b781fa54-4357-42d8-9ebb-327850aa1add · Kauno apylinkės teismas

?Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-633-1108/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43211-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.3.3; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.9.10; 1.2.4.5.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 30 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Sandrai Poškienei ir Laimai Mickevičiūtei, dalyvaujant prokurorėms Vidai Viduolienei ir Jurgitai Baltrūnienei, nukentėjusiajai E. A. ir jos atstovei advokatei Eglei Rybelinei, kaltinamajam M.

M. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, specialistui D. T. ir teismo medicinos ekspertui L. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kelmės raj., iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ bei užsiimantis individualia veikla, teistas: 1. 2019 m. rugpjūčio 12 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda; 2. 2020 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Baudos sumokėtos, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : M. M. 2019 m. spalio 9 d. apie 17.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, antrame aukÅ¡te esančiame miegamajame priėjęs prie savo sugyventinės E. A., viena ranka sugriebė jai už kairės rankos dilbio ir parvertė ant lovos, užgulė jÄ visu savo kÅ«nu bei suėmęs viena ranka už kaklo, kita ranka užspaudęs burnÄ , jÄ smaugė, E. A. muistantis ir iÅ¡trÅ«kus, tame pačiame kambaryje, stovėdamas prieÅ¡ais nukentėjusiÄ jÄ , rankoje demonstratyviai laikydamas peilį, žodžiais grasino jÄ nužudyti, bei užsimojo peiliu, dėl ko nukentėjusioji manydama, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, iÅ¡Å¡oko iÅ¡ Å¡io kambario antrame aukÅ¡te per langÄ , ko pasekoje patyrė odos nubrozdinimus kaktoje, deÅ¡iniame dilbyje, abiejose alkÅ«nėse, deÅ¡inėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairiame sėdmenyje, deÅ¡iname kelyje, I juosmeninio slankstelio kompresinį lūžimÄ , kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo.

Be to, M. M. 2020 m. sausio 1 d. apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaunas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,48 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė E. A. į veido sritį, tokiu bÅ«du smurtaudamas savo Å¡eimos narei – sugyventinei E. A. sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamasis M. M. savo kaltės dėl visų trijų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino.

Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu po nukentėjusiosios ir liudytojų apklausų bei po raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡tyrimo M. M. parodė, jog kai susipažino su E., ji dirbo striptizo klube Å¡okėja. E. priėmė pas save gyventi iÅ¡ gailesčio, neilgai trukus po jų pažinties E. paliko darbÄ striptizo klube. Jis E. iÅ¡laikė, ji neturėjo darbo. Duodavo E. kortelę, kur jo mama nustatydavo dienos limitÄ , t. y., kiek galima iÅ¡leisti per dienÄ pinigų. E. skambindavo jo mamai ir praÅ¡ydavo didesnės sumos.

Kaltinamasis dėl pirmojo įvykio parodė, kad buvo eilinis kivirčas, kuriuos įtakodavo E. mama. Dėl E. mamos du kartus buvo iÅ¡vežtas policijos pareigÅ«nų. Nukentėjusiosios mama kviesdavo ekipaÅ¾Ä net tuomet, jei E. telefonas bÅ«davo iÅ¡jungtas. E. mama visÄ laikÄ buvo nusistačiusi prieÅ¡ jį – jai rÅ«pėjo tik jo finansinė padėtis, kam priklauso namas ir pan. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad E. buvo neblaivi. Tai buvo ne pirmas kartas, kai nukentėjusioji iÅ¡Å¡oko pro langÄ iÅ¡ antro aukÅ¡to – anksčiau yra iÅ¡Å¡okusi pro kitÄ langÄ ant žolės. PrieÅ¡ du mėnesius iki įvykio, kai sudaužė įmonės automobilį, ji iÅ¡Å¡oko pro langÄ .

Ä®vykio dienÄ susistumdė dėl telefono – jis buvo paėmęs E. telefonÄ . TelefonÄ iÅ¡ nukentėjusiosios paimdavo, kad ji negalėtų niekam skambinti, nes paskambinusi prikalbėdavo nesÄ monių. Nukentėjusiosios telefonÄ pas save laikydavo tol, kol nukentėjusioji iÅ¡siblaivydavo. E. laisvės niekuomet nebuvo apribojęs. Tarp jų konfliktai vykdavo pirmame namo aukÅ¡te, konfliktų antrame aukÅ¡te nepamena. BÅ«davo, kad jis pats užsidarydavo antrame aukÅ¡te po konflikto. E. nuėjo į viršų ir eilinį kartÄ pradėjo rėkti.

Kai nukentėjusioji virÅ¡uje rėkė, jis tuo metu buvo apačioje virtuvėje ir vestibiulyje, nematė, kokiomis aplinkybėmis ji iÅ¡Å¡oko pro langÄ . Ä®vykio dienÄ buvo atvažiavęs policijos ekipažas. Ekipažas klausė, ar ji nori namo. E. vykti su pareigÅ«nais atsisakė. Jis pats pakeltu tonu pasakė E., kad rinktųsi daiktus ir važiuotų – pyko, kad vėl policija atvažiavo. Jie dėl telefono susistumdė ir jis liepė E. iÅ¡sikraustyti – daugiau E. atžvilgiu jokių veiksmų nebuvo.

TÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs – apie promilę įpÅ«tė. Po įvykio policija jį laikė pusantros paros. Jis E. niekada neskambindavo – pati E. jį susirasdavo. Po pirmos apklausos su E. pradėjo bendrauti po trijų savaičių – tas tris savaites nesimatė. Tuomet E. jį susirado. E. sakė kad buvo policijoje dėl įvykio, kad davė parodymus afekto bÅ«senoje. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė ir nustatytas apribojimas artintis prie E., todėl jis negalėjo važiuoti pas E.. Tačiau E., pasitarusi su teisininku, nutarė, kad jai nėra uždrausta artintis prie jo (kaltinamojo), todėl vėl atsikraustė pas jį.

Kaltinamasis dėl antro įvykio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu be jo ir E. namuose buvo dar du žmonės – H. D. ir R.. Jie matė įvykį, matė, kad jis nesmurtavo prieÅ¡ E.. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jų kažkodėl neapklausė. Sausio 1 d. nebuvo jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu. TÄ dienÄ jis taip pat buvo neblaivus. Nežino, iÅ¡ kur nukentėjusiajai ant veido galėjo atsirasti paraudimų, nukentėjusioji buvo dar neblaivesnė už jį. 2020 m. sausio 1 d. jokio įvykio nebuvo, niekas nieko nemušė, yra liudytojai, kurie gali tai patvirtinti.

Viskas iÅ¡galvota. 2020 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra nubaustas už veikÄ , kurios iÅ¡ tiesų nepadarė. Jis prisiėmė kaltę tik tam, kad E. nebÅ«tų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už smurtavimÄ jo atžvilgiu. Su E. iÅ¡siskyrė 2020 m po Å¡v. Velykų – E. klausė, kiek jis turi pinigų, atsakė, kad 18 000 Eur, ir po trijų valandų ji iÅ¡važiavo, sužinojusi, kad jis neturi pinigų. Kai jo mama nustojo duoti pinigų E., E. išėjo. E. mama neprašė pinigų ir jai pinigų nėra davęs. Nukentėjusioji E. A. 2020 m. kovo 4 d. teisiamojo posėdžio metu dėl pirmojo įvykio parodė, kad ji su kaltinamuoju konfliktavo jau kelios dienos iki įvykio.

Ji norėdama pagÄ sdinti kaltinamÄ jį kartais iÅ¡Å¡okdavo iÅ¡ namo antro aukÅ¡to. Ä®vykio dienÄ taip pat konfliktavo. TÄ kartÄ , kai buvo pareigÅ«nai, iÅ¡Å¡oko, nes kaltinamasis sakė, kad turi kitÄ moterį, kad nori skirtis. Ir pareigÅ«nams pirmus parodymus davė iÅ¡ pykčio, norėdama atkerÅ¡yti kaltinamajam. Teisingus parodymus pareigÅ«nams davė po kurio laiko, viskÄ apsvarsčiusi, atslÅ«gus pykčiui. Per langÄ iÅ¡Å¡oko dėl savo didelio emocingumo, buvo nusivylusi, įsiutusi. KÄ darė kaltinamasis, nepamena.

Ä®vykio metu buvo daug iÅ¡gėrusi. Tai nebuvo pirmas kartas, kai Å¡oko per langÄ â€“ gal 3 ar 4 kartas. PareigÅ«nai atvyko greitai po įvykio, kas juos iÅ¡kvietė, nepamena. Spalio 9 d. buvo įnirÅ¡usi ant kaltinamojo, nes jis norėjo skirtis, liepė jai iÅ¡sikraustyti. Iki spalio 9 d. buvo iÅ¡Å¡okusi per langÄ spalio 7 d., bet dėl ko iÅ¡Å¡oko, neprisimena, bet tada nebuvo kviečiama policija ir medikai. VisÄ laikÄ , kai Å¡okdavo per langÄ , bÅ«davo neblaivi. Psichinių sutrikimų neturi. Kitokiu bÅ«du savęs nežaloja.

Kai esi iÅ¡gėręs, nieko neskauda – ir įvykio metu nieko neskaudėjo. Ji atvykusiems pareigÅ«nams teigė, kad buvo smaugiama, kad buvo peilis, todėl pareigÅ«nai kaltinamÄ jį sulaikė. Ar pareigÅ«nai rado peilį ir kur pareigÅ«nai rado peilį, nežino. Darydama langÄ , per kurį iÅ¡Å¡oko, numetė vazonÄ . Dvi dienos prieÅ¡ tai kai Å¡oko pro langÄ , nei kaltinamasis, nei kiti asmenys to nematė. VisÄ laikÄ Å¡oka ant žolės – nukrenta ant kojų ir nieko neužsigauna. Dėl antrojo įvykio nukentėjusioji parodė, kad tai buvo žodinis konfliktas ir tiek.

Dabar nebevartoja alkoholio ir gražiai bendrauja. Pirmojo įvykio metu kaltinamasis peilio neturėjo, o antrojo įvykio metu, kuomet įsidÅ«rė, turėjo peilį, tačiau prieÅ¡ jÄ peilio nenaudojo. 2021 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta pakartotinai jos pačios praÅ¡ymu nukentėjusioji parodė, kad pirmieji parodymai, jos duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, tuo tarpu antrieji parodymai jau buvo įtakoti kaltinamojo manipuliacijų. Jai atrodė, kad melagingų parodymų davimas yra geriausia, kÄ gali padaryti, kad neturi kito pasirinkimo.

Buvo grasinama pakenkti jos mamai, jei ji paliks kaltinamÄ jį. Neteisingus parodymus davė įtakota kaltinamojo. Neteisingus parodymus davė ir teisme – visÄ tÄ laikotarpį buvo įsitempusi. PrieÅ¡ parodymų davimÄ teisme jai buvo daromas poveikis. Suprato, kad teisme duoda melagingus parodymus, nors prisiekė sakyti tiesÄ . Dėl 2019 m. spalio 9 d. įvykio nukentėjusioji parodė, kad viskas prasidėjo nuo konflikto namo pirmame aukÅ¡te. Ji neatsiliepė mamai į skambučius ir mama iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Atvažiavo pirmas ekipažas – pažiÅ«rėjo, kad gerai, kad jie susitaikė. Atvažiavo antras ekipažas – ir jie iÅ¡važiavo. Tada pradėjo pyktis, perėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ , kur ir vyko visas veiksmas, t. y. vertimas ant lovos, užgulimas ir dusinimas. Jai pavyko iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ tos pozicijos, tuomet kaltinamasis su ranka užsimojęs norėjo jÄ nudurti, tÄ ir bÅ«tų padaręs, jeigu ji nebÅ«tų spėjusi iÅ¡Å¡okti pro langÄ . Jau iÅ¡sisukusi iÅ¡ kaltinamojo pamatė, kad jis užsimojęs peiliu.

Buvo pavojus jos gyvybei, todėl iÅ¡Å¡oko pro antro aukÅ¡to langÄ . LangÄ prieÅ¡ Å¡okant reikėjo atsidaryti. Langas yra prie pat lovos. Nukrito ant trinkelių. PareigÅ«nų ekipažas stovėjo netoliese, matė, kaip ji iÅ¡Å¡oko pro langÄ , ir prisistatė. PareigÅ«nams papasakojo situacijÄ . Buvo iÅ¡tikta Å¡oko ir iÅ¡sigandusi, jos keliai buvo kruvini, matėsi sumuÅ¡imai alkÅ«nėse. Juto baimę ir skausmÄ . Ankščiau pro langÄ buvo iÅ¡Å¡okusi, tačiau jau buvo praėję daugiau nei pusė metų.

PirmÄ kartÄ buvo iÅ¡Å¡okusi pro kito kambario langÄ â€“ po Å¡io Å¡uolio buvo nežymÅ«s pabrozdinimai, juto nugaros skausmÄ , neatsimena, ar kreipėsi į medikus. Po Å¡uolio įvykio metu pakirto stuburÄ , sėdėjo ant žemės ir laukė greitosios. Å okdama krito ant kojų ir atsirėmė rankomis. PrieÅ¡ kelias dienas buvo Å¡okusi per tvorÄ â€“ tada stuburo skausmo nejautė, nukrito ant Å¡ono. Po spalio 9 d. įvykio bendravimas su kaltinamuoju buvo kuriam laikui visiÅ¡kai nutrÅ«kęs, nebuvo jokios tarpusavio komunikacijos.

Dėl įvykio sausio mėnesį nelabai kÄ pamena – kaltinamasis jai sudavė smÅ«gį delnu į veidÄ , jautė skausmÄ . Pakeitė parodymus, nes Å¡iuo metu nebejaučia baimės ir nori pakovoti už tai, kÄ patyrė. Kai gyveno kartu su kaltinamuoju, jai buvo iÅ¡sakyti grasinimai dėl jos mamos ir dėl to pasÄ monėje jautė baimę. 2021 m. lapkričio 11 d. teisiamojo posėdžio metu atsakydama į klausimus nukentėjusioji parodė, kad pas kaltinamÄ jį gyventi grįždavo dėl naivumo ir meilės. Kaltinamasis praÅ¡ydavo grįžti.

BÅ«davo, kad jis pirmas paraÅ¡o, o kartais pirma kaltinamajam paraÅ¡ydavo ji. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu jai nurodė, kÄ ir kaip sakyti, taip pat nurodė, kÄ reikės sakyti teisme. 2020 m. liepos 13 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios mama. KaltinamÄ jį pažįsta nuo 2019 m. gegužės mėnesio – tuomet nukentėjusioji su juo iÅ¡vyko į kelionę, į TurkijÄ . Dėl pirmojo įvykio liudytoja parodė, kad jai paskambino iÅ¡ priėmimo skyriaus – tuomet E. parsivežė pas save, tačiau praėjus kuriam laikui ji vėl iÅ¡sikraustė pas kaltinamÄ jį.

Ji, kaip mama, bijojo dėl nukentėjusiosios gyvybės. Nukentėjusioji pasakojo, kad Å¡oko per langÄ , kad jai grasino kaltinamasis, kad buvo užspaudęs, kad dusino. Iki tol yra buvę ne tokių grėsmingų įvykių. Kaltinamasis yra grasinęs tiek jai, tiek jos dukrai. Tai nebuvo eilinis įvykis, kad susipyko ir dukra Å¡oko per langÄ . Dukra Å¡oko per langÄ , nes bijojo dėl gyvybės. Po įvykio nukentėjusioji gal parÄ gulėjo ligoninėje. Kaltinamasis iÅ¡ nukentėjusiosios atimdavo telefonus, jai nebuvo leidžiama susisiekti.

Ä®vykio metu nukentėjusioji buvo sutrenkta, smaugta, nukrito, nusibrozdino. Kai atvažiavo į ligoninę pasiimti, nukentėjusioji atrodė baisiai. Po įvykio nukentėjusioji dviejų savaičių laikotarpiu grįžo pas kaltinamÄ jį. Kaltinamasis gražiais žodžiais įtikindavo nukentėjusiÄ jÄ grįžti. Dėl sausio mėnesio įvykio liudytoja parodė, kad tÄ dienÄ kaltinamasis susižalojo kojÄ peiliu, tuomet E. įkiÅ¡o į rankas peilį ir pareigÅ«nams pasakė, kad tai E. jį sužalojo.

Tik susipažinus, kaltinamasis jai paliko gerÄ Ä¯spÅ«dį, tačiau geras jis buvo tol, kol nepradėjo gerti. Jos su dukra yra viena kitai atviros. Kai dukra gyveno su kaltinamuoju, susiskambindavo kiekvienÄ dienÄ â€“ jei E. neatsiliepdavo paromis, tuomet ji (liudytoja) skambindavo policijai. Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojos J. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2019 m. spalio 24 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti J.

G. parodymai apie tai, kad ji yra E. A. mama. Dukra yra komunikabili, draugiÅ¡ka, nuoÅ¡irdi, Å¡iek tiek uždara. Jai yra pažįstamas M. M., jį žino nuo 2019 m. gegužės mėnesio. M. M. pažįsta kaip dukters E. A. draugÄ , su kuriuo ji draugavo nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio 9 dienos. Jai žinoma, kad E. susipažino su M. Kaune, naktiniame striptizo klube. E. su M. iÅ¡ karto po pažinties iÅ¡skrido į TurkijÄ . Taip pat sužinojo, kad jis už E. yra daug vyresnis. Po savaitės E. su M. grįžus iÅ¡ kelionės, tÄ patį gegužės mėnesį E. pas M. apsigyveno.

Jie gyveno jo name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iki pažinties su M. dukra mokėsi ir dirbo, tačiau susipažinusi su juo ir pradėjusi gyventi kartu, ji metė mokslus ir darbÄ , kadangi pradėjo vartoti alkoholį. M. ne kartÄ buvo atvykęs pas jÄ Ä¯ namus. Jis iÅ¡ pradžių pasirodė tvarkingas ir protingas. Tačiau kartÄ ji buvo nuvykusi į jo namus ir nebuvo įleista, kadangi namuose vyko vakarėlis. E. išėjo pakalbėti – ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, verkė, tačiau su ja namo nevažiavo.

Jai žinoma, kad M. vartoja alkoholį, pavartojęs tampa nestabilus. E. iki 2019 m. spalio 9 d. nuolatos gyveno pas M., tačiau jeigu jie susipykdavo, grįždavo į namus pas jÄ . 2019 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, jai žinoma iÅ¡ E. pasakojimų, kad tarp E. ir M. kilo konfliktas, kurio metu M. E. grasino peiliu, naudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , tuomet ji iÅ¡Å¡oko iÅ¡ antro namo aukÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tada E. buvo susižalojusi kaklÄ ir apsibrozdinusi.

Praėjus savaitei po minėto įvykio E. ir M. susitaikė. E. tuomet grįžo gyventi pas M.. Tačiau 2019 m. spalio 9 d. tarp E. ir M. kilo konfliktas, kurio metu M. E. smaugė ir dusino, taip pat grasino nužudyti peiliu, dėl ko E. vėl iÅ¡Å¡oko pro langÄ iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, antro aukÅ¡to. Krisdama ji vėl susižalojo. Apie tai, kad M. E. dusino ir grasino nužudyti peiliu, pasakojo E.. Taip pat E. pasakojo, kad M. namuose bÅ«davo blokuojamas telefono ryÅ¡ys, todėl ji negalėdavo susisiekti su dukra, taip pat E. minėjo, kad M. ne kartÄ yra paėmęs iÅ¡ jos telefonÄ .

Jai neramu dėl dukros saugumo, kadangi M. neatrodė patikimas žmogus ir iÅ¡ dukros pasakojimų suprato, kad jis yra pavojingas, kreipėsi pagalbos į policijÄ . Jos nuomone, M. prieÅ¡ E. naudodavo fizinį smurtÄ , kadangi E. nėra linkusi prisigalvoti ir be reikalo iÅ¡ namo antro aukÅ¡to per langÄ ji neÅ¡okinėja. Dukrai buvo kilusi didelė grėsmė gyvybei ir sveikatai, dėl to ji, gelbėdama save Å¡oko per langÄ . Dukra, kadangi yra jauna ir naivi, vis patiki M. pažadais ir jam atleidžia – jis yra jÄ užvaldęs ir jai prigrasinęs. Å iuo metu E. sako, kad su M. nebendrauja ir jokių ryÅ¡ių su juo nepalaiko, tačiau ji tuo netiki ir mano, kad jie bendrauja (1 t., b. l. 140–143).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja J. G. patvirtino jų teisingumÄ . Papildomai parodė, kad tuo metu geriau prisiminė įvykius, nei duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu. 2021 m. spalio 13 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. G. atsakydama į klausimus parodė, kad jai žinoma, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dukra keitė parodymus, nes buvo įtakota kaltinamojo, dukrai buvo prigrasinta. Kaltinamasis ir jai yra grasinęs. Norėdama, kad dukra su juo negyventų, apie kaltinamojo grasinimus pasakojo dukrai, tačiau dukra vis tiek grįždavo pas kaltinamÄ jį.

Nukentėjusioji gailėjosi, kad teisiamojo posėdžio metu teismui davė neteisingus parodymus. Dėl grasinimų kreipėsi į policijÄ KaiÅ¡iadoryse. Grasinimų sulaukdavo ir kalbėdama telefonu, ir SMS žinute ir nuvykusi ieÅ¡koti E. pas kaltinamÄ jį. Kaltinamasis yra jai grasinęs ir nukentėjusiosios akivaizdoje. Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ir kitais žemiau nurodytais teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka iÅ¡tirtais įrodymais. 2019 m. spalio 9 d. nusikalstamų veikų aplinkybes pagrindžiantys įrodymai:

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. K. parodė, kad vyriausiojo tyrėjo nurodymu jų ekipažas turėjo nuvažiuoti patikrinti, kaip nukentėjusioji E. laikosi, nes E. mama nerimavo, kad negali susisiekti su dukra. Nuvažiavo, pabendravo, mergina atsisakė vykti su pareigÅ«nais, todėl jie iÅ¡važiavo. Apie tolimesnę įvykių eigÄ nieko negali pasakyti. Buvo atvažiavę apie 16.00-17.00 val. Nukentėjusioji ir kaltinamasis Å¡ventė, nukentėjusioji jautėsi gerai, konfliktas prieÅ¡ tai pas juos jau buvo – jie tai taikėsi, tai pykosi.

IÅ¡ pradžių lyg norėjo su pareigÅ«nais važiuoti, lyg ieÅ¡kojo telefono, telefonÄ rado, tačiau važiuoti atsisakė. Sakė nevažiuos, nes jie susitaikė. Namuose buvo tik E. ir kaltinamasis. Neatrodė, kad merginai kažkas grėstų. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis buvo pavartoję alkoholio. Nežino, ar po jų dar buvo atvykę kiti pareigÅ«nai. Jiems iÅ¡vykstant, nukentėjusioji tikrai gerai jautėsi. Klausė E., ar Å¡eimoje smurtaujama, ji atsakė, kad anksčiau buvo smurto atvejų, bet tÄ dienÄ prieÅ¡ jÄ niekas nesmurtavo.

SiÅ«lė važiuoti E. pas draugę, ji iÅ¡ pradžių sutiko, o po to labai greit pakeitė nuomonę, sakė nevažiuoja. Kaltinamasis prašė, kad jie iÅ¡eitų palaukti nukentėjusiosios į laukÄ . Paliko E. su kaltinamuoju ir po to ji pasakė, kad nevažiuoja. Dar Å¡nekėjo su nukentėjusiÄ ja, tai ji patvirtino, kad lieka, kad turi telefonÄ ir esant reikalui gali paskambinti. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. S. parodė, kad jai kaltinamasis matytas. Prisimena, kad vyko į gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), nes mama pranešė, kad negali susisiekti su savo pilnamete dukra.

Kaltinamasis pareigÅ«nus įleido, pasikalbėjo su ten buvusia mergina E.. Merginos paklausė, dėl kokios priežasties nesusiekia su mama, mergina atsakė, kad neranda telefono. Mergina nurodė, kad jai pavojus negresia, kad ruoÅ¡iasi važiuoti pas draugę. SiÅ«lė palydėti merginÄ , bet ji atsisakė. Merginos mamÄ telefonu informavo, kad dukra sveika ir gyva. Jiems bÅ«nant, konfliktas nevyko, matėsi kad pilietis neblaivus. Nukentėjusioji elgėsi adekvačiai, nebuvo nei labai apsvaigusi, nei iÅ¡sigandusi.

E. pradžioje buvo apsisprendusi važiuoti su jais, paskui lyg ėjo ieÅ¡koti telefono ir per terasÄ pasakė, kad jos nelauktų, kad pasilieka. Nukentėjusiosios laukė kieme, o nukentėjusioji su kaltinamuoju buvo namuose. Kol nukentėjusioji per balkonÄ pasakė, kad nevažiuos, jos laukė gal 5-7 minutes. Namo viduje grumtynių pėdsakų nesimatė, sužalojimų ant nukentėjusiosios taip pat nematė, ant stalo matėsi alkoholis. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, ar sklido alkoholio kvapas nuo nukentėjusiosios, negali pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad pas kaltinamÄ jį yra buvęs ne kartÄ pagal iÅ¡kvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Kadangi yra buvęs ne vienas iÅ¡kvietimas ir jau yra praėjęs nemažas laiko tarpas, nelabai atsimena įvykio aplinkybių. Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo A. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2019 m. gruodžio 5 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti A. V. parodymai apie tai, kad 2019 m. spalio 9 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M.

B., iÅ¡ Kauno apskrities VPK gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtaujama artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko apie 19 metų mergina, vardu E.. Kartu su mergina buvo ir vyriÅ¡kis, apie 40 metų amžiaus. Mergina paaiÅ¡kino, kad ji susipyko su draugu dėl pinigų, bėgdama iÅ¡ namų perÅ¡oko per namo tvorÄ ir nukritusi ant žemės susižalojo rankÄ . Merginos alkÅ«nė buvo nubrozdinta, kurios rankos, neprisimena. VyriÅ¡kis taip pat aiÅ¡kino, kad konfliktas kilo dėl pinigų.

Mergina jokių pretenzijų savo draugui neturėjo, teigė, jog pati susižalojo. Abiem asmenims buvo patikrintas blaivumas, kiek prisimena, abu jie buvo neblaivÅ«s. Bendraujant su mergina, ji pasakojo, kad gyvena su mama, todėl jai buvo pasiÅ«lyta vykti pas mamÄ , tačiau ji nesutiko. Smurto artimoje aplinkoje atvejui nepasitvirtinus, jie iÅ¡vyko iÅ¡ namo kiemo ir netoliese, galbÅ«t apie 50 m atstumu, sustojo su tarnybiniu automobiliu. Neužilgo, tiksliai negali nurodyti po kiek laiko, iÅ¡girdo klykiančios moters balsÄ ir pamatė, kad iÅ¡ minėto namo antro aukÅ¡to per langÄ iÅ¡Å¡oko nurodyta mergina, vardu E..

Jis nematė, ar antrame namo aukÅ¡te buvo dar kas nors, tik matė, kaip kažkas iÅ¡Å¡oko pro langÄ ir kaip krenta, tačiau, ar kažkas buvo Å¡alia jos, pasakyti negali, jokių paÅ¡alinių asmenų aplink nesimatė. Pagal tai, kÄ matė, jam pasirodė, kad mergina iÅ¡Å¡oko pati. Privažiavus prie namo, į gatvę iÅ¡bėgo E., ji buvo susižalojusi abu kelius, rankÄ ir galvÄ , žaizdos kraujavo. Mergina buvo labai susijaudinusi, verkė. Taip pat į kiemÄ išėjo vyriÅ¡kis, kuris buvo sulaikytas.

Mergina pasakojo, kad minėtas vyriÅ¡kis jÄ smaugė ir dusino, jai pavykus iÅ¡trÅ«kti, vyras pasiėmė peilį ir juo grasino, todėl ji iÅ¡Å¡oko per antro aukÅ¡to langÄ (1 t., b. l. 163–164). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. V. patvirtino jų teisingumÄ . Papildomai parodė, kad prisimena aplinkybę, jog mergina Å¡oko pro langÄ , paaiÅ¡kino, kad vyko konfliktas su peiliu. Jie sustojo su tarnybiniu automobiliu netoliese norėdami įsitikinti, ar nebus pakartotinio iÅ¡kvietimo.

Mergina atsisakė važiuoti pas mamÄ , todėl jie turėjo įtarimų, kad konfliktas tęsis, nes abu asmenys buvo neblaivÅ«s. Nukentėjusioji pro langÄ buvo iÅ¡Å¡okusi kiemo teritorijoje ir toliau bėgo prie vartelių. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad yra ne kartÄ vykęs į kaltinamojo namus, todėl konkretaus įvykio aplinkybių neprisimena. Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo M. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2019 m. spalio 24 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti M.

B. parodymai apie tai, kad 2019 m. spalio 9 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. V., iÅ¡ Kauno apskrities VPK gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena, Kaune, smurtaujama artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko mergina, apie 19 metų, vardu E., ir vyriÅ¡kis, apie 40 metų amžiaus. Prisimena, kad merginos alkÅ«nė buvo nubrozdinta. Mergina paaiÅ¡kino, kad susipyko su draugu dėl pinigų, bėgdama iÅ¡ namų perÅ¡oko namo tvorÄ ir nukritusi ant žemės susižalojo rankÄ .

VyriÅ¡kis aiÅ¡kino, kad konfliktas kilo dėl pinigų. Mergina jokių pretenzijų savo draugui neturėjo, kadangi pati susižalojo. Smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino. Abiem asmenims buvo patikrintas blaivumas, kiek prisimena, abu jie buvo neblaivÅ«s. Mergina pasakojo, kad gyvena su mama, todėl jai pasiÅ«lė vykti pas mamÄ , tačiau ji nesutiko. IÅ¡važiavę iÅ¡ namo kiemo, sustojo netoliese. Neužilgo iÅ¡girdo klykiančios moters balsÄ , o kolega sakė matęs, kaip iÅ¡ minėto namo, kuriame buvo dėl konflikto, pro antro aukÅ¡to langÄ iÅ¡Å¡oko ta pati mergina.

Privažiavus prie namo, į gatvę iÅ¡bėgo mergina – ji buvo susižalojusi abu kelius, rankÄ ir galvÄ , žaizdos kraujavo. Mergina buvo labai susijaudinusi, verkė. Taip pat į kiemÄ išėjo vyriÅ¡kis, kuris buvo sulaikytas. Mergina pasakojo, kad minėtas vyriÅ¡kis jÄ smaugė ir dusino, jai pavykus iÅ¡trÅ«kti, vyras pasiėmė peilį, kuriuo jai grasino, todėl ji iÅ¡Å¡oko per antro aukÅ¡to langÄ (1 t., b. l. 158–161). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas M.

B. patvirtino jų teisingumÄ . Papildomai parodė, kad kai privažiavo prie namo antrÄ kartÄ , tai nukentėjusioji buvo iÅ¡tikta Å¡oko, verkė, matėsi sužalojimai, akivaizdi baimė. Prie kaltinamojo namo su tarnybiniu automobiliu stovėjo, nes turėjo apraÅ¡yti įvykio aplinkybes, atlikti formalumus. Matė nukentėjusiosios sužalojimus – buvo nubrozdinti abu keliai, žaizdos kraujavo. Smaugimo žymių nepamena. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad ji yra Kauno miesto Santakos PK vyresnioji tyrėja.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji jai yra matyti, nes ji ikiteisminio tyrimo metu atliko liudytojų apklausas. Prisimena, kad buvo jauna išsigandusi mergina, nukentėjusi nuo vyresnio vyro – draugo, ar sugyventinio. Įvykis buvo grasinimai ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes mergina iškrito ar iššoko iš antro namo aukšto. Apklausas vykdė kaip įprastai – pirma leidžia žmogui išsipasakoti, o paskui, jei reikia, užduoda patikslinamuosius klausimus. Jeigu tyrimo eigoje atsiranda aplinkybių, kurias reikia patikslinti, tai su prokuroru sprendžia papildomų apklausų reikalingumo klausimo, o kartais būna, kai patys asmenys prašosi juos apklausti pakartotinai.

Kiek pamena, Å¡ioje byloje nukentėjusioji keitė parodymus. Nukentėjusioji buvo minėjusi, kad bijo M., net jos rankos drebėjo, matėsi, kad nervinasi žmogus. IÅ¡ liudytojų apklausų prisimena, kad ir E. mama buvo nurodžiusi, jog E. bijo M.. E. mama domėjosi byla, minėjo, kad jai grasinama. Nepamena, kiek kartų buvo apklausta nukentėjusioji. Byla buvo neeilinė, nes ne kiekvienÄ dienÄ gauna bylas, kur žmogus iÅ¡krenta pro namo langÄ . Nepamena, kurios apklausos metu nukentėjusiajai drebėjo rankos.

Nukentėjusioji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Nėra tokios praktikos, kad dėl melagingų parodymų, pareigÅ«nas privalo raÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ â€“ užtenka tai aptarti su prokuroru, kuris sprendžia, kÄ daryti. Liudytojų apklausos vyko komisariate. SiÅ«lė liudytojai J. G. raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl grasinimų, bet, kiek pamena, liudytoja gyvena ne Kaune, tai pareiÅ¡kimÄ siÅ«lė raÅ¡yti pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Greičiausiai, antrosios apklausos metu nukentėjusioji nutarė pakeisti parodymus – Å¡i apklausa vyko nukentėjusiosios iniciatyva.

Nematė, ar tÄ kartÄ nukentėjusioji viena atvyko. Pirma apklausa vyko, kai nukentėjusioji gyveno pas mamÄ . Vėliau ji vėl pradėjo bendrauti su kaltinamuoju. Duomenis apie tai, kad nukentėjusioji vėl bendrauja su kaltinamuoju, gaudavo iÅ¡ nukentėjusios mamos. Mama paskambindavo ir pasakydavo, kad E. dingo, kad E. vėl su M.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2759/2019(02) (tyrimas pradėtas 2019 m. spalio 14 d., tyrimas baigtas 2019 m. spalio 24 d.) nurodyta, kad odos nubrozdinimai kaktoje, deÅ¡iniame dilbyje, abiejose alkÅ«nėse, deÅ¡inėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairiame sėdmenyje, deÅ¡iniame kelyje, I juosmeninio slankstelio kompresinis lūžimas E. A. padaryti nurodytoms sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. spalio 9 d., jai iÅ¡Å¡okus iÅ¡ 2 aukÅ¡to ant kieto pagrindo.

Dėl slankstelio lūžimo sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 106–107). Specialistas D. T. teisiamojo posėdžio metu dėl specialisto iÅ¡vados Nr. G2759/2019(02) (1 t., b. l. 106–107) paaiÅ¡kino, kad konstatuoti iÅ¡oriniai sužalojimai ir nustatytas slankstelio lūžimas, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Slankstelio lūžis bÅ«na Å¡okant iÅ¡ aukščiau. Nukentėjusioji nebuvo gydoma stacionariai, nes nebuvo bÅ«tina. Neįmanoma atskirti, ar lūžis buvo prieÅ¡ dienÄ , ar prieÅ¡ dvi.

Nukentėjusioji kreipėsi į medicinos įstaigÄ , kur jai padarė rentgenÄ . Tyrimo metu žiÅ«rėjo nukentėjusiosios sveikatos dokumentus, kur užfiksuotas lūžis. 2019 m. spalio 9 d. 19.45 val. nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigÄ teigdama, kad traumÄ patyrė tÄ pačiÄ dienÄ . Vadinasi, nukentėjusioji į gydymo įstaigÄ atvyko po poros valandų. Jei nukentėjusioji buvo iÅ¡leista iÅ¡ ligoninės, jai buvo galima vaikščioti. RentgenologiÅ¡kai užfiksuotas lūžis bÅ«dingas krentant iÅ¡ aukščio – nebÅ«dingas Å¡okant per tvorÄ , aiÅ¡ku, reiktų žiÅ«rėti, kokia tvora.

Negali kategoriškai atmesti šuolio nuo tvoros. Kompresinis lūžis būna nuo kur nors šokant. Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2499 matyti, kad 2019 m. spalio 9 d. 19.34 M. M. nustatytas 0,96 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 63). 2019 m. lapkričio 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimo garso įrašo kopijos „2019_10_09_17-30-59_25.04 (duomenys neskelbtini).mp3“ apžiūra.

Garso įraÅ¡e girdimas E. A. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Pokalbio metu girdimas neramus E. A. balsas, kalba neriÅ¡li. E. A. praÅ¡o pagalbos dėl sugyventinio M. M. grasinimų, BPC darbuotojai nurodo, kad bėgdama nuo jo, Å¡oko per tvorÄ ir susižalojo alkÅ«nes (1 t., b. l. 19–22). 2019 m. spalio 10 d. patalpų apžiÅ«ros protokole užfiksuota fotonuotraukų iÅ¡ įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiÅ«ra. Matomas praviras Å¡viesiai rudos spalvos langas, po juo matomas sudužęs Å¡viesios spalvos vazonas su gėle, ant kėdės sėdimos dalies matoma raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmė.

ApžiÅ«ros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 37–43). 2019 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiÅ«ra. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, matomas 2 aukÅ¡tų namas, aptverta tvora. Įėjus į namo kiemÄ , namo kairėje pusėje matomi garažo vartai, deÅ¡inėje pusėje matomi langai ir vieta, kur nuÅ¡oko nukentėjusioji. Priekyje matomos durys į namo vidų. Įėjus pro duris, patenkama į namo koridorių.

Koridoriaus kairėje matomos durys į garaÅ¾Ä , priekyje durys į katilinę, kairėje pusėje matomos durys į tualetÄ , praėjimas į svetainę. Įėjus į svetainę, svetainėje matomi baldai, televizorius, stalas, ant kurio stovi alaus skardinės, iÅ¡mėtyti daiktai. Svetainės deÅ¡inėje pusėje matoma virtuvė. Virtuvėje matomi virtuvės baldai, stalas, alaus skardinės, ant grindų matomos iÅ¡barstytos žemės. Svetainės priekyje matomi laiptai į antrÄ aukÅ¡tÄ . Pakilus į antrÄ aukÅ¡tÄ , deÅ¡inėje pusėje matomas kambarys, kuriame yra lova, baldai, aplinka kambaryje tvarkinga.

Kitame deÅ¡inėje pusėje esančiame kambaryje taip pat matoma lova, baldai, aplinka kambaryje tvarkinga. Koridoriaus kairėje pusėje matomos durys į kambarį. Užėjus į kambarį, deÅ¡inėje pusėje matoma komoda, durys į terasÄ , kėdė ant kurios sėdimos dalies matoma raudonos spalvos dėmę, galimai kraujo. Kambario priekyje matomi 2 langai, televizorius. Priėjus prie kairėje pusėje esančio lango, matomas sulaužytas užuolaidos karnizas. Patraukus užuolaidÄ , matomas uždarytas langas.

Atidarius langÄ , matomi ant lauko pusėje esančios palangės batų bei delno pėdsakai. Daugiau tyrimui reikÅ¡mingų pėdsakų nepastebėta, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. ApžiÅ«ros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 44–56). 2019 m. spalio 22 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota peilio, 2019 m. spalio 9 d. pateikto savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog pateiktas peilis yra baltos spalvos gumine rankena, kurios ilgis 13 cm, su 2 cm ilgio metalo spalvos atrama.

Peilio geležtės ilgis 20,5 cm. ApžiÅ«rėtas peilis yra buitinės paskirties. ApžiÅ«ros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 60–63). 2019 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota vaizdo įraÅ¡o, gauto iÅ¡ vyriausiojo patrulio A. V. vaizdo registratoriaus, apžiÅ«ra. Vaizdo įraÅ¡e matoma mergina, sėdinti ant grindinio, galimai prie įėjimo. Mergina rudos spalvos tiesių plaukų, kurie yra palaidi, mergina apsivilkusi Å¡viesios spalvos palaidine, ant kairės rankos dilbio virÅ¡utinės dalies matoma tatuiruotė, mergina dėvi baltos ir juodos spalvos raÅ¡tuotÄ sijonÄ virÅ¡ kelių, mÅ«vi juodos spalvos batus iki kelių.

Ant merginos kaktos matomas paraudimas, galimai nubrozdinimas, ant merginos kairio kelio matomas galimai nubrozdinimas, raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas, ant kairės rankos, ties alkÅ«ne, matoma raudona dėmė, galimai kraujas. Mergina: „jis buvo apačioje, aÅ¡ užlipau į viršų, sako ateik ateik pasitempė, paguldė ant lovos užspaudė“, mergina gestikuliuoja rankomis ir rodo kaip jÄ užspaudė, mergina: „tada va taip jis visu kÅ«nu ant manęs buvo ir aÅ¡ neturėjau net kuo kvėpuoti, tada aÅ¡ kažkaip iÅ¡trÅ«kau ir matau du peiliai – vienas rudas, kitas toksai baltas gruzuotas“, policijos pareigÅ«nas:

„palauk, pabÅ«k“. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. Vaizdo įraÅ¡o trukmė: 00:00:26 (1 t., b. l. 69–74). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. V. 2019 m. spalio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešęs ir smurtÄ patyręs asmuo – nukentėjusioji E. A., gim. (duomenys neskelbtini). SmurtÄ patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda, nubrozdinimas.

SmurtÄ patyrusio asmens bÅ«sena: Å¡oko bÅ«sena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs – nustatytas 0,34 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamo asmens bÅ«klė: ramus, matomų kÅ«no sužalojimų nėra, susijaudinęs, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs – nustatytas 1,42 promilių neblaivumas. RyÅ¡ys, siejantis smurtÄ patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: sugyventiniai. Gauti paaiÅ¡kinimai: 2019 m. spalio 9 d. apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinis M.

M. smurtavo prieÅ¡ E. A., su kuria kartu gyvena pusę metų. Panaudojo fizinį smurtÄ , pasiguldęs jÄ ant lovos viena ranka smaugė, kita ranka uždengė burnÄ . Tokiu elgesiu sukėlė jai fizinį skausmÄ . Nukentėjusiajai pavykus iÅ¡trÅ«kti, M. M. pagrasino jÄ nužudyti peiliu, todėl E. A. iÅ¡Å¡oko pro langÄ iÅ¡ antrojo aukÅ¡to kambario ir patyrė kojų, rankų bei galvos sumuÅ¡imus. Smurtas kartojasi jau ne pirmÄ kartÄ (1 t., b. l. 65–68). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 8/2021(02) (ekspertizė pradėta 2021 m. kovo 1 d., ekspertizė baigta 2021 m. birželio 29 d.) pateikiama iÅ¡vada: 1. E. A. 2019 m. spalio 9 d.

įvykio metu padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame dilbyje, abiejose alkūnėse, dešinėje blauzdoje ir kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame sėdmenyje ir dešiniame kelyje, I juosmeninio slankstelio lūžimas. E. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl, I juosmeninio slankstelio lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui. Kiti išvardinti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

2. I juosmeninio slankstelio lūžimas padarytas veikiant traumuojančiai jėgai pagal vertikaliÄ kÅ«no ašį, patiriant didelės energijos traumÄ kontaktuojant kÅ«nui su kietu pavirÅ¡iumi. Tai galėjo gautis E. A. iÅ¡Å¡okus iÅ¡ 2 namo aukÅ¡to. Kiti iÅ¡vardinti sužalojimai padaryti kietais bukais ir kietabriauniais daiktais. Tai galėjo gautis tiek nukritus iÅ¡ aukÅ¡tumos ant kieto buko pagrindo, tiek ir tiesiogine bei netiesiogine jėga paveikiant iÅ¡vardintas kÅ«no sritis. Sužalojimai E. A. galėjo bÅ«ti padaryti 2019 m. spalio 9 d. Sužalojimai E. A. padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais;

3. Teismo medicininiu požiÅ«riu mažai tikėtina, kad I juosmeninio slankstelio lūžimas galėjo gautis E. A. Å¡okant per tvorÄ . Tai patvirtina palyginti nedidelis tvoros aukÅ¡tis (160,0 cm), tokio pobÅ«džio slankstelio lūžimas neatitinka traumos mechanizmui, be to, nėra medicininių duomenų, patvirtinančių I juosmeninio slankstelio kompresinį lūžimÄ . Kiti E. A. padaryti sužalojimai galėjo gautis jai perlipant per tvorÄ ar nugriÅ«nant nuo tvoros;

4. Ar L1 slankstelio lūžimas galėjo įvykti ir prieÅ¡ 2019 m. spalio 9 d. įvykį, atsakyti negalima, nes nėra tai patvirtinančių duomenų. L1 slankstelio lūžimas nustatytas 2019 m. spalio 9 d., kada buvo atliktas stuburo KT tyrimas, bet pagal KT neįmanoma atskirti, ar lūžimas patirtas KT atlikimo dienÄ , ar keletÄ dienų prieÅ¡ tai. Teismo medicininiu požiÅ«riu neatmetama galimybė, kad E. A. padaryti sužalojimai galėjo gautis kelių parų laikotarpyje iki 2019 m. spalio 9 d. įvykio;

5. Po 2019 m, spalio 9 d. įvykio atliktos stuburo rentgenogramos ir KT, kuriose nustatytas L1 slankstelio lūžimas. Apie lūžimo laikÄ pagal KT tiksliai pasakyti negalima, nes Å«miniam lūžimui bÅ«dingas radiologinis vaizdas gali bÅ«ti maždaug 1 mėnesį po traumos;

6. Stuburo slankstelio kompresinis lūžis pasireiÅ¡kia nugaros skausmu, tačiau žmogus po traumos gali ir nejausti skausmo (pvz., dėl sutrikusios sÄ monės, intoksikacijos alkoholiu, medikamentų poveikio), tačiau pradėjus vaikščioti, sėdėti, nugaros skausmas atsiranda, ypač lokalus (t. y. lūžusio slankstelio srityje). Nugaros smegenų ar nervinių Å¡aknelių pažaidos L1 slankstelio I laipsnio kompresinis lūžis nesukelia. Tokį sužalojimÄ patyręs žmogus gali iÅ¡ karto eiti, bėgti, lipti, tačiau turėtų jausti nugaros skausmÄ .

L1 slankstelio kompresiniam lūžiui būdingas lokalus nugaros skausmas, kuris atsiranda iškart po traumos gulint ar pradėjus stotis, sėstis. Iš rentgenogramų ar kompiuterinės tomografijos nustatyti tikslaus lūžimo laiko negalima (ūminiam kompresiniam slankstelio lūžimui būdingi radiologiniai požymiai gali būti matomi apie 1 mėnesį, po patirtos traumos, arba dar ilgiau, pvz., dėl kalcio stokos, nesilaikant tinkamo režimo, kuomet lėčiau gyja lūžimas) (4 t., b. l. 163–171).

Teismo medicinos ekspertas L. G. teisiamojo posėdžio metu dėl ekspertizės akto Nr. EKG 8/2021(02) (4 t., b. l. 163–170) paaiškino, kad jis ir daktaras G. V. ekspertizę atliko remdamiesi dokumentais, nukentėjusios neapžiūrėjo, nes praėjo didelis laiko tarpas. Nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame dilbyje, abiejose alkūnėse, dešinėje blauzdoje ir kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame sėdmenyje ir dešiniame kelyje, juosmens slankstelio lūžimas.

E. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. I juosmeninio slankstelio lūžimas padarytas veikiant traumuojančiai jėgai pagal vertikaliÄ kÅ«no ašį, patiriant didelės energijos traumÄ kontaktuojant kÅ«nui su kietu pavirÅ¡iumi. Tai galėjo gautis E. A. iÅ¡Å¡okus iÅ¡ 2 namo aukÅ¡to. Kiti iÅ¡vardinti sužalojimai padaryti kietais bukais ir kietabriauniais daiktais. Tai galėjo gautis tiek nukritus iÅ¡ aukÅ¡tumos ant kieto buko pagrindo, tiek ir tiesiogine bei netiesiogine jėga paveikiant iÅ¡vardintas kÅ«no sritis.

Sužalojimai E. A. galėjo bÅ«ti padaryti 2019 m. spalio 9 d. Sužalojimai E. A. padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Teismo medicininiu požiÅ«riu mažai tikėtina, kad I juosmeninio slankstelio lūžimas galėjo gautis E. A. Å¡okant per tvorÄ . Tai patvirtina palyginti nedidelis tvoros aukÅ¡tis (160,0 cm), tokio pobÅ«džio slankstelio lūžimas neatitinka traumos mechanizmui, be to, nėra medicininių duomenų, patvirtinančių I juosmeninio slankstelio kompresinį lūžimÄ .

Kiti E. A. padaryti sužalojimai galėjo gautis jai perlipant per tvorÄ ar nugriÅ«nant nuo tvoros. Ar L1 slankstelio lūžimas galėjo įvykti prieÅ¡ 2019 m. spalio 9 d. įvykį, atsakyti negalima, nes nėra tai patvirtinančių duomenų. L1 slankstelio lūžimas nustatytas 2019 m. spalio 9 d., kada buvo atliktas stuburo KT tyrimas, bet pagal KT neįmanoma atskirti, ar lūžimas patirtas KT atlikimo dienÄ , ar keletÄ dienų prieÅ¡ tai. Teismo medicininiu požiÅ«riu neatmetama galimybė, kad E. A. padaryti sužalojimai galėjo gautis kelių parų laikotarpyje iki 2019 m. spalio 9 d.

įvykio. Po 2019 m, spalio 9 d. įvykio atliktos stuburo rentgenogramos ir KT, kuriose nustatytas L1 slankstelio lūžimas. Apie lūžimo laikÄ pagal KT tiksliai pasakyti negalima, nes Å«miniam lūžimui bÅ«dingas radiologinis vaizdas gali bÅ«ti maždaug 1 mėnesį po traumos. Stuburo slankstelio kompresinis lūžis pasireiÅ¡kia nugaros skausmu, tačiau žmogus po traumos gali ir nejausti skausmo (pvz., dėl sutrikusios sÄ monės, intoksikacijos alkoholiu, medikamentų poveikio), tačiau pradėjus vaikščioti, sėdėti, nugaros skausmas atsiranda, ypač lokalus (t. y. lūžusio slankstelio srityje).

Nugaros smegenų ar nervinių Å¡aknelių pažaidos L1 slankstelio I laipsnio kompresinis lūžis nesukelia. Tokį sužalojimÄ patyręs žmogus gali iÅ¡ karto eiti, bėgti, lipti, tačiau turėtų jausti nugaros skausmÄ . L1 slankstelio kompresiniam lūžiui bÅ«dingas lokalus nugaros skausmas, kuris atsiranda iÅ¡kart po traumos gulint ar pradėjus stotis, sėstis. IÅ¡ rentgenogramų ar kompiuterinės tomografijos nustatyti tikslaus lūžimo laiko negalima. Ūminis lūžimas, tai Å«mios traumos pasekmės, tai nelėtinis lūžimas.

BÅ«na ir lėtinai lūžimai, jei žmogus nesikreipia, tik per radiogramÄ matosi. Nukentėjusiajai buvo matomas Å«minis lūžis. Ūminis lūžimas pagal radiogramÄ matomas mėnesį laiko. Nėra specialaus Å«minio lūžimo gydymo, yra gulimas rėžimas, mažesnė fizinė veikla. Neuždėsi langetės ar pan. Operacinis gydymas nebuvo taikomas. Pirmame ekspertizės akto punkte pateiktÄ iÅ¡vadÄ galima vertinti kaip kategoriÅ¡kÄ . Kad sužalojimas padarytas bÅ«tent tÄ dienÄ sprendė ne tik iÅ¡ radiologinio vaizdo, bet ir įvertinę nukentėjusiosios nurodytus nusiskundimus. 2020 m. rugsėjo 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas nukentėjusios E. A. parodymų, duotų dėl 2019 m. spalio 9 d. veikos, tikrinimas.

Nukentėjusioji įvardino vietÄ , kur viskas vyko – (duomenys neskelbtini), Kaunas. PapraÅ¡ius parodyti vietÄ , kur perÅ¡oko per tvorÄ , nukentėjusioji E. A. pro pravirus namo vartus įėjo į namo kiemÄ , pasuko į kairę pusę, kur matoma kiemo aikÅ¡telė, grįsta trinkelėmis, toliau matoma pieva, kairėje pusėje matoma tvora, juosianti namo sklypÄ . Nukentėjusioji nurodė: „buvo taip, kad mane gaudė (tyrėja paklausia, kas gaudė) M. M. ir jis bėgo iÅ¡ ten“, nukentėjusioji rodė pusę nuo nuosavo namo, pasisuko ir rankomis parodė į pievÄ :

„aÅ¡ bėgau čia“, nukentėjusioji ėjo pieva link tvoros, priėjusi prie jos parodė tvoros vietÄ , abi rankas padėjo ant tvoros virÅ¡aus, deÅ¡inę kojÄ pakėlė ir batų priekį padėjo ant antros tvoros lentos, kuri sudėta horizontaliai, parodė ranka, kad kitÄ kojÄ dėjo ant ketvirtos tvoros lentos (tvoros lentos sudėtos horizontaliai). Nukentėjusioji pasakė, kad visu svoriu krito į kitÄ tvoros pusę. Nukentėjusioji pasakė, kad krito ant Å¡ono, rankomis palietė savo deÅ¡inį Å¡onÄ .

Nukentėjusioji išėjusi iÅ¡ namo kiemo, priėjo prie tvoros iÅ¡ gatvės pusės, parodė vietÄ , kur ji nukrito. E. A. parodė, kad nukrito ant deÅ¡inio Å¡ono. Nukentėjusioji patikslino, kad nukritusi ant grindinio, jo galva nelietė, parodė, kad buvo nubrozdinimas ties deÅ¡iniu keliu, sumuÅ¡imas ties deÅ¡iniu klubu ir deÅ¡ine alkÅ«ne. Nukentėjusioji patvirtino, kad danga ties tvora įvykio metu buvo tokia pati, kokia parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. ApžiÅ«rėta tvoros dalis, kuriÄ nurodė nukentėjusioji – matoma, kad tvora yra medinė.

Nukentėjusioji parodė tiksliÄ tvoros vietÄ , iÅ¡matuotas tvoros aukÅ¡tis: 1 m 60 cm. Tvoros pamato bortelį ir vejos bortelį skiria netvarios medžiagos takelis, 50 cm pločio, nuo vejos bortelio iki kelio 6 m atstumas. Patikslintas atstumas nuo vejos iki nukentėjusiosios kojos užkėlimo tuomet, kai nukentėjusioji Å¡oko per tvorÄ . Nukentėjusioji įėjo pro vartus į namo kiemÄ , nuėjo prie vietos, kuriÄ ankščiau nurodė, parodė, kad lipdama per tvorÄ abi rankas laikė ant tvoros virÅ¡aus, deÅ¡inės kojos bato priekį padėjo ant tvoros lentos.

Atstumas nuo vejos iki lentos ant kurios ji uždėjo deÅ¡inio bato priekį yra 40 cm. Nukentėjusioji parodė, kad rankomis prisitraukė savo kÅ«nÄ link tvoros ir kairės kojos bato priekį dėjo arba ant trečios arba ketvirtos lentos, nukentėjusioji nurodė, kad tiksliai neprisimena, ant kurios lentos dėjo kairės kojos bato priekį. Galimai nukentėjusioji kojÄ dėjo arba ant lentos, kurios aukÅ¡tis nuo vejos 60 cm, arba ant kitos lentos, kurios aukÅ¡tis 80 cm. Nukentėjusioji nurodė, kad tuomet Å¡onu vertėsi per tvorÄ . 2020 m. sausio 1 d. nusikalstamos veikos aplinkybes pagrindžiantys įrodymai:

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. N. parodė, kad kaltinamasis matytas – po Naujųjų metų buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) smurtaujama artimoje aplinkoje. Pranešė Kauno AVPK. Kiek pamena, tai kaltinamajam į deÅ¡inės kojos virÅ¡utinę dalį buvo įdurtas peilis. Vyras sakė, kad įdÅ«rė mergina. Tuo tarpu mergina sakė, kad vyras pats įsidÅ«rė į kojÄ . Abu buvo neblaivÅ«s. Tačiau minėtu adresu dėl smurto artimoje aplinkoje yra vykęs ne kartÄ .

Pareigūnams žinomas tas namas ir jo gyventojai, nes tekdavo dažnai ten važiuoti. Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo D. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2020 m. sausio 17 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti D. N. parodymai apie tai, kad 2020 m. sausio 1 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. M., radijo šaukiniu „1902“, apie 13.00 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, vyksta konfliktas, galimai smurtas artimoje aplinkoje.

Nuvykus minėtu adresu, netoli įvažiavimo į namo kiemÄ , gatvėje juos pasitiko E. A., kuri iÅ¡ pažiÅ«ros buvo apsvaigusi, stipriai apsiverkusi ir susijaudinusi. Mergina prašė kuo greičiau eiti į namo vidų, kadangi jos sugyventinis M. M. peiliu įsidÅ«rė sau į kojÄ . Įėjus į namo vidų, svetainėje ant minkÅ¡to kampo sėdėjo M. M., kuris iÅ¡ pažiÅ«ros taip pat buvo akivaizdžiai apsvaigęs. M. M. nurodė, kad jam į kojÄ peiliu įdÅ«rė E. A.. M. M. kelnės buvo kraujuotos, kairėje Å¡launyje matėsi nedidelė durtinė žaizda.

E. A. neigė dÅ«rusi M. M. į kojÄ , ji nurodė, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas ir M. M. delnu du kartus jai sudavė į veido sritį. E. A. kairys skruostas buvo paraudęs. Paraudimas buvo matomas per visÄ skruostÄ â€“ nuo smakro iki smilkinio, jis nebuvo labai ryÅ¡kus. Namuose buvo labai netvarkinga, iÅ¡mėtyti daiktai, rÅ«bai, apgadinti baldai, matėsi girtavimo pėdsakai. Svetainėje, ant minkÅ¡to kampo miegojo vyriÅ¡kis, kuris buvo apsirengęs striuke, jis buvo stipriai įmigęs – galimai stipriai apsvaigęs, jo prikelti nepavyko, todėl nebuvo galimybės nustatyti jo asmens duomenų.

E. A. ir M. M. dėl galimo abipusio fizinio smurto panaudojimo buvo sulaikyti. M. M. pageidavimu, minėtas miegantis asmuo buvo paliktas namuose, o namai iÅ¡ iÅ¡orės buvo užrakinti (2 t., b. l. 83–86). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas D. N. patvirtino jų teisingumÄ . Papildomai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau priminė įvykio aplinkybes, nei teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. M. parodė, kad nežino, dėl kokio konkrečiai įvykio nagrinėjama baudžiamoji byla, nes yra buvęs keliuose iÅ¡kvietimuose tuo adresu.

Sausio 1-2 d. buvo praneÅ¡imas, kad vyras smurtauja, o antras – kad moteris įdÅ«rė vyrui peiliu. Atvykus matėsi, kad buvo pritaÅ¡kyta kraujo, iÅ¡versti vartai. Tada abu iÅ¡vežė, nes mergina sakė, kad mušė jÄ , o vyras – kad jam įdÅ«rė į kojÄ . Asmenys buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s. Kaltinamasis nurodė, kad sugyventinė konflikto metu įdÅ«rė. Jisai jai ranka į veidÄ sudavė, o ji įdÅ«rė į kojÄ . Sugyventinė buvo apsiverkusi, matėsi raudonas kairys skruostas, tuÅ¡as įsitrynęs. Kaltinamajam buvo kojoje įsmigęs peilis.

Peilio kojoje nematė, buvo nuotrauka. Matėsi kad durtinė žaizda, peilis mėtėsi. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytojas H. D. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta „iÅ¡ ankščiau“, kaltinamasis yra jo draugas, o nukentėjusiÄ jÄ â€“ iÅ¡ baliuko. Vyko balius. Gėrė su M. ir grįžo E.. M. atėmė jos telefonÄ ir tarp jų įvyko konfliktas. Tačiau jokio smurto nebuvo. Balius buvo, kai buvo atvažiavusi policija. Buvo gal ruduo. Tose iÅ¡gertuvėse taip pat dalyvavo R., su kuriuo dabar nebendrauja.

Viskas vyko vakare. Negali pasakyti, kas iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Jis su M. buvo iÅ¡gėręs – vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, E. grįžo taip pat girta. M. nesmurtavo. E. elgėsi agresyviai, puolė ant M.. Neatsimena, kur E. laikė telefonÄ . Nematė, kaip kaltinamasis paėmė telefonÄ . Nežino, kurioje namo vietoje iÅ¡ E. buvo paimtas telefonas. Viskas vyko pirmame namo aukÅ¡te. 2020 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiÅ«ra.

ApžiÅ«ros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (2 t., b. l. 27–47). 2020 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto praneÅ¡imo iÅ¡ telefono be SIM kortelės (telefono IMEI numeris (duomenys neskelbtini)) garso įraÅ¡o „2020_01_01_13-01-00_25.00 (duomenys neskelbtini).mp3“ apžiÅ«ra. Garso įraÅ¡e girdimas E. A. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Pokalbio metu E. A. BPC darbuotojai nurodo, kad vyras pasisavino jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , jai rankomis sudavė į veidÄ .

Sudaryta stenograma (2 t., b. l. 24–26). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. N. 2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešęs ir smurtÄ patyręs asmuo – nukentėjusioji E. A., gim. (duomenys neskelbtini) SmurtÄ patyrusio asmens sužalojimai – paraudimas. SmurtÄ patyrusio asmens sužalojimo vieta: kairės veido pusės žandas. SmurtÄ patyrusio asmens bÅ«sena: akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas asmuo M.

M., gim. (duomenys neskelbtini) Smurtu įtariamo asmens bÅ«klė: matosi kÅ«no sužalojimai, nustatytas 1,48 promilių neblaivumas. RyÅ¡ys, siejantis smurtÄ patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: partneris. Gauti paaiÅ¡kinimai: 2020 m. sausio 1 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjos E. A. ir jos sugyventinio M. M. įvyko žodinis konfliktas, po kurio įvyko apsistumdymas, daiktų mėtymas, vartymas (namuose daug Å¡ukių). Konflikto eigoje pranešėjai daugiau nei kelis kartus rankomis buvo suduota į veido sritį (matomas nežymus paraudimas) (2 t., b. l. 16–19). 2020 m. sausio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad E. A. parodė įvykio vietÄ â€“ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur tarp jos ir M.

M. įvyko konfliktas, kurio metu M. M. jai rankomis sudavė į veidÄ (2 t., b. l. 48–50). IÅ¡ asmens testo alkoholiui kvito matyti, kad 2020 m. sausio 1 d. 14.20 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ M. M. nustatytas 1,48 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 128). Dėl kaltės ir veikų kvalifikavimo BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ subjektyviuosius požymius turi bÅ«ti nustatyta kaltininko tiesioginė tyčia, apimanti aiÅ¡kų kaltininko supratimÄ , kad jis sÄ moningai, tyčia grasinimÄ iÅ¡sako taip, jog nukentėjusysis įtikinamas, kad nužudymo ar žmogaus sveikatos sunkaus sutrikdymo veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti ir kaltininkas nori bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-489/2018).

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Sprendžiant klausimÄ dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstÄ , pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo iÅ¡sakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.).

Pripažįstant nusikalstamÄ grasinimo pobÅ«dį, bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015, 2K-172-788/2017). BK 138 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

IÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį turi bÅ«ti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių.

Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Savo artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario nesunkus sveikatos sutrikdymas ar susargdinimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, inkriminuojamas tais atvejais, kai nukentėjusiuoju buvo kaltininko artimas giminaitis ar Å¡eimos narys. Artimo giminaičio ir Å¡eimos nario sÄ vokos apibrėžtos BK 248 straipsnyje. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo. BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å io straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo Å¡eimos nariui ar artimam giminaičiui padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ vertina kaip pavojingesnę. Pagal teismų praktikÄ , objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kankinimo atvejais turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ , siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Å is nusikaltimas apima smurtavimÄ tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Dėl 2019 m. spalio 9 d. nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo AiÅ¡kinantis kaltinamajam inkriminuojamų 2019 m. spalio 9 d. nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios dėl jų duotus parodymus, svarbu tai, kad įvykio metu įvykio vietoje, t. y. name (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo tik du žmonės – kaltinamasis ir nukentėjusioji. Abu minėti asmenys turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Kaltinamasis apskritai neigė savo dalyvavimÄ Ä¯vykyje, parodydamas, kad tuo metu, kai nukentėjusioji iÅ¡Å¡oko pro antro aukÅ¡to langÄ jis buvo namo pirmame aukÅ¡te ir nieko nematė, tuo trapu nukentėjusioji savo parodymus dėl įvykio keitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu.

Esant tokiai situacijai, vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų teisingumÄ esminę reikÅ¡mę turi suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių liudytojų parodymai (liudytojais apklaustų pareigÅ«nų A. V. ir M. B., kurie pirmieji reagavo į įvykį, parodymai) ir objektyvÅ«s bylos duomenys: 2019 m. lapkričio 20 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imo garso įraÅ¡o kopijos „2019_10_09_17-30-59_25.04 (duomenys neskelbtini).mp3“ apžiÅ«ros duomenys, 2019 m. spalio 22 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuoti peilio, 2019 m. spalio 9 d. pateikto savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiÅ«ros duomenys, 2019 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti vaizdo įraÅ¡o, gauto iÅ¡ vyriausiojo patrulio A.

V. vaizdo registratoriaus, apžiÅ«ros duomenys, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. V. 2019 m. spalio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu dėl 2019 m. spalio 9 d. įvykio parodė, kad buvo eilinis kivirčas, kuriuos įtakodavo prieÅ¡ jį nusistačiusi E. mama. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad E. buvo neblaivi. Tai buvo ne pirmas kartas, kai nukentėjusioji iÅ¡Å¡oko iÅ¡ antro aukÅ¡to – anksčiau yra iÅ¡Å¡okusi pro kitÄ langÄ ant žolės. Ä®vykio dienÄ susistumdė dėl telefono – jis buvo paėmęs E. telefonÄ .

Jis iÅ¡ nukentėjusiosios paimdavo telefonÄ , kad ji negalėtų niekam skambinti, nes paskambinusi prikalbėdavo nesÄ monių. Nukentėjusiosios telefonÄ pas save laikydavo tol, kol nukentėjusioji iÅ¡siblaivydavo. Tarp jų konfliktai vykdavo pirmame namo aukÅ¡te, konfliktų antrame aukÅ¡te nepamena. E. nuėjusi į viršų pradėjo rėkti, o jis tuo metu buvo apačioje, virtuvėje bei vestibiulyje, ir nematė, kokiomis aplinkybėmis ji iÅ¡Å¡oko pro langÄ . Ä®vykio dienÄ buvo atvažiavęs policijos ekipažas.

Ekipažas klausė, ar ji nori namo. E. vykti su pareigÅ«nais atsisakė. Jis pats pakeltu tonu pasakė E., kad rinktųsi daiktus ir važiuotų – pyko, kad vėl policija atvažiavo. Jie dėl telefono susistumdė ir jis liepė E. iÅ¡sikraustyti – daugiau E. atžvilgiu jokių veiksmų nebuvo. Nukentėjusioji E. A. teisiamojo posėdžio metu 2020 m. kovo 4 d. dėl 2019 m. spalio 9 d. įvykio parodė, kad ji su kaltinamuoju įvykio dienÄ konfliktavo. IÅ¡Å¡oko pro langÄ , nes kaltinamasis sakė, kad turi kitÄ moterį, kad nori skirtis.

Per langÄ iÅ¡Å¡oko dėl savo didelio emocingumo, buvo nusivylusi, įsiutusi. KÄ darė kaltinamasis, nepamena. Ä®vykio metu buvo daug iÅ¡gėrusi. Tai nebuvo pirmas kartas, kai Å¡oko per langÄ â€“ gal 3 ar 4 kartas. Buvo įnirÅ¡usi ant kaltinamojo, nes jis norėjo skirtis, liepė jai iÅ¡sikraustyti. Matyti, kad Å¡ie nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iÅ¡ esmės atitinka kaltinamojo parodymus. Tačiau nukentėjusioji savo pirminius parodymus pakeitė ir 2021 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu jos pačios praÅ¡ymu apklausta pakartotinai teigė, kad duodama parodymus teisme pirmÄ kartÄ suvokė, jog duoda melagingus parodymus, nors prisiekė sakyti tiesÄ .

Dėl 2019 m. spalio 9 d. įvykio nukentėjusioji parodė, kad viskas prasidėjo nuo konflikto namo pirmame aukÅ¡te. Mama iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kadangi ji neatsiliepė į mamos skambučius. Atvažiavo pirmas ekipažas, įsitikino, kad jie susitaikė, ir iÅ¡važiavo. Atvažiavo antras ekipažas – ir jie iÅ¡važiavo. Tada pradėjo pyktis su kaltinamuoju, perėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ , kur kaltinamasis jÄ nuvertė ant lovos, užgulė ir dusino. Jai pavyko iÅ¡trÅ«kti, tuomet kaltinamasis su rankoje laikytu peiliu užsimojęs norėjo jÄ nudurti, tÄ ir bÅ«tų padaręs, jeigu ji nebÅ«tų spėjusi iÅ¡Å¡okti pro langÄ .

Buvo pavojus jos gyvybei, todėl iÅ¡Å¡oko pro antro aukÅ¡to langÄ , kuris yra prie pat lovos ir kurį prieÅ¡ Å¡okant dar reikėjo atsidaryti. Nukrito ant trinkelių. Å okdama krito ant kojų ir atsirėmė rankomis – pakirto stuburÄ , sėdėjo ant žemės ir laukė greitosios. PareigÅ«nų ekipažas stovėjo netoliese, matė, kaip ji iÅ¡Å¡oko pro langÄ . PareigÅ«nams papasakojo situacijÄ . Buvo iÅ¡tikta Å¡oko ir iÅ¡sigandusi, jos keliai buvo kruvini, matėsi sumuÅ¡imai alkÅ«nėse.

Juto baimę ir skausmÄ . Buvo iÅ¡Å¡okusi iÅ¡ namo antro aukÅ¡to ir anksčiau, tačiau pro kito kambario langÄ , ne ant trinkelių – ankstesniais kartais pareigÅ«nų nekvietė. PrieÅ¡ kelias dienas buvo Å¡okusi per tvorÄ â€“ tada stuburo skausmo nejautė, nukrito ant Å¡ono. Matyti, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios duoti vėlesni parodymai iÅ¡ esmės atitinka jos parodymus, duotus 2019 m. spalio 14 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjui (1 t., b. l. 112–116), t. y. pirmuosius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau neatitinka kaltinamojo pozicijos bei parodymų.

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus vertindamas kitų byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų kontekste, teismas sprendžia, jog yra pagrindas vadovautis nukentėjusiosios 2021 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi jų teisingumÄ patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys, tuo tarpu kaltinamojo parodymai vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija, kuriÄ patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Vertindamas pirmuosius nukentėjusiosios parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo palankÅ«s kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad juos duodama nukentėjusioji vis dar gyveno su kaltinamuoju, nuo kurio buvo tiek finansiÅ¡kai (pats kaltinamasis pripažino, kad gyvendama su juo nukentėjusioji niekur nedirbo, buvo visiÅ¡kai jo iÅ¡laikoma), tiek emociÅ¡kai priklausoma (nors nukentėjusioji teigė ne kartÄ patyrusi kaltinamojo smurtÄ , nors kaltinamasis pats pripažino, kad ribodavo nukentėjusiosios bendravimÄ atimdamas iÅ¡ jos mobilųjį telefonÄ , tačiau nukentėjusioji nuolat pas jį grįždavo).

Tuo tarpu paskutiniuosius parodymus teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji davė jau gyvendama atskirai ir turėdama atstovę byloje, t. y. bÅ«dama nuo kaltinamojo visiÅ¡kai nepriklausoma ir turėdama savo advokatės palaikymÄ . Pažymėtina, kad pirmuosius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo nepalankÅ«s kaltinamajam, nukentėjusioji taip pat davė gyvendama atskirai nuo jo. Svarbu ir tai, kad 2021 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios duoti parodymai atitinka objektyvius bylos duomenis, surinktus iÅ¡ karto po įvykio. 2019 m. lapkričio 20 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuotas nukentėjusiosios E. A. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja – nukentėjusioji Bendrojo pagalbos centro darbuotojos prašė pagalbos dėl kaltinamojo grasinimų.

Iš 2019 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų vaizdo įrašo, daryto vyriausiojo patrulio A. V. vaizdo registratoriumi, apžiūros duomenų matyti nukentėjusiosios iš karto po įvykio nurodytos grasinimo aplinkybės, o taip pat peilio, kuriuo jai grasino kaltinamasis apibūdinimas: „jis buvo apačioje, aš užlipau į viršų, sako ateik ateik pasitempė, paguldė ant lovos užspaudė“, „tada va taip jis visu kūnu ant manęs buvo ir aš neturėjau net kuo kvėpuoti, tada aš kažkaip ištrūkau ir matau du peiliai – vienas rudas, kitas toksai baltas gruzuotas“.

Vyriausiojo patrulio A. V. 2019 m. spalio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota nukentėjusiosios bÅ«sena iÅ¡ karto po įvykio: Å¡oko bÅ«sena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs – nustatytas 1,42 promilių neblaivumas. Teismui nekyla abejonių, kad bÅ«dama tokios bÅ«senos nukentėjusioji nebÅ«tų pajėgusi sugalvoti nebÅ«tų aplinkybių apie kaltinamojo grasinimÄ nužudyti ir nuosekliai jas nurodyti pareigÅ«nams – tam nukentėjusioji net neturėjo laiko, kadangi pareigÅ«nai matė Å¡uolį per langÄ ir iÅ¡ karto prie jos privažiavo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiosios apibÅ«dintas peilis iÅ¡ tiesų buvo rastas įvykio vietoje – jo apžiÅ«ra užfiksuota 2019 m. spalio 22 d. apžiÅ«ros protokole. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2019 m. spalio 9 d. įvykio metu nukentėjusioji E. A. iÅ¡Å¡oko per miegamojo kambario, esančio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, antrame aukÅ¡te, langÄ ant kieme esančių trinkelių. Ä®vykio padariniai – nukentėjusiosios patirti sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2759/2019(02) (tyrimas pradėtas 2019 m. spalio 14 d., tyrimas baigtas 2019 m. spalio 24 d.).

Šioje išvadoje nurodyta, kad odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame dilbyje, abiejose alkūnėse, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame sėdmenyje, dešiniame kelyje, I juosmeninio slankstelio kompresinis lūžimas E. A. padaryti nurodytoms sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. spalio 9 d., jai iššokus iš 2 aukšto ant kieto pagrindo. Dėl slankstelio lūžimo sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tačiau byloje kilo nesutarimų, ar specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2759/2019(02) konstatuotas sužalojimas – I juosmeninio slankstelio kompresinis lūžimas, dėl kurio sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, E. A. padarytas bÅ«tent 2019 m. spalio 9 d. jai iÅ¡Å¡okus iÅ¡ 2 aukÅ¡to ant kieto pagrindo. Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu iÅ¡kėlė versijÄ , kad taip susižaloti nukentėjusioji galėjo ir ankstesnių Å¡uolių iÅ¡ namo antro aukÅ¡to metu. Nurodyta gynybos versija buvo paneigta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 8/2021(02) (ekspertizė pradėta 2021 m. kovo 1 d., ekspertizė baigta 2021 m. birželio 29 d.) pateikta iÅ¡vada ir teismo medicinos eksperto L.

G. teisiamojo posėdžio metu dėl Å¡ios iÅ¡vados duotais paaiÅ¡kinimais. Ekspertizės akto 1 punkte pateikta iÅ¡vada, jog I juosmeninio slankstelio lūžimas E. A. padarytas 2019 m. spalio 9 d. įvykio metu. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu minėtÄ iÅ¡vadÄ pateikęs teismo medicinos ekspertas L. G. paaiÅ¡kino, jog ekspertizės akto 1 punkte pateiktÄ iÅ¡vadÄ galima vertinti kaip kategoriÅ¡kÄ â€“ kad sužalojimas padarytas bÅ«tent tÄ dienÄ sprendė ne tik iÅ¡ radiologinio vaizdo, bet ir įvertinę nukentėjusiosios nurodytus nusiskundimus.

Ekspertizės akto 6 punkte nurodyta, jog stuburo slankstelio kompresinis lūžis pasireiÅ¡kia nugaros skausmu, nors žmogus po traumos gali ir nejausti skausmo (pvz., dėl sutrikusios sÄ monės, intoksikacijos alkoholiu, medikamentų poveikio), tačiau pradėjus vaikščioti, sėdėti, nugaros skausmas atsiranda, ypač lokalus (t. y. lūžusio slankstelio srityje). Tokį sužalojimÄ patyręs žmogus gali iÅ¡ karto eiti, bėgti, lipti, tačiau turėtų jausti nugaros skausmÄ . Nors byloje yra duomenų apie tai, kad ir iki 2019 m. spalio 9 d.

įvykio nukentėjusioji buvo iÅ¡Å¡okusi pro antro aukÅ¡to langÄ , tačiau nėra duomenų, kad ji iki 2019 m. spalio 9 d. įvykio bÅ«tų skundusis nugaros skausmu – tokios aplinkybės duodama parodymus nenurodė ne tik nukentėjusioji, bet ir kaltinamasis. BÅ«tent po 2019 m. spalio 9 d. Å¡uolio nukentėjusioji kreipėsi į medikus skųsdamasi nugaros skausmu. IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta nustatytomis aplinkybes, kad kaltinamasis 2019 m. spalio 9 d. apie 17.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, antrame aukÅ¡te esančiame miegamajame priėjęs prie savo sugyventinės E. A., viena ranka sugriebė jai už kairės rankos dilbio ir parvertė ant lovos, užgulė jÄ visu savo kÅ«nu bei suėmęs viena ranka už kaklo, kita ranka užspaudęs burnÄ , jÄ smaugė, E. A. muistantis ir iÅ¡trÅ«kus, tame pačiame kambaryje, stovėdamas prieÅ¡ais nukentėjusiÄ jÄ , rankoje demonstratyviai laikydamas peilį, žodžiais grasino jÄ nužudyti, bei užsimojo peiliu, dėl ko nukentėjusioji manydama, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, iÅ¡Å¡oko iÅ¡ Å¡io kambario antrame aukÅ¡te per langÄ , ko pasekoje patyrė odos nubrozdinimus kaktoje, deÅ¡iniame dilbyje, abiejose alkÅ«nėse, deÅ¡inėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairiame sėdmenyje, deÅ¡iname kelyje, I juosmeninio slankstelio kompresinį lūžimÄ .

Teismui nekyla abejonių, kad grasindamas nukentėjusiÄ jÄ nužudyti kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – pats kaltinamasis sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ pažymėjo, kad sveria 120 kg, tuo tarpu nukentėjusioji tik 60 kg, kad 25 metus sportuoja, t. y. jis suprato, jog nukentėjusioji grasinimÄ nužudyti suvokia kaip realiÄ grėsmę savo saugumui, kadangi pasiprieÅ¡inti neturėjo jokių galimybių. Kaltinamasis grasinimus iÅ¡sakė sÄ moningai – tokiu bÅ«du jis iÅ¡reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ tuo, kad į jų namus nukentėjusiosios ir jos mamos iniciatyva nuolat vyksta policijos pareigÅ«nai.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojais apklaustų pareigÅ«nų parodymų, grasinimai buvo iÅ¡sakyti namuose esant užsitęsusiai konfliktinei situacijai (pareigÅ«nai 2019 m. spalio 9 d. į įvykio vietÄ dėl galimo smurto artimoje aplinkoje vyko ne kartÄ ) – Å¡i aplinkybė taip pat patvirtina grasinimo realumÄ . Teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo nužudyti požymiai, todėl pripažintina, kad kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Spręsdamas, ar kaltinamojo 2019 m. spalio 9 d. veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ teismas pažymi, jog nepakanka nustatyti kaltinamojo neteisėtų veiksmų (kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinę jėgÄ , grasino jÄ nužudyti rankoje laikydamas peilį), padarinių (saugodamasi nuo kaltinamojo neteisėtų veiksmų, siekdama iÅ¡vengti grėsmės savo sveikatai ir gyvybei, nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ) ir priežastinio ryÅ¡io (kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo vienintelė priežastis dėl kurios nukentėjusioji Å¡oko pro antrame aukÅ¡te esančio miegamojo langÄ ) – bÅ«tina nustatyti ir kaltinamojo tyčiÄ .

Baudžiamajame kodekse iÅ¡skiriamos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. BK 15 straipsnis apibrėžia tyčios turinį, nustatydamas dvi tyčios rÅ«Å¡is – tiesioginę ir netiesioginę. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Netiesioginei ir tiesioginei tyčiai bÅ«dingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumÄ , numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne. BK 16 straipsnis apibrėžia neatsargumo turinį, nustatydamas dvi neatsargumo formas – nusikalstamÄ pasitikėjimÄ ir nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ .

BK 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas, kuris apibūdinamas dviem požymiais:

1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai;

2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nustatant kaltės formÄ (tyčia ar neatsargumas) bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikÅ¡mingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-697/2017). Bylos duomenimis nustatyta, kad I juosmeninio slankstelio kompresinis lūžis, t. y. sužalojimas, vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o taip pat ir nubrozdinimai bei kraujosruvos E. A. padaryti 2019 m. spalio 9 d. jai iÅ¡Å¡okus iÅ¡ 2 aukÅ¡to ant kieto pagrindo – ant trinkelių. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad kurie nors sužalojimai, nustatyti specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 106–107) ar ekspertizės akte (4 t., b. l. 163–171) nukentėjusiajai buvo padaryti paties kaltinamojo jam kontaktuojant su nukentėjusiÄ ja, tiesiogiai suduodant smÅ«gius nukentėjusiajai ar pan.

Teismas taip pat nenustatė, kad kaltinamasis bÅ«tų norėjęs padarinių, kurie kilo nukentėjusiajai iÅ¡Å¡okus pro miegamojo langÄ iÅ¡ antro namo aukÅ¡to ant trinkelių. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji kambaryje, pro kurio langÄ iÅ¡Å¡oko ant trinkelių, buvo laikoma užrakinta ar uždaryta, neleidžiant jai pasiÅ¡alinti iÅ¡ kambario, kad nukentėjusiajai buvo apsunkinta galimybė pasiÅ¡alinti iÅ¡ miegamojo pro duris – tokios aplinkybės formuluojant kaltinimÄ M. M. net nebuvo inkriminuotos.

Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad nukentėjusioji pro langÄ iÅ¡Å¡oko pati – kaltinamasis jos nestÅ«mė, o taip pat neliepė nukentėjusiajai Å¡okti pro langÄ . Remiantis nukentėjusiosios parodymais, fotonuotraukomis iÅ¡ įvykio vietos (1 t., b. l. 37–43) nustatyta, kad miegamojo langas, pro kurį ji iÅ¡Å¡oko, buvo uždarytas, ant palangės stovėjo vazonas su gėle ir tam, kad iÅ¡Å¡okti pro langÄ nukentėjusioji pirmiausiai turėjo jį atsidaryti, numesti nuo palangės vazonÄ su gėle – kyla pagrįstų abejonių, kad esant tokioms aplinkybėms (galimybei pasiÅ¡alinti iÅ¡ kambario pro duris ir uždarytam langui su ant palangės stovinčia gėle vazone) kaltinamasis numatė, jog nukentėjusioji nuo jo bėgs Å¡okdama per konkretų langÄ , po kuriuo kieme yra trinkelių danga, ir tokiu bÅ«du susižalos.

PaminėtÄ abejonę teismas vertina kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis) ir sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai apie kaltinamojo tiesioginės ar netiesioginės tyčios buvimÄ jo 2019 m. spalio 9 d. veikoje, dėl kurios nukentėjusioji buvo nesunkiai sužalota. Tačiau spręsdamas kaltės dėl nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo klausimÄ teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatytÄ aplinkybę, kad 2019 m. spalio 9 d. įvykis nebuvo pirmas kartas, kai nukentėjusioji Å¡oko iÅ¡ namo antro aukÅ¡to, tik anksčiau ji, reaguodama į kaltinamojo veiksmus, yra Å¡okusi ne ant trinkelių, o pro kitÄ langÄ ant žolės – Å¡i aplinkybė nustatyta remiantis tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais.

Žinodamas Å¡iÄ aplinkybę ir naudodamas fizinę jėgÄ bei grasindamas nukentėjusiajai namo antrajame aukÅ¡te kaltinamasis nors ir nenumatė, tačiau turėjo ir galėjo numatyti, kad nukentėjusioji dėl jo veiksmų siekdama apsisaugoti nuo kilusios grėsmės savo sveikatai bei gyvybei vėl gali Å¡okti pro langÄ , kaip jau yra dariusi anksčiau ir tokiu bÅ«du susižaloti. Atitinkamai, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad 2019 m. spalio 9 d. nukentėjusioji buvo nesunkiai sužalota dėl kaltinamojo nusikalstamo nerÅ«pestingumo, todėl kaltinamojo veika turi bÅ«ti kvalifikuojama ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , o pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl abiejų nusikalstamų veikų teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. 2019 m. spalio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtu įtariamas asmuo akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs – nustatytas 1,42 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 65–68).

IÅ¡ pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2499 matyti, kad 2019 m. spalio 9 d. 19.34 M. M. nustatytas 0,96 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 63). Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji davė vieningus parodymus apie tai, kad konfliktai tarp jų kildavo bÅ«tent dėl alkoholio vartojimo, todėl nekyla abejonių kad kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos abiejų 2019 m. spalio 9 d. nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažintina ir tai, kad kaltinamasis veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl 2020 m. sausio 1 d. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tvirtindamas, kad 2020 m. sausio 1 d. tarp jo ir nukentėjusiosios apskritai nieko neįvyko. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ dienÄ nebuvo jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, niekas nieko nemušė – jis nežino, iÅ¡ kur nukentėjusiajai ant veido galėjo atsirasti paraudimų, nukentėjusioji buvo dar neblaivesnė už jį.

Tuo tarpu nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir kaltinamojo buvo žodinis konfliktas, kaltinamasis jai sudavė smÅ«gį delnu į veidÄ , jautė skausmÄ . Å io įvykio metu kaltinamasis turėjo peilį, kuriuo įsidÅ«rė sau į kojÄ . Taigi kaltinamasis ir nukentėjusioji davė skirtingus parodymus dėl paties konflikto fakto, dėl smurto naudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu. Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji turi tiesioginį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl dėl jų teisingumo teismas sprendžia analizuodamas objektyvius bylos duomenis.

Tokie duomenys užfiksuoti 2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. 2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti smurtÄ patyrusio asmens E. A. sužalojimai – paraudimas, o taip pat sužalojimo vieta – kairės veido pusės žandas. Pažymėtina, kad ant nukentėjusiosios veido iÅ¡ karto po įvykio matomÄ sužalojimÄ apibÅ«dino pareigÅ«nas, neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nukentėjusiosios parodymai iÅ¡ esmės sutampa su liudytojais byloje apklaustų pareigÅ«nų D.

N. ir Ž. M., neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymais. Liudytojas Ž. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ pagal pareiÅ¡kimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje kaltinamasis nurodė, jog sugyventinė konflikto metu įdÅ«rė, t. y. jisai jai ranka sudavė į veidÄ , o ji įdÅ«rė jam į kojÄ . Liudytojas taip pat parodė, kad sugyventinė buvo apsiverkusi, matėsi raudonas kairys skruostas. Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo D.

N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2020 m. sausio 17 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti D. N. ikiteisminio tyrimo tyrėjui duoti parodymai apie tai, kad E. A. neigė dÅ«rusi M. M. į kojÄ , ji nurodė, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas ir M. M. delnu du kartus jai sudavė į veido sritį. E. A. kairys skruostas buvo paraudęs. Paraudimas buvo matomas per visÄ skruostÄ â€“ nuo smakro iki smilkinio, jis nebuvo labai ryÅ¡kus. Aplinkybės, kad 2020 m. sausio 1 d. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas, kad jo metu kaltinamasis siekdamas melagingai apkaltinti nukentėjusiÄ jÄ , kuri jam iÅ¡kvietė policijÄ , pats susižalojo peiliu sau kojÄ , nustatytos įsiteisėjusiu 2020 m. birželio 29 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (5 t., b. l. 46–50). Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad dėl šio veikos nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi ir nuoseklūs. 2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti įvykio vietoje gauti paaiškinimai: 2020 m. sausio 1 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjos E. A. ir jos sugyventinio M. M. įvyko žodinis konfliktas, po kurio įvyko apsistumdymas, daiktų mėtymas, vartymas (namuose daug šukių).

Konflikto eigoje pranešėjai daugiau nei kelis kartus rankomis buvo suduota į veido sritį (matomas nežymus paraudimas) (2 t., b. l. 16–19). Aplinkybę, kad konflikto metu jai buvo suduota į veidÄ , E. A. nurodė ir skambindama Bendrojo pagalbos centro telefonu – 2020 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog pokalbio metu nukentėjusioji Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė, kad vyras pasisavino jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , jai rankomis sudavė į veidÄ . Å ių savo parodymų nukentėjusioji nekeitė viso proceso metu.

Tuo tarpu kaltinamojo parodymus apie tai, kad 2020 m. sausio 1 d. tarp jo ir nukentėjusiosios nieko nevyko, kad jokio smurto nebuvo ir kad Å¡ias aplinkybes gali patvirtinti kartu Å¡ventę jo draugai H. D. ir R., teismas vertina kritiÅ¡kai. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas H. D. patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad M. atėmė nukentėjusiosios telefonÄ ir tarp jų įvyko konfliktas. Tačiau liudytojas negalėjo nurodyti, nei kur E. laikė telefonÄ , nei kurioje namo vietoje telefonas iÅ¡ jos buvo paimtas, nei kitų konflikto detalių.

H. D. net neprisiminė, kÄ ir kada Å¡ventė kaltinamojo namuose, o iÅ¡ liudytoju apklausto pareigÅ«no D. N. parodymų matyti, kad Å¡is liudytojas pareigÅ«nams atvykus miegojo ir jo prikelti nepavyko. Kaltinamojo minimo R. tapatybės nustatyti nepavyko, kadangi kaltinamasis negalėjo nurodyti nei Å¡io asmens pavardės, nei gyvenamosios vietos adreso, nei kitų duomenų. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, tačiau byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiosios E. A. atžvilgiu 2020 m. sausio 1 d. buvo vartotas fizinis smurtas, jog smurtavo jos tuometinis sugyventinis M. M.. Dėl Å¡io smurto nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant veido buvo matyti paraudimas. Nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl pripažintina, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtÄ savo sugyventinės atžvilgiu susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmėmis.

Smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo vartotas sÄ moningai – taip kaltinamasis demonstravo nepasitenkinimÄ dėl jo netenkinančio nukentėjusiosios elgesio. Nukentėjusiosios atžvilgiu naudoto smurto pobÅ«dis – moteriai suduota į veidÄ , leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai fizinis skausmas buvo sukeltas tyčia. Taip veikdamas kaltinamasis numatė galimus padarinius, t. y., kad moteriai gali bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas, nors jų ir nekonkretizavo. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal faktiÅ¡kai kilusius padarinius.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai. Nukentėjusioji, kuri įvykio metu su kaltinamuoju gyveno viename name, t. y. buvo jo sugyventinė, neabejotinai atitinka BK 248 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡eimos nario sÄ vokÄ , todėl pripažintina, kad kaltinamojo 2020 m. sausio 1 d. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad M.

M. nustatytas 1,48 promilių neblaivumas. Nėra abejonių, kad ir Å¡ios nusikalstamos veikos atveju bÅ«tent neblaivumas sÄ lygojo smurto vartojimÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad kaltinamasis veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Dėl bausmių skyrimo BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

M. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vienÄ neatsargų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 2 dalis). Visos trys nusikalstamos veikos yra baigtos. Dėl visų trijų nusikalstamų veikų nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. M. yra teistas Lietuvos Respublikoje, taip pat yra duomenų apie jo teistumus Lenkijoje bei Vokietijoje (5 t., b. l. 37–40), daug kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (5 t., b. l. 27–36).

VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2019 m. gydytas 3 kartus, diagnozė F10.8 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (gretutinė) (2 t., b. l. 118–119; 3 t., b. l. 46–49). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2019 m. spalio 16 d. Dėl (F10.2): Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 122).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1330/2019 ir 2020 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-94/2020 nurodyta, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 126–127; 3 t., b. l. 61–62).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ iÅ¡raÅ¡e apie asmens darbovietę, gautame iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, kaltinamasis nuo 2021 m. birželio 4 d. vykdo individualiÄ veiklÄ , o nuo 2021 m. spalio 9 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 75–78). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam jau ne kartÄ buvo paskirta baudos bausmė, tačiau baudų sumokėjimas nestabdo kaltinamojo nei nuo naujų administracinių nusižengimų, nei nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas parinktina vienoda bausmės rÅ«Å¡is – BK 145 straipsnio 1 dalies, BK 139 straipsnio 1 dalies ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės apribojimas.

Pagrįstai manytina, kad bÅ«tent tokia bausmės rÅ«Å¡is, kuri įgalins bausmės atlikimo laikotarpiu kontroliuoti M. M. elgesį, yra adekvati ir bÅ«tina priemonė sulaikyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti M. M., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiÅ«ra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi BK 48 straipsnio redakcija, numatanti galimybę skirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nusikalstamų veikų padarymo metu negaliojo, o baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Be to, visos trys nusikalstamos veikos padarytos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje – dėl Å¡ios aplinkybės skirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ bÅ«tų netikslinga. Vietoj intensyvios priežiÅ«ros kaltinamajam uždraustina bendrauti su nukentėjusiÄ ja E. A. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Už kiekvienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas artimas straipsnių sankcijose numatytam Å¡ios bausmės vidurkiui – ilgiausias terminas nustatytinas už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , kadangi dėl jos nukentėjusioji patyrė sunkiausias pasekmes (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ).

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo ir sudėjimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 6 dalis) už 2019 m. spalio 9 d. nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apimant, kadangi Å¡iuo atveju yra ideali nusikaltimų sutaptis (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), o už 2020 m. sausio 1 d. nusikalstamÄ veikÄ paskirtÄ bausmę iÅ¡ dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas M. M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas: nuo 2019 m. spalio 9 d. 18.50 val. iki 2019 m. spalio 9 d. 21.30 val. (3 t., b. l. 64–65, 73), t. y. viena para, ir nuo 2020 m. sausio 1 d. 13.45 val. iki 2020 m. sausio 3 d. 12.30 val. (2 t., b. l. 134–135, 142–144), t. y. dvi paros, – viso trys paros laikinojo sulaikymo, jas prilyginant Å¡eÅ¡ioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis, BK 66 straipsnis).

Pripažinus, kad kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ savo tuometinę sugyventinę, t. y. savo Å¡eimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kartu su bausme yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, BK 722 straipsnis). BK 722 straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ . Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso iÅ¡laidas sudaro iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismui pripažinus M. M. kaltu dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 139 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad atstovauti nukentėjusiosios E. A. interesus buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas įgaliotas atstovas – advokatė Eglė Rybelienė, yra pagrindas spręsti nukentėjusiajai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl nukentėjusiosios atstovės dalyvavimo byloje, iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ .

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 27 d. pažyma Nr. (12.33 Mr)PT-9176 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai E. A. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 531 Eur iÅ¡laidų. Å ias iÅ¡laidas praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinį darbÄ , į tai, kad yra sumokėjęs visas už administracinius nusižengimus ir už nusikalstamų veikų padarymÄ jam paskirtas baudas, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra gera.

Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydį, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nukentėjusiajai suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. PraÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 148–150; 3 t., b. l. 87–89; 4 t., b. l. 77–78) paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina. Byloje esantis daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK daiktų saugykloje (1 t., b. l.

64) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 139 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes: - už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (2019 m. spalio 9 d. veika) – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo; - už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (2019 m. spalio 9 d. veika) – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo; - už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (2020 m. sausio 1 d. veika) – 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam M. M. paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo bÅ«du: už 2019 m. spalio 9 d. nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apimti griežtesnei už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtai 1 metų laivės apribojimo bausmei apimant Å¡velnesnę už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtÄ 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, prie 1 metų laivės apribojimo bausmės pridėti už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį ir kaltinamajam M.

M. paskirti galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vietoj intensyvios priežiÅ«ros kaltinamajam M. M. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu skirti draudimÄ bendrauti su nukentėjusiÄ ja E. A. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir draudimÄ vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam M. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme jo iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. spalio 9 d. 18.50 val. iki 2019 m. spalio 9 d. 21.30 val., t. y. vienÄ parÄ , ir nuo 2020 m. sausio 1 d. 13.45 val. iki 2020 m. sausio 3 d. 12.30 val., t. y. dvi paras, – viso tris paras laikinojo sulaikymo, jas prilyginant Å¡eÅ¡ioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, BK 722 straipsniu, kaltinamajam M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. M. valstybės naudai 531 Eur (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl nukentėjusiajai paskirtos advokatės dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime.

Kaltinamajam M. M. iÅ¡aiÅ¡kinti, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Å iaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Kaltinamajam M. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti. Byloje esantį daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomÄ Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė