b78a888077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 2502/2012

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00549-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 13.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui, valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 8-11) prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-206-(16.12), kuriuo nustatyta, jog valstybinėje žemėje ir valstybiniame miške už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), statinys – ažūrinė vielos tinklo tvora, ilgis apie 60,08 m, aukštis 1,40 m, pastatytas savavališkai bei 2011 m. gegužės 6 d. reikalavimą Nr. RE-314 pašalinti savavališkos statybos padarinius – iki 2011 m. lapkričio 6 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę.

Pareiškėjas nurodė, jog tvora žemės sklype buvo pastatyta pagal 2000 m. liepos 20 d. suderintą projektą, o žemės sklypas suformuotas 1996 m. kovo 25 d. Teigė, jog atlikus tikslius geodezinius matavimus paaiškėjo, jog žemės sklypo dalis patenka į valstybinės žemės sklypą. Nurodė, jog inicijavo procedūrą dėl 0,0815 ha žemės sklypo padidinimo 0,05 ha ir 2011 m. kovo 10 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus sutikimą rytinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gretimybėje prijungti ne didesnę kaip 0,06 ha laisvos valstybinės žemės sklypo dalį. Argumentavo, jog net ir pripažinus tvoros statybą neteisėta, Statybos įstatyme numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo ir tokiu atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas. Pareiškėjo teigimu, pagal Civilinio kodekso 1.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti atlikti pareigą, kol baigsis tas terminas. Tokiu atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri atsakinga už savavališkos statybos padarinių pašalinimą.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 45-47) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepimą grindė argumentais, jog įvertinus pareiškėjo pastatytos tvoros požymius ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatomis, savavališkai pastatyta tvora priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai bei reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas.

Nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas statybos projektas. Šie atvejai išvardinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, kurio 6 priedo 3.2 punkte nurodyta, jog statant II grupės nesudėtingą statinį mieste yra privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui.

Pažymėjo, jog rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra laikomas statyba leidžiančiu dokumentu. Naujo nesudėtingo statinio statybos atveju supaprastintam projektui turi pritarti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 23 str. 17 d.). R. B. nepateikė statybą leidžiančio dokumento (supaprastinto statybos projekto, kuriam būtų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas) ir valstybinės, tame tarpe ir miško, žemės valdytojų sutikimo, tvoros statybai, todėl savavališkos statybos aktas buvo surašytas pagrįstai.

Pažymėjo, jog, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2011 m. gegužės 6 d. surašytas reikalavimas pareiškėjui pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę per nustatytą reikalavimo pašalinti savavališko statybos padarinius įvykdymo terminą kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, ir jį gavęs pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų apie savanorišką kreipimąsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl savavališkos statybos įteisinimo iki ginčijamų savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti statybos padarinius surašymo, todėl nebuvo teisinio pagrindo vietoje savavališkos statybos akto surašyti statybos patikrinimo aktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius atsiliepimu nurodo, jog Palangos žemėtvarkos skyriaus vyresnysis specialistas 2011 m. balandžio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 2 nustatė valstybinės žemės bei valstybinio miško užėmimą pietinėje, vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pusėse ir šiais veiksmais padarytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Pareiškėjo prašymu atlikus pakartotinį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad žemės sklypo rytinėje pusėje pažeidimo nėra (b. l. 36-37).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu (b. l. 101-107) atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 6 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-314, o bylą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-206-(16.12) panaikinimo nutraukė.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-206-(16.12), kuriuo nustatyta, jog valstybinėje žemėje ir valstybiniame miške už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statinys – ažūrinė vielos tinklo tvora, ilgis apie 60,08 m, aukštis 1,40 m, pastatytas savavališkai, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl 2011 m. gegužės 6 d. reikalavimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-314 – iki 2011 m. lapkričio 6 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje ir miško žemėje už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ir sutvarkyti statybvietę.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartimi konstatuota, jog byla teisminga administraciniam teismui, nes ginčijami savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su viešojo administravimo subjekto pagal Statybos įstatymą vykdoma viešojo administravimo veikla. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu, nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d.

įsakymo Nr. D1-827 (redakcija, galiojusi skundžiamo savavališkos statybos akto surašymo metu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 10 d.), kuriuo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 10, 10.1, 10.2 punktais, konstatavo, kad savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes.

Savavališkos statybos aktas negali būti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas administraciniame teisme, nes asmenims, kurių atžvilgiu jis surašytas, nesukelia teisinių pasekmių, nėra susijęs su jų teisėmis ar įstatymų saugomais interesais. Tokia praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje AS143-549/2011, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62–608/2011, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011, 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–611/2010, 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010 ir kt.).

Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjo skundžiamame savavališkos statybos akte nurodytas privalomojo pobūdžio patvarkymas – reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, tačiau šis patvarkymas pareiškėjui savavališkos statybos akto surašymo metu nebebuvo aktualus, nes tvoros statybos darbai buvo atlikti. Ginčijamame savavališkos statybos akte jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) nėra ir aktas pats savaime pareiškėjui negali sukelti kokių nors papildomų teisinių pasekmių.

Tokią poziciją analogišku atveju yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62–608/2011). Savavališkos statybos aktas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu ir nesudaro savarankiško administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko, todėl teismas bylą šioje dalyje nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodė, kad pareiškėjas skundą grindžia iš esmės dviem motyvais:

1) nurodo, jog yra pradėjęs procedūrą dėl nuosavybės teise turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padidinimo prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės sklypo;

2) argumentuoja, jog jam nebuvo sudaryta galimybė įteisinti savavališką statybą, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis. Teismas iš bylos esančių duomenų nustatė, jog tvora, dėl kurios statybos teisėtumo kilo ginčas, pastatyta ne pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o valstybinės žemės ir valstybinės reikšmės miško sklypuose. Teritorija, kurioje pastatyta tvora, yra valstybės saugomoje teritorijoje - pajūrio juostoje. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktu, Žemės įstatymo 21 straipsnio 11 punktu, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi skundžiamo akto priėmimo metu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 6 priedo 3.2 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 įsakymu Nr. D1-812 (redakcija, galiojusi skundžiamo akto priėmimo metu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 24 d.) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 11 eilutės nuostatomis. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas nuostatas, konstatavo, jog pareiškėjas patikrinimo metu turėjo pateikti tvoros statybai būtinus dokumentus – supaprastintą statybos projektą, kuriam būtų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas, bei valstybinės žemės savininko (valdytojo) sutikimą tvoros statybai.

Pareiškėjas pripažįsta, jog šių dokumentų neturi, todėl remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkto nuostatomis statyba pagrįstai pripažinta savavališka. Tvorą pareiškėjas pastatė ne jam priklausančiame žemės sklype, o valstybinės reikšmės miško teritorijoje, kurioje ribojama statinių statyba. Tvora nepatenka į miško žemėje leistinų statinių kategoriją (Miškų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 26 str. 1 d.). Pareiškėjo argumentas, kad tvora pastatyta apie 2000 metus ir žemės sklypą su jau pastatyta tvora jis įgijo 2007 metais dovanojimo sutarties pagrindu, neturi įtakos jo atsakomybei už savavališkos statybos padarinius.

Dovanojimo sutarties pagrindu pareiškėjas prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas, kaip nekilnojamojo daikto – žemės sklypo savininkas. Pareiškėjo argumentas dėl galimumo įteisinti savavališką statybą pripažintinas nepagrįstu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkto pastabose nurodyta, jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos;

šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį užfiksavus savavališkos statybos faktą nustatomas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių terminas įvykdyti reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius, per kurį asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Teismas pažymėjo, jog tokia pareiškėjo teisė yra nurodyta ir išaiškinta ginčijamame 2011 m. gegužės 6 d. reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius. Duomenų, kad pareiškėjas savo noru kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl iki Statybos įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, byloje nėra. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas taip pat nepasinaudojo teise per reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, bet padavė skundą teismui.

Tai vienas iš pareiškėjo galimų pasirinkti, jo manymu, pažeistų teisių gynybos būdų. Teismas, nagrinėjantis bylą, pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą gali įpareigoti pareiškėją per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokia teismo teisė nėra neribojama. Ji turėtų būti vertinama kartu su to paties straipsnio 4 dalies nuostatomis, t. y. asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Tai reiškia, jog pareiškėjo nurodoma įstatymo nuostata (dėl savavališkos statybos įteisinimo) gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tam yra visos aukščiau nurodytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog tvora savavališkai pastatyta valstybinės žemės (valstybinės reikšmės miško) sklype, kurio savininko (valdytojo) sutikimo pareiškėjas nėra gavęs, o valdytojas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šiuo metu nesutinka dėl valstybinės žemės prijungimo prie pareiškėjo žemės sklypo, susidarė situacija, jog valstybinės žemės sklypas yra faktiškai neteisėtai prijungtas prie pareiškėjo žemės sklypo.

Teismo vertinimu, pareiškėjas negali šio administracinio ginčo nagrinėjimo metu pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių įteisinimo tvarka. Tam tikrais atvejais nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant. Toks savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis įstatymo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

Tokiais atvejais sprendimas statinį nugriauti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui (Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 6 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-314 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 109-110) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria atmestas skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 6 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-314 panaikinimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

2. Žemės sklypas, kuriame pastatyta tvora, yra nuomojamas. Supaprastinti statybos projektai byloje yra bent du: 1996 m. rugsėjo 10 d. aptvėrimo schema ir 2000 m. liepos 20 d. tvoros projektas, kurie yra suderinti. Tvoros statybos metu (apie 2000 metus) STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ negaliojo, todėl atgaline data taikyti teisės akto negalima ir negalima reikalauti raštiško sutikimo, kuris statybos metu nebuvo būtinas.

3. Teismas neįvertino, kad sklype neišlikę riboženkliai, savavališkos statybos akte iš viso neužsimenama, jog ginčo tvora yra įsiterpusi į miškų žemę, todėl tiksliai nustatyti, kokia valstybinės žemės dalis yra užimta, nėra galimybės. Esant šioms aplinkybėms, negalima kalbėti apie objektyvų bylos aplinkybių išnagrinėjimą.

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas nesikreipė į reikalingas institucijas. Atlikus tikslius matavimus, paaiškėjo žemės sklypo dalinis neatitikimas faktinei situacijai, todėl inicijavo procedūrą dėl esamo žemės sklypo padidinimo (2010 m. lapkričio 2 d.), t. y. dar iki reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (2011 m. gegužės 6 d.). Ši procedūra vyksta ir tikėtina, kad klausimas bus išspręstas teigiamai. Tai patvirtina ir sprendime nurodyta aplinkybė, kad atlikus valstybinės reikšmės miško Palangos girininkijos 108 kvartalo 10 ir 11 sklypų kadastrinius matavimus, įregistravus sklypus nekilnojamojo turto registre bei nustačius, jog šioje vietoje yra laisvas valstybinės žemės plotas, bus dar kartą svarstoma galimybė įsiterpusį plotą prijungti prie nuomojamo žemės sklypo. Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 123-125) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus, visapusiškai jų neištyrė ir tuo pagrindu neteisėtai priėmė ginčijamą sprendimą, yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas turėjo visas procesines galimybes pateikti reikalingus įrodymus, teikti išsamius ir pagrįstus paaiškinimus, turėjo teisę prašyti teismo savo iniciatyva išreikalauti iš institucijų reikiamus dokumentus, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Valstybinėje žemėje ir valstybinės reikšmės miško žemėje pastatytos tvoros faktą patvirtina ir byloje pateikti įrodymai. Kita aplinkybė, dėl kurios pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, tai neteisinga Statybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavališkos statybos įteisinimą, interpretacija. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatytas pareiškėjo savanoriškas kreipimasis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl ginčo tvoros savavališkos statybos įteisinimo nei iki 2011 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-206-(16.12) surašymo, nei bylos nagrinėjimo metu, todėl argumentas, kad prievolė pašalinti padarinius pagal ginčijamą 2011 m. gegužės 6 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-134 negalima, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius (b. l. 115-118) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog, remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, tvora, dėl kurios statybos teisėtumo kilo ginčas, pastatyta ne pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o valstybinės žemės ir valstybinės reikšmės miško sklypuose. Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors pažeidimo ginčo žemės sklypo rytinėje pusėje nėra, tačiau kitoje žemės sklypo dalyje tvora pastatyta valstybinėje miško žemėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas (pareiškėjas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo paliktas galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-05-06 reikalavimas Nr. RE-314 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo – reikalavimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę, nukreiptas į pareiškėją R. B. (b. l. 17).

Nekyla abejonių, kad tvora priskirtina nesudėtingo statinio sąvokai. Toks tvirtinimas paremtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01), aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (toliau - Reglamentas) inter alia nustatančiu nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus; nesudėtingiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus, o būtent šio reglamento priedo 2 lentelės 3 punktu. Taip pat iš esmės nėra dviprasmybių dėl to, jog ginčo objektas atitinkama dalimi pastatytas ant valstybinės žemės sklypo ir nėra teisiškai registruotas (b.l. 21).

Tvirtinimas, jog tvoros pastatymas pagrįstas teisės aktais, niekuo neparemtas, kadangi apeliaciniame skunde minimi dokumentai, kaip ir pripažįsta pats pareiškėjas (apeliantas), yra tik projektai (b.l. 30-31, 95), kurie nebuvo realizuoti į galiojančius teisės aktus, suponavusios teisėtą tvoros pastatymą. Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai viešojo administravimo sistemos subjektui atsirado pagrindas taikyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi nagrinėti savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauti iš statytojo (užsakovo) ar kito asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, kas ir buvo padaryta.

Apeliaciniame skunde minima apie statytojo teisę dėl savavališkos statybos įteisinimo, neva suponuojančią skundo tenkinimą bent iš dalies.

Taip, iš tikro Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 (Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas įsigaliojęs nuo 2010 m. spalio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 84-4401) nustatyta, kad jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri šalina savavališkos statybos padarinius šio įstatymo nustatyta tvarka.

Minimas reguliavimas suponuoja išvadą, kad savavališka statyba gali būti įteisinta, visų pirma, jei ji buvo pradėta iki 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo, t.y. iki 2010-10-01, antra, statytojas turi kreiptis į savivaldybės administraciją dėl pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, trečia, iš vietos savivaldos pusės neturi būti paneigta galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Jei tikrinamoje administracinėje byloje nekyla disputo dėl savavališkos statybos pradžios iki 2010-10-01, t.y. pirmosios sąlygos egzistavimo, tai visiškai nėra pagrindo konstatuoti antrosios aplinkybės buvimą. Kaip teisingai ir pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nenustatytas pareiškėjo savanoriškas kreipimasis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl ginčo tvoros statybos įteisinimo nei iki 2011 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-206-(16.12) surašymo, nei bylos nagrinėjimo metu (bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme papildomų faktinių duomenų, leidžiančių teigti priešingai negauta). Nesant šios sąlygos aiškiai paneigiama teisinė galimybė dėl ginčo statybos įteisinimo, o kartu ir nurodytas apeliacinio skundo argumentas, kaip pagrindas, dėl skundžiamo teismo sprendimo naikinimo.

Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti be pakeitimų.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius