b78a5a2e-1010-49cd-9ec5-4ca5702dc023 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-530-236/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02790-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.12. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Lietuvos madų kÅ«rėjų asociacijos ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl patirtų iÅ¡laidų bei nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Lietuvos madų kÅ«rėjų asociacija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 127 473,35 Eur kompensacijÄ , 31 868,33 Eur palÅ«kanų, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 1998 m. liepos 10 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartimi Nr. 1361 su papildymais (toliau – ir Nuomos sutartis) atsakovė iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei 125,57 m2 bendro ploto negyvenamÄ sias patalpas, esančias adresu Didžioji g. 20, Vilnius, numatant Å¡ias patalpas naudoti visuomeninei veiklai. Patalpų perdavimo metu patalpos buvo visiÅ¡kai apleistos, netinkamos naudoti. IeÅ¡kovė savo lėšomis rekonstravo patalpas, padidinant buvusį iki perdavimo naudoti bendrÄ plotÄ iki 137,43 m2 bei pritaikant jas naudoti tiek jos, tiek ir bet kuriai kitai veiklai. Tokiu bÅ«du ji patyrė 127 473,35 Eur iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė praktiÅ¡kai nepasinaudojo rekonstruotomis patalpomis, kadangi jos buvo pripažintos tinkamomis naudoti 2002 m. gruodžio 11 d., o Nuomos sutartis pasibaigė 2003 m. liepos 23 d.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2010, pripažino, jog ieÅ¡kovė teisėtai atliko patalpų rekonstrukcijos darbus, pripažino ieÅ¡kovės teisę į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat nurodė atsakovei kompensuoti ieÅ¡kovei patalpų rinkos vertės padidėjimÄ bei nurodė konkretų ieÅ¡kovei atlygintinų sumų sumokėjimo bÅ«dÄ â€“ privatizuojant patalpas, Å¡iÄ sumÄ Ä¯pareigoti sumokėti patalpų pirkėjÄ .

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, sÄ lygojusiam tokį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinį sprendimÄ , atlyginti ieÅ¡kovei jos patirtas iÅ¡laidas teismo nutartyje nurodytu bÅ«du tapo neįmanoma, todėl ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį grindžiamÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.501 straipsnio 1 dalimi. Taip pat ieÅ¡kovė prašė atlyginti minimalius nuostolius dėl prarastos galimybės naudotis piniginėmis lėšomis, investuotomis į atsakovui priklausančių patalpų pagerinimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 127 473,35 Eur kompensacijÄ , 31 868,33 Eur palÅ«kanų, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir 2 064 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais yra iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas dėl dalies nagrinėjamam ginčui aktualių aplinkybių, t. y. pripažinta, jog ieÅ¡kovė Nuomos sutarties pagrindu valdydama patalpas, esant atsakovės leidimui ir sutikimui, teisėtai atliko nuomojamų patalpų rekonstrukcijos darbus – jas pagerino, ir turi teisę į atliktų pagerinimo darbų iÅ¡laidų atlyginimÄ , įtraukiant nuomotas patalpas į privatizavimo programÄ . Tuo tarpu, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės patalpų pagerinimo iÅ¡laidų kompensacijÄ , kitu – CK 6.501 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kadangi iÅ¡laidų atlyginimas pagal specialiuosius teisės aktus yra nebegalimas. Galiojant specialiesiems teisės aktams atsakovė sprendimo dėl ginčo patalpų privatizavimo nepriėmė ir patalpų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovei klausimas liko neiÅ¡spręstas.

6. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.501 straipsnio nuostatas. Ä®vertinęs Å¡io instituto taikymo praktikÄ teismas laikė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai – 2001 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartis Nr. 03/01-5, lokalinė sÄ mata, 2002 m. kovo 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, UAB „Vegenas“ PVM sÄ skaita–faktÅ«ra GBD 1007320 ir UAB „Vegenas“ kasos pajamų kvitai – patvirtina, kad patalpų pagerinimui ieÅ¡kovė patyrė 440 140 Lt (127 473,35 EUR) dydžio iÅ¡laidas.

7. Atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti kurie iÅ¡ atliktų darbų pagerino patalpų vertę, teismas laikė nereikÅ¡mingais, kadangi CK 6.501 straipsnio 1 dalis nustatyto, jog yra atlyginamos bÅ«tinos daikto pagerinimo iÅ¡laidos. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog patalpų rinkos vertės padidėjimas yra didesnis, nei ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų kompensacijos suma.

8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovei Nuomos sutarties pagrindu buvo perduotos apleistos rūsio patalpos. Nei šios aplinkybės, nei aplinkybės, kad po rekonstrukcijos patalpos buvo pagerintos tokiu būdu, kad jos tapo tinkamos ir patrauklios veiklos vykdymui, atsakovė nepaneigė. Spręsti, kad kažkokie konkretūs pagerinimai buvo atlikti išskirtinai tam, kad patalpos būtų pritaikytos specifiniams nuomininkės poreikiams, nėra jokio pagrindo. Atsakovas atitinkamų aplinkybių neįrodinėjo, o byloje esantys įrodymai teismui leidžia spręsti, kad nerekonstravus patalpų jų naudojimas bet kokiai veiklai būtų neįmanomas.

9. Teismas taip pat sutiko su ieÅ¡kovės pozicija dėl ieÅ¡kinio senaties termino ir sprendė, kad jis nebuvo praleistas. Tik po to, kai buvo pakeisti/panaikinti specialieji teisės aktai, numatantys atliktų pagerinimo darbų iÅ¡laidų atlyginimÄ , įtraukiant nuomotas patalpas į privatizavimo programÄ , ir ieÅ¡kovei tapo aiÅ¡ku, kad atsakovė atitinkama tvarka iÅ¡laidų neatlygins, ieÅ¡kovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

10. Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei palÅ«kanas (CK 6.210 str. 1 d., 1.125 str. 9 d.) ir procesines palÅ«kanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus: 11.1.

Pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę į patalpų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ tik įtraukiant patalpas į privatizavimo programÄ . Tai reiÅ¡kia, jog į Å¡iÄ programÄ patalpų neįtraukus, ieÅ¡kovės teisė į patalpų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ neatsirado. Kitokios galimybės atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (toliau – ir VSTPÄ®) nenustatė, o jam nustatant specialiÄ sias teisės normas, lyginant su CK nuostatomis, CK nuostatos negali bÅ«ti taikomos. 11.2.

Å iuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas įtvirtina imperatyvų draudimÄ atlyginti valstybės (savivaldybės) ilgalaikio materialiojo turto nuomininkui už padarytus iÅ¡nuomoto turto pagerinimus. Todėl ir Å¡i aplinkybė lemia, kad teismas negalėjo priteisti ieÅ¡kovei kompensacijos, remdamasis CK 6.501 straipsnio 1 dalimi. 11.3. PrieÅ¡ iÅ¡sinuomodama ginčo patalpas ieÅ¡kovė žinojo apie jų bÅ«klę, todėl investicijas į svetimÄ turtÄ atliko savo nuožiÅ«ra.

Be to, ieÅ¡kovė byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos pastangomis padidėjusiÄ patalpų vertę. Byloje esanti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Å¡ios aplinkybės nepatvirtinta, kadangi joje nėra nurodyta, jog vertinami ieÅ¡kovės atlikti remonto darbai, be to, ataskaita parengta 2013 m., nors ieÅ¡kovės remontas atliktas 2002 m. Ginčo patalpos 2005 m. buvo iÅ¡nuomotos kitam nuomininkui, ir jo prisidėjimas prie patalpų pagerinimo ataskaitoje nebuvo įvertintas. 11.4.

IeÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie savo teisių pažeidimÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovės teisių pažeidimu galėtų bÅ«ti laikomas atsakovės atsisakymas atlyginti 2002 metais atliktas remonto iÅ¡laidas, o senaties terminas laikomas praleistu.

12. IeÅ¡kovė Lietuvos madų kÅ«rėjų asociacija atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: 12.1. Patalpų pagerinimo iÅ¡laidų patyrimo metu galiojo tiek bendroji teisės taisyklė (CK 6.501 str.), tiek ir specialioji teisės taisyklė (VSTPÄ® 10 str. 13 d.). Abi Å¡ios teisės normos numatė nuomotojo pareigÄ atlyginti nuomininkui patalpų pagerinimo iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovė gali jomis remtis reikÅ¡dama reikalavimus atsakovei.

Sprendimas neprivatizuoti patalpų galiojant VSTPÄ® priklausė iÅ¡imtinai nuo atsakovės valios, todėl ieÅ¡kovė turi pilnÄ teisę į nuostolių atlyginimÄ remiantis CK 6.501 straipsniu. 12.2. Teisės aktai galioja į ateitį, todėl atsakovės nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ginčo santykiams negali bÅ«ti taikomas. 12.3. Kasacinės instancijos teismo nutartis patvirtina aplinkybę, kad rekonstrukcijÄ atsakovei priklausančiose patalpose ieÅ¡kovė atliko teisėtai.

Dėl to pirmosios instancijos teismas nutartyje nustatęs egzistuojant pakankamiems įrodymams, jog ieÅ¡kovė dėl rekonstrukcijos patyrė iÅ¡laidas, pagrįstai jas priteisė iÅ¡ atsakovės. Tuo tarpu, atsakovė tokių iÅ¡laidų egzistavimo nepaneigė, jų nepagrįstumo neįrodė. 12.4. IeÅ¡kinio senaties terminas byloje turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo kasacinės instancijos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kadangi ieÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu sustabdė senaties termino skaičiavimÄ , o iÅ¡nagrinėjus bylÄ jis pradėtas skaičiuoti iÅ¡ naujo (CK 1.130 str.).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atsakovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Faktinės bylos aplinkybės 14. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė Lietuvos madų kÅ«rėjų asociacija ir atsakovė Vilniaus mieto savivaldybė 1998 m. liepos 10 d. sudarė Nuomos sutartį, kuria atsakovė iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei 125,57 m2 bendro ploto negyvenamÄ sias patalpas, esančias adresu Didžioji g. 20, Vilniuje. Å ia sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo patalpas naudoti visuomeninei veiklai. 1998 m. rugsėjo 30 d. Nuomos sutarties papildymu Å¡alys susitarė, jog lėšos, investuotos į patalpų rekonstrukcijÄ , bus įskaitytos į patalpų nuomos mokestį. 15. 2000 m. spalio 13 d. buvo iÅ¡duotas leidimas vykdyti statybos darbus.

Ieškovė atliko patalpose remonto darbus ir 2002 m. gruodžio 11 d. buvo išduotas minėtu adresu įkurto kosmetologų ir kirpėjų mokymo centro pripažinimo tinkamu naudoti aktas. 2003 m. liepos 23 d. baigėsi šalių sudaryta Nuomos sutartis, o 2005 m. gruodžio 6 d. patalpos išnuomotos kitam nuomininkui.

16. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2004 m. sausio 26 d. protokolinio sprendimo Nr. 12-13-01 dalį, kurioje nustatyta patalpas Vilniuje, Didžioji g. 20/1, privatizuoti vieÅ¡o aukciono bÅ«du, nenumatant ieÅ¡kovės investuotų lėšų grÄ Å¾inimo, ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijÄ nustatyti, jog patalpų Vilniuje, Didžioji g. 20/1, privatizavimas vyktų tiesioginių derybų bÅ«du bei pradėti tokias derybas su ieÅ¡kove.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2010 paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimÄ , kuriuo panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2004 m. sausio 26 d. protokolinio sprendimo dalis dėl patalpų privatizavimo vieÅ¡o aukciono bÅ«du, kurioje nenumatytas ieÅ¡kovo investuotų lėšų grÄ Å¾inimas, o kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. Kasacinis teismas Å¡ioje nutartyje nurodė, kad įtraukiant nuomotas patalpas į privatizavimo programÄ , ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti nustatyta teisė į atliktų pagerinimo darbų atlyginimÄ , o atlyginimo dydis nustatytinas privatizuojant patalpas.

17. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui (VSTPÄ® nuostatoms) atlyginti ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas patalpų pagerinimui minėtoje kasacinio teismo nutartyje numatytu bÅ«du tapo nebeįmanoma, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama Å¡ias iÅ¡laidas atlyginti CK 6.501 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl ieÅ¡kovės galimybės ginti savo teises CK 6.501 straipsnio pagrindu 18. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartimi buvo patvirtinta galimybė ieÅ¡kovei gauti patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ tik patalpų privatizavimo atveju.

Tačiau patalpos nebuvo privatizuotos ir tokia teisė ieÅ¡kovei neatsirado. Pažymi, jog kito bÅ«do atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas tuo metu galiojęs VSTPÄ® nenustatė, o jam nustatant specialiÄ sias teisės normas, lyginant su CK nuostatomis, CK nuostatos Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos. Be to, Å¡iuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintas imperatyvus draudimas atlyginti valstybės (savivaldybės) ilgalaikio materialiojo turto nuomininkui už padarytus iÅ¡nuomoto turto pagerinimus, kas taip pat užkerta keliÄ ieÅ¡kovei į nuostolių atlyginimÄ CK 6.501 straipsnio pagrindu.

Įvertinusi bylos duomenis bei ginčui aktualias teisės normas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

19. Nors ir sutiktina su atsakove, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartyje buvo nustatyta ieÅ¡kovės teisė į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ privatizavus patalpas, tačiau Å¡i aplinkybė jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė savo pažeistų teisių negalėtų ginti ir kitu bÅ«du, pavyzdžiui, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį atlyginti patirtas iÅ¡laidas CK 6.501 straipsnio pagrindu. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl iÅ¡laidų atlyginimo privatizuojant patalpas, ir bÅ«tent dėl to teismas tik Å¡iuo klausimu joje ir pasisakė.

VSTPÄ® (redakcija, galiojusi iki 2014 m. spalio 1 d.) 10 straipsnio 13 dalies norma, kuria rėmėsi kasacinis teismas priimdamas ankstesnį Å¡alių ginÄÄ sureglamentavusį sprendimÄ , nustatanti kad turto pagerinimo iÅ¡laidas pagal CK nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektÄ , taikytina, kai yra konkretus asmuo, siekiantis privatizuoti turtÄ arba ateityje planuojama jį privatizuoti. Tačiau kai nėra potencialaus pirkėjo, arba kaip Å¡iuo atveju, turtas, nors ir planuota, realiai dėl nuo atsakovės priklausančių veiksmų net nebuvo bandytas privatizuoti ir nėra galimybės iÅ¡ privatizavimo sandorio gautomis lėšomis atlyginti nuomininkės turėtas valstybės turto pagerinimo iÅ¡laidas, ginčas dėl iÅ¡sinuomoto turto pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo gali bÅ«ti sprendžiamas pagal CK ir Å¡alių sutarties sÄ lygas.

Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2006).

20. Tokios iÅ¡vados nepaneigia apeliantės argumentai apie VSTPÄ® nuostatų specialumÄ Å¡iuo klausimu, lyginant su CK nuostatomis. Patalpų pagerinimo iÅ¡laidų patyrimo metu galiojo tiek bendroji CK 6.501 straipsnio norma, tiek ir minėta VSTPÄ® 10 straipsnio 13 dalies norma. Pastaroji, kaip jau minėta, bÅ«tų taikoma tik tuo atveju, kai turtas privatizuojamas. Tuo tarpu, ginčo turtas privatizuotas nebuvo, todėl nurodyta specialioji teisės norma realaus poveikio nepadarė ir Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti gali bÅ«ti taikoma bendroji teisės norma.

21. Pažymėtina, jog kitokios teismo iÅ¡vados nesÄ lygoja ir tai, jog Å¡iuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme yra įtvirtintas imperatyvus draudimas atlyginti valstybės (savivaldybės) ilgalaikio materialiojo turto nuomininkui už padarytus iÅ¡nuomoto turto pagerinimus. Vienas bendrųjų ir fundamentaliųjų teisės principų yra tai, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit).

Teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Å i taisyklė yra svarbus ir bÅ«tinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumÄ ir tvirtumÄ , teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimÄ valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe. Kita vertus, teisės akto, veikiančio atgaline tvarka, priėmimas yra galimas, jei tai bÅ«tų nurodyta teisės akte ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties arba jų padėtį pagerintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014).

22. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nenustatytas jo galiojimas teisiniams faktams, įvykusiems iki jo įsigaliojimo, be to, toks teisinės normos taikymas nagrinėjamam ginčui akivaizdžiai pablogintų ieškovės padėtį. Todėl pripažintina, kad šis naujas įstatymas šalių santykių nereglamentuoja.

23. Dėl aukščiau aptartų priežasčių laikytina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ginčo situacijoje taikė CK 6.501 straipsnio nuostatas. Dėl teisės į iÅ¡laidų atlyginimÄ egzistavimo 24. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog egzistuoja sÄ lygos, bÅ«tinos priteisti ieÅ¡kovei kompensacijÄ CK 6.501 straipsnio pagrindu. Nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad patalpų rinkos vertė po ieÅ¡kovės atliktų darbų padidėjo daugiau nei ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti kompensacija. IeÅ¡kovės pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita yra netinkamas įrodymas, kadangi joje nenurodyta, kad vertinami bÅ«tent ieÅ¡kovės atlikti darbai, be to, vertinimo data yra 2013 m., o ne 2002 m., kada buvo atliktas remontas. Apeliacinės instancijos teismas ir Å¡iuos atsakovės argumentus vertina kritiÅ¡kai.

25. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko teisė į iÅ¡sinuomoto daikto pagerinimo bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymo nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino iÅ¡sinuomotÄ (naudotÄ neatlygintinai) daiktÄ ; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį; įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

26. Kaip teisingai nagrinėjamu atveju atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo ieÅ¡kovė, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2010 konstatuotÄ aplinkybę, kad patalpų pagerinimus ieÅ¡kovė atliko su atsakovės pritarimu. Taip pat Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė pateikė teismui Å¡iam tikslui jos patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus – 2001 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį Nr. 03/01-5, lokalinę sÄ matÄ , 2002 m. kovo 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktÄ , UAB „Vegenas“ PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ GBD 1007320 ir UAB „Vegenas“ kasos pajamų kvitus.

Nors Å¡alių 1998 m. rugsėjo 30 d. sudarytame Nuomos sutarties papildyme nustatyta, kad lėšos, investuotos į patalpų rekonstrukcijÄ , įskaitomos į patalpų nuomos mokestį, byloje nėra ginčo dėl to, kad toks įskaitymas niekada nebuvo atliktas. Tai reiÅ¡kia, kad trys iÅ¡ minėtų keturių bÅ«tinųjų sÄ lygų byloje yra nustatytos. Nepaisant to, atsakovė skunde ginčija patį patalpų pagerinimo faktÄ .

27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iÅ¡ tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiÅ¡kia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktÄ pagal tam tikrÄ konkrečiÄ paskirtį, o naudojant daiktÄ kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

28. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys duomenys – su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu pateiktos patalpų fotonuotraukos, darytos prieÅ¡ patalpų remonto darbus, darbų lokalinė sÄ mata ir atliktų darbų priėmimo aktas, bei nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esančios fotonuotraukos patvirtinta, jog patalpos iÅ¡ tiesų buvo ženkliai pagerintos – iÅ¡ visiÅ¡kai neįrengtų, nenaudojamų ir techniÅ¡kai netvarkingų patalpų padarytos techniÅ¡kai tvarkingos, tinkamos naudoti bei veiklai vykdyti patalpos.

IeÅ¡kovės atliktas remontas akivaizdžiai padidino patalpų vertę. Ir nors apeliantė nurodo, kad vertinimo ataskaitoje nėra užfiksuota, jog yra vertinama bÅ«tent ieÅ¡kovės atlikta rekonstrukcija, o patalpas po ieÅ¡kovės nuomojosi ir kitas juridinis asmuo, kuris jas pagerino, teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad patalpas pagerino bÅ«tent ieÅ¡kovė. Atsakovė nepateikė į bylÄ jokių duomenų, kad kas nors vėliau nei ieÅ¡kovė bÅ«tų vykdęs ginčo patalpų remontÄ ir toks remontas pagerino patalpas (CPK 178 str.).

Taip pat atsakovė neįrodinėjo, kad lokalinėje sÄ matoje nurodyti darbai patalpose nebuvo atlikti ir kad Å¡ie darbai nėra susiję su patalpų pagerinimu, skirti tik nuomininko poreikiams. Aptariami darbai, teismo vertinimu, lėmė patalpų padidinimÄ , taip pat patalpų bÅ«klės ir vertės pagerinimÄ , galimybės patalpas naudoti bei vykdyti bet kokiÄ veiklÄ suteikimÄ . Jie nelaikytini darbais, skirtais konkrečiai pritaikyti patalpas ieÅ¡kovės poreikiams, kadangi jų turinys – sienų, lubų bei grindų remontas, pertvarkymas, durų ir langų pakeitimas, elektros instaliacija, santechnikos bei ventiliacijos įrengimas, sutvarkymas – lemia bendrÄ patalpų pagerinimÄ , o ne konkrečius ieÅ¡kovės poreikius.

Ir net ta aplinkybė, kad turto vertinimo ataskaita yra parengta 2013 m. duomenimis, nesant byloje kitų reikšmingų įrodymų, nepaneigia esminio fakto, jog ieškovė patalpas pagerino ir dėl šių pagerinimų patyrė jos nurodytas išlaidas.

29. Nustačius, jog dėl ieÅ¡kovės atliktų darbų patalpos buvo realiai pagerintos (atlikti bÅ«tini patalpų pagerinimo veiksmai) laikytina, jog egzistuoja visos keturios aukščiau minėtos sÄ lygos, bÅ«tinos iÅ¡laidų, patirtų dėl nuomininko atliktų nuomojamo daikto pagerinimų, kompensavimui. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas laikytinas pagrįstai priteisusiu ieÅ¡kovei jos praÅ¡omÄ kompensacijÄ bei palÅ«kanas. Dėl senaties termino 30. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje jis konstatavo, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino.

Nurodo, jog ieÅ¡kovė laikytina sužinojusia apie savo teisių pažeidimÄ vėliausiai tada, kai atsakovė atsisakė atlyginti remonto iÅ¡laidas – pačios ieÅ¡kovės teigimu 2004 metais. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė atsiliepime nurodo, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2010 priėmimo, nes kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu sustabdo senaties termino skaičiavimÄ , o iÅ¡nagrinėjus bylÄ jis pradedamas skaičiuoti iÅ¡ naujo.

31. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

32. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties pradžios nagrinėjamu atveju nepritaria nei vienai iÅ¡ minėtų Å¡alių pozicijų ir palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog 10 metų senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti Å¡iuo atveju skaičiuotinas nuo VSTPÄ® pasikeitimo 2014 m. spalio 1 d., kada buvo panaikinta valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto privatizavimo galimybė. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovei turint kitoje byloje priimtÄ kasacinio teismo sprendimÄ , kuris realiai apsaugojo jos teises į kompensacijÄ , jai nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismÄ siekiant savo teisių gynybos dar ir kitu bÅ«du, t. y. iki pat VSTPÄ® redakcijos, panaikinusios turto privatizavimo galimybę, įsigaliojimo ieÅ¡kovė nežinojo apie savo teisių pažeidimÄ .

Ir tik po Å¡ios datos jai atsirado pareiga kreiptis į teismÄ siekiant apginti savo teises kitu bÅ«du. Tai ji padarė 2016 m. gruodžio 22 d., todėl senaties terminas Å¡io ieÅ¡kinio padavimui nelaikytinas praleistu.

33. Taip pat teismas atmeta ir ieÅ¡kovės pozicijÄ Å¡iuo klausimu, kadangi CK 1.130 straipsnyje reglamentuojamas ieÅ¡kinio senaties nutraukimas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį galėtų bÅ«ti taikomas tik kreipiantis į teismÄ su tapačiu reikalavimu. Visgi, Å¡iuo atveju anksčiau tarp Å¡alių iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kė kitokį materialinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ). Dėl procesinės bylos baigties 34. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl Å¡ios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Kazys KailiÅ«nas Egidijus Žironas