2019-09-25 Nr. AB-18037-3-62-3-02184-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1525-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02184-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, Ligoninė), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 6 d. Ligoninės Chirurgijos skyriuje, palatoje Nr. 1, buvo laikomas (gydomas) kartu su kitais asmenimis, iš viso 12 nuteistųjų (atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, jog buvo 10 vieno aukšto lovų, teismo posėdyje paaiškino, kad lovų buvo 10 arba 12, gerai neprisimena, visos lovos buvo vieno aukšto), palata tokiam kiekiui ligonių buvo per maža. Palatoje jautėsi drėgmė ir tekdavo miegoti su rūbais, nebuvo įrengta, neveikė ventiliacija, todėl trūko gryno oro, nebuvo tinkamo apšvietimo, palatą tvarkė sanitarai, jam išduotas minkštasis inventorius (patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė) buvo purvinas, dvokiantis, nedezinfekuotas, todėl netinkamas naudojimui. Pareiškėjas teigė, kad dėl inventoriaus rašė skundus, bet jie dingo, o jo buvimo laikotarpiu minkšto inventoriaus niekas nepakeitė. Ligoninės bendrojo naudojimo patalpose nebuvo šilto vandens, todėl indus tekdavo plauti šaltu vandeniu. Klozetai buvo surūdiję, purvini, netvarkingi, dvokdavo, kriauklės buvo purvinos, maišytuvai imituoti iš dantų pastos tūbelių arba laistymo žarnos, iš keturių praustuvų veikė tik du. Dušo patalpose sienų danga purvina, nukritusios plytelės, jam būnant duše nukrito trys plytelės, viena jo vos nekliudė, lubos pasidengusios pelėsiu, vandens maišytuvai nesilaikydavo, buvo sunku atsukti vandenį. Į dušą buvo nuvestas tik vieną kartą ir teko praustis šaltu vandeniu. Pareiškėjas prašė nesiremti atsakovo į bylą pateiktais patikrinimo aktais, nes patikrinimai atlikti ne Chirurgijos skyriuje, ne jo buvimo laikotarpiu, todėl atsakovas galėjo daug ką pakeisti. Pareiškėjas teigė dėl netinkamų laikymo sąlygų patyręs dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimus, depresiją, orumo pažeminimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ligoninė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo gydomas Chirurgijos skyriuje palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,6 kv. m ir yra 8 vieno aukšto lovos. Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės nepertraukiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su pareiškėju buvo palatoje, pateikti negali. Pagal palatoje buvusį lovų skaičių, pareiškėjui teko 4,07 kv. m. gyvenamojo ploto.

Chirurgijos skyriuje palatos nerakinamos (ne kamerų tipo), todėl ploto trūkumas buvo kompensuojamas judėjimo laisve gydomojo skyriaus lokaliniame sektoriuje ir kiemelio teritorijoje. Patalpas kasdien valyti turėjo patys nuteistieji, valymo inventorius bei priemonės buvo išduodamos pagal nuteistųjų (suimtųjų) prašymus, o po valymo užbaigimo grąžinamos į joms laikyti skirtą patalpą. Pareiškėjas turėjo galimybę palaikyti švarą savo gyvenamosiose patalpose, tačiau ja nepasinaudojo. Kartą per mėnesį arba išvykus pacientui (pacientams) sanitarai atlikdavo pagrindinį patalpų valymą.

Palatoje veikė natūrali kanalinė ventiliacija, papildomai buvo galima vėdinti praveriant langą. Palatoje natūralus ir dirbtinis apšvietimai buvo įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų. Ligoninės dušinių patalpos buvo kasdien valomos, o paviršiai dezinfekuojami. Ginčui aktualiu laikotarpiu asmenys dėl dušo patalpų ir sanitarinio mazgo įrengimų į visuomenės sveikatos specialistus nesikreipė, todėl įrodymų, pagrindžiančių atsiliepimo teiginius Ligoninė pateikti negali. Pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktą patikrinimą, Chirurgijos skyriaus dušų, tualeto bei prausyklų paviršiai buvo švarūs, pritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai.

Ligoninė buvo patvirtinusi šilto vandens tiekimo grafiką, pagal kurį Chirurgijos skyriaus pacientai buvo maudomi trečiadieniais. Galioję teisės aktai neįpareigojo Ligoninės tiekti šiltą vandenį pacientų vartojimui į jų gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas buvo gydomas septynias dienas, vieną kartą pasinaudojo dušu, todėl jo teisė pasinaudoti dušu kartą per savaitę pažeista nebuvo. Atsakingi Ligoninės darbuotojai įvertindavo minkštojo inventoriaus tolimesnio naudojimo tinkamumą ir, esant poreikiui, toks inventorius būdavo papildomas nauju.

Buvimo Ligoninėje metu dėl tariamai netinkamų laikymo sąlygų, dėl gydytojo psichologo konsultacijos į medicinos personalą ar į Ligoninės administraciją pareiškėjas nesikreipė. Apibūdindamas patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos suma.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, 130 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

7. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 6 d., t. y. 8 dienas pareiškėjas buvo gydomas Ligoninės Chirurgijos skyriaus 1-oje palatoje, kurios plotas 32,6 kv. m. Pareiškėjas skunde teigė, kad palatoje kartu su juo buvo laikoma 12 žmonų, teismo posėdžio metu patikslino, kad palatoje buvo 10 ar 12 vieno aukšto lovų ir pripažino, kad tiksliai apgyvendintų asmenų skaičiaus neprisimena. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 1-oje palatoje buvo 8 vieno aukšto lovos ir pateikia šią aplinkybę patvirtinančią Ligoninės 2015 m. liepos 17 d. pažymą. Pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms esant nenuoseklioms ir prieštaringoms, nesant pagrindo netikėti atsakovo pateiktais oficialiais įrodymais, teismas darė išvadą, kad gydant pareiškėją Ligoninės Chirurgijos skyriaus 1-oje palatoje buvo apgyvendinti daugiausiai 8 asmenys. Tokiu būdu vienam asmeniui teko 4,08 kv. m palatos ploto. Todėl teismas vertino, kad visą jo gydymo laikotarpį, t. y. 8 dienas, pareiškėjui nebuvo skiriama pakankamai palatos ploto ir buvo pažeista jam turėjusio tekti 5,1 kv. m ploto norma, o aplinkybė, kad Ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją tokiomis sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8. Teismas, įvertinęs Ligoninės teikiamų paslaugų specifiką, nurodė, kad Ligoninei taikytini reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011) bei ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015 m. spalio 31 d.) (toliau – ir HN 76:2010).

9. Teismas nurodė, kad pagal HN 47:2011 47 punktą recirkuliuojant įstaigų patalpų orą turi būti vadovaujamasi Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (toliau – ir STR) reikalavimais. Pagal STR 20.1 punktą natūralusis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai tiekiamo ar šalinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatą ir oro švarumą reguliuodamas tiesiai į patalpą patenkančio oro kiekį, arba kai į patalpą infiltruojasi pakankamai lauko oro. HN 76:2010 24 punkte nurodoma, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčija, jog Chirurgijos skyriaus 1-oje palatoje buvo atidaromi langai. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos, todėl palatos vėdinimas natūraliai per langus atitiko HN 47:2011 47 punkto ir HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs išvėdinti palatos per atveriamus langus, todėl teismas nepripažino, kad pareiškėjo teisės ar teisėti interesai vėdinant palatą galėjo būti pažeisti.

11. Teismas nustatė, kad pagal į bylą pateiktą dokumentą „Patalpų valymo procedūra“, patvirtintą Ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177 (toliau – ir Procedūra), palatas kasdien valo (nuolatinis valymas) patys suimtieji ar nuteistieji, o pagrindinį valymą (visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos valymą, išvykus pacientui (-ams), arba periodinį valymą, esant pacientams, pagal sudarytą patalpų valymo grafiką) atlieka palatiniai sanitarai (nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus). Valymo inventoriumi ir priemonėmis aprūpina pagalbinis darbuotojas. Duomenų apie tai, kad Procedūros nuostatų Ligoninėje nėra laikomasi, į bylą nepateikta, šios aplinkybės neįrodinėjo ir pareiškėjas. Ligoninės gyvenamųjų patalpų švarą turėjo užtikrinti ne tik sanitarai, bet ir patys nuteistieji, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl galbūt nepakankamo palatos valymo buvo sąlygoti pačių nuteistųjų (ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant Procedūros reikalavimų. Pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė, kad dėl nekokybiškai ar ne laiku atliekamų valymo darbų ir dėl to pareiškėjui sukeltų nepatogumų jis būtų kreipęsis į atsakovą, o šis į jo skundą nebūtų reagavęs, todėl teismas nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų prižiūrint palatoje švarą ir tvarką.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje praleido vieną savaitę, todėl aplinkybė, kad jam buvo išduotas minkštas inventorius, kuris savaitės laikotarpiu neprivalėjo būti pakeistas, atitiko HN 76:2010 67 punkto reikalavimus. Apie tikrintoje Chirurgijos skyriaus palatoje buvusią švarią ir tinkamą naudoti patalynę, konstatavo ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte. Nors pareiškėjas teigia, jog dėl netinkamo minkšto inventoriaus jis reiškė pretenzijas, rašė skundus, tačiau teismas šį teiginį vertino kaip abstraktų (neaišku kada, kokiai institucijai ir kiek kartų jis rašė skundus) ir nepagrįstą jokiais dokumentais. Pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas negalėjo vertinti, ar pareiškėjas apie netinkamą minkštą inventorių pranešė Ligoninės administracijai iš karto jį gavęs, ar praėjus atitinkamam laiko tarpui, o tai suponuotų išvadą, kad jo nurodytą minkšto inventoriaus netinkamumą naudojimui galėjo sąlygoti paties pareiškėjo veiksmai. Kadangi aplinkybės dėl pareiškėjo Ligoninės administracijai pareikštų pretenzijų ir rašytų skundų yra abstrakčios, byloje esant oficialiam rašytiniam dokumentui (Ligoninės Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. sausio 2 d. pažyma, kad A. G. į Ligoninės administraciją su prašymais, skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė), teismas nepripažino, jog Ligoninė galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.

13. Teismas nustatė, kad atsakovo į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina aplinkybę, jog Ligoninė pagal skundus tikrinama nuolat (patikrinimai buvo atlikti 2015 m. vasario 13 d., 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2015 m. rugsėjo 9 d.). Atsakovo pateiktais duomenimis Chirurgijos skyriaus bendro naudojimo patalpos pagal skundą buvo tikrintos 2015 m. rugsėjo 9 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad sanitariniame mazge esantys sanitariniai techniniai įrenginiai yra susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų).

Dušų, tualeto bei prausyklų paviršiai švarūs, pritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai. Tualeto patalpose yra įrengtas oro traukos kanalas, higienos normų pažeidimų nenustatyta. Byloje nėra duomenų, jog Chirurgijos skyriaus bendrojo naudojimo patalpose buvo atliktas patikrinimas pareiškėjo buvimo laikotarpiu, tačiau nėra duomenų (pareiškėjas nenurodė) ir apie tai, jog pats pareiškėjas dėl netinkamai įrengtų, netvarkingų bendro naudojimo patalpų, būtų kreipęsis į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, Ligoninės administraciją, ar kitas institucijas raštu, jo buvimo Ligoninėje laikotarpiu, ar iš karto po jo.

Pareiškėjas nenurodė, kad jis būtų pateikęs skundą (pareiškęs pretenzijas) dėl duše buvusio šalto vandens. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte konstatuota, jog Ligoninėje gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama pagal Ligoninės patvirtintą tvarką. Pagal Ligoninės šilto vandens tiekimo grafiką, patvirtintą Ligoninės direktoriaus 2014 m. gruodžio 11 d., į Chirurgijos skyriuje esantį dušą šiltas vanduo tiekiamas trečiadieniais 9.00 – 16.00 val. Teismas vertino, kad nesant duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl netinkamų bendro naudojimo patalpų, atsakovui pateikus priešingus įrodymus, nėra pagrindo netikėti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis.

Todėl pareiškėjo argumentus, jog bendro naudojimo patalpos ir jų įrengimai buvo nešvarūs, netvarkingi ar netinkami naudojimui, kad duše buvo šaltas vanduo, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog į bendro naudojimo patalpas turi būti tiekiamas šiltas vanduo, todėl aplinkybę dėl šilto vandens netiekimo į bendro naudojimo patalpas, atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jam buvo sudaryta galimybė praustis duše vieną kartą per savaitę, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti HN 76:2010 68 punkto pažeidimo, o atsakovas, suteikdamas teisę pareiškėjui pasinaudoti dušu kartą per savaitę, neteisėtų veiksmų neatliko.

15. Teismas nurodė, kad Ligoninei teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl jo skunde nurodytos netinkamos drėgmės ir apšvietimo Ligoninės palatoje. Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad palatoje, kurioje pareiškėjas gydėsi, natūralus, dirbtinis ir naktinis dirbtinis apšvietimai buvo įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, natūralus apšvietimas buvo užtikrinamas per langus, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių Chirurgijos skyriaus palatose buvusius drėgmės, apšvietimo rodiklius, nepateikė. Iš į bylą pateiktų palatos fotonuotraukų negalima daryti išvados, apie joje buvusį apšvietimo koeficientą. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, teismas vertino, kad pareiškėjo teisė būti laikomam Ligoninės palatoje tinkamos drėgmės ir tinkamo apšvietimo sąlygomis buvo pažeista.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, nepaneigė aplinkybių dėl per didelės oro drėgmės ir netinkamo apšvietimo patalpoje, todėl pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytus neigiamus išgyvenimus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala. Tačiau minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti ploto trūkumas buvo trumpu, atsitiktiniu laikotarpiu, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti patirti nepatogumai negali būti prilyginami kankinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme.

17. Teismas, atsižvelgęs į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės – būti gydomam tinkamomis sąlygomis, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę (teisių pažeidimą patyrė tik 8 dienas), nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją ar kitas institucijas, jog jo sveikatos būklė jam būnant Ligoninėje būtų pablogėjusi dėl gyvenimo sąlygų, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 130 Eur.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmesti.

19. Ligoninė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl Ligoninės Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 1 tvyrojusios drėgmės ir netinkamo apšvietimo laikomi nustatytais. Ligoninė pažymi, kad nors pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta tokio pobūdžio bylose priklauso atsakovui, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl šių aplinkybių į Ligoninę ar kitas tarnybas ir į tai nebūtų reaguota. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad ginčo patalpa buvo vėdinama per didelius erdvius langus, todėl vėdinimas atitiko nustatytus reikalavimus ir neleido kauptis drėgmei, kartu buvo užtikrintas pakankamas natūralus apšvietimas. Be to, byloje yra Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 25 d. patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad Ligoninės kamerų tipo patalpa patikrinimo metu atitiko dirbtinio apšvietimo ir oro judėjimo greičio reikalavimus. Todėl turėjo būti įvertinti ir kiti byloje esantys įrodymai, paneigiantys pareiškėjo nurodomas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

20. Ligoninė sutinka dėl nustatyto minimalaus ploto pažeidimo, tačiau pažymi, kad ploto pažeidimas buvo nežymus – tik apie 1 kv. m, pareiškėjas galėjo laisvai judėti skyriaus teritorijoje bei išeiti į lauką, palata buvo erdvi, pažeidimas truko trumpą laiką – tik 8 dienas, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai negalėjo būti tokie dideli, dėl kurių patirtą žalą būtų galima vertinti pinigais. Pareiškėjas dėl juntamų nepatogumų su skundais nesikreipė, teisminės gynybos kreipėsi paėjus daugiau, nei dvejiems metams po pažeidimų, todėl manytina, kad jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jam padarytą neturtinės žalos dydį. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas būtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

21. Pareiškėjas A. G. atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą.

22. Pareiškėjas nurodo, kad palatoje buvo ne 8, o 10 vieno aukšto lovų, tai dar labiau mažino laisvą gyvenamąjį plotą. Atsakovo pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 25 d. patikrinimo aktas nesusijęs su pareiškėjo laikymo sąlygomis Chirurgijos skyriuje, juo negalima remtis, nes minėtas patikrinimas buvo atliktas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpose. Taip pat negalima remtis ir 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo aktu, nes patikrinimas atliktas kitu laikotarpiu, nei Ligoninėje buvo laikomas pareiškėjas bei kitose patalpose – palatoje Nr. 2. Pareiškėjas tvirtina, kad palatoje, kurioje jis gyveno, buvo drėgna, šalta, tamsu, tekdavo praustis šaltu vandeniu, vietos trūkumas sukeldavo konfliktines situacijas, o pareiškėjo rašomi skundai dingo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje kilo ginčas dėl 1 500 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. G. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Ligoninėje nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 6 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y., priteisė pareiškėjui 130 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs Ligoninės neteisėtus veiksmus 8 dienas neužtikrinus pareiškėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei Ligoninei nepaneigus aplinkybių dėl per didelės oro drėgmės ir netinkamo apšvietimo patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas.

25. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl drėgmės ir apšvietimo palatoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismui konstatuojant pažeidimą Ligoninei nepaneigus aplinkybių dėl per didelės oro drėgmės ir netinkamo apšvietimo patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, pažymi, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

29. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

30. Tai atsispindi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1963-822/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3850-525/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1687-525/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-438/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018).

31. Taip pat pažymėtina, kad valstybės institucijos turi pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali pateikti įrodymų, o argumentas, kad dokumentai buvo sunaikinti praėjus tam tikram laiko tarpui, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr., pvz., EŽTT 2013 m. spalio 24 d. sprendimą byloje Shcherbakov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34959/07), 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą byloje Gultyayeva prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 67413/01), 2009 m. vasario 10 d. sprendimą Novinskiy prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 11982/02).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl įrodymų tinkamumo ir pakankamumo yra pažymėjęs, jog visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai gali būti vienas iš įrodymų (ABTĮ 57 str.) apie kalinimo sąlygas, tačiau tai, kad atitinkama gyvenamoji kamera ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta, savaime nereiškia, kad joje nebuvo skundžiamų neatitikimų higienos normoms. Todėl turi būti vertinama įrodymų visuma pagal pirmiau minėtą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo teiginius dėl per didelės drėgmės ir netinkamo apšvietimo, sprendime aptarė aktualią suformuotą teismų praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose ir teisingai ja vadovavosi. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės nepagrindė jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo pateikti įrodymų aptariamais pareiškėjo skundo aspektais. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo argumentus dėl šių pareiškėjo skundo argumentų, įvertino atsakovo pateiktus įrodymus – fotonuotrauką, iš kurios duomenų iš tikrųjų negalima daryti išvados nei apie drėgmės, nei apie apšvietimo rodiklius palatoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas. Kaip minėta, naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika įpareigoja teismą vertinti įrodymų visumą, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, o byloje esantys Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktai dėl kitų palatų patikrinimų nepaneigia pareiškėjo skundo teiginių.

34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

35. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

36. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą).

38. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas būtent ir nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam Ligoninės palatoje, atitinkančioje teisės aktų reikalavimus, nes pareiškėjo laikymo metu palatoje trūko daugiau 1 kv. m ploto, šios aplinkybės neneigia ir atsakovas, be to, atsakovas nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų dėl per didelės drėgmės ir netinkamo apšvietimo palatoje. Nors pareiškėjas ginčo laikotarpiu Ligoninėje praleido ne itin ilgą laiką – 8 dienas, tačiau atsižvelgtina į įstaigos specifiką, paties pareiškėjo padėtį, t. y. tai, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas iš esmės dėl sutrikusios sveikatos. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šiuos atsakovo padarytus pažeidimus, ir tai, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos. Taip pat apeliaciniame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjui priteistas 130 Eur neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstas. Atsakovas apeliaciniame skunde nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atsakovas iš esmės neįvardija aspektų, kurių nebūtų nustatęs ir / ar neįvertinęs šis teismas.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė