b7897624-079b-45a7-8de7-e59e92ee4394 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis DargužisPranešėjas Kęstutis Dargužis             Baudž. byla Nr. 1A-74-245/2013Teisėjas Alvydas Rimkevičius             Proceso Nr. 1-22-1-00703-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.5; 1.2.26.2.1; 2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorėms Rasai Kamantauskienei, Kristinai Mockienei, gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui, nuteistajam V.

K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-03 nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 str.1 d. ir BK 138 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 284 str. 1 d. – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, pagal BK 138 str. 1 d. – 1 metai laisvės apribojimo, kurios subendrintos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. pagrindu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu po 21 val. lankytis vietose, kur parduodamas alkoholis, įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ ;nukentėjusio V.

J. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo V. K. priteista nukentėjusiajam 1000 Lt (vienas tÅ«kstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1307.61 Lt turtinės žalos atlyginimo;teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. K. nuteistas pagal BK 284 str.1 d. ir BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-06-25, 06.00 val., prie baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tyčia prikibo prie V. J., kuris draudė jam Å¡lapintis baro kieme, iÅ¡plÅ«do jį necenzÅ«riniais žodžiais, po to, sugriebęs už kairės rankos mažojo pirÅ¡to, staigiu judesiu jį atlenkė ir sulaužė kairės plaÅ¡takos V-ojo pirÅ¡to falangÄ , tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .Nuteistasis V.

K. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kadangi apeliantas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad V. K. įvykdė BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . Teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo V. J. parodymais, tačiau nevertino kaltinamÄ jį teisinančių įrodymų, kurie yra nuoseklÅ«s nuo pat tyrimo pradžios, ir kuriuos patvirtino liudytojo V.

J. parodymai, kad apeliantas ketino nusiÅ¡lapinti baro kieme, nes tualetas buvo netvarkingas. Pats V. J. pirmas stÅ«mė kaltinamÄ jį, jokio kontakto nebuvo. Be to, V. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, kad jam matant kaltinamasis nestumdė nukentėjusiojo ir nebuvo sugriebęs jo už rankų. Kilus konfliktui, V. J. jį iÅ¡sivedė iÅ¡ baro. Apylinkės teismas neįvertino, kad paties V. J. parodymai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, jis skirtingai pasakojo sužalojimo aplinkybes tyrimo metu. Niekas nepatvirtino nukentėjusiųjų duotų parodymų, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, konfliktiÅ¡kas, kabinėjosi prie kitų baro klientų.

Apelianto manymu, nukentėjusysis nelegaliai dirbo bare apsauginiu. Teisme liudytojas A. T. patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, parodė, kad buvo iškvietimas į kavinę, tačiau kaltinamojo neprisiminė. Jis nepamena, kad būtų buvusi padaryta kokia nors žala ar kad kas nors būtų buvęs sulaikytas. Teismas neatsižvelgė ir į liudytojo D. P. parodymus, kad įvykis buvo nufilmuotas, tačiau įrašas dingo. Liko neįvertintas ir neištirtas svarbus įrodymas, kuris galėjo paneigti ar patvirtinti svarbias aplinkybes.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kada buvo kreiptasi įgydymo įstaigÄ ir policijÄ , todėl abejonių kelia tai, kad nukentėjusysis į gydymo įstaigÄ kreipėsi tik 2012-06-30, nors minimas incidentas bare įvyko 2012-06-25. Jis prieÅ¡ tai 2012-06-27 kreipėsi į VÅ¡Ä® Kauno klinikinę ligoninę ir nurodė, kad 2012-06-24 buvo sužalotas buityje. Be to, nedarbingumo pažymose traumos priežastis nurodyta kaip nelaimingas atsitikimas buityje. Å i aplinkybė liko neįvertinta. NesiaiÅ¡kinta, kodėl nukentėjusysis patyręs sužalojimus iÅ¡ karto nesikreipė į policijÄ ir į medikus.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodytas sužalojimas galėjo atsirasti tiek paÅ¡alinės jėgos poveikyje, tiek ir griuvimo metu. Teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad V. J. teisme, rodydamas kaip lūžo pirÅ¡tas, paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad bandė sulaikyti rankas ir tada kaltinamasis jam griebė už pirÅ¡to. Klausimas, kodėl jis buvo apglėbęs kaltinamÄ jį, liko neatsakytas.Nepagrįstai apylinkės teismas konstatavo ir tai, kad buvo padaryta BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.

Kaltinamojo Å¡lapinimasis vieÅ¡oje vietoje nebuvo nukreiptas į vieÅ¡osios rimties sutrikdymÄ , Å¡ie veiksmai buvo atlikti kitiems asmenims bÅ«nant atokiau nuo įvykio vietos. Be to, incidentas įvyko paryčiais, apie 6 val., baras jau buvo beužsidarantis, lankytojų buvo nedaug. Nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų neminėjo, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kad aplinkiniai buvo Å¡okiruoti. Dėl kilusio abipusio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kuris truko 1,5 minutės, negalima kategoriÅ¡kai daryti iÅ¡vados, kad buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka.

Kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jis nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimo. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jo elgesys buvo įžūlus, agresyvus ar chuliganiÅ¡kas, jis tiesiog norėjo nusiÅ¡lapinti baro kieme, nes baro tualetas buvo netvarkingas. Jo pasakyti necenzÅ«riniai žodžiai buvo ne apsaugos darbuotojo, o baro tvarkos atžvilgiu. Å ios aplinkybės patvirtina, kad jo veiksmuose galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., požymiai, tačiau ne baudžiamosios teisės pažeidimas.Visos Å¡ios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas iÅ¡ jam pareikÅ¡tų kaltinimų, o civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam turi bÅ«ti atmestas.

Be to, nukentėjusysis neįrodė, kuo pasireiÅ¡kė jo iÅ¡gyvenimai, kaip jis buvo pažemintas kitų asmenų akyse, nes niekas iÅ¡ liudytojų nepatvirtino, kad matė incidentÄ , jog bÅ«tų pažeista jo garbė ir orumas, kaip ir neįrodė patirtų nepatogumų dėl lūžusio pirÅ¡to. Kadangi apeliantas nukentėjusiajam jokio sužalojimo nepadarė, todėl jis nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu dėl V. J. gydymo iÅ¡laidų ir nedarbingumo.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , prokurorė prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo V.

K. apeliacinis skundas atmetamas.Pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra, kadangi apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ ir pripažino V. K. kaltu, padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados pilnai atitinka bylos aplinkybes, iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistojo kaltę.

Nors kaltinamasis V. K. dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų, eksperto parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir kita bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijamas V. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų pakankamumas, tačiau nenurodyta, kokių būtent jo kaltę paneigiančių duomenų apylinkės teismas nevertino. Todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip deklaratyvus.

Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. J. parodymais, kuris, išėjęs į laukÄ parÅ«kyti, pamatė, kad lauke kaltinamasis su kažkuo konfliktavo, nes Å¡is bandė baro kiemo kampe Å¡lapintis. Konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis sudrausmino kaltinamÄ jį, kad Å¡is eitų Å¡lapintis į tualetÄ . Tuomet jie abu apsižodžiavo, kaltinamasis iÅ¡plÅ«do nukentėjusįjį įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, apstumdė, suėmė jam už rankų ir užlaužė pirÅ¡tÄ , norėjo suduoti smÅ«gį, bet tik kepÅ¡telėjo per galvÄ bei po to pasiÅ¡alino.

Neturi jokios reikÅ¡mės V. K. veiksmų kvalifikavimui ta skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis Å¡iame bare apsauginiu nedirbo, kadangi jis kaip pilietis vykdė pilietinę pareigÄ - norėjo sudrausminti vieÅ¡oje vietoje – viduryje miesto, baro kieme, prie žmonių, Å¡viesoje, ketinantį Å¡lapintis kaltinamÄ jį. Aplinkybę, kad kaltinamasis baro kieme norėjo nusiÅ¡lapinti prie Å¡alia buvusio medžio, patvirtino ir liudytojas V. J., jog atėjo nukentėjusysis ir draudė kaltinamajam Å¡lapintis, tačiau jis nukentėjusiojo ir kaltinamojo fizinio kontakto nematė.

Baro direktorius liudytojas D. P. teisme parodė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo V. J. pasakojimo jis sužinojo, jog į barÄ 2011-06-25 ryte atėjo kaltinamasis, su juo įvyko konfliktas, nes Å¡is bandė baro kieme Å¡lapintis, įvyko susistumdymas, nes nukentėjusysis bandė apraminti šį lankytojÄ , kad jam lūžo pirÅ¡tas. Å iais liudytojų parodymais nustatyta, kad V. K. įvykdė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų negerbimo - Å¡lapinimasis vieÅ¡oje vietoje yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams.

Teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo atlieka gamtinius reikalus vieÅ¡oje erdvėje, pripažįstami BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymu. V. K. veiksmai neabejotinai buvo nepadorÅ«s, ignoruojantys moralės ar elgesio normas, kuriuos pagrįstai apylinkės teismas įvertino kaip trikdančius visuomenes rimtį ir tvarkÄ . Ä®vertinus tai, jog aptariami veiksmai buvo demonstratyvÅ«s, atlikti tyčia, be jokios aiÅ¡kios ar pateisinamos priežasties (baro tualetas, pasak jo, buvo pridergtas), juos matė ir kiti asmenys, rodo apelianto nepagarbos demonstravimÄ aplinkiniams bei akivaizdų visuomeninės rimties ir tvarkos trikdymÄ .

Nors apeliantas teigia, kad tuo metu netoliese pašalinių asmenų nebuvo, dėl ko baro kiemas negali būti vertinamas kaip vieša vieta, tačiau veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Be to, baro kieme tuo metu rūkė ne tik vaikinai, bet ir merginos, ir jis tai atliko jų akivaizdoje.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas ir tas, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip administracinis teisės pažeidimas.

Å iuo aspektu pažymėtina tai, kad nedidelis chuliganizmas, numatytas ATPK 174 straipsnyje, yra necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡ose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir administracinių teisės pažeidimų pagal veikos pavojingumÄ . Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kuriÄ apibÅ«dina pavojingumo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis.

Nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingų pasekmių turinys ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo bÅ«das, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, bendrininkavimo forma, nusikaltimo tikslai bei motyvai. BK 284 straipsnio 1 dalies ir ATPK 174 straipsnio dispozicijose numatytos veikos yra panaÅ¡ios savo pavojingumo pobÅ«džiu, nes jomis kėsinamasi į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kaltė reiÅ¡kiasi tyčios forma.

Tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu – kaltininko veiksmų ypatybėmis, padarymo bÅ«du, intensyvumu, trukme, padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-490/2009). V. K. veiksmų negalima prilyginti nedideliam chuliganizmui, kadangi jo elgesys rodė aiÅ¡kų visuomenės moralės normų negerbimÄ , jis Å¡lapinosi ne tik gretimai stovėjusių vaikinų, bet ir merginų akivaizdoje, tai buvo daroma Å¡viesiu paros metu miesto centre ir tyčia. Tai, kad jis savo veiksmais nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties, o paprasčiausiai norėjo nusilengvinti, juridinės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui neturi.

Objektyviai jo veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Šiuo aspektu pastebėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad šios veikos konstatavimui nurodyti požymiai neturi reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nereikalaujanti padarinių, pakanka bent vieno alternatyvaus požymių, kad nusikalstama veika būtų baigta.

Dėl to neturi reikÅ¡mės ir ta aplinkybė, kad jis niekam žalos nepadarė. Beje, tyčios kryptingumÄ rodo ir tai, kad sudrausmintas dėl netinkamo elgesio jis net neatsiprašė. Tokiu bÅ«du neabejotinai įrodyta, kad V. K. tokiais savo veiksmais padarė BK 284 str. 1 d. nusikalstamÄ veikÄ , dėl ko V. K. apeliacinio skundo argumentai, kad jis turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas dėl Å¡io nusikaltimo, atmetami.Kolegija nemato pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir dėl BK 138 str. 1 d. nusikaltimo inkriminavimo V.

K.. Bylos duomenimis nustatyta ir teisme įrodyta, kad incidento metu nukentėjusiajam V. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagrindiniu įrodymu Å¡ioje situacijoje vertintinas nukentėjusiojo parodymas, kad V. K. jį apstumdė, suėmė jam už rankų ir užlaužė pirÅ¡tÄ , norėjo suduoti smÅ«gį, tačiau tai padaryti jam nepavyko. Pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra, kadangi Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr.Gl763/11(02), kurioje konstatuotas V.

J. kairės plaÅ¡takos V-o pirÅ¡to II falangos lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasakoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Konstatuotas sužalojimas galėjo atsirasti tiek paÅ¡alinės jėgos poveikyje, tiek ir griuvimo metu. Konstatuotas sužalojimas tyčiniam savęs žalojimui nebÅ«dingas (t. 1, b. 1. 20, 135). Teismo medicinos ekspertė M. K. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam padarytas kÅ«no sužalojimas galėjo gautis ne kaltinamojo, o nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, tai yra kaltinamajam paėmus už nukentėjusiojo kairės plaÅ¡takos ir tokiu bÅ«du užlaužus jo pirÅ¡tÄ .

Ekspertė nurodė, kad 2011-07-01 specialisto iÅ¡vadoje yra padaryta raÅ¡ybos ir teksto korektÅ«ros klaidų, todėl ji pateikė teismo praÅ¡ymu patikslintÄ iÅ¡vadÄ (t.1., b.l. 124-125). Ekspertė paaiÅ¡kino ir tÄ aplinkybę, kad trauma ne darbo metu yra vertinama kaip trauma buityje, todėl atsižvelgiant, kad minėtas sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas apie 6 val. ryto, pagrįstai sužalojimas pripažintas buitiniu. Be to, kaltinamasis teisme pripažino, kad jis buvo sugriebęs nukentėjusįjį už rankų (t. 1, b. l. 124).

Ekspertė teisme paaiÅ¡kino ir specialisto iÅ¡vados netikslumus, kurie yra techninio pobÅ«džio ir dėl jų nėra pagrindo laikyti specialisto iÅ¡vadÄ netinkamu įrodymu. Be to, teismui buvo pateikta pataisyta specialisto iÅ¡vada ir kuri abejonių dėl V. J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nekelia (t.1, b. l. 135). Liudytojas apsaugos darbuotojas A. T. paties įvykio nematė, jis tik patvirtino tÄ aplinkybę, kad 2011-06-24 buvo iÅ¡kvietimas į kavinę A. P.. Liudytojas D. P. paties įvykio nematė, jis parodė, kad filmuotÄ vaizdo medžiagÄ buvo paėmę policijos darbuotojai.

Å ie parodymai ir tai, kad nėra iÅ¡likę filmuotos vaizdo medžiagos apie bare kilusį incidentÄ V. K. kaltės neįrodo ir nepaneigia, todėl jie kaip įrodymai dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų vertinami ir negali bÅ«ti. Be to, nepaneigia V. K. padaryto sužalojimo V. J. fakto ta aplinkybė, kad jis kreipėsi į medikus praėjus kelioms dienoms po sužalojimo. Ä®vertinus tai, kad incidentas įvyko ankstų Å¡eÅ¡tadienio rytÄ , apie 6 val., o nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigÄ 2011-06-27 (pirmadienį) (t. 1, b. l. 114), logiÅ¡ka, kad pirÅ¡to traumÄ patyręs žmogus galėjo tikėtis per savaitgalį pasveikti, juo labiau, kad medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡uose yra gydytojo įraÅ¡as „trauma 06.24 buityje“.

Å ios aplinkybės taip pat nepaneigia nuteistojo kaltės padarius V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis V. K. nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. V. K. kaltė dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta, todėl ir civilinis ieÅ¡kinys priteistas pagrįstai ir teisingai. BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Nustatyta, jog nuteistojo V. K. tyčiniais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. J. sveikata, nuteistasis pasikėsino į vienÄ labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatÄ . Apylinkės teismas teisingai priteisė atlyginti pagrįstÄ turtinę žalÄ , kadangi sprendžiant klausimÄ dėl turtinės žalos taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas, ir atmetė nepagrįstÄ .Neturtinei žalai atlygtini netaikomas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Tačiau neabejotinai kaltinamojo V.

K. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam V. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus dėl kairės rankos mažojo pirÅ¡to lūžimo, skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, tačiau nukentėjusiojo praÅ¡oma piniginė kompensacija (4000 Lt) neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, todėl neturtinės žalos dydis V. J. nustatytas 1000 Lt teisingai. Neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam apylinkės teismas priteisė, atsižvelgiant į sÄ Å¾i­ningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais.

Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10 000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).

Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma, kurios buvo įvertintos ir Å¡ioje byloje. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam V. J. priteista atlyginti 1000 Lt neturtinė žala susiklosčiusiai teismų praktikai neprieÅ¡tarauja (kasacinės nutartys Nr. 2K-15/2013, 2K-586/2012). Dėl to mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Taigi, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog civilinio ieÅ¡kinio klausimas Å¡ioje byloje iÅ¡spręstas netei­singai, todėl V.

K. skundo argumentas Å¡iuo aspektu atmetamas kaip nepagrįstas.Daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V. K. nusikalstamas veikas ir pripažino jį kaltu dėl nuosprendyje nurodytų nusikaltimų padarymo. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai ir jais remiantis padarytos faktines aplinkybes atitinkančios iÅ¡vados kolegijai abejonių nekelia. Nuteistojo apeliaciniame skunde deklaruojama, kad apylinkės teismas atmetė nuoseklius jo parodymus, o liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai prieÅ¡tarauja vieni kitiems tačiau apeliantas nepateikė jokių jo kaltę paneigiančių įrodymų nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde.

Nenustatyta, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas bÅ«tų Å¡aliÅ¡kas nuteistojo V. K. atžvilgiu, kaip ir negalima tvirtinti, kad teismas turėjo kokiÄ nors iÅ¡ anksto suformuotÄ nuomonę. Byloje pateikti duomenys buvo tinkamai iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui buvo suteikta teisė reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, praÅ¡ymus apklausti kitus proceso dalyvius ar pateikti jų kaltę paneigiančius įrodymus.Todėl pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus rodymus, nėra.

Pažymima ir tai, kad teismas iÅ¡vadas grindė ne vienu kuriuo nors įrodymu, o teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kuriÄ sudaro eilė vienas kitÄ papildančių ir susijusių aplinkybių. Todėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,n u t a r i a :Nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas             Kęstutis Dargužis Teisėjai             Svetlana Jurgaitienė                          Valdas Vitunskas