2024-10-23 Nr. AB-15281-3-61-3-04547-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-659-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04547-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą su 2024 m. rugpjūčio 16 d. skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 24S149386, kuriuo S. K. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, kad jis formaliai perskaitė ginčijamą Sprendimą 2024 m. liepos 25 d., tačiau dėl lietuvių kalbos nežinojimo jo nesuprato, be to, jis buvo komandiruotėje užsienyje, todėl tik 2024 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į advokatę, su kuria sudarė sutartį dėl jo atstovavimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie Migracijos departamento atliekamą patikrinimą, todėl negalėjo dalyvauti jame, duoti paaiškinimus.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis gali paduoti skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. birželio 20 d. išsiuntė pareiškėjui ginčijamą Sprendimą, kurį jis perskaitė 2024 m. liepos 25 d., bei sprendė, kad paskutinė diena skundui paduoti buvo 2024 m. rugpjūčio 8 d., o skundą pareiškėjo atstovė elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 16 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo terminą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jis praleido terminą skundo padavimo teismui terminą (nesuprato Sprendimo turinio, dėl laiko stokos tik 2024 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į advokatę), pažymėjo, kad pareiškėjas, 2024 m. liepos 25 d. matydamas, kad Migracijos departamentas atsiuntė jam Sprendimus, ir nesuprasdamas jo turinio, privalėjo nedelsiant imtis priemonių išsiaiškinti Sprendimo turinį (pvz., susisiekti telefonu su darbdaviu, kad šis paaiškintų Sprendimo turinį, vertėju, kad išverstų ir kt.), tačiau pareiškėjas delsė atlikti tai ir tik 2024 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į advokatę, su kuria sudarė atstovavimo sutartį. Teismas sprendė, kad tai, jog pareiškėjas dėl laiko stokos pavėluotai kreipėsi į advokatę, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą, nes pareiškėjo pasirinktas netinkamas elgesio modelis teismų praktikoje apibrėžiamas kaip subjektyvus faktorius, nepagrindžiantis objektyvių priežasčių dėl termino atnaujinimo.

Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie atsakovo atliekamą patikrinimą, todėl negalėjo dalyvauti jame, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pažymėjo, kad Įstatymas nenumato Migracijos departamentui pareigos informuoti pareiškėją apie atliekamą patikrinimą.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nepateisinamai ilgą laiką delsė išsiaiškinti Sprendimo turinį ir pateikti Regionų administraciniam teismui skundą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas dėl teisinių žinių trūkumo kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui.

Teismas nenustatė objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą dėl Sprendimo, bei, atsižvelgdamas į tai, kad terminas skundui dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas formaliai analizavo pateiktą prašymą ir nesivadovavo vėlesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl operatyvumo ir rūpestingumo ir aktyvumo standartų taikymo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad, Migracijos departamentui priimant Sprendimą, pareiškėjas buvo komandiruotėje Vokietijoje ir dirbo vairuotoju, todėl objektyviai negalėjo tinkamai ginti savo teisių. Pareiškėjas nurodo, kad, būdamas reise Vokietijoje, nemokėdamas lietuvių kalbos, negalėjo darbo metu ieškoti vertėjo iš lietuvių kalbos, be to, jis neturėjo plačių galimybių konsultuotis su Lietuvos teisininkais, kaip įforminti dokumentus, nes jų nepažinojo. Pareiškėjas pažymi, kad jam niekas nepaviešino Sprendimo turinio, todėl jo turinys ir pasekmės pareiškėjui nebuvo suprantami, pareiškėjas taip pat nebuvo tinkamai informuotas, kad jis gali paduoti skundą tik per 14 dienų.

Pareiškėjas mano, kad jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ne vidutinio, o individualaus sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis yra kitos valstybės pilietis, jis gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tik su tikslu dirbti vairuotoju tarptautiniais maršrutais, kad dėl jo darbo pobūdžio, laikino gyvenimo Lietuvoje, kalbos nežinojimo, jis neturėjo plačių kontaktų ne tik su teisininkais, bet ir su kitais Lietuvos piliečiais, kurie jam būtų padėję operatyviai spręsti problemas. Be to, jis bijojo kreiptis į darbdavį, nes nežinojo, kaip pasielgs darbdavys, gavęs apie darbuotoją galbūt neigiamą informaciją, todėl laikė ją konfidencialia ir patikėjo tik teisininkui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčo pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šio termino neatnaujinus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą, konstatavęs, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nepateisinamai ilgą laiką delsė išsiaiškinti Sprendimo turinį ir laiku pateikti skundą Regionų administraciniam teismui, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad, Migracijos departamentui priimant Sprendimą, pareiškėjas buvo komandiruotėje Vokietijoje ir dirbo vairuotoju, todėl objektyviai negalėjo tinkamai ginti savo teisių, be to, nemokėdamas lietuvių kalbos, neturėjo galimybės operatyviai susipažinti su Sprendimo turiniu.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali paduoti skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjo prašomas panaikinti Sprendimas nėra nurodytas Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje, todėl skundas dėl jo panaikinimo turi būti paduotas administraciniam teismui per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.

Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-243-525/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2024 m. birželio 19 d., pareiškėjas peržiūrėjo Migracijos departamento pranešimą apie Sprendimo priėmimą 2024 m. liepos 25 d., taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundo dėl Sprendimo padavimo terminas baigėsi 2024 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjas pateikė skundą teismui 2024 m. rugpjūčio 16 d., termino skundui paduoti praleidimą grindė tuo, kad, atsakovui priimant Sprendimą ir pareiškėjui susipažįstant su juo, pareiškėjas buvo komandiruotėje užsienyje, be to, jis nemoka lietuvių kalbos, darbo metu neturėjo galimybės ieškoti vertėjo iš lietuvių kalbos ar konsultuotis su Lietuvos teisininkais.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių kaip objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybės, kad asmuo yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos ir neturi teisinio išsilavinimo, gali būti laikomos objektyviai ribojančiomis suinteresuoto asmens galimybes efektyviai ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-132/2012; 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-104/2012; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-692-968/2022), tačiau tokio pobūdžio aplinkybės savaime nėra svarbios, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-463/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-552/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-765-525/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024), kadangi kiekvienu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nebuvo pakankamai aktyvus, t. y. teismas nesiaiškino ir nevertino skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių dėl to, ar pareiškėjas visą laikotarpį nuo sužinojimo apie skundžiamo Sprendimo priėmimą (t. y. nuo 2024 m. liepos 25 d.) buvo užsienyje, nesikreipė į pareiškėją, siekdamas išsiaiškinti arba patikslinti pareiškėjo nurodytas skundo teismui paduoti termino praleidimo aplinkybes, neprašė pateikti tai patvirtinančių įrodymų.

Nesant byloje pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjas, praleido terminą skundui paduoti dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, kurios negali būti laikomis svarbiomis, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d nutartį ir perduoti pareiškėjo S. K. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis