2025-12-10 Nr. AB-22309-3-61-3-05093-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1467-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05093-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja L. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, toliau – ir NŽT) 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 48S-64-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. G.“ (toliau – ir Sprendimas) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1913-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja nurodė, kad ji iš NŽT 2025 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. 1SD-96461-(15.2.48 Mr.) (toliau – ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. raštas) sužinojo, kad pareiškėjai ir jos mirusiam tėvui S. Č. buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į dar 2005 metais suprojektuotą sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad iš NŽT 2025 m. rugpjūčio 22 d. rašto paaiškėjo, kad Įsakymu ir Sprendimu nuosavybės teisės į šį sklypą buvo atkurtos kitam asmeniui (suteikiant kitą projekto Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi į NŽT dėl ginčijamų aktų pateikimo, tačiau dar jų nėra gavusi. Pareiškėjos ir jos tėvo teisės buvo ignoruojamos, kadangi pareiškėja yra asmuo, turintis teisę atkurti nuosavybės teises toje pačioje vietovėje.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 23 straipsnių reikalavimų, teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2025 m. spalio 7 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad kartu su skundu ginčijami administraciniai aktai nepateikti, nepateikti įrodymai apie jų įteikimą pareiškėjai, todėl teismas neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėja Regionų administraciniam teismui 2025 m. spalio 7 d. pateikė skundą (patikslintą šalinant trūkumus), kuriame pakartojo skundo reikalavimus dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo, detalizavo aplinkybes, kurios, pareiškėjos įsitikinimu, pagrindė, kad ginčijamais aktais nuosavybė kitam asmeniui atkurta nepagrįstai, o NŽT privalėjo įvertinti jau patvirtintus projektus. Pareiškėja nurodė, kad iš NŽT negavo Įsakymo ir Sprendimo, teismui pateikė žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, NŽT 2025 m. rugpjūčio 22 d. raštą, kitus dokumentus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 5 ir 23 straipsniais, pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas arba veiksmas, kuris neturi įtakos besikreipiančio subjekto teisėms ir pareigoms, o toks subjektas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, teismas turi atsisakyti priimti skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja yra S. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), įstatyminė įpėdinė. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1268-02/02, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po savo tėvo S. Č. mirties pareiškėja priėmė palikimą – 10,77 ha žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės. NŽT 2014 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 144 S. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,43 ha buvusio turto savininko V. Š. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 2.3-1842-41, patikslintame 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1477, S. Č. buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1587-4, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau į šį žemės sklypą S. Č. nuosavybės teisės nebuvo atkurtos – jo vietoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 3 d. Įsakymu, nuosavybės teisių atkūrimui buvo suprojektuotas naujas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2021 m. vasario 26 d. Sprendimu A. G. perduotas 3,2934 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, pareiškėja siekė, kad panaikinus Sprendimą ir Įsakymą S. Č. nuosavybės teisės būtų atkurtos į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 2.3-1842-41, patikslintame 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1477, S. Č. buvusį suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1587-4, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, kad skundu ginčijamais administraciniais aktais yra išspręstas ne S. Č., o kito asmens nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimas, todėl teismas nenustatė pagrindo spręsti, jog šie administraciniai aktai gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Nurodęs, kad pareiškėja nėra įgaliota ginti viešąjį interesą, teismas jos skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, įpareigoti pirmosios instancijos teismą nustatyti pareiškėjai protingą terminą ištaisyti formalius skundo trūkumus, taikyti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėja dėsto argumentus dėl Įsakymo ir Sprendimo neteisėtumo. Pareiškėja tvirtinta, kad NŽT vilkina atkūrimo procesą, priiminėja neteisėtus aktus. Teismas neteisingai vertino pareiškėjos teisę tęsti jos tėvo pradėtą nuosavybės teisės atkūrimo procesą ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Pareiškėja nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylos yra laikomos viešojo intereso bylomis. Neteisėtai neatkurtos nuosavybės teisės yra viešojo intereso pažeidimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoj a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl to, kad Įsakymas ir Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymą ir NŽT Sprendimą, kuriais buvo sudarytos sąlygos atkurti ir atkurtos nuosavybės teises į žemę kaimo vietovėje A. G.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja šiuos administracinius aktus ginčija, be kita ko, tuo aspektu, kad žemė, į kurią atkurtos nuosavybės teisės kitam asmeniui, dar 2005 metais buvo suprojektuota jos tėvui, tačiau nuosavybės teisė į ją nebuvo atkurta, nors šios procedūros metu priimti administraciniai aktai, pareiškėjos įsitikinimu, galioja ir nėra nuginčyti.

Vertindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados, kad dėl Įsakymo ir Sprendimo skundas negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Įvertinus Įsakymo ir Sprendimo bei kitų byloje esančių įrodymų turinį, darytina išvada, kad skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu ir nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos netenkinantys administraciniai sprendimai jai teisinių pasekmių nesukelia ar kad neturi įtakos jos, kaip mirusio tėvo turto paveldėtojos, teisių ir pareigų apimčiai. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisinių argumentų šiai savo išvadai pagrįsti, kitų atsisakymo priimti skundą pagrindų nenustatė. Tik nagrinėjant bylą iš esmės (jei skundas bus priimtas) galima išsiaiškinti ir įvertinti, ar Įsakymas ir Sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus ir ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja su atskiruoju skundu ir vėliau su prašymu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė įrodymus (teismų procesinius sprendimus, notaro patvirtinimą, paveldėjimo liudijimą; kt.). Teisėjų kolegija apeliacine tvarka tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdama atskirojo skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.) ir vertindama tik tuos bylos duomenis, kurie buvo žinomi pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Taigi visus duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus pareiškėja turi teikti jos skundo priėmimo klausimą sprendžiam pirmosios instancijos teismui.

Taip pat negali būti tenkinami pareiškėjos prašymai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, teikti įpareigojimus pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal ABTĮ 33 straipsnį skundo priėmimas ir su šio klausimo išsprendimu susijusių veiksmų atlikimas priskiriami pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos L. Č. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė