; 2015-10-09 – 1 000 Eur; 2015-10-10 – 600 Eur; 2015-10-16 – 1 000 Eur; 2015-10-17 – 1 000 Eur; 2015-10-21 – 500 Eur; 2015-10-21 – 1 000 Eur; 2015-10-21 – 1 000 Eur; 2015-10-23 – 1 000 Eur; 2015-10-25 – 500 Eur; 2015-10-28 – 1 000 Eur; 2015-10-29 – 1 000 Eur; 2015-10-30 – 500 Eur; 2015-10-30 – 1 000 Eur; 2015-10-31 – 700 Eur; 2015-11-01 – 100 Eur; 2015-11-03 – 100 Eur; 2015-11-10 – 400 Eur; 2015-11-10 – 1 000 Eur; 2015-11-11 – 200 Eur; 2015-11-12 – 300 Eur; 2015-11-13 – 1 000 Eur; 2015-11-15 – 1 000 Eur; 2015-11-21 – 1 000 Eur; 2015-11-23 – 700 Eur; 2015-12-06 – 400 Eur; 2015-12-10 – 500 Eur; 2015-12-12 – 70 Eur; 2015-12-13 – 1 000 Eur; 2015-12-17 – 1 000 Eur; 2015-12-20 – 350 Eur; 2015-12-22 – 300 Eur; 2015-12-24 – 300 Eur; 2015-12-24 – 500 Eur; 2015-12-26 – 1 000 Eur; 2015-12-27 – 500 Eur; 2015-12-30 – 700 Eur; 2015-12-31 – 200 Eur; 2016-01-05 – 200 Eur; 2016-01-11 – 1 000 Eur; 2016-01-14 – 200 Eur; 2016-01-15 – 1 000 Eur; 2016-01-16 – 700 Eur; 2016-01-19 – 700 Eur; 2016-01-22 – 1 000 Eur; 2016-01-28 – 500 Eur; 2016-01-30 – 400 Eur; 2016-02-01 – 1 000 Eur; 2016-02-03 – 700 Eur; 2016-02-05 – 700 Eur; 2016-02-06 – 400 Eur; 2016-02-09 – 700 Eur; 2016-02-10 – 700 Eur; 2016-02-11 – 700 Eur; 2016-02-12 – 1000 Eur; 2016-02-13 – 700 Eur; 2016-02-13 – 1000 Eur; 2016-02-15 – 700 Eur; 2016-02-18 – 200 Eur; 2016-02-18 – 700 Eur; 2016-02-18 – 1000 Eur; 2016-02-18 – 1 000 Eur; 2016-03-04 – 700 Eur; 2016-03-05 – 200 Eur; 2016-03-09 – 700 Eur; 2016-03-12 – 500 Eur; 2016-03-19 – 450 Eur; 2016-03-19 – 1 000 Eur; 2016-03-21 – 500 Eur; 2016-03-23 – 500 Eur; 2016-03-25 – 900 Eur; 2016-04-01 – 400 Eur; 2016-04-01 – 1000 Eur; 2016-04-05 – 100 Eur; 2016-04-07 – 200 Eur; 2016-04-08 – 700 Eur; 2016-04-08 – 700 Eur; 2016-04-10 – 200 Eur; 2016-04-10 – 400 Eur; 2016-04-14 – 210 Eur; 2016-04-15 – 700 Eur; 2016-04-16 – 100 Eur; 2016-04-16 – 300 Eur; 2016-04-19 – 90 Eur; 2016-04-20 – 180 Eur; 2016-04-22 – 700 Eur; 2016-04-23 – 600 Eur; 2016-05-05 – 700 Eur; 2016-05-06 – 300 Eur; 2016-05-10 – 200 Eur; 2016-05-11 – 700 Eur; 2016-05-12 – 1000 Eur; 2016-05-14 – 700 Eur; 2016-05-15 – 700 Eur; 2016-05-19 – 200 Eur; 2016-05-23 – 700 Eur; 2016-05-26 – 700 Eur; 2016-05-27 – 700 Eur; 2016-06-03 – 700 Eur; 2016-06-05 – 500 Eur; 2016-06-09 – 700 Eur; 2016-06-10 – 700 Eur; 2016-06-12 – 700 Eur; 2016-08-11 – 400 Eur; 2016-08-11 – 700 Eur; 2016-08-11 – 1 000 Eur; 2016-08-12 – 700 Eur; 2016-09-02 – 700 Eur; 2016-09-05 – 500 Eur; 2016-09-06 – 700 Eur; 2016-09-07 – 700 Eur; 2016-09-09 – 700 Eur; 2016-09-10 – 500 Eur; 2016-09-15 – 100 Eur; 2016-09-15 – 1 000 Eur; 2016-09-15 – 1 000 Eur; 2016-09-19 – 500 Eur; 2016-09-19 – 900 Eur; 2016-09-23 – 700 Eur; 2016-09-26 – 400 Eur; 2016-09-29 – 700 Eur; 2016-09-30 – 700 Eur; 2016-10-01 – 700 Eur; 2016-10-08 – 700 Eur; 2016-10-14 – 700 Eur; 2016-10-15 – 600 Eur; 2016-10-21 – 300 Eur; 2016-10-21 – 800 Eur; 2016-10-21 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 100 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-10-27 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 800 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-03 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 100 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-08 – 1 000 Eur; 2016-11-10 – 350 Eur; 2016-11-11 – 500 Eur; 2016-11-11 – 1 000 Eur; 2016-11-26 – 700 Eur; 2016-11-26 – 1 000 Eur (per 2015–2016 metus paėmė 183 205 Eur), kurių į UAB „B.

S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas A. Ž. pasisavino; 43.6. A. Ž., iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2014-03-04– 2014-03-25 DNB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grynaisiais paėmė 8 804 Eur (30 400 Lt) sumÄ (2014-03-04 – 4 000 Lt; 2014-03-05 – 2 000 Lt; 2014-03-05 – 4 000 Lt; 2014-03-14 – 2 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt; 2014-03-18 – 2 000 Lt, 4 000 Lt ir 4 000 Lt; 2014-03-25 – 400 Lt (iÅ¡ viso 8 804 Eur suma)), kurių į UAB „B.

S.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, apskaitos dokumentų, pateisinančių paimtų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B. S.“ veikloje, UAB „B. S.“ direktoriui R. T. L. nepateikė ir UAB „B. S.“ pinigines lėšas A. Ž. pasisavino. 43.7. Taip A. Ž., UAB „B. S.“ faktinis direktorius, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio nesuvokusį UAB „B. S.“ direktorių R. T. L., laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-26 tyčia pasisavino jam su R. T.

L. patikėtÄ ir jo su R. T. L. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „B. S.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas – 264 000 Eur (8 400 Eur + 14 900 Eur sumÄ + 231 896 Eur + 8 804 Eur sumÄ ) sumÄ . Dėl R. T. L. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 44. Nuteistasis R. T. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o jį iÅ¡teisinti ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis realiai dirbo tik samdomu darbuotoju ‑ poilsio vilos administratoriumi ir tik vykdė visus A. Ž. nurodymus, neturėjo jokių žinių apie įmonės buhalterijos tvarkymÄ , nesuprato įstatymų jam, kaip įmonės vadovui, keliamų reikalavimų tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitÄ ir laiku teikti teisingas įmonės deklaracijas atitinkamoms valstybės institucijoms.

Anot nuteistojo R. T. L., tai privalėjo daryti faktinis įmonės vadovas A. Ž.

45. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (redakcija galiojusi iki 2022-05-01 (2021-11-23 įstatymas Nr. XIV-692)). Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairÅ«s veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti Å«kines operacijas ir įvykius, taip gaunant informacijÄ , reikalingÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, fiksavimas buhalterinės apskaitos dokumentuose neobjektyvių, tikrovės neatitinkančių duomenų ir pan.).

BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros pagal asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu.

Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali bÅ«ti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sÄ moningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės. Tačiau bÅ«tina nustatyti kaltės formÄ , t. y. kad veika padaryta tyčia.

46. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , arba įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (redakcija galiojusi iki 2022-05-01 (2021-11-23 įstatymas Nr. XIV-692)).

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitÄ , vykdymas, pavyzdžiui, kai nesuraÅ¡omi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai suraÅ¡omi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris Å¡iems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo.

47. Sisteminis, gramatinis, loginis BK 222 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir BK 223 straipsnio (Aplaidus apskaitos tvarkymas) nuostatų (nusikaltimų sudėčių požymių) aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad BK 222 straipsnyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tyčia, tuo tarpu BK 223 straipsnyje numatyti nusikaltimai gali bÅ«ti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, tačiau kitos Å¡iame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali bÅ«ti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo.

48. Kasacinio teismo praktikoje teismams yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitÄ asmuo, nesusijęs su Å«kio subjektu darbo santykiais, atsako už nusikaltimus, kuriuos siekė padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ , o Å«kio subjekto vadovas Å¡iuo atveju atsako tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Jeigu minėtas asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitÄ susitaręs su Å«kio subjekto vadovu, abu atsako pagal BK 222 straipsnį. Tokiu atveju kito asmens veika kvalifikuojama kaip padėjėjo (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2010).

49. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, bet ir teismo iniciatyva, be to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų ir tvarkos.

50. Skundžiamu nuosprendžiu R. T. L. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nuteistajam R. T. L. ir jo gynėjui, taip pat kitiems proceso dalyviams buvo iÅ¡ anksto praneÅ¡ta apie galimÄ R. T. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimÄ Ä¯ lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas), apeliacinės instancijos teismas užtikrino teisę žinoti kaltinimÄ bei suteikė nuteistajam ir jo gynėjui laikÄ pasirengti gynybai, padarydamas byloje pertraukÄ (t. 23, b. l. 151) (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 2, 3 dalys).

51. R. T. L. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ , tai yra jis bÅ«damas UAB „B. S.“ direktorius, tyčia, siekdamas veikiant bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi pasisavinti UAB „B. S.“ pinigines lėšas ir UAB „B. S.“ vardu nemokėti privalomų mokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2016-11-28 tyčia neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B.

S.“ buhalterinę apskaitÄ , ir pats į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ tyčia neįtraukė bendrovėje „B. S.“ įvykusių Å«kinių, finansinių operacijų, t. y. apskaitos dokumentais nepagrindė kaltinime nurodytų piniginių lėšų įneÅ¡imo į įmonės kasÄ bei jų panaudojimo, apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė įvykusių Å«kinių operacijų, apskaitos registruose neužregistravo kaltinime nurodytų pinigų sumų gavimo, grynųjų pinigų nuraÅ¡ymo kortele, kurie buvo paimti iÅ¡ UAB „B.

S.“ banko sÄ skaitos, grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo R. T. L., A. Ž., kurie buvo paimti iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos; taip pat neiÅ¡saugojo apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų); nepateikė PVM deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, nesumokėjo 29 684 Eur sumos pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetÄ ; nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nesumokėjo 4 849 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetÄ ; nedeklaravo Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2014 m. lapkričio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn. ir nepateikė deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nesumokėjo 3 474 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetÄ .

Tokiu bÅ«du R. T. L. tyčia pažeidė iÅ¡dėstytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , mokesčių mokėjimÄ , nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių bendros 38 007 Eur sumos ir apgaulingai tvarkė UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ , dėl to laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2017-04-01 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B. S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

52. Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „B. S.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ buvo nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Dėl padarytų pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „B. S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2017-04-01 (t. 16, b. l. 144‑170). Å ie duomenys patvirtina esant BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius.

53. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neskyrė dėmesio kaltės formai nustatyti, nenurodė jokių motyvų, konstatuojant, kad R. T. L. veikė tyčia. Kadangi pagal R. T. L. inkriminuotÄ neveikimÄ (veiksmus) (neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ , ir pats į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė bendrovėje „B. S.“ įvykusių Å«kinių, finansinių operacijų, neiÅ¡saugojo apskaitos dokumentų, nepateikė deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai) galima padaryti ir tyčia, ir dėl neatsargumo, kyla klausimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) atribojimo nuo aplaidaus (BK 223 straipsnis).

54. Nuteistasis R. T. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis formaliai buvo įmonės akcininkas ir direktorius, formaliai buvo atsakingas už buhalterinę apskaitÄ , tačiau realiai įmonei vadovavo A. Ž. R. T. L. teigimu, jis negalėjo apgaulingai tvarkyti buhalterijos, nes buvo tik poilsio namų administratorius ir buhalterijos netvarkė, realai direktoriaus pareigų nevykdė, buhalterijÄ pagal susitarimÄ turėjo tvarkyti A. Ž., nes pastarasis tvarkė visus reikalus, susijusius su poilsio vila „T.

R.“, tame tarpe ir UAB „B. S.“ banko sÄ skaitose esančias pinigines lėšas, bei turėjo įmonės banko korteles, generatorių. Kaip jis suprato iÅ¡ A. Ž. žodžių, įmonės buhalterijÄ turėjo tvarkyti „Buhalteriniai sprendimai“. Kaip paaiÅ¡kino nuteistasis R. T. L., jis rinko sÄ skaitas už maistÄ , tuo tarpu A. Ž. nuimdavo iÅ¡ įmonės sÄ skaitos pinigus, už juos pirko maistÄ ir mokėdavo atlyginimus grynais pinigais (t. 22, b. l. 106-108). Nuteistasis R. T.

L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis nežinojo bendrovės apyvartos, kiek ji uždirba pinigų, jis su A. Ž. nesikalbėjo dėl A. Ž. iÅ¡imamų iÅ¡ įmonės sÄ skaitų pinigų, dėl jų panaudojimo. Pasak R. T. L., jis nežinojo iÅ¡imamų (gryninamų) pinigų skaičiaus; skalbyklai už suteiktas paslaugas ir „A. G.“ už baseinÄ mokėdavo tik grynais pinigais, mokėjimÄ patvirtinančių dokumentų nėra. Taip pat nuteistasis R. T. L. nurodė, kad niekas jam nepateikdavo dokumentų už maistÄ , nežinodavo, kokios sumos iÅ¡leistos, bet jis asmeniÅ¡kai ir neprašė A.

Ž. pateisinamųjų dokumentų už maistÄ . Nuteistasis R. T. L. negalėjo atsakyti, kodėl nėra pateisinančių dokumentų dėl grynųjų pinigų mokėjimo už paslaugas. R. T. L. teigimu, tam tikrais atvejais jis mokėdavo grynaisiais pinigais už skalbyklÄ ir baseinÄ , tačiau iÅ¡ Å¡ias paslaugas teikusių įmonių neprašė pateisinančių dokumentų; jis asmeniÅ¡kai nevedė užrašų dėl iÅ¡laidų ir gautų lėšų (t. 23, b. l. 148-149). Å iuos nuteistojo R. T.

L. parodymus iš esmės patvirtino ir nuteistasis A. Ž.

55. Nuteistasis A. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, jog vedė savo užraÅ¡us, skaičiavimus apie gaunamÄ Ä¯monės pelnÄ , turėjo prisijungimÄ prie įmonės banko sÄ skaitų, generatorių, nuimdavo įmonės pinigus bankomatuose, tuo tarpu R. T. L. įmonei nevadovavo, pastarasis buvo poilsio namų administratorius, prižiÅ«rėjo poilsio namus. Kaip paaiÅ¡kino A. Ž., buvo sudaryta sutartis su bendrove „B. V.“, ir jis Å¡iai bendrovei kiekvienÄ savaitę atveždavo dokumentus, pagal kuriuos buvo pildoma buhalterija.

Pasak A. Ž., R. T. L. paduodavo jam dokumentus, pats R. T. L. jų buhalterijos bendrovei neveždavo (t. 22, b. l. 117-119). Nuteistasis A. Ž. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad R. T. L. nieko nedarė kaip įmonės direktorius, jis buvo tik vilos „T. R.“ administratorius; dažniausiai įmonės pinigus grynino jis (A. Ž.), R. T. L. nieko nežinojo apie gryninamus pinigus. Nuteistasis A. Ž. negalėjo atsakyti, ar buvo išrašyti apskaitos dokumentai dėl pinigų, kuriuos išgrynino R. T. L.

Taip pat A. Ž. nurodė, kad jis pats išgrynindavo pinigus, kartais išrašydavo apskaitos dokumentus, kartais ne; R. T. L. kaip įmonės direktorius iš A. Ž. nereikalavo jokių dokumentų (t. 23, b. l. 150).

56. R. T. L. parodymus patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu R. T. L. raÅ¡tu nurodė, kad neturi UAB „B. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų, susijusių su įmonės vykdyta veikla (t. 8, b. l. 182). UAB „B. V.“ pateikė informacijÄ , kad planavo pasiraÅ¡yti paslaugų teikimo sutartį su UAB „B. S.“, tačiau, nesutarus su R. T. L. dėl teikiamų paslaugų apmokėjimo ir teikimo, sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta. Pirminių dokumentų UAB „B. V.“ nebuvo gavusi (t. 8, b. l. 184). „Luminor bank“ pateikė UAB „B. S.“ čekius, iÅ¡ kurių matyti, kad A. Ž. paėmė pinigus iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos (t. 14, b. l. 2-9, 15-22).

57. Byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių duomenų, kad R. T. L. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia, t. y. sÄ moningais veiksmais apgaulingai tvarkė UAB „B. S.“ apskaitÄ , o bÅ«tent, žinodamas buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sÄ moningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių norėjo, arba, nors padarinių ir nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti.

58. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad A. Ž. buvo tikrasis (faktinis) UAB „B. S.“, kuriai priklausė poilsio vila „T. R.“, savininkas ir vadovas, faktiÅ¡kai organizavo įmonės veiklÄ ir jÄ valdė, sprendė visus klausimus ir priiminėjo galutinius sprendimus, susijusius su įmonės veikla, tame tarpe ir su UAB „B. S.“ turtu, t. y. iÅ¡ esmės disponavo UAB „B. S.“ turtu, turėjo visus įmonės dokumentus ir prisijungimÄ prie įmonės banko sÄ skaitų, o R. T. L. buvo formalus įmonės direktorius, kuris realiai dirbo vilos „T. R.“ administratoriumi ir vykdė A. Ž. nurodymus, pasiraÅ¡inėjo jam pateiktus dokumentus.

59. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų nuteistojo R. T. L. parodymus, kuriuos iš esmės patvirtina kito nuteistojo A. Ž. parodymai, kad R. T. L. manė, kad UAB „B. S.“ buhalterine apskaita, kaip ir visais kitais įmonės klausimais, rūpinasi A. Ž., kuris turėjo tam pasamdyti buhalterius, todėl jis buhalterijos netvarkė, realai direktoriaus pareigų nevykdė. Tai patvirtina ir R. T. L. pareikštas kaltinimas, kuriame iš esmės R. T. L. inkriminuotas neveikimas (neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B.

S.“ buhalterinę apskaitÄ , ir pats į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė bendrovėje „B. S.“ įvykusių Å«kinių, finansinių operacijų, neiÅ¡saugojo apskaitos dokumentų, nepateikė deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai). PrieÅ¡ingai nei nurodyta kaltinime, byloje nėra jokių duomenų, kad R. T. L. Å¡iuo atveju turėjo kažkokių savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su UAB „B. S.“ faktiniu direktoriumi A.

Ž., siekė pasisavinti UAB „B. S.“ pinigines lėšas ir UAB „B. S.“ vardu nemokėti privalomų mokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ . Kaip jau minėta aukščiau, R. T. L. Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡teisintas dėl UAB „B. S.“ piniginių lėšų pasisavinimo veikiant bendrininkų grupe su A. Ž. Todėl Å¡ios aplinkybės taip pat Å¡alintinos iÅ¡ R. T. L. inkriminuoto kaltinimo dėl buhalterinės apskaitos.

60. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju R. T. L. neveikimas pasireiÅ¡kė neatsargia kaltės forma, o bÅ«tent, nusikalstamai nerÅ«pestingai, t. y. jis, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų taisyklių pažeidimas gali sukelti padarinius, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

61. Apeliaciniame skunde R. T. L. argumentuoja, kad jis nebuvo atsakingas už UAB „B. S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir organizavimÄ , kadangi tuo rÅ«pinosi faktinis bendrovės vadovas A. Ž. Toks R. T. L. teiginys yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡kyla Å¡ios nusikalstamos veikos tinkamo subjekto klausimas. Minėta, kad R. T. L. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pats į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė bendrovėje „B.

S.“ įvykusių Å«kinių, finansinių operacijų. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , arba įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Pagal šį BK straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ : vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ apskaitos tarnybÄ ; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai Å«kio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis;

Å«kio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimÄ nustatytÄ laikÄ .

62. Nors, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, apgaulingo (aplaidaus) apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), įmonės savininkas arba vadovas taip pat atsako pagal šį straipsnį, jeigu buhalterinę apskaitÄ aplaidžiai tvarko jis pats arba kitas asmuo, nesusijęs su įmone darbo ar sutartiniais teisiniais santykiais, tik žodžiu susitaręs su įmonės vadovu ar savininku dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį Å«kio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ . Realizuoti Å¡iÄ atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymÄ . Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iÅ¡ esmės bus įgyvendinęs pareigÄ â€“ organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

63. Akcinių bendrovių įstatyme (13 punktas). Bendrovės vadovui tenkančios civilinių įstatymų pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) 37 straipsnyje ir kituose norminiuose aktuose, taip pat detalizuojamos bendrovės įstatuose, vadovo pareiginiuose nuostatuose, kituose vidaus administravimÄ reglamentuojančiuose aktuose. Bendrovės vadovo teisinis statusas įgyjamas ABÄ® nustatyto juridinio fakto pagrindu, konkrečiai, bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo) nutarimu.

Taigi įstatymuose iÅ¡imtinai vadovui nustatytos pareigos negali bÅ«ti keičiamos kitokiu pagrindu (darbo sutartimi, įgaliojimu ir kt.), t .y. vadovas deleguoti (perduoti) savo, kaip vadovo įstatyme nustatytų pareigų (tarp kurių – ir bendrovės turto ir dokumentų iÅ¡saugojimas, buhalterinės apskaitos organizavimas) kitiems asmenims. .). Taigi, už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ bet kokiu atveju yra atsakingas įmonės vadovas.

64. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. T. L. UAB „B. S.“ direktorius buvo nuo 2013-12-09 iki 2017-04-01. Bylos duomenimis inkriminuojamu laikotarpiu bendrovėje nebuvo buhalterio ir kasininko bei nebuvo sudaryta jokia sutartis su buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis, todėl R. T. L., kaip bendrovės savininkas ir vadovas turėjo pats tvarkyti buhalterinę apskaitÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog UAB „B. S.“ iÅ¡vis nebuvo nustatytos aiÅ¡kios apskaitos politikos: apskaitos principų, apskaitos metodų ir taisyklių, skirti bendrovės dokumentų saugojimui, darbu su kasa, piniginių lėšų inkasacija ir pan, kai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ , apskaitos politikÄ privalo turėti visi juridiniai (UAB, AB, TŪB, VšĮ, VÄ®, asociacijos, draugijos) ir fiziniai asmenys, vykdantys ekonominę veiklÄ .

65. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. T. L. yra tinkamas subjektas pagal BK 222 ir 223 straipsnius. Nors tikrasis (faktinis) įmonės vadovas buvo A. Ž., tačiau nuteistasis R. T. L. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis formaliai buvo įmonės akcininkas ir direktorius, formaliai buvo atsakingas už buhalterinę apskaitÄ (t. 22, b. l. 106-108). R. T. L. suvokė savo, kaip įmonės vadovo (nors ir buvo tik formalus vadovas), pareigas. Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus jÄ valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sÄ Å¾iningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitÄ .

66. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju R. T. L. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, objektyvius ir subjektyvius požymius. Todėl nuteistajam R. T. L. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuojama į BK 223 straipsnio 1 dalį.

67. Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad R. T. L. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ , tai yra jis nuo 2013-01-03 bÅ«damas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonė veiklÄ vykdė Palangos m., direktorius, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės vykdomÄ Å«kinę finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.<...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ , arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ; to paties įstatymo 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“, laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2016-11-28 neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B.

S.“ buhalterinę apskaitÄ , ir pats į UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė bendrovėje „B. S.“ įvykusių Å«kinių, finansinių operacijų, t. y.: laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2016-11-28 391 atveju apskaitos dokumentais nepagrindė 264 000 Eur sumos, kuri buvo paimta iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „Luminor Bank“, AB, įneÅ¡imo į UAB „B. S.“ kasÄ bei jų panaudojimo; laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-08-31 40 atvejų, apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė įvykusių Å«kinių operacijų: 23 130,39 Eur sumos darbo užmokesčio priskaitymo ir 17 579,24 Eur sumos darbo užmokesčio mokėjimo UAB „B. S.“ darbuotojams V.

T. ir G. B.; laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 285 atvejais 287 692,14 Eur sumos, kuri buvo pervesta į UAB „B. S.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), gavimo iÅ¡ UAB „B. M.“; laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 142 atvejais 361 880 Eur sumos gavimo, už parduotus kuponus per UAB „B. M.“ administruojamus interneto portalus; laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 9 atvejais 12 390 Eur sumos gavimo iÅ¡ UAB „B.“, kuri laikotarpiu 2016-10-14– 2016-11-26 buvo pervesta į UAB „B.

S.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 380 atvejais 240 700,37 Eur sumos grynųjų pinigų nuraÅ¡ymo kortele, kurie laikotarpiu 2014-03-04–2016-11-28, buvo paimti iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 4 atvejais 8 400,05 Eur sumos, grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo piliečiui R. T. L., kurie laikotarpiu 2014-03-04–2016-06-23 buvo paimti iÅ¡ UAB „B.

S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2014-03-04 iki 2017-04-01 apskaitos registruose neužregistravo 7 atvejais 14 900 Eur sumos, grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo piliečiui A. Ž., kurie laikotarpiu 2016-04-26–2016-07-22, buvo paimti iÅ¡ UAB „B. S.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini); neiÅ¡saugojo 91 apskaitos dokumento, susijusio su bendrove „B. S.“, ir UAB „B. S.“ banko sÄ skaitų, esančių „Luminor Bank“, AB (buvęs DNB bankas), iÅ¡rašų, t. y.: 56 UAB „B.

M.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų bendrovei „B. S.“, kurias UAB „B. S.“ panaudojo laikotarpiu 2014-05-01–2016-09-30, komisinio mokesčio – 74 188,02 Eur sumos mokėjimui pagrįsti; 35 darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, kuriuos UAB „B. S.“ panaudojo R. T. L. darbo užmokesčio priskaitymui laikotarpiu 2013-12-09–2016-10-20 iÅ¡ viso 2 711,80 Eur sumai pagrįsti; banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „Luminor Bank“, AB (buvęs DNB bankas), iÅ¡rašų laikotarpio 2013-12-09–2017-04-01. 67.1.

Toliau R. T. L., UAB „B. S.“ laikotarpiu 2014-05-01–2014 m. spalio mėnesį, iÅ¡ vykdomos veiklos gavus 52 068 Eur pajamų, t. y. didesnę kaip 45 000 Eur (155 000 Lt) sumÄ per paskutinius 12 mėnesių, nesivadovavo 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas vyksta Å¡alies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“; 71 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetÄ tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie Å¡alies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas <...> Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti jį PVM mokėtoju“; 71 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti praÅ¡ymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už <...> teikiamas paslaugas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetÄ , jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklÄ Å¡alies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) nevirÅ¡ijo 155 000 litų (galiojo iki 2014-12-31, nuo 2015-01-01 – 45 000 eurų).

PVM turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo virÅ¡yta“, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 2014 m. spalio mėnesį bei vėliau neteikė praÅ¡ymo įregistruoti UAB „B. S.“ pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, bendrovės vardu neteikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600), dėl to laikotarpiu 2014-05-01–2016-08-22 nuo UAB „B. S.“ gautų pajamų – 361 880 Eur sumos, Å¡ios gautos sumos nedeklaravo 2014 m. spalio – 2016 m. rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose ir nepateikdamas PVM deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, nesumokėjo 29 684 Eur sumos pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetÄ . 67.2.

Toliau R. T. L., UAB „B. S.“ per 2016 metus iš vykdomos veiklos gavus 96 979 EUR pajamų, nesivadovavo 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112: 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas“; 51 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Metinė pelno mokesčio <...> deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“; 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad „Metinė pelno mokesčio <...> deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, ir bendrovės vardu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2016 metus, dėl to nuo UAB „B.

S.“ gautų pajamų – 96 979 Eur sumos – Å¡ios gautos sumos nedeklaravo 2016 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ir nepateikdamas metinės pelno mokesčio deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nesumokėjo 4 849 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetÄ . 67.3. Toliau R. T. L., laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-08-31 40 atvejų UAB „B. S.“ darbuotojams V. T. ir G. B. priskaičius darbo užmokestį – 23 130,39 Eur suma, kuris bendrovės „B.

S.“ apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas ir į apskaitÄ nebuvo įtrauktas, nesivadovavo 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“; to paties straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys nuo iÅ¡mokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, iÅ¡mokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, iÅ¡skaičiuotÄ pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetÄ iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo iÅ¡mokų, iÅ¡mokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, iÅ¡skaičiuotas pajamų mokestis turi bÅ«ti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, ir bendrovės vardu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) už 2014 m. lapkričio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn., dėl to nuo UAB „B.

S.“ darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio – 23 130,39 Eur sumos – Å¡ios priskaičiuotos sumos nedeklaravo Mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2014 m. lapkričio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn. ir nepateikdamas deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nesumokėjo 3 474 Eur gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetÄ . 67.4. Tokiu bÅ«du R. T. L., veikdamas neatsargia kaltės forma, pažeidė iÅ¡dėstytus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , mokesčių mokėjimÄ , nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių bendros 38 007 Eur sumos ir aplaidžiai tvarkė UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ , dėl to laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2017-04-01 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B.

S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Dėl R. T. L. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 68. Nuteistasis R. T. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o jį iÅ¡teisinti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes jis realiai dirbo tik samdomu darbuotoju ‑ poilsio vilos administratoriumi ir tik vykdė visus A. Ž. nurodymus, neturėjo jokių žinių apie įmonės buhalterijos tvarkymÄ , nesuprato įstatymų jam, kaip įmonės vadovui, keliamų reikalavimų laiku teikti teisingas įmonės deklaracijas atitinkamoms valstybės institucijoms.

Anot nuteistojo R. T. L., tai privalėjo daryti faktinis įmonės vadovas A. Ž.

69. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 100 MGL, įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Å io straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo.

BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įraÅ¡o žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus iÅ¡vengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020).

BÅ«tinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnyje, požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ pateikiami siekiant iÅ¡vengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021 ir kt.). Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali bÅ«ti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamÄ finansinės apskaitos organizavimÄ , teisingos finansinės atskaitomybės pateikimÄ , tiek ir už finansinę apskaitÄ atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitÄ ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumÄ .

Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali bÅ«ti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtÄ , bei juridinis asmuo. Ä®monės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitÄ vedančio darbuotojo suraÅ¡ytos deklaracijos pateikimÄ , jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek jÄ pasiraÅ¡o ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniÅ¡kai nepasiraÅ¡o ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio nesuvokusius asmenis.

Pagal teismų praktikÄ galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamÄ atlikimÄ , užtraukiantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiÅ¡kai organizuojantis įmonės veiklÄ ir jÄ valdantis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020).

70. R. T. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie UAB „B. S.“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas UAB „B. S.“ vardu iÅ¡vengti 5 535 Eur pelno mokesčio mokėjimo; 7 165,89 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ ; 2 081,58 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 46,26 Eur įmokų į Garantinį fondÄ , tyčia neorganizavo UAB „B. S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė buhalterio, kuris vestų UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitÄ , ir pats bendrovės apskaitoje neparodė duomenų apie faktiÅ¡kai įvykusias UAB „B. S.“ Å«kines, finansines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio priskaitymu ir iÅ¡mokėjimu, gautomis pajamomis, nedeklaravo kaltinime nurodytų pinigų sumų arba deklaravo mažesnes sumas nei nurodyta kaltinime.

71. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad A. Ž. buvo tikrasis (faktinis) UAB „B. S.“, kuriai priklausė poilsio vila „T. R.“, savininkas ir vadovas, faktiÅ¡kai organizavo įmonės veiklÄ ir jÄ valdė, sprendė visus klausimus ir priiminėjo galutinius sprendimus, susijusius su įmonės veikla, tame tarpe ir su UAB „B. S.“ turtu, t. y. iÅ¡ esmės disponavo UAB „B. S.“ turtu, turėjo visus įmonės dokumentus ir prisijungimÄ prie įmonės banko sÄ skaitų, o R. T. L. buvo formalus įmonės direktorius, kuris realiai dirbo vilos „T. R.“ administratoriumi ir vykdė A. Ž. nurodymus, pasiraÅ¡inėjo jam pateiktus dokumentus.

72. Nagrinėjamu atveju nenustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, požymiai, o bÅ«tent, kad R. T. L. įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B. S.“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Nuteistasis R. T. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis manė, kad UAB „B. S.“ buhalterine apskaita, kaip ir visais kitais įmonės klausimais, rÅ«pinasi tikrasis įmonės vadovas A.

Ž., kuris turėjo tam pasamdyti buhalterius, todėl jis buhalterijos netvarkė, realai direktoriaus pareigų nevykdė; tai darė A. Ž., kuris nuimdavo iÅ¡ įmonės sÄ skaitos pinigus, už juos pirko maistÄ ir mokėdavo atlyginimus grynais pinigais (t. 22, b. l. 106‑108). Nuteistasis R. T. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis nežinojo bendrovės apyvartos, kiek ji uždirba pinigų, jis su A. Ž. nesikalbėjo dėl pastarojo iÅ¡imamų iÅ¡ įmonės sÄ skaitų pinigų, dėl jų panaudojimo; jis asmeniÅ¡kai nevedė užrašų dėl iÅ¡laidų ir gautų lėšų (t. 22, b. l. 106‑108; t. 23, b. l. 148‑149).

Å iuos R. T. L. parodymus iÅ¡ esmės patvirtino nuteistasis A. Ž., tikrasis (faktinis) UAB „B. S.“ vadovas, kuris tvarkė visus įmonės reikalus, tame tarpe ir finansinius, mokėjo darbuotojams atlyginimus, ir kuris pirmosios instancijos teisme visiÅ¡kai pripažino kaltę dėl neteisingo buhalterinės apskaitos vedimo, kad jis įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis. A. Ž. taip pat nurodė, kad jis vedė savo užraÅ¡us, skaičiavimus apie gaunamÄ Ä¯monės pelnÄ , o R. T. L. nieko nedarė kaip įmonės direktorius, nieko nežinojo apie gryninamus įmonės pinigus (t. 22, b. l. 117‑119).

73. Kaip minėta pirmiau, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį galima tik nustačius asmens tiesioginę tyčiÄ ir tikslÄ .

74. Byloje taip pat nėra jokių patikimų, objektyvių ir tvirtų duomenų, kad R. T. L. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus iÅ¡vengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to norėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. T. L., nežinodamas bendrovės apyvartos, pajamų bei nevaldydamas įmonės pinigų, pastoviai nemokėdamas darbuotojams atlyginimų grynaisiais pinigais bei nepervesdamas atlyginių bankiniais pavedimais, t. y. nežinodamas tikrų duomenų apie bendrovės pajamas, objektyviai negalėjo deklaracijose nurodyti žinomai neteisingus duomenis apie UAB „B.

S.“ pajamas, pelnÄ , turtÄ . IÅ¡ R. T. L. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį matyti, kad jam iÅ¡ dalies inkriminuoti tie patys tyčiniai veiksmai kaip ir apgaulingoje apskaitos tvarkyme (BK 222 straipsnio 1 dalyje). Nagrinėjamu atveju, nenustačius apgaulingos apskaitos tvarkymo požymių R. T. L. veikoje, t. y. kad jis veikė tyčia (byloje nustatyta, kad jis veikė neatsargia kaltės forma), nėra pagrindo R. T. L. veiksmų kvalifikuoti ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes kaip jau minėta anksčiau, Å¡i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta kaltinime, byloje nėra jokių duomenų, kad R. T. L. Å¡iuo atveju turėjo kažkokių savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. turėjo tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių.

75. Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad objektyvieji ir subjektyvieji BK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai R. T. L. veiksmuose patikimai nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. T. L. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos, nurodytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl R. T. L. išteisinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs nusikaltimo, numatyto šiame straipsnyje (BPK 329 straipsnio 1 dalyje). Dėl R.

T. L. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 76. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis dalyje dėl R. T. L. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R.

T. L. disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenis, o vien tai, kad teismo padarytos išvados netenkina proceso dalyvio savaime nereiškia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo.

77. Apeliantas R. T. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jis padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. T. L. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, nevertino byloje esančius duomenis (liudytojų parodymus, kad jis „Vilos T. R.“ antro aukÅ¡to salėje, kurioje miegodavo, kuomet dirbdavo kas savaitę Palangoje, kad vienus raktus nuo tos salės turėjo jis, kiti raktai visada bÅ«davo registratÅ«roje, kad jam nebÅ«nant Palangoje, į minėtÄ salę bÅ«davo įleidžiami poilsiautojai, kad rasto ginklo niekada nematė ir t. t.), kurie patvirtina jo pozicijÄ ir jo kaltės požymių nebuvimÄ , visiÅ¡kai ignoravo, jų netyrė ir skundžiamajame nuosprendyje apie juos nepasisakė bei jų nevertino, tuo padarydamas BKP 20 straipsnio 5 dalies pažeidimÄ .

78. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.).

79. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

80. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, remdamasis minėtomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, iÅ¡ naujo iÅ¡analizavo byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir konstatuoja, jog, prieÅ¡ingai nei teigiama R. T. L. apeliaciniame skunde, byloje yra surinkta pakankamai įtikinamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog R. T. L. neturėdamas leidimo laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis.

81. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas.

82. Nuteistasis R. T. L. viso proceso metu savo kaltės dėl neteisėto Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų laikymo nepripažino, teismui paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ , kai buvo atliekama krata vieÅ¡butyje, ryte nuėjo į duÅ¡Ä pirmame aukÅ¡te, duÅ¡e pabeldė į duris ir jam pranešė, kad atvyko pareigÅ«nai. Nuėjo į viršų, nepamena, ar buvo užrakinęs salę, jam atrodo, kad vienas pareigÅ«nas įėjo, paklausė, kas maiÅ¡e, pažiÅ«rėjo ir rado Å¡autuvÄ ir keletÄ Å¡ovinių.

Ten gyvendavo tada, kai dirbdavo Palangoje. TÄ naktį nakvojo ten. Jis kambaryje to maiÅ¡o nepamena, tiksliau, nepastebėjo. Nežino, kas galėjo jį ten padėti. Jis turėjo leidimÄ ginklui, turėjo du medžioklinius Å¡autuvus. Jų nebeturi, nes ten, kur gyveno, buvo įvykdyta vagystė, pavogta daug daiktų. Salės viduryje daiktų nebÅ«davo, bÅ«davo palei sienas. IÅ¡eidamas į duÅ¡Ä to maiÅ¡o nepastebėjo. Jis turėjo vienus raktus, atsarginiai salės durų raktai buvo visiems prieinamoje vietoje.

Teisėjų kolegija tokius nuteistojo R. T. L. parodymus, neigiant padarius jam Å¡iÄ inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , atmeta kaip jo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės ir bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors kaltinamasis R. T. L. kaltu dėl neteisėto Å¡aunamojo ginklo bei Å¡audmenų laikymo neprisipažįsta, tačiau tai paneigiama bylos duomenimis.

83. Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. T. L. beveik visÄ laikÄ gyveno viloje, kol jis 4 metus dirbo viloje, visÄ tÄ laikÄ gyveno tame pačiame kambaryje be numerio, antrame aukÅ¡te, kuriame pareigÅ«nai atliko kratÄ ir rado ginklÄ ; ji niekada netvarkė to kambario (t. 4, b. l. 21‑22). Liudytoja V. T. parodė, kad vilos administratorius R. T. L. gyveno toje pačioje viloje, antrame aukÅ¡te; tame kambaryje jis gyveno vienas (t. 4, b. l. 46).

TÄ patį patvirtino ir liudytoja R. S. (t. 21, b. l. 180‑181). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų parodymų teisingumu ir objektyvumu. IÅ¡ 2018 m. sausio 4 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata poilsio viloje „T. R.“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo paimti mobiliojo ryÅ¡io telefonas, kompiuteriai, laikmenos, įvairÅ«s dokumentai, susiję su UAB „B.“, bei Å¡aunamasis dvivamzdis ginklas su nupjautais vamzdžiais, Å¡eÅ¡i medžiokliniai Å¡oviniai su užraÅ¡u „t‘m beitus special 70 mm“.

Å iame protokole užfiksuota, kad kratos metu buvo apžiÅ«rėta registratÅ«ra bei antrame aukÅ¡te esantis kambarys, kuriame gyvena R. T. L., kuriame, kampe, po džiovykla, kuri buvo apdėta drabužiais, ant grindų buvo maiÅ¡as, kuriame buvo metaliniai antrankiai, į dvi dalis iÅ¡ardytas medžioklinis Å¡autuvas su nupjautais dviem vamzdžiais bei Å¡eÅ¡i medžiokliniai Å¡oviniai su baltomis tÅ«telėmis su užraÅ¡u „t‘m beitus special 70 mm“ (t. 5, b. l. 28, 30‑32), antrankiai kartu su kitais daiktais buvo grÄ Å¾inti R.

T. L. (t. 5, b. l. 33). Specialistas, iÅ¡tyręs minėtÄ ginklÄ ir Å¡ovinius, nustatė, kad tirti pateiktas pistoletas yra draudžiamas Å¡aunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu bÅ«du, panaudojus pramoninės gamybos (Iževsko ginklų gamyklos) dvivamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį Å¡autuvÄ IŽ-58, modelis Nr. (duomenys neskelbtini), lovelio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Å¡audymui tinkamas. Å oviniai yra fabrikinės gamybos 16-o kalibro medžiokliniai Å¡oviniai, skirti Å¡audyti 16-o kalibro lygiavamzdžiais Å¡autuvais.

Å oviniai yra Å¡audmenys, skirti B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams. Å oviniai Å¡audymui tinkami (2018 m. sausio 19 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 30-(22)-IS1-61) (t. 14, b. l. 109‑112). Bylos duomenimis R. T. L. 1997-03-29 Kauno AVPK buvo iÅ¡duotas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus medžioklei. Buvo registruoti lygiavamzdis Å¡autuvas IZH 12, cal. 12x70 (1998-08-09 paskelbta ginklo paieÅ¡ka) ir lygiavamzdis Å¡autuvas „Browning“, cal. 12x70. 2000-03-29 leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikintas (t. 9, b. l. 109).

84. Taigi aptartų bylos duomenų analizė rodo, jog 2018 m. sausio 4 d. krata „Vilos T. R.“ buvo atlikta tik registratÅ«roje ir kambaryje, dar kitaip vadinamu „sale“, kuriame miegodavo R. T. L. PrieÅ¡ingai nei teigiama R. T. L. apeliaciniame skunde, minėtu kambariu, kuris buvo be numerio, R. T. L. naudojosi vienas, Å¡is kambarys nebuvo duodamas kitiems viloje apsistojusiems poilsiautojams ar vilos darbuotojams. Minėtas ginklas ir Å¡audmenys buvo rasti po asmeniniais R. T. L. drabužiais ir Å¡ie daiktai buvo sudėti viename maiÅ¡e, kuriame buvo ir kiti R. T. L. priklausantys daiktai – antrankiai, kurie buvo grÄ Å¾inti R. T. L. kaip teisėtam savininkui, dėl to jis prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė.

85. Darant iÅ¡vadÄ dėl R. T. L. kaltės, o bÅ«tent supratimo disponavus civilinėje apyvartoje draudžiamu Å¡aunamuoju ginklu ir Å¡audmenimis, teismas iÅ¡samiai analizavo aukščiau pamintus duomenis, o taip pat tai, kad jis negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti Å¡ių daiktų atsiradimo aplinkybių jo kambaryje. Kaltinamojo R. T. L. aiÅ¡kinimas, kad nežino, iÅ¡ kur pas jį kambaryje atsirado ginklas ir Å¡oviniai, galėjo kažkas kitas palikti, yra neįtikėtinas ir paneigiamas byloje surinktais, tinkamai užfiksuotais, anksčiau iÅ¡dėstytais įrodymais, todėl Å¡i R. T. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

86. Apeliantas R. T. L. akcentuoja, kad vienus raktus nuo kambario, kuriame miegodavo, kai dirbdavo viloje, turėjo jis, kiti raktai visada bÅ«davo registratÅ«roje ir, kad jam nebÅ«nant Palangoje, į minėtÄ salę bÅ«davo įleidžiami poilsiautojai. Toks apelianto teiginys neatitinka tiesos. Aukščiau paminėti, pirmosios instancijos teisme apklausti, liudytojai paneigė Å¡iÄ R. T. L. versijÄ , nurodydami, kad kambariu – sale, kuris buvo be numerio, naudojosi tik R. T. L. Atkreiptinas dėmesys, kad ginklas ir Å¡audmenys buvo surasti tuo metu, kai R.

T. L. dirbo ir nakvojo viloje, o ne prižiÅ«rėjo savo sergančiÄ motinÄ kitame mieste, kaip buvo nurodęs savo apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad R. T. L. 1997 metais buvo iÅ¡duotas leidimas medžiokliniam Å¡autuvui, kuriam yra paskelbta paieÅ¡ka, Å¡is leidimas panaikintas 2000 metais, todėl, teisėjų kolegijos manymu, R. T. L. turėjo žinoti ir suprasti, kad jo laikomi daiktai yra Å¡aunamasis ginklas ir Å¡oviniai, kuriems įsigyti ir laikyti reikalingas specialus leidimas, o be leidimo toks Å¡io ginklo ir Å¡audmenų disponavimas yra neteisėtas.

87. Taigi, pirmosios instancijos teismas pas R. T. L. kratos metu rastÄ vienÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ savadarbės gamybos pistoletÄ , pagamintÄ perdarius pramoninės gamybos medžioklinį Å¡autuvÄ bei Å¡eÅ¡is Å¡audymui tinkamus Å¡audmenis – medžioklinius Å¡ovinius pagrįstai įvertino kaip nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, tinkamu dalyku, ir tinkamai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Dėl nuteistojo A. Ž. gynėjo dvokato V.

Ančiukaičio apeliacinio skundo Dėl A. Ž. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 88. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde neginčijama A. Ž. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „B. S.“ turto pasisavinimo), 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde praÅ¡oma A. Ž. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies (UAB „B.“ turto pasisavinimo) į BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „B.“ turto iššvaistymÄ ).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Ž. UAB „B.“ turto ‑ piniginių lėšų nepavertė savo turtu. Gynėjo nuomone, A. Ž. veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti kaip svetimo turto iÅ¡vaistymas.

89. Turto pasisavinimas BK 183 straipsnio prasme – tai tyčinis neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ . Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

90. Esminis turto pasisavinimo ir iššvaistymo požymis, skiriantis Å¡ias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo ar iššvaistyto turto atžvilgiu. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala.

Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra materialiai atsakingas už šį turtÄ ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems Å¡is turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo.

Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtÄ ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ ar turtinę teisę paverčia savo turtu arba perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiÅ¡kiai neteisingai.

Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiÅ«ra taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui.

Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtÄ ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl bÅ«tinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai.

Turto iššvaistymas gali bÅ«ti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas Å¡io turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jai kilti.

Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

91. Nuteistasis A. Ž. pirmosios instancijos parodė, kad 90 proc. apgyvendinimo paslaugų parduodavo per „B. M.“ portalÄ , pinigus gaudavo pavedimais į įmonės banko sÄ skaitÄ . A. Ž. daugiausiai „B. M.“ pervestus į įmonės banko sÄ skaitÄ pinigus nuimdavo (iÅ¡grynindavo) bankomatuose, jais buvo iÅ¡mokami atlyginimai darbuotojams, už juos pirko maistÄ â€žSanitex“ ir turguose, jais buvo mokama už komunalines ir kitas paslaugas, t. y. visi pinigai buvo naudojami įmonės veikloje, jis sau pinigų nepasilikdavo; vieÅ¡butyje buvo laikomos nedidelės pinigų sumos (keli Å¡imtai), Å¡ie pinigai buvo naudojami veikloje, t. y. mokėdavo už skalbyklas, maistÄ (t. 22, b. l. 117‑120).

Nuteistasis A. Ž. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis dažnai grynindavo įmonės pinigus, tuomet kartais išrašydavo apskaitos dokumentus, bet nevisais atvejais; už komunalines paslaugas mokėjo pavedimais. Kaip paaiškino A. Ž., savo asmeninei naudai ar kitų asmenų naudai jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo (t. 23, b. l. 150).

92. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys duomenys (viešbučio „A. G.“, UAB „A. I.“, UAB „Miesto skalbykla“, UAB „Palangos vandenys“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, „UAB „Elektrum Lietuva“), kurie patvirtina, kad tam tikros piniginės lėšos buvo naudojamos viešbučių veikloje ir nebuvo paverstos A. Ž. turtu. Iš tiesų byloje yra viešbučio „A. G.“ 2018-03-05 raštas, kuriame nurodyta, jog į viešbutį „A.

G. A.“ atvykdavo vieÅ¡bučio „T. V.“ svečiai, kurie pateikdavo kuponus, pagal kuriuos buvo teikiamos SPA paslaugos (baseinas ir pirtys). Pagal faktinį svečių kuponų kiekį per einamÄ jį mėnesį vieÅ¡bučio „T. V.“ atstovai atsiskaitydavo grynaisiais į vieÅ¡bučio „A. G.“ registratÅ«ros kasÄ . SÄ skaitų faktÅ«rų vieÅ¡bučio „T. V.“ atstovai nepageidavo. Svečiai atvykdavo retai, suteiktų paslaugų vertė buvo maža (iki 200 Eur per mėnesį) (t. 6, b. l. 184);

UAB „A. I.“ 2018-03-08 raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad UAB „A. I.“ su vila „T. V.“ ir „T.“ bendradarbiavo 2016–2018 metais. Pastarosios vilos į „A.“ siųsdavo savo klientus SPA paslaugoms (baseinas ir pirtys), kartais ir maitinimui. Å ioms viloms atstovavo A. Ž., kuris už paslaugas mėnesio pabaigoje sumokėdavo grynaisiais pinigais. 2016 m. paslaugos buvo suteiktos 299 asmenims už 1 196 Eur; 2017 m. paslaugos buvo suteiktos 631 asmeniui už 2 524 Eur; 2018 m. paslaugos buvo suteiktos 127 asmenims už 508 Eur (t. 6, b. l. 186‑189);

UAB „Miesto skalbykla“ 2018-03-08 raÅ¡tas Nr. 2018/03-08 su priedais, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2017-10-12 iki 2018-02-28 vieÅ¡bučiui „T.“ buvo atlikta paslaugų už 3 597,66 Eur su PVM (apmokėta – 3 597,66 Eur) (t. 7, b. l. 4‑65); UAB „Palangos vandenys“ 2018-03-30 raÅ¡tas Nr. (11.6.)-IS-457, kuriame nurodyta, jog bendrovė buvo gavusi iÅ¡ UAB „B.“ tris pavedimus (18,32 Eur, 200 Eur ir 200 Eur) pagal sÄ skaitas faktÅ«ras už paslaugų atlikimÄ adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių viena paslauga buvo atlikta UAB „B.“ direktoriaus A.

Ž. praÅ¡ymu, o kitos dvi, nurodant UAB „B. S.“ mokėtojo kodÄ (t. 7, b. l. 67); UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2018-04-17 raÅ¡tas Nr. 3021-458 su priedais, kuriame nurodyta, kad pagal sutartį su UAB „R. M. S. B.“, bendrovė gavo įmokas iÅ¡ UAB „B.“ (1 700 Eur, 200 Eur, 949,15 Eur, 1 462,21 Eur, 900,82 Eur, 500 Eur, 604,42 Eur, 600 Eur, 1 102,49 Eur) (t. 7, b. l. 69‑78); UAB „Elektrum Lietuva“2018-04-04 raÅ¡tas su priedais, kuriame nurodyta, jog pagal sutartį su UAB „R.

M. S. B.“ UAB „B.“ yra atlikusi penkis pavedimus UAB „Elektrum Lietuva“ (240,84 Eur, 218,35 Eur, 304,30 Eur, 250,38 Eur, 251,74 Eur) (t. 7, b. l. 80‑82). IÅ¡ 2018-12-10 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. 04/12-2-8-13569 (dėl UAB „B.“ Å«kinės finansinės veiklos) specialistei kartu su visa bylos medžiaga buvo pateikti ir Å¡ie duomenys ir ji juos įvertino (specialisto iÅ¡vados 56, 57 priedai) (t. 14, b. l. 140‑178; t. 15, b. l. 192‑193).

Taip pat iÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados matyti, kad tyrimo metu buvo vertinami ir liudytojų ‑ UAB „B.“ darbuotojų parodymai apie jiems mokėtus atlyginimus, darbo sutartys, UAB „B.“ darbo užmokesčio žiniaraščiai ir t. t. (t. 14, b. l. 156‑161).

93. Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , specialistė Vitalija UsevičiÅ«tė paaiÅ¡kino, kad atliekant UAB „B.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ buvo įvertinti visi dokumentai, kurie buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tame tarpe įvertino UAB „Miesto skalbykla“ 2018-03-08 raÅ¡tÄ Nr. 2018/03-08 su priedais, UAB „Palangos vandenys“ 2018-03-30 raÅ¡tÄ Nr. 11-6-1S-457, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2018-04-17 raÅ¡tÄ Nr. 3021-458, UAB „Elektrum Lietuva“ 2018-04-04 raÅ¡tÄ .

Taip pat nurodė, kad tyrimo metu buvo įvertinti vieÅ¡bučio „A. G.“ bei UAB „A. I.“ raÅ¡tai. Specialistė teismo posėdžio metu detaliai paaiÅ¡kino dėl kiekvieno raÅ¡to. Specialistė nurodė, kad nemato jokių duomenų, kurie galėtų turėti įtakos A. Ž. inkriminuotai pasisavintai pinigų sumai. Taip pat specialistė nurodė, kad rėmėsi liudytojų, buvusių UAB „B.” darbuotojų, apklausų duomenis, kuriuose liudytojai nurodė, kad tam tikru laikotarpiu yra gavę tam tikras pinigines sumas (t. 23, b. l. 156‑158).

Apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės tokius pačius paaiÅ¡kinimus davė ir specialistė Aistė Razmienė (t. 23, b. l. 147‑148).

94. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad UAB „B.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ atlikusiai specialistei buvo pateikti visi turimi UAB „B.“ finansiniai dokumentai, tarp jų apeliaciniame skunde paminėti ir specialistė, atlikdama Å¡ios bendrovės finansinį tyrimÄ , juos įvertino. Taip pat tyrimo metu buvo įvertinti UAB „B.“ darbuotojų parodymai apie jiems mokėtus atlyginimus ir kiti dokumentai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vados dėl UAB „B.“ Å«kinės finansinės veiklos pagrįstumu, iÅ¡samumu, patikimu, atliktų paskaičiavimų teisingumu.

95. Byloje nustatyta, kad A. Ž., nuo 2014-05-27 bÅ«damas UAB „B.“ faktinis direktorius, nuo 2017-03-07 bÅ«damas bendrovės direktorius, nuo 2017-06-19 bÅ«damas UAB „B.“ atskaitingas asmuo – kasininkas, vienintelis disponavo įmonės banko sÄ skaitose ir kasoje buvusiais grynaisiais pinigais, laikotarpiu 2016-10-14–2018-01-05 iÅ¡ UAB „B.“ banko sÄ skaitų grynaisiais pinigais paėmė ir iÅ¡ bendrovės kasos išėmė bendrÄ 151 966,97 Eur sumÄ , paimtų pinigų į UAB „B.“ kasÄ ar bendrovės banko sÄ skaitas neįnešė, dokumentų, pateisinančių paimtų grynųjų piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „B.“ veikloje, nepateikė.

96. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis A. Ž. iÅ¡ UAB „B.“ banko sÄ skaitų pinigines lėšas pervesdavo į kitų savo faktiÅ¡kai valdomų ir disponuojamų įmonių – UAB „B. S.“ ir UAB „K.“ banko sÄ skaitas, o paskui Å¡iuos pinigus pats asmeniÅ¡kai iÅ¡grynindavo bankomatuose. Taip pat A. Ž. iÅ¡ UAB „B.“ kasos paėmė 50 000 Eur sumÄ ir iÅ¡ UAB „B.“ banko sÄ skaitos bankomatuose paėmė grynuosius pinigus. Taip pat A. Ž. laikotarpiu 2016-12-05–2017-03-07 4 400 Eur sumÄ (pervestÄ Ä¯ UAB „K.“ banko sÄ skaitÄ ) pervedė juridiniams asmenims už jo, kaip fizinio asmens, įsigytas prekes.

97. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiÅ«ra taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad įmonės turtas buvo neteisėtai ir neatlygintinai perleistas tretiesiems asmenims. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad A. Ž. pats asmeniÅ¡kai labai intensyviai (per vienÄ dienÄ net po kelis kartus) iÅ¡grynindavo įmonės pinigus bankomatuose ir iÅ¡ UAB „B.“ kasos paėmė 50 000 Eur sumÄ (per vienÄ kartÄ , pagal 2017-06-19 kasos iÅ¡laidų orderį), t. y. neteisėtai užvaldė ir įgijo realiÄ galimybę savo nuožiÅ«ra disponuoti svetimu jam patikėtu ir jo žinioje buvusiu UAB „B.“ turtu – piniginėmis lėšomis, tokiu bÅ«du padarydamas žalÄ UAB „B.“.

Nagrinėjamu atveju A. Ž. veiksmai atitinka turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis), o ne iššvaistymo (BK 184 straipsnis) požymius.

98. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimÄ jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

99. Byloje nėra duomenų, kad kaltinime nurodytas turtas (UAB „B.“ piniginės lėšos) buvo naudojamas tenkinant UAB „B.“ poreikius. Nuteistasis A. Ž. nepagrindė savo argumentų dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms, nepateikė jokių rašytinių duomenų ar kitos medžiagos, kad pinigai buvo naudojami UAB „B.“ poreikiams tenkinti, įmonės interesais (2018-07-13 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole A. Ž. nurodė, kad neturi UAB „B.“ dokumentų, nes visus dokumentus paėmė FNTT pareigūnai (t. 8, b. l. 186–187)).

Nenustačius, kad A. Ž. naudojo 151 966,97 Eur UAB „B.“ naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis), neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) toks turtas (piniginės lėšos) buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje.

Taip pat apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad A. Ž. bÅ«tų įsigijęs kokį nors kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ nepaneigia turto pasisavinimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad A. Ž. pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės UAB „B.“ turtÄ â€“ 151 966,97 Eur, padarydamas UAB „B.“ 151 966,97 Eur turtinę žalÄ . Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių 100.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nuteistiesiems A. Ž. ir R. T. L. paskirtų bausmių grindžiamas klaidingai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtas iÅ¡ esmės neįvertinus jų asmenybę bei kitų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, todėl yra neteisingas ir turi bÅ«ti pakeistas.

Dėl R. T. L. paskirtos bausmės 101. Nuteistojo R. T. L. teigimu, apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį netinkamai iÅ¡sprendė jam skiriamos bausmės klausimÄ , nesilaikė BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir paskyrė neteisingÄ , t. y. per griežtÄ bausmę. Pasak nuteistojo, jam paskiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis anksčiau neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų bei, kad gyvena kartu su savo motina, kuria jis vienintelis rÅ«pinasi nuo 2012 m. rugsėjo 5 d., jai yra iÅ¡duoda specialiojo nuolatinės priežiÅ«ros pagalbos poreikio nustatymo pažyma, nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. 102.

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. 103. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. 104. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo R. T. L. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, kad nusikaltimai padaryti iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalis 3 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Ginčijamame nuosprendyje nurodyta, kad R. T. L. nėra teistas, padarė 4 tyčines nusikalstamas veikas, vienÄ iÅ¡ jų sunkiÄ . Nusikaltimai buvo iÅ¡ anksto apgalvoti ir suplanuoti, tęsėsi tam tikrÄ laiko tarpÄ , padarytos didelės turtinės žalos, kurių nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei Valstybinio socialinio draudimo fondui neatlygino, kad jis yra baustas už administracinės teisės pažeidimus, o tai reiÅ¡kia, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Taip pat apygardos teismas įvertino tai, kad R. T. L. yra dirbantis ir, atsižvelgdamas į tai, kad jis prisipažino apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitÄ bei prisipažino, jog, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių pateikė neteisingus duomenis apie įmonės turtÄ , todėl jam skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytų bausmės dydžių vidurkiai. 105. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad R. T. L. Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡teisinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B.

S.“ turto 264 000 Eur pasisavinimo veikiant bendrininkų grupe su A. Ž.) ir 220 straipsnio 1 dalyje, bei, kad nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuojama į lengvesnį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje, turi bÅ«ti iÅ¡ naujo iÅ¡spręsti ir bausmės paskyrimo bei bausmių bendrinimo nuteistajam klausimai. Antra, iÅ¡teisinus R. T. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, naikinamos jo atžvilgiu apygardos teismo nustatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad jis nusikalstamas veikas (turto pasisavinimus) padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, kad nusikaltimai padaryti iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalis 3 punktas). 106.

Už nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Ä¯statymas numato mažesnes ir Å¡velnesnes bausmes nei už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje,– vieÅ¡uosius darbus, baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ ir laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. Å i veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis), o kita, R. T. L. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurio padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki penkerių metų.

Pirmosios instancijos teismas R. T. L. už Å¡io nusikaltimo padarymÄ parinko griežčiausiÄ Å¡iame straipsnyje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ vieneriems metams, tačiau bausmės dydį nustatė mažesnį nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (dveji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų). 107. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad kitų R. T. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Byloje nenustatyta ir R. T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skiriant bausmę R. T. L., teisėjų kolegija įvertina tai, kad jis padarė vienÄ baigtÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ tiesiogine tyčia ir vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , nėra R. T. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgia į tai, kad jis nusikalto pirmÄ kartÄ , praeityje nebuvo teistas, buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pagrinde už leistino greičio virÅ¡ijimÄ vairuojant transporto priemonę, tačiau nuo 2016 m. galiojančių nuobaudų neturi (t. 19, b. l. 125, 137‑140) bei į tai, kad jis yra vyresnio amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje, yra sunki jo materialinė padėtis, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ (gyvena pas motinÄ ), vienas prižiÅ«ri sunkiai sergančiÄ motinÄ , kuriai nustatyti specialÅ«s poreikiai (t. 23, b. l. 41‑47).

Teisėjų kolegijos manymu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių, BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu – laisvės apribojimÄ , artimÄ BK 48 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861redakcija) nustatytam Å¡ios bausmės vidurkiui, paskiriant įpareigojimÄ , numatytÄ Å¡io straipsnio 6 dalies 3 punkte. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, žemesnės instancijos teismas R. T.

L. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį parinko griežčiausiÄ Å¡iame straipsnyje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ vieneriems metams, tačiau bausmės dydį nustatė mažesnį nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (dveji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų). Atsižvelgiant į Å¡io nusikaltimo pavojingumÄ , teisėjų kolegijos manymu paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl ji nekeistina. Å ios bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto tvarka, griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšimis bei kategorijoms, ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. 108.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sÄ lygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumas;

2) paskirtos bausmės trukmė;

3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog realus laisvės atėmimas asmeniui yra skiriamas tais atvejais, kai yra bÅ«tinas nuteistojo izoliavimas, kadangi prieÅ¡ingu atveju visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebÅ«tų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę. 109. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų.

Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje nustatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be to, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais bei Å¡eima ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ . Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-283-458/2019). 110. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d.

įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytų formalių sÄ lygų egzistavimo, t. y. R. T. L. yra nuteistas už neatsargų ir apysunkį nusikaltimus, jam už apysunkį nusikaltimÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri nevirÅ¡ija ketverių metų. Akivaizdu, jog R. T. L., atliekant laisvės atėmimo bausmę, bÅ«tų visiÅ¡kai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.

Taigi realus bausmės vykdymas padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytus bausmės tikslus. Vis tik Å¡iuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. R. T. L. po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo daugiau nenusikalto, administracinių teisės pažeidimų nepadarė, toliau dirba, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , vienintelis prižiÅ«ri sunkiai sergančiÄ motinÄ , kuriai nustatyti specialÅ«s porekiai.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. T. L. suvokia, kokias neigiamas pasekmes jam pačiam, jo Å¡eimai gali sukelti laisvės atėmimo bausmės vykdymas, Å¡ių pasekmių jis nenori, bando ir nori jų iÅ¡vengti. Tai patvirtino ir pats nuteistasis apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos kaip neigiamai nuteistÄ jį R. T. L. charakterizuojančios aplinkybės apie jo ankstesnius baustumus administracine tvarka, yra neteisingos ir vertintos aiÅ¡kiai hiperbolizuojant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad minėti administraciniai nusižengimai negalėjo bÅ«ti pernelyg sureikÅ¡minami darant iÅ¡vadas apie asmens, aplaidžiai tvarkiusio buhalterijÄ ir disponavusio Å¡aunamuoju ginklu bei Å¡audmenimis, pavojingumÄ visuomenei. Jokių kitų pažeidimų ar nusikaltimų nuo minėtų draudžiamų daiktų radimo nuteistasis nepadarė. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vadomis apie tokį R. T. L. pavojingumÄ , dėl kurio jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visas Å¡ias, teigiamai R. T. L. charakterizuojančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti Å¡ios bausmės vykdymÄ atidedant. 111.

BK 75 straipsnio 2 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) yra nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje normoje iÅ¡vardytas pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytos pareigos R. T. L. padės keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje yra keistinas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punkto nuostatomis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Dėl A. Ž. paskirtos bausmės 112. Nuteistojo A. Ž. gynėjo teigimu, apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį netinkamai iÅ¡sprendė jam skiriamos bausmės klausimÄ , nesilaikė BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir paskyrė neteisingÄ , t. y. per griežtÄ bausmę. Pasak nuteistojo, jam paskiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos bÅ«klę, asmenybės ypatumus. 113.

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas lemia tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui.

Todėl teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones. 114.

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas iki ketverių metų, BK 220 straipsnio 1 dalyje – bauda ir laisvės atėmimas iki ketverių metų, BK 203 straipsnio 2 dalyje – bauda, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymÄ (už UAB „B.

S.“ turto pasisavinimÄ ) A. Ž. paskyrė trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už UAB „B.“ turto pasisavinimÄ â€“ trejų metų laisvės atėmimÄ , t. y. bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (bausmės vidurkis – penkeri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų); už BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo padarymÄ paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu beveik prilygsta įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui (bausmės vidurkis – dveji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų); už BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo padarymÄ paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui (bausmės vidurkis – dveji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų) bei už BK 203 straipsnio 2 dalyje nustatyto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu beveik prilygsta įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui (bausmės vidurkis – dveji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų). 115.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad bausmės nuteistajam A. Ž. skyrimo motyvus teismas iÅ¡dėstė pakankamai trumpai ir lakoniÅ¡kai. Teismas pripažino nuteistojo A. Ž. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, kad nusikaltimai padaryti iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalis 3 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Ginčijamame nuosprendyje nurodyta, kad A.

Ž. padarė 5 tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ kurių du jo padaryti nusikaltimai yra sunkÅ«s, kad nusikaltimai buvo iÅ¡ anksto apgalvoti, suplanuoti, tęsėsi tam tikrÄ laiko tarpÄ , padarytos didelės turtinės žalos, kurių nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei Valstybinio socialinio draudimo fondui neatlygino, kad A. Ž. neigiamai charakterizuoja jo daromi administraciniai nusižengimai, iÅ¡ kurių jis nepadarė tinkamų iÅ¡vadų, nėra linkęs laikytis įstatymų, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nurodė ir teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, kad jis yra dirbantis, prisipažino apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitÄ bei prisipažino, jog, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, pateikė neteisingus duomenis apie įmonės turtÄ , todėl nuosprendyje nurodė skiriÄ s su laisvės atėmimu susijusias bausmes, nurodydamas nuosprendyje, kad jos yra mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių dydžių vidurkiai. 116.

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡sakyta pozicija, kad nuteistajam A. Ž. paskirtos bausmės yra aiÅ¡kiai neteisingos, o bylos aplinkybių visuma Å¡ioje byloje nebuvo nei atskleista, nei tinkamai įvertinta, be to, teismo nurodytos kaip neigiamai nuteistÄ jį A. Ž. charakterizuojančios aplinkybės netgi neteisingos ir vertintos hiperbolizuojant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ . Pažymėtina, kad skiriant bausmę, jokiu bÅ«du negalima vadovautis tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir atsiradusiomis pasekmėmis, nes tokiu bÅ«du paneigiamas bausmės individualizavimo principas. 117.

Pirmiausia, teisėjų kolegija pastebi, kad byloje inkriminuotos veikos buvo padarytos A. Ž. bÅ«nant neteistam, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas A. Ž. skyrė už visas jam inkriminuojamas veikas vienÄ iÅ¡ alternatyvių pačiÄ griežčiausiÄ sankcijose (iÅ¡skyrus nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta tik laisvės atėmimo bausmė) numatytÄ vienÄ iÅ¡ alternatyvių bausmių – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , kurių dydžiai, prieÅ¡ingai nei nurodė apygardos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, yra artimi Å¡ios bausmės sankcijose numatytiems vidurkiams (iÅ¡skyrus nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje).

Be to, apygardos teismo argumentai, neigiamai charakterizuojant A. Ž. asmenybę ir teigiant, kad šis nepadarė išvadų dėl ankstesnių nubaudimų administracine tvarka, yra aiškiai nepagrįsti. Lygiai taip pat teismas nepagrįstai sureikšmino A. Ž. padarytus administracinius nusižengimus, įvardindamas jį kaip asmenį sistemingai darantį tokio pobūdžio pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, nedetalizuodamas padarytų nusižengimų pavojingumo, iš esmės rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie A.

Ž. padarytus administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi jų pobÅ«dį, konstatuoja, kad byloje A. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams bei ekonomikai ir verslo tvarkai niekaip nesusijusios su A. Ž. pagrinde padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais – automobilio vairavimu virÅ¡ijant leistinÄ greitį, vairavimu rankomis naudojant mobilaus ryÅ¡io priemones ir pan. bei higienos taisyklių pažeidimais (t. 19, b. l. 80-95).

Atsižvelgiant į tai, minėti administraciniai nusižengimai negalėjo bÅ«ti pernelyg sureikÅ¡minami darant iÅ¡vadas apie asmens, pasisavinusio didelės vertės turtÄ , apgaulingai tvarkiusio buhalterijÄ , užsiėmusio neteisėta juridine veikla bei pateikusio melagingus duomenis apie įmonės turtÄ , pelnÄ ir pajamas, pavojingumÄ visuomenei. Å ioje vietoje svarbu pažymėti, kad po Å¡ioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų jis daugiau nenusikalto, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A.

Ž. turėtų galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vadomis apie tokį A. Ž. pavojingumÄ , dėl kurio jam reikėtų skirti už sunkiausius jo padarytus nusikaltimus tokio dydžio laisvės atėmimo bausmes bei pačias griežčiausias bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, už kitus, jo padarytus lengvesnius nusikaltimus, kokias jam skyrė pirmosios instancijos teismas ir jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A.

Ž. turi rimtų sveikatos problemų (duomenys neskelbtini) (t. 21, b. l. 108–115, 125‑129; t. 23, b. l. 33). Teismui pateikti medicininiai dokumentai apie jo sveikatos bÅ«klę nekelia jokių abejonių. Taigi akivaizdu, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės turėtų jam neigiamų pasekmių. 118. Nuteistojo A. Ž. gynėjas, praÅ¡ydamas pakeisti apygardos teismo sprendimÄ dėl nuteistajam A. Ž. paskirtų laisvės atėmimo bausmių, savo praÅ¡ymÄ grindė teismo galimybe skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas arba BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas bei iÅ¡ dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . 119.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018, 2K-269-719/2019 ir kt.).

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. 120. Taigi, norint taikyti iÅ¡imtines bausmės skyrimo taisykles bÅ«tina nustatyti, kad byloje esančių aplinkybių visuma rodo gerokai mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ir jÄ padariusio asmens pavojingumÄ , nei rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas įtvirtintas įstatymų leidėjo už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Å ioje byloje teigiamai apelianto asmenybę apibÅ«dina tai, kad jis dirba, turi legalias pajams, pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tačiau be teigiamai charakterizuojančių duomenų, egzistuoja ir kitos aplinkybės, kurios nemažina padarytos veikos pavojingumo. Nuteistasis A. Ž. yra pripažintas kaltu padaręs du tyčinius sunkius, du apysunkius ir vienÄ nesunkų nusikaltimus, nusikaltimai padaryti iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, padaryta didelė žala Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondui bei UAB „B.

S.“ ir UAB „B.“, žalos neatlygintos. Pabrėžtina, kad remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu įstatyminiu aiÅ¡kinimu, iÅ¡imtiniam bausmės Å¡velninimui reikia aplinkybių visumos, remiantis kuria, bÅ«tų galima spręsti apie žymiai mažesnį padarytos veikos pavojingumÄ , o apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos bÅ«klės, laikytinos ženkliai nemažinančiomis veikos pavojingumo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Ž. paskyrus už sunkiausius jo padarytus nusikaltimus bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, jos nepasiektų visų bausmės paskirčiai keliamų tikslų ir bÅ«tų neįgyvendinta bausmės paskirtis. 121.

Visgi, atsižvelgus į visumÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, t. y. į nuteistojo sveikatos bÅ«klę (diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir kt.), jo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, senyvo amžiaus, dirbantis, turintis Å¡eimÄ , pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ), padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (tyčiniai du sunkÅ«s, du apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai), įvertinus ir tai, kad jo atžvilgiu naikintina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra pagrindas A.

Ž. paskirtas bausmes suÅ¡velninti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam A. Ž. paskyrus BK 183 straipsnio 2 dalyje (už du nusikaltimus) numatytÄ vienintelę, alternatyvų neturinčiÄ , bausmę ‑ laisvės atėmimÄ , nustatant jos dydį dar mažesnį nei numatytas sankcijos vidurkis, t. y. už BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B. S.“ turto pasisavinimas) numatytÄ nusikaltimÄ â€“ 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimÄ , už BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B.“ turto pasisavinimas) numatytÄ nusikaltimÄ â€“ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimÄ , o už kitas A.

Ž. inkriminuotas veikas (BK 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis ir 203 straipsnio 2 dalis) – po Å¡velniausiÄ sankcijose numatytÄ bausmę ‑ baudÄ , kurios dydis bÅ«tų artimas BK 47 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytiems minimumams už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B. S.“ turto pasisavinimas) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B.“ turto pasisavinimas), padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos iÅ¡ dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 4 dalis) bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes bausmes. 122.

Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Ž. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamojoje byloje A. Ž. nuteistas už du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, kurie padaryti: UAB „B. S.“ turto pasisavinimas – nuo 2014-03-04 iki 2016-11-26 ir UAB „B.“ turto pasisavinimas – nuo 2016-10-14 iki 2018-01-05. Å ių nusikaltimų padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad nusikaltimÄ padariusiam asmeniui tam tikram laikotarpiui gali bÅ«ti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, ir nustatytos sÄ lygos, kuriomis teismas gali taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ; viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų yra tai, kad asmens padarytas nusikaltimas (padaryti nusikaltimai) pagal BK 11 straipsnį nėra priskiriamas (priskiriami) labai sunkių nusikaltimų kategorijai, – tai yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo.

Vadinasi, Å¡ioje byloje aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam ir už sunkų nusikaltimÄ , t. y. už tyčinį nusikaltimÄ , už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnis 5 dalis). Palyginus BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d.

įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ su nustatytu BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), matyti, jog jis pakito taip, kad bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos tapo griežtesnės – teismas negali atidėti paskirtos bausmės vykdymo, jeigu asmuo nuteistas laisvės atėmimu ne tik už labai sunkius, bet ir už sunkius nusikaltimus. 123. Teismų jurisprudencijoje pripažįstama, kad baudžiamuoju įstatymu, kuris kitokiu bÅ«du palengvina veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, yra toks įstatymas, kuris paÅ¡alina veikÄ iÅ¡ sunkių nusikaltimų sÄ raÅ¡o, didina galimybes atleisti veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ , nustato asmeniui palankesnę pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimÄ ir kt.

A. Ž. nuteistas už du tyčinius sunkius nusikaltimus, už vienÄ sunkų nusikaltimÄ ‑ laisvės atėmimu dvejiems metams ir 3 mėnesiams, už kitÄ â€“ dvejiems metams, ir pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį bei paskirtos bausmės dydį (jam paskirta galutinė subendrinta bausmė ‑ treji metai laisvės atėmimo) atitinka nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusio BK 75 straipsnio normoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nustatytas sÄ lygas. Nekyla abejonių, kad įstatymas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymÄ asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, palengvina tokių asmenų teisinę padėtį, todėl gali bÅ«ti taikomas nuteistajam A. Ž., vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, 3 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatytos pareigos A. Ž. padės keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. BK 75 straipsnio 3 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nurodyta, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

IÅ¡ nuteistojo A. Ž. buvo priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai, o bÅ«tent skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta priteisti iÅ¡ A. Ž. dėl UAB „B.“ 42 286,57 Eur į valstybės pajamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytÄ Å¾alÄ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 19 233,34 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Fondo biudžetÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teigiamos įtakos nuteistojo A. Ž. elgesiui turėtų įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 3 metus atlyginti dalį priteistos turtinės žalos – valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ‑ 4 000 eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 1 000 eurų. 124.

Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punkto nuostatomis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Dėl civilinių ieškinių 125. Byloje pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl 45 670,62 Eur turtinės žalos priteisimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl 9 247,47 Eur turtinės žalos priteisimo iš R. T.

L. (t. 4, b. l. 118‑120, 142‑145). Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta priteisti iÅ¡ R. T. L. dėl UAB „B. S.“ padarytos žalos 45 670,62 Eur į valstybės pajamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytÄ Å¾alÄ . Taip pat nuspręsta priteisti iÅ¡ R. T. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 9 247,47 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Fondo biudžetÄ (t. 4, b. l. 118‑120, 142‑145). 126. Å iuo nuosprendžiu R. T.

L. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieÅ¡kinys dėl 45 670,62 Eur turtinės žalos priteisimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dėl 9 247,47 Eur turtinės žalos priteisimo iÅ¡ R. T. L. paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl turto konfiskavimo iÅ¡ R. T. L. 127. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta iÅ¡ A. Ž. konfiskuoti 132 000 Eur ir iÅ¡ R. T. L. konfiskuoti 132 000 Eur. 128. Kaip jau minėta, Å¡iuo nuosprendžiu R. T. L. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B. S.“ turto 264 000 Eur pasisavinimo veikiant bendrininkų grupe su A. Ž.). Å iuo nuosprendžiu nustatyta, kad UAB „B. S.“ turtÄ â€“ 264 000 Eur pasisavino tik A.

Ž. Atitinkamai Å¡i visa suma – 264 000 Eur turi bÅ«ti konfiskuotina tik iÅ¡ A. Ž. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, nurodant, kad 264 000 Eur suma konfiskuojama tik iÅ¡ A. Ž. Dėl proceso iÅ¡laidų 129. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistÄ jį R. T. L. ginti parinktas advokatas Kęstutis OžiÅ«nas (t. 23, b. l. 59), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo R. T.

L. gynėju (t. 23, b. l. 60) ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų iÅ¡laidų, kuria praÅ¡oma iÅ¡spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , nurodant, jog iÅ¡ nuteistojo R. T. L. priteistina suma už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sudaro 90 eurų (t. 23, b. l. 179‑181). 130. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka.

Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.). 131.

Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato V. Ančiukaičio ir nuteistojo R. T. L. apeliacinius skundus, kurie tenkinti iÅ¡ dalies. Å iuo nuosprendžiu R. T. L. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „B. S.“ turto pasisavinimo), nes R. T. L. nedalyvavo darant šį nusikaltimÄ , ir 220 straipsnio 1 dalyje, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčių veikų, o jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota į Å¡velnesnę veikÄ â€“ BK 223 straipsnio 1 dalį.

Å ioje byloje nuteistasis R. T. L. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies) ir 253 straipsnio 1 dalį. Ä®vertinus nuteistojo R. T. L. turtinę padėtį, kad jis nedirba, daroma iÅ¡vada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl patirtų iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl R. T. L. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: R. T. L. iÅ¡teisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jis nedalyvavo darant šį nusikaltimÄ .

R. T. L. iÅ¡teisinti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl R. T. L. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti: R. T. L. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimÄ , įpareigojant R. T. L. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Å¡iÄ bausmę subendrinti su paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnę, ir R. T. L. paskirti subendrintÄ bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimÄ . Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), R. T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos iki jam sueis pensinis amžius.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl A. Ž. paskirtų bausmių ir bausmių subendrinimo. A. Ž., nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „B. S.“ turto pasisavinimas), sumažinti bausmę iki 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo. A. Ž., nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „B.“ turto pasisavinimas), sumažinti bausmę iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

A. Ž., nuteistam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ . A. Ž., nuteistam pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ . A. Ž., nuteistam pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, Å¡ias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«du, ir A. Ž. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 3 (trijų) metų laisvės atėmimÄ .

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 3 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) A. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos iki jam sueis pensinis amžius, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 3 (trejus) metus atlyginti dalį priteistos turtinės žalos – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ‑ 4 000 eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 1 000 eurų.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti: IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių paÅ¡alinti aplinkybes apie tai, kad: A. Ž. veikė bendrininkų grupėje su R. T. L., nurodant, kad R. T. L. nesuvokė A. Ž. nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio. Panaikinti A. Ž. ir R. T. L. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinti R.

T. L. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikaltimÄ padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieÅ¡kinių, priteistų iÅ¡ R. T. L., pakeisti: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieÅ¡kinį dėl 45 670,62 Eur turtinės žalos priteisimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį dėl 9 247,47 Eur turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtus.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo pakeisti: Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ A. Ž. konfiskuoti 264 000 Eur sumÄ . Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl patirtų iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ R. T. L. apeliacinės instancijos teisme atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Vitalija NorkÅ«naitė Regina Pocienė