2016-10-03 Nr. AB-18676-3-62-3-01303-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedTeismas turėjo atkreipti dėmesį ir įvertinti, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 4 dalis įpareigojimo už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš tarnybos) atžvilgiu nėra imperatyvi, o tai lemia, kad ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, parenkant jam vieną iš tarnybinių nuobaudų rūšių, turi būti laikomasi VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.
Legislator headnote
AI generated2016-10-03 Nr. AB-18676-3-62-3-01303-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Full text
A. Tilindė
Administracinė byla Nr. A-4499-438/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01303-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovas) 2015 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. (8.4 TPS)-A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ bei pakeisti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ A. N., Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnui, paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pareigų švelnesne nuobauda; grąžinti pareiškėją į Prienų rajono savivaldybės – administracijos karjeros valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas; priteisti iš Prienų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; įskaityti pareiškėjui priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į pareiškėjo valstybės tarnybos stažą.
Paaiškino, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. (8.4 TPS)-A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ 1 punktu nustatė, kad pareiškėjas, Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas, savo aplaidžiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą – 2015 m. gegužės 20 d., būdamas darbo vietoje, Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) patalpose, savo darbo kabinete, tarnybos (darbo) metu, 16.08 val., neblaivus ir taip diskredituodamas Prienų rajono savivaldybės administracijos ir visos Savivaldybės autoritetą, formuodamas negatyvų visuomenės požiūrį dėl šių viešojo administravimo institucijų veiklos, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą, ir skyrė už nurodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pareigų. Pareiškėjo nuomone, atleidimas iš karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno (lygis A, kategorija 11), pareigų yra nepagrįstas ir neteisingas. Ginčas kyla, ar paskirta jam tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui (ne per griežta).
Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Paaiškino, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkto pažeidimą. Prienų rajono savivaldybės administracija yra viešojo administravimo institucija. Pareiškėjas, Prienų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, yra viešojo administravimo subjektas. Valstybės tarnautojo neblaivumas jo tarnybos metu diskreditavo Prienų rajono savivaldybės administracijos ir visos savivaldybės autoritetą, akivaizdu, tokie veiksmai formuoja negatyvų visuomenės požiūrį dėl šios institucijos veiklos, įrodo savivaldybės institucijos autoriteto diskreditavimo faktą. Pareiškėjas, darbo metu būdamas neblaivus, prisidėjo prie negatyvaus visuomenės požiūrio į Prienų rajono savivaldybę ir jos administraciją, kenkė jos reputacijai, autoritetui.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nebeliko ginčo dėl to, ar pareiškėjas nurodytu laiku darbo metu darbo vietoje buvo neblaivus, kadangi Prienų rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui už Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 4112 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo įvykdymą paskyrė administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino, paliko Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį nepakeistą. Nutartis įsiteisėjusi ir nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę ir res judicata galią, tai reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius. Pareiškėjas tarnyboje, savo darbo vietoje buvo neblaivus, vadinasi, padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.
Teismas nurodė, kad tam, jog neblaivaus valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje būtų laikomas šiurkščiu pažeidimu ir už jį būtų galima taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, turi būti įrodyta, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju įstaigos autoriteto diskreditavimas yra akivaizdus, nes pareiškėjo darbas susijęs su klientų aptarnavimu, pas seniūną lankosi žmonės įvairiais klausimais, taip pat jis duoda nurodymus ir sprendžia įvairius klausimus su seniūnijos darbuotojais. Tokių pareigų vykdymas esant pastebimai neblaiviam gali įžeisti paslaugų besikreipiančio asmens, ar kito valstybės tarnautojo (atliekančio kitokias pareigas) orumą ir diskredituoti įstaigą. Pareiškėjas suvokė, jog jis tarnyboje neblaivus, t. y. šių pasekmių norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas pažeidė pavyzdingumo bei padorumo principus. Darbo metu būdamas neblaivus, prisidėjo prie negatyvaus visuomenės požiūrio į Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) veiklą, kenkė jos reputacijai, autoritetui. Taigi atsakovas, nustatęs Valstybės tarnybos 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatytą atleidimo pagrindą, pagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Teismas nenustatė duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad tokia nuobauda būtų aiškiai neteisinga, neprotinga ar neadekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.
Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, nenustatė tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų.
III. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja:
1. Teismas turėjo atkreipti dėmesį ir įvertinti, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 4 dalis įpareigojimo už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš tarnybos) atžvilgiu nėra imperatyvi, o tai lemia, kad ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, parenkant jam vieną iš tarnybinių nuobaudų rūšių, turi būti laikomasi VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.
2. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovas, prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo turi pasisakyti, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, tačiau to padaryta nebuvo.
3. Teismas nekreipė pakankamai dėmesio ir neanalizavo pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo priežasčių bei jo padarinių, kaltės.
4. Byloje liko neįvertinti rašytiniai įrodymai apie tai, kad pareiškėjo elgesys 2016 m. gegužės 20 d. dėl psichinės sveikatos sutrikimų tikrai galėjo būti neadekvatus (keistas, neprognozuojamas, neatitinkantis realios situacijos ir pan.).
5. Atsakovas kaltino pareiškėją pažeidus Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. (7.6)-A3-581 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 7 punkto ir 8.1. papunkčio reikalavimus, kurie nagrinėjamo įvykio metu negaliojo, o su tuo metu galiojusiomis Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. (7.7)- A3-2015/208 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Prienų rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklėmis pareiškėjas iš viso nebuvo supažindintas.
6. Teismas aiškiai bei motyvuotai nepasisakė ir dėl valstybės tarnybos diskreditavimo, pasitikėjimo savivaldybės įstaiga griovimo arba jos kompromitavimo fakto. Iš byloje esančių duomenų negalima teigti, kad pareiškėjas tą dieną neblaivus bendravo su seniūnijos klientais ar darbuotojais ir (ar) ką nors savo tokiu elgesiu įžeidė, nes nuo 12 val. dirbo vienas, už uždarų kabineto durų, atvykusių pas jį ir priimtų jo klientų nebuvo, su darbuotojais pareiškėjas nebendravo. Teismas turėjo įvertinti, kad ir Prienų rajono apylinkės teismas įsiteisėjusia nutartimi, turinčia prejudicinę reikšmę šioje byloje, taip pat konstatavo, kad pareiškėjas „A. N. eilę metų ėjo (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas. Jis įvykdė ne itin pavojingą teisės pažeidimą kuriuo jokia reali žala padaryta nebuvo“ (Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
7. Teismas nepakankamai įvertino komisijos pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) veiklą tuo aspektu, ar nebuvo suvaržytos pareiškėjui garantuojamos procesinės teisės (pvz., teisė reikšti nušalinimus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą; pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus).
8. Teismas neatkreipė dėmesio ir į atsakovo taikomus „selektyvaus“ teisingumo principus, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovo institucijoje ir anksčiau buvo atvejų, kaip pvz., Šilavoto seniūnas V. S. 2006 metais, prieš pat darbo pradžią, buvo sulaikytas neblaivus (1,95 prom.) vairuodamas tarnybinį automobilį, jam buvo atimta vairavimo teisė 1,5 metų, tačiau jo atžvilgiu atsakovo buvo apsiribota tik tarnybine nuobauda – papeikimu.
9. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai, visiškai nemotyvuodamas, nurodė, kad sunkinanti aplinkybė, jog padarytu nusižengimu pažeistas viešasis interesas, yra numatyta VTĮ 301 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir tyrimo metu nustatyta tinkamai atsižvelgiant į nusižengimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjui nėra aišku, kokį viešąjį interesą padarytu nusižengimu jis konkrečiai pažeidė.
10. Sprendžiant klausimą dėl skiriamos tarnybinės (drausminės) nuobaudos už padarytą nusižengimą, atsakovas ir teismas iš esmės nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjo ilgametę tarnybinę veiklą iki nusižengimo padarymo.
11. Teismas neįvertino, kad kiekvienu konkrečiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti skiriama įvertinus padaryto nusižengimo žalą bei nusižengimą padariusio valstybės tarnautojo asmenines savybes, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, o, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo) už padarytą nusižengimą, atsižvelgtina ir į pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą iki nusižengimo, tačiau ginčo atveju parenkant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo nukrypta nuo minėtų reikalavimų. Teismas turėjo įvertinti, kad pareiškėjas pripažįsta ir gailisi, kad dėl susiklosčiusių jam tą dieną negatyvių aplinkybių, būdamas tarnybos vietoje neblaivus, pažeidė valstybės tarnautojo pavyzdingumo bei padorumo principus, tačiau mano, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, neatitinka pareiškėjo asmenybės vertinimo, teisingumo ir proporcingumo principų, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas valstybės tarnautojui nebuvo individualizuotas, atsižvelgiant į VTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir atitinkamai motyvuotas, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (prireikus papildomai ir įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą), kai siūloma skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą, nebuvo detaliai išdėstyti nuobaudos rūšies parinkimo motyvai, kurie tokiu atveju yra ypač svarbūs.
Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime atsakovas išdėsto iš esmės analogiškas aplinkybes ir kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. (8.4 TPS)-A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Šiuo įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno, pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 18 punktą, kai padaromas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, būnant tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.
Ši nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2015 m. gegužės 20 d., būdamas darbo vietoje, Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete, tarnybos (darbo) metu, 16.08 val., buvo neblaivus, tuo diskredituodamas Prienų rajono savivaldybės administracijos ir visos Savivaldybės autoritetą, bei formuodamas negatyvų visuomenės požiūrį dėl šių viešojo administravimo institucijų veiklos.
Tai, kad pareiškėjas byloje nagrinėjamu laiku buvo neblaivus tarnybos metu tarnybos vietoje, yra įrodyta įsiteisėjusia Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi. Šios aplinkybės pareiškėjas iš esmės ir neginčija, tačiau teigia, kad neblaivus galėjo būti dėl vaistų sudėties ir poveikio, kadangi tuo metu sirgo kvėpavimo takų ligomis ir vartojo vaistus, kurių sudėtyje yra alkoholio. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė paneigia tai, kad jis šį pažeidimą galėjo padaryti tyčia. Be to, pareiškėjo teigimu jam yra paskirta per griežta nuobauda, neatitinkanti jo padaryto pažeidimo pobūdžio.
Iš minėtos Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, kad pareiškėjas nagrinėjant tą bylą, joje taip pat kėlė versiją, jog jis galėjo būti apsvaigęs nuo vaistų ir šį pažeidimą padaryti dėl neatsargumo. Tačiau minėtas teismas šią pareiškėjo versiją paneigė ir atmetė bei pripažino, kad pareiškėjas buvo neblaivus dėl alkoholio vartojimo, patį pažeidimą padarydamas tyčia.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį (2016 06 02 įstatymo Nr. XII-239 redakcija) „Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.“
Visa tai lemia, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės siekiama paneigti įsiteisėjusias Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties išvadas dėl pareiškėjo neblaivumo, nebegali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šie argumentai yra atmetami, nebekartojant Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje išdėstytų argumentų tuo klausimu.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį „Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą,“ <…>. To paties straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatyta, kad „Šiurkščiu pažeidimu laikoma <…> buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą“.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo neblaivumas buvo susijęs žmogaus orumo įžeidimu ir valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoriteto diskreditavimu, nes jo neblaivumas buvo akivaizdus ir matomas iš šalies, judesiai nekoordinuoti, nerišli kalba, darbo kabinete sklido alkoholio kvapas (liudytojų E. V.; A. M.; A. K., M. M. parodymai, Nušalinimo nuo darbo aktas ir kt.). Šias aplinkybes įvertinus kontekste su pareiškėjo darbo pobūdžiu, t. y., kad jis pagal savo pareigas turi bendrauti su seniūnijos gyventojais ir kitais asmenimis, tokia jo būsena – akivaizdus girtumas, yra nesuderinami su valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos teigiamu įvaizdžiu ir autoritetu bei žmogaus orumu.
Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai, kurie siejami su argumentais, kad pareiškėjas savo veika neįžeidė žmogaus orumo ir nediskreditavo valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoriteto, yra paneigiami aptartais įrodymais, todėl pripažįstami nepagrįstais bei atmetami.
Apibendrinant aptartas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus tarnybos metu, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurio padarymą jam galėjo būti skiriama tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d.).
Byloje surinkti bei pirmosios instancijos teismo aptarti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ir praeityje yra atlikęs veikas, susijusias su neblaivumu. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryto pažeidimo pobūdis priskirtinas prie sunkių, nes tokio pobūdžio pažeidimai yra netoleruotini visuomenėje, ir kertasi su tais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš valstybės tarnautojų.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui paskirta nuobauda yra akivaizdžiai neteisinga dėl savo griežtumo, todėl tenkinti apeliacinį skundą šiuo klausimu taip pat nėra pagrindo.
Atmetami ir tie apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo tiriamas neobjektyviai, tendencingai ir pan., tuo pažeidžiant jo teises į objektyvų ir nešališką tyrimą.
Minėta, kad pareiškėjo padaryta veika - buvimas neblaiviam tarnybos metu yra įrodyta ir įsiteisėjusia Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, kurios išvados atitinka ir tarnybinio tyrimo išvadas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžio. Ši aplinkybė pati savaime paneigia pareiškėjo argumentus dėl galimai neobjektyviai ir šališkai atlikto tyrimo. Iš bylos taip pat matyti, kad pagrindinės pareiškėjo teisės žinoti kuo yra kaltinamas bei būti išklausytam (pasiaiškinti) dėl padaryto pažeidimo nebuvo pažeistos.
Apibendrinus darytina išvada, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas