2019-09-12 Nr. AB-17244-3-61-3-04540-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-268-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04540-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.9; 30.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (po reorganizavimo – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. J. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau papildė, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2016 m. spalio 14 d. rašto Nr. R2-(ŠP)-2648 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) dalį, kuria atsisakyta išduoti pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 14 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Bendrovė) planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir jame pateiktas išvadas, bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui Patikrinimo aktą bei jame pateiktas išvadas.

2. Pareiškėjas teigė manantis, kad dėl Komisijos ir UAB „Vilniaus energija“ bendrų nusikalstamų veikų, susijusių su pastangomis sumažinti šilumos ir karšto vandens permokas (vartotojų patirtus nuostolius), jam, kaip buitiniam šilumos ir karšto vandens vartotojui, per laikotarpį nuo 2002 m. vasario 1 d. iki dabar galėjo būti padaryta nuo 8 000 Eur iki 12 000 Eur dydžio turtinė žala, taip pat neturtinė žala, kurią jis vertina 1 000 000 Eur. Tačiau pareiškėjas negali kreiptis į teismas dėl jam daromos žalos, nes Komisija jam nepateikia prašomų dokumentų. Tokius Komisijos veiksmus pareiškėjas laikė nesuderinamais su jo teise gauti informaciją. Pareiškėjas paaiškino, kad pirmą kartą jis į atsakovą kreipėsi 2016 m. sausio 29 d., prašydamas detaliai atsakyti į pateiktus klausimus. Kadangi pareiškėjas negavo išsamaus atsakymo į pirmąjį prašymą, jis į atsakovą pakartotinai kreipėsi 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymu, prašydamas pateikti Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 03-277 bei Patikrinimo aktą su jame pateiktomis išvadomis. Nors atsakovas pareiškėjui pateikė minėtą nutarimą, Patikrinimo aktą buvo atsisakyta pateikti, motyvuojant tuo, kad akte yra informacija, kuriai taikomi konfidencialumo apribojimai. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju tokie apribojimai negalimi, nes informacija susijusi su grupinio tyčinio nusikaltimo padarymu.

3. Pareiškėjas 2017 m. kovo 17 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, išreiškė nuomonę, kad nagrinėjamu atveju komercinė paslaptis nėra konkrečiai apibrėžta, t. y. UAB „Vilniaus energija“ kaip komercinę paslaptį nurodė viską, kas susiję su Bendrovės darbu ir jo organizavimu.

4. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, taip pat prašė įtraukti UAB „Vilniaus energija“ į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

5. Atsakovo teigimu, Patikrinimo akte yra pateikiama informacija, kuriai taikomi konfidencialumo apribojimai. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) pareiškėjui nesuteikia teisės reikalauti iš Komisijos pateikti informaciją, kuri įstatymų yra pripažįstama komercine paslaptimi. Atsakovas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad informacijos laisvė nėra absoliuti. Komisija, netenkindama pareiškėjo reikalavimo pateikti Patikrinimo aktą, ne tik kad nepažeidė jo teisių bei interesų, bet teisėtais veiksmais garantavo UAB „Vilniaus energija“ konfidencialios informacijos apsaugą, kurios atskleidimas galėjo sukelti Bendrovei turtinę ir neturtinę žalą, o už priešingus veiksmus Komisijai galėtų būti taikoma civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Atsakovas, tvirtindamas, jog Patikrinimo akte pateikiama komercinę paslaptį sudaranti informacija, remiasi tuo, kad patikrinimo eigoje Bendrovė, teikdama Komisijai informaciją, reikalingą atliekamam patikrinimui, savo raštuose apribodavo asmenų, galinčių susipažinti su teikiama informacija, sąrašą bei nurodydavo, t. y. teikiamuose Komisijai raštuose įtraukdavo žymą, jog pateikiama informacija yra konfidenciali. UAB „Vilniaus energija“ yra nurodžiusi, kad konfidencialios informacijos sąrašas buvo patvirtintas Bendrovės valdybos 2008 m. kovo 12 d. sprendimu.

Atsakovas akcentavo, kad Bendrovės jam pateikta informacija negali būti atsieta nuo Patikrinimo akto turinio, nes ši informacija yra vientisas pagrindas viso Patikrinimo akto, o apribojus tokios konfidencialios informacijos prieinamumą Patikrinimo akte, pastarasis dokumentas prarastų prasmę, t. y. tekstas susidėtų iš pavienių žodžių ir sakinių. Be to, ši informacija negali būti laikoma vieša Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies prasme bei nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kokia informacija nelaikoma komercine (gamybine) paslaptimi, apimtį.

Patikrinimo akte taip pat pateikiama informacija apie Bendrovės darbuotojus, nereguliuojamos veiklos sąnaudas ir pajamas, kurios nėra įtraukiamos į reguliuojamas šilumos tiekimo ar karšto vandens kainas, anksčiau minėtos teisės normos nenumato tokios informacijos viešumo.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui Patikrinimo akte esančią konfidencialią (komercinę paslaptį sudarančią) informaciją. Komisijai teikdama informaciją, Bendrovė aiškiai ir nedviprasmiškai identifikavo, kuri teikiama informacija yra konfidenciali. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra įsitikinęs, kad Patikrinimo akto turinys konfidencialus, nes jame detaliai atskleidžiama ir aprašoma Bendrovės ūkinė veikla – komercinė veikla, procesai, konkrečių ir identifikuojamų darbuotojų (t. y. privačių asmenų) darbo užmokesčių dydžiai, kuro sąnaudų skaičiavimo formulės bei kita informacija, kurios atkleidimas tretiesiems asmenims Bendrovei sukeltų žalą, nes, pavyzdžiui, būtų susilpnintos Bendrovės derybinės pozicijos sudarant sandorius. Numanoma Patikrinimo akto turinio atkleidimo tretiesiems asmenims neigiamą įtaką Bendrovei yra pripažinę ir teismai, bylas dėl šilumos bazinės kainos ir susijusių Komisijos nutarimų pripažindami neviešomis.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo K. J. J. skundą, t. y. panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. spalio 14 d. rašto Nr. R2-(ŠP)-2648 „Dėl informacijos pateikimo“ dalį, kuria atsisakyta išduoti pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1 ir jame pateiktas išvadas, bei įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjui minėtą patikrinimo aktą bei jame pateiktas išvadas, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur patirtoms išlaidoms atlyginti.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą Komisijai, prašydamas išduoti, be kita ko, Patikrinimo aktą. Atsakovas ginčijama Rašto dalimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 47.2 papunkčiu, nurodė, kad Komisija negali pareiškėjui pateikti Patikrinimo akto, kuriam suteiktas konfidencialaus dokumento statusas.

10. Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, jog Komisija nepagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui Patikrinimo aktą, argumentuodama tuo, kad jame yra pateikta Bendrovės komercinę paslaptį sudaranti informacija, kadangi Komisija neįvykdė pareigos pagrįsti, jog tokia informacija yra Bendrovės komercinė paslaptis. Atsakovas teismui nepateikė jokios neviešos medžiagos ar atitinkamo sąrašo, kuriuo Bendrovė, teikdama jam informaciją, tokią informaciją būtų įvardijusi kaip konfidencialią, sudarančią Bendrovės komercinę paslaptį. Teismas laikė pagrįstu pareiškėjo, kaip buitinio vartotojo, nurodytą informacijos gavimo tikslą – susipažinus su pateikta informacija teismine tvarka ginti galbūt pažeistas teises, o atsakovo atsisakymą jam pateikti Patikrinimo aktą pripažino formaliu ir nemotyvuotu, varžančiu pareiškėjo, kaip buitinio vartotojo, teisę gauti informaciją.

11. Teismas, remdamasis teismų praktika, kurioje pažymima būtinybė ginti vartotojų interesus, pabrėžė, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju. Be to, šiuose santykiuose vartotojo apsauga atitinkamai apima ir viešojo intereso sąvoką, t. y. ginami ir visi kiti buitiniai vartotojai santykiuose su Bendrove, kaip energijos tiekėja. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Komisija savo veikloje turi pareigą užtikrinti tinkamą informacijos teikimą buitiniams vartotojams.

12. Teismas, įvertinęs vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, poziciją bei tai, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, kokiu pagrindu Bendrovės pateikta informacija laikoma komercinę paslaptį sudarančia informacija, konstatavo, jog Patikrinimo akto turinys negali būti laikomas konfidencialiu dėl jame pateikiamos Bendrovės vykdomos ūkinės-komercinės veiklos, teikiamų paslaugų pobūdžio. Be to, nei atsakovas, nei Bendrovė nenurodė, kokią neigiamą įtaką Bendrovei turės pareiškėjo prašoma pateikti informacija. Akcentuota ir tai, kad Bendrovės interesai negali būti prioritetiniai ginant silpnesniosios šalies – buitinio vartotojo – teises.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijama Rašto dalis pažeidžia ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam teisės aktui, dėl šio rašto nemotyvavimo ir nepagrįsto atsisakymo pateikti pareiškėjui prašomą informaciją. Taip pat atsakovas pažeidė gero administravimo principo reikalavimus. Remiantis išdėstytais motyvais, ginčijama Rašto dalis buvo panaikinta, o pareiškėjo reikalavimas išduoti jam Patikrinimo aktą ir jame pateiktas išvadas patenkintas.

III. 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo K. J. J. skundą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į teismo nustatytą pareiškėjo siekio gauti Patikrinimo aktą tikslą, pažymi, kad pareiškėjas, net ir gavęs Patikrinimo aktą (su kuo Bendrovė griežtai nesutinka), negalėtų remdamasis juo reikšti reikalavimus teismui, nes, pirma, Patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas šiuo metu yra vertinamas teisme; antra, pareiškėjas jau yra praleidęs terminus savo reikalavimams pareikšti (t. y. šilumos ir karšto vandens tarifai buvo nustatyti remiantis Komisijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais, priimtais 2016 m. spalio–gruodžio mėn., ir šiuo metu jau yra suėjęs vieno mėnesio terminas skundui dėl šių administracinių aktų paduoti).

Jis taip pat kelia abejones dėl pareiškėjo procesinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus, grindžiamus ar susijusius su Patikrinimo aktu, nes pareiškėjas nėra planinio patikrinimo procedūros šalis, jis nėra pareiškęs jokio reikalavimo Bendrovei, be to, šilumos kainos yra nustatomos ne Patikrinimo aktu. Teigia, kad Komisija, 2016 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. O3-318 nustatydama Bendrovei šilumos bazinės kainos dedamąsias, įvertino Bendrovės planinio patikrinimo metu gautus rezultatus, užfiksuotus Patikrinimo akte. Tiek Komisijos 2016 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. O3-318, tiek 2016 m. spalio 7 d. pažyma Nr. O5-248 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ yra viešai skelbiami Komisijos.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, taip pat teigia, kad pareiškėjo teisė gauti informaciją nėra absoliuti, o teisės aktų reikalaujama informacija apie reguliuojamas Bendrovės sąnaudas yra pateikta Komisijos 2016 m. spalio 7 d. pažymoje. Pakartoja, kad Patikrinimo akto turinys yra konfidencialus, nes jame detaliai atskleidžiama Bendrovės ūkinė–komercinė veikla bei su fizinių asmenų (darbuotojų) privačiu gyvenimu susijusi informacija, duomenys apie nereguliuojamą Bendrovės veiklą, o tokios informacijos atskleidimas Bendrovei sukeltų žalą, nes, pavyzdžiui, būtų susilpnintos jos derybinės pozicijos, taip pat pažeistų Bendrovės darbuotojų interesus.

Teismas nepagrįstai laikė, kad vartotojas turi teisę gauti bet kokią informaciją, ir nesiaiškino, kokią konkrečiai informaciją pareiškėjas prašė jam pateikti, kokia informacijos apimtis yra prieinama viešai, kokią informaciją įstatymai įpareigoja skelbti viešai. Teismas neatsižvelgė į Komisijos nurodymą, jog, teismui nusprendus, ji yra pasirengusi pateikti teismui Patikrinimo aktą sudarančią informaciją bei Bendrovės Komisijai teiktų dokumentų turinį, tačiau teismas nesiaiškino minėtų duomenų realios ar potencialios komercinės vertės. Dėl šių priežasčių trečiasis suinteresuotas asmuo teismo sprendimą laiko formaliu ir pažeidžiančiu jo interesus, nukrypstančiu nuo to paties teismo suformuotos praktikos, kurioje konstatuota, kad Patikrinimo aktą sudaro konfidenciali informacija, o su tuo susijusių bylų medžiaga pripažinta nevieša.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį, kuria visa administracinės bylos teisminio proceso Nr. 3-61-3-04250-2016-3 medžiaga (įskaitant Patikrinimo aktą) buvo pripažinta nevieša, bei į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, susijusią su teismų praktikos vienodumu.

17. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

18. Atsakovas teigia, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nevykdė pareigos aktyviai dalyvauti tiriant bei vertinant įrodymus, ir taip pažeidė proceso teisės normas, dėl ko byla neabejotinai buvo išspręsta neteisingai, nes skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas teismui net nesusipažinus su Patikrinimo akto turiniu, nors Komisija nurodė teismui esanti pasirengusi pateikti šį aktą ir su juo susijusius dokumentus (Patikrinimo aktas ir su juo susiję dokumentai teismui nebuvo pateikti kartu su atsiliepimu į skundą, nes, be kita ko, kitose bylose teismai konstatavo, kad Patikrinimo akte yra konfidencialios, Bendrovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos, ir todėl bylų medžiagą pripažino nevieša). Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad atsisakymas pateikti pareiškėjui Patikrinimo aktą buvo nemotyvuotas, ir akcentuoja, kad Rašte buvo nurodyta, jog Patikrinimo akte pateikiama informacija, kuriai taikomi konfidencialumo apribojimai, ir Komisija neturi teisės tokią informaciją pateikti, toliau atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus dėl šio aspekto. Pažymi, jog teismas nevertino jo argumentų, kad konfidencialios informacijos sąraše pateiktas platus informacijos sąrašas, kuris apima ir Patikrinimo akte esančią informaciją. Paaiškina, kad Patikrinimo akto 2 dalyje (ilgalaikio turto patikrinimas) bei 3 dalyje (Bendrovės 2015 m. gamtinių dujų įsigijimo, įskaitant įsigijimą iš atskirų gamtinių dujų tiekėjų, ir gamtinių dujų suvartojimo sąnaudų pagrįstumo įvertinimas) visa esanti informacija yra konfidenciali. Bendrovė 2012–2014 m. laikotarpiu vykdė ir veiklas, nesusijusias su jos tiesiogine veikla, tokių veiklų sąnaudos negali būti traukiamos į reguliuojamos šilumos kainas, todėl tokios sąnaudos nėra laikomos viešomis. Patikrinimo akte informacija nėra atskiriama į informaciją apie reguliuojamą veiklą ir informaciją apie nereguliuojamą veiklą. Patikrinimo akte taip pat pateikiama informacija apie Bendrovės partnerius, tiekėjus, sutarčių sąlygas, sąskaitas ir pan., ilgalaikį turtą, nesuderintą su Komisija, t. y. nepriskiriamą reguliuojamai veiklai, darbo užmokesčio sąnaudas, įvairių Bendrovės sutarčių, kurios nėra viešos, sąlygas, be to, pateikiami kai kurių darbuotojų asmens duomenys.

19. Pareiškėjas K. J. J. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Pareiškėjas nurodo sutinkantis su teismo padarytomis išvadomis, palaikantis anksčiau išdėstytus savo argumentus. Atkreipia dėmesį į tai, kokia informacija yra laikoma vieša pagal Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 2 dalį bei Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjas teigia, jog pateikta Komisijos 2016 m spalio 7 d. pažyma Nr. 05-248 neturi nieko bendro su jo skundu, nes joje neatskleista šilumos ir karšto vandens buitinių vartotojų permoka, kuria, pareiškėjo nuomone, Bendrovės vadovai nepagrįstai praturtėjo, pasinaudodami buitinių vartotojų apgaule ir savo sugalvotais skaičiavimo mechanizmais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsisakymo pateikti pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1, įforminto 2016 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-2648, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

23. Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos būti aktyviu pažeidimas konstatuotinas tais atvejais, kai teismas, būdamas informuotas apie apsunkintą dokumentų gavimą, nepagrįstai atsisako tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl to neužtikrinamas visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-564-146/2017). Sisteminis procesinių normų aiškinimas suponuoja, jog teismas turi pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d.). Ši procesinė teisės norma aiškintina kaip nustatanti taisyklę, kad įrodymus pateikia būtent proceso dalyviai. Teismas, nepažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų, paprastai išreikalauja tuos įrodymus, kurių proceso dalyviai negali gauti patys, o savo iniciatyva imasi rinkti įrodymus tik tuo atveju, jei to reikalauja viešasis interesas (kai jis byloje neginamas proceso dalyvių), arba kai nesiėmus priemonių rinkti įrodymus būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (kai jie byloje neginami proceso dalyvių) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-415/2017).

24. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentu, jog šis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog atsakovas, atsisakydamas pateikti pareiškėjui Patikrinimo aktą, turėjo tinkamai motyvuoti, kodėl mano, kad Patikrinimo akte yra pateikiama informacija, kuriai taikomi konfidencialumo apribojimai, tačiau, spręsdamas dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui Patikrinimo aktą bei jame pateiktas išvadas pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas privalėjo pats įvertinti Patikrinimo akto turinį. Byloje nėra duomenų (dokumentų), iš kurių būtų galima spręsti, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas Patikrinimo aktas, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog Patikrinimo akto turinys negali būti laikomas konfidencialiu dėl jame pateikiamos Bendrovės vykdomos ūkinės-komercinės veiklos, teikiamų paslaugų pobūdžio, prie tokios išvados priėjo neištyręs bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, bei pažeisdamas pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. 1 d.). Papildomai pastebėtina, kad pareiškėjas skunde buvo pareiškęs prašymą išsireikalauti Patikrinimo aktą su jame pateiktomis išvadomis, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė platesnių motyvų, kodėl šis prašymas netenkintinas.

25. Šiame kontekste pabrėžtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl neišsireikalavo duomenų (dokumentų), turinčių esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti, ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius