2024-10-23 Nr. AB-15356-3-61-3-02750-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 24TR151 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai neatsisakius (duomenys neskelbtini) pilietybės iš naujo;
Legislator headnote
AI generated2024-10-23 Nr. AB-15356-3-61-3-02750-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kitą skundo dalį atsisakė priimti.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-466-624/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02750-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjo) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. M. M. administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas S. M. M. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 24TR151 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai neatsisakius (duomenys neskelbtini) pilietybės iš naujo;
2) atnaujinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą terminą keturiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kuriuos atsakovas turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai ir nustatyti priesaikos Lietuvos Respublikai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje datą, laiką ir vietą;
II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kitą skundo dalį atsisakė priimti.
Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo atnaujinti terminą keturiems mėnesiams iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo prisiekti, nustatyti priesaikos datą, laiką ir vietą nurodė, jog teismas nėra viešojo administravimo subjektas, priimantis sprendimus tais atvejais, kai juos priimti pagal įstatymą priskirta kompetentingoms institucijoms, o šis pareiškėjo skunde pareikštas reikalavimas nėra sietinas su viešojo administravimo sritimi, todėl jį atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria buvo nepriimta skundo dalis, ir įpareigoti pirmosios instancijos teismo įpareigoti priimti šią skundo dalį.
Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, jog reikalavimu, kurį buvo atsisakyta priimti, jis prašė teismo atnaujinti terminą, o ne įpareigoti tai padaryti Migracijos departamentą ar pačiam nustatyti priesaikos datą, laiką ir vietą. Todėl, pareiškėjo vertinimu, įvertinus tai, jog klausimai, susiję su terminų, nustatytų Pilietybės įstatyme, atnaujinimu, t. y. susijusių su fakto konstatavimu viešosios teisės reglamentuojamoje srityje, yra nagrinėtini administraciniame teisme, bei tai, jog terminas priesaikai duoti buvo praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės, šią skundo dalį atsisakyta priimti nepagrįstai. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, jog atsisakius priimti reikalavimą dėl termino atnaujinimo, patenkinus reikalavimą, kuris buvo priimtas, pareiškėjo teisės liktų neapgintos, nes jis vis vien negalėtų prisiekti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atnaujinti Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Patektais duomenimis pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, natūralizacijos tvarka Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. gegužės 23 d. dekretu Nr. 1K-982, įsigaliojusiu 2022 m. gegužės 26 d., suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė (1 str.) ir nustatyta, jog pareiškėjas taps Lietuvos Respublikos piliečiu ir įgis Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas tik po to, kai prisieks Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas skunde teigia, kad per Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką neprisiekė Lietuvos Respublikai dėl Migracijos departamento, kuris priėmė Sprendimą, jog pareiškėjas negali prisiekti Lietuvos Respublikai nepateikęs įrodymų apie (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymą, neteisėtų ir nesavalaikių aktų. Pareiškėjas pateiktame skunde reiškia reikalavimus dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo terminą keturiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kuriuos atsakovas turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai ir nustatyti priesaikos Lietuvos Respublikai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje datą, laiką ir vietą.
Pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau atsisakius priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atnaujinti Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą terminą, pareiškėjas atskirajame skunde, grįsdamas reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies panaikinimo, teigia ją esant neteisėta, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas administraciniame teisme. Sprendimą panaikinus, tačiau neišsprendus klausimo dėl termino atnaujinimo, pareiškėjo teisės nebūtų apgintos, nes prisiekti jis vis tiek negalėtų.
Pilietybės įstatymas, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos pilietybės principus, nustatantis Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, reglamentuojantis kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius (Pilietybės įstatymas 1 str.), be kita ko, nustato: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama ir ją suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka (Pilietybės įstatymas 13 str. 3 p.); Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka suteikia Respublikos Prezidentas, kuris, spręsdamas tokį klausimą, leidžia aktus – dekretus (Pilietybės įstatymas 30 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.); asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta natūralizacijos tvarka, per Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai (Pilietybės įstatymas 23 str. 1 d.); laikas, per kurį asmuo turi prisiekti Lietuvos Respublikai:
1) asmuo be pilietybės arba asmuo, kuris yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka, turi prisiekti per 6 mėnesius nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo;
2) asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo (Pilietybės įstatymas 23 str. 4 d.); asmuo prisiekia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Asmens priesaiką Vidaus reikalų ministerijoje priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotas viceministras, o diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje – diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas (Pilietybės įstatymas 23 str. 5 d.); asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai.
Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų (Pilietybės įstatymas 23 str. 9 d.); tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę, asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą (Pilietybės įstatymas 23 str. 13 d.);
Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą ir patvirtinančius dokumentus ir (ar) duomenis, kad per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos ar nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės (Pilietybės įstatymas 23 str. 14 d.).
Taigi pagal aptartas Pilietybės įstatymo nuostatas asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta natūralizacijos tvarka, per Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai; Pilietybės įstatyme eksplicitiškai nėra įtvirtinta, kad šio 23 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai, priešingai nei, pavyzdžiui, Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje nustatytas, gali būti atnaujinami viešojo administravimo subjekto ir (ar) teismo, dėl ko manytina, kad jie yra absoliučiai naikinamojo pobūdžio.
Tokį aiškinimą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina įstatymo leidėjo valia nustatyti tokio pobūdžio terminus be jokių išlygų (pavyzdžiui, įtvirtinant, kad į tokį terminą nėra įskaičiuojamas laikotarpis, kuriuo nagrinėjimas ginčas dėl Sprendimo, kuriuo nesudaromos sąlygos prisiekti) bei Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 6 dalies nuostata („Asmenų, šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neprisiekusių Lietuvos Respublikai, pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleido dėl ypač svarbių priežasčių“), kuri, esant galimybei atnaujinti Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus, nebūtų prasminga.
Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 17 straipsnio, reglamentuojančio bylas, priskirtas administracinių teismų kompetencijai, 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia šios dalies 1–14 punktuose aptartas bylas, o 2 dalis – kad įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos. ABTĮ, priešingai nei, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (šio kodekso V dalies XXXVIII skyriuje), nėra nustatyta, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, o Pilietybės įstatyme taip pat nėra nuostatų, kad administracinis teismas (ar teismas) nagrinėja bylas dėl šio 23 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų atnaujinimo ar pratęsimo, kas, pažymėtina, kitus administracinius teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 8 d., 14 str. 4 d.) paprastai nurodoma expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai).
Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. M. M. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė