2023-12-06 Nr. AB-21373-3-61-3-00293-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-841-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00293-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M., M. N., A. J. ir D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M., M. N., A. J. ir D. D. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai A. M., M. N., A. J. ir D. D. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. PLI2-1343 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovo 2 212,60 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

2. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą – panaikino Inspekcijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. PLI2-1343 ir įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą. Teismas priteisė pareiškėjams iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tenkinus pareiškėjų skundo reikalavimus, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį pareiškėjai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, jog šiuo atveju žyminis mokestis (22,50 Eur) byloje sumokėtas pareiškėjų atstovės ir buvo įskaitytas, todėl šio mokesčio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kitų pareiškėjų nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos ne pareiškėjams, o uždarajai akcinei bendrovei „Euromed Monitoring“ (toliau – ir Bendrovė). Teismas taip pat iš byloje pateiktų mokėjimo patvirtinimų nustatė, kad Bendrovė sumokėjo 2 212,60 Eur pareiškėjų atstovei pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau, teismo vertinimu, iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo patvirtinimų negalima nustatyti, už kokias konkrečiai teisines paslaugas buvo išrašytos šios sąskaitos faktūros, ir kam tos teisinės paslaugos buvo suteiktos. Dėl to teismas sprendė, jog pateikti dokumentai nepagrindžia, kad atlikti mokėjimai buvo susiję su nagrinėjamoje byloje pareiškėjams suteiktomis teisinėmis paslaugomis, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, teismas netenkino prašymo priteisti 2 190,10 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

III. 6. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjams iš atsakovo nepriteistos atstovavimo išlaidos, ir priteisti 2 190,10 Eur atstovavimo išlaidoms už procesą pirmosios instancijos teisme atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Sutiktina su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinti pareiškėjų skundo materialieji reikalavimai, todėl apeliaciniame skunde skundžiama tik teismo sprendimo dalis, kuria nepagrįstai atsisakyti priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą.

6.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes šiuo atveju pareiškėjai įrodė išlaidų sąsajumą su byla, o byloje nėra ginčo, jog pareiškėjams atstovavo advokatė ir būtent pareiškėjams buvo suteiktos atstovavimo paslaugos, taip pat pareiškėjai įrodė išlaidų dydį bei jų faktinį patyrimą ir realumą.

6.3. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žyminį mokestį, pasielgė prieštaringai, nes už skundą sumokėtas žyminis mokestis buvo įtrauktas į vieną iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Tačiau teismas priteisė pareiškėjams žyminį mokestį, nesuabejodamas jo sąsajumu su byla. Taigi nepagrįstai pripažinta, jog kitos į bylą pateiktos išlaidos tariamai nėra susijusios su byla, nors įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio sumokėjimą ir kitų išlaidų patyrimą, iš esmės yra tie patys.

6.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog vien aplinkybė, kad išlaidas atlygino byloje nedalyvaujantis asmuo, nepaneigia pateiktų priteisti išlaidų sąsajumo su byla ir pareiškėjų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bendrovė, kuri apmokėjo bylinėjimosi išlaidas, yra juridinis asmuo, registruotas kaimynystėje, kur ir buvo pastatytas pareiškėjų ginčytas neleistinas statinys. Taigi asmuo, kuris apmokėjo bylinėjimosi išlaidas byloje, yra tiesiogiai suinteresuotas, kad šalia jo nebūtų pastatytų nelegalių ir neleistinų statinių, taigi yra tiesiogiai suinteresuotas byla, dėl ko ir finansavo bylinėjimąsi.

6.5. Pirmosios instancijos teismui suabejojus pareiškėjų pateiktų bylinėjimosi išlaidų sąsajumu su byla, teismas turėjo prašyti pareiškėjų pateikti papildomus įrodymus.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Byloje kartu su skundu buvo pateiktos pareiškėjų su advokate sudarytos atstovavimo sutartys, kuriose aiškiai nurodyta, kad byloje atstovaujanti advokatė atstovavimo paslaugas teikia pareiškėjams, duomenų apie nurodytos atstovės atstovavimą kitiems asmenims byloje į bylą nepateikta. Į bylą pateiktos sąskaitos išrašytos byloje nedalyvaujančiam juridiniam asmeniui, Bendrovei, taip pat apmokėtos nurodyto juridinio asmens. Taigi iš nurodytų duomenų teismas pagrįstai sprendė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, kad mokėjimai pagal pateiktas sąskaitas faktūras buvo atlikti už būtent nagrinėjamoje byloje ir būtent pareiškėjams teiktas teisines paslaugas.

7.2. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė nurodė, kad Bendrovė yra įmonė, vykdanti veiklą netoli žemės sklypo, kuriame galimai neteisėtai pastatytas statinys, ir yra suinteresuota nurodytų pažeidimų pašalinimo klausimu, todėl finansuoja pareiškėjų byloje patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrovės, kuriai išrašytos byloje pateiktos sąskaitos faktūros, ir kuri apmokėjo jose nurodytas sumas advokatei, būdama suinteresuota dėl galimai padarytų teisės aktų pažeidimų žemės sklype, kurio adresas sutapo su byloje nurodytu adresu, galėjo pati kreiptis dėl teisinių paslaugų pas advokatę, kuri teikė teisines konsultacijas būtent nurodytai įmonei pagal šiai įmonei išrašytas sąskaitas faktūras.

7.3. Bendrovės inicijuotas jos teisių gynimo procesas neįrodo pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje. Teismo posėdžio metu teismui paprašius pareiškėjų atstovės detalizuoti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikti argumentus dėl jų apmokėjimo byloje nedalyvaujančio asmens, pareiškėjų atstovė nors ir nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas apmokėjo Bendrovė, kuri vykdo veiklą netoli ginčo objekto, todėl yra suinteresuota šiuo teismo procesu, tačiau nepagrindė ir neminėjo, kad nurodyta įmonė yra sudariusi rašytinį susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo už pareiškėjams teiktas paslaugas nurodytoje byloje, nepagrindė nurodytos įmonės suinteresuotumo byloje jokiais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

7.4. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo sprendimo priteisti žyminį mokestį prieštaringumu, yra nepagrįsti, nes teismas turėjo galimybę patikrinti žyminio mokesčio sąsają su nagrinėjama byla ir jį įskaityti būtent šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 8. Byloje nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjams iš atsakovo nepriteista 2 190,10 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjų skundo reikalavimus, pareiškėjų prašymą priteisti 2 212,60 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti tenkino iš dalies ir priteisė 22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį. Tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dalies, susijusios su 2 190,10 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimu, nes šiuo atveju iš pareiškėjų pateiktų bylinėjimosi išlaidas grindžiančių įrodymų negalima nustatyti, už kokias konkrečiai teisines paslaugas buvo išrašytos šios sąskaitos faktūros ir kam tos teisinės paslaugos buvo suteiktos.

10. Pareiškėjai, nesutikdami su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjų bylinėjimąsi finansavo kitas asmuo, neužkerta kelio į jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes Bendrovė buvo suinteresuota teisminiu ginču ir dėl to sudarė su pareiškėjais atitinkamą susitarimą, o pateikti išlaidų patyrimą ir dydį grindžiantys įrodymai patvirtina, jog šiuo atveju atitinkamos išlaidos yra susijusios su šia byla.

11. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo prijungti naują įrodymą – tarp pareiškėjų ir Bendrovės pasirašytą susitarimą dėl ginčo finansavimo.

12. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Šiuo atveju pareiškėjai prašymą prijungti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme grindžia argumentu, jog poreikis pateikti šį įrodymą iškilo susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu, nes tik tada išaiškėjo motyvai, kuriais teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.

14. Įvertinus šiuos argumentus atkreiptinas dėmesys, jog minėtas susitarimas tarp pareiškėjų ir Bendrovės dėl ginčo finansavimo sudarytas 2021 m. gruodžio 16 d, tačiau prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismui pateiktas 2022 m. birželio 16 d. Be to, kaip matyti iš šiame prašyme dėstomų argumentų, pareiškėjai akcentavo Bendrovės (trečiojo asmens, kuris nedalyvavo byloje) ginčo finansavimo aplinkybę, suvokdami jos teisinę reikšmę sprendžiant jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kuris, beje, taip pat buvo aiškinamasis ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

15. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjų prašomas prijungti įrodymas apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas dėl subjektyvių, su įrodymo teisinės reikšmės vertinimu susijusių priežasčių, kurios nepripažintinos pagrįstomis ar sudarančiomis pagrindą spręsti, jog būtinybė pateikti įrodymą iškilo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į susitarimo dėl ginčo finansavimo sudarymo datą ir netipinį byloje nagrinėto ginčo finansavimo būdą, spręstina, jog pareiškėjams turėjo būti suvokiama šio įrodymo reikšmė pirmosios instancijos teisme, o pareiškėjai turėjo galimybę pateikti šį įrodymą pirmosios instancijos teisme, tačiau to dėl subjektyvių priežasčių nepadarė. Dėl to pareiškėjų prašymas prijungti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme yra netenkinamas (ABTĮ 142 str. 3 d.).

16. Šiuo atveju skundžiama teismo sprendimo dalis iš esmės grindžiama dviem motyvais, pirma – jog pareiškėjų pateikti įrodymai aiškiai nepagrindžia, už kokias teisines paslaugas buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, antra – jog iš pareiškėjų pateiktų įrodymų aiškiai negalima spręsti, kam konkrečiai šios teisinės paslaugos buvo suteiktos.

17. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

18. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

19. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (žr. 2017 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017).

21. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021).

22. Vertindama pareiškėjų pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir priedų (PVM sąskaitų faktūrų) turinį, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju iš pareiškėjų pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog dėl atstovavimo šioje byloje išlaidas patyrė būtent pareiškėjai. Atkreiptinas dėmesys, jog PVM sąskaitose faktūrose Nr. KGA 067, KGA 82 ir KGA 113 pirkėjas (mokėtojas) nurodyta Bendrovė, o šiose sąskaitose faktūrose taip pat nematyti, kokioje byloje ir kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-981-858/2017; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2231-520/2021).

24. Įvertinusi šioje byloje pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas grindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjais, jog šiuo atveju teismui buvo pateikti tinkami bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, jog pareiškėjai kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė jokių duomenų ar susitarimų su Bendrove, patvirtinančių faktą, kad šiuo atveju ginčas buvo finansuotas pagal iš anksto suderintą pareiškėjų ir Bendrovės valią, trečiajam asmeniui sutikus įvykdyti prievolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnį. Dėl šių priežasčių pareiškėjų pateikto prašymo teiginiai dėl Bendrovės ginčo finansavimo pripažintini deklaratyviais, nes byloje nebuvo pateikta jokios informacijos dėl Bendrovės statuso nagrinėto ginčo kontekste, taip pat Bendrovės valią finansuoti šį ginčą patvirtinančių duomenų.

25. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sutikus su apeliacinio skundo argumentais, susidarytų teisės požiūriu ydinga situacija, kai pripažinus, jog tenkinus pareiškėjų skundo reikalavimus jie įgijo į bylinėjimosi išlaidų (taip pat finansuotų trečiojo asmens) atlyginimą, šios išlaidos būtų atlyginamos trečiajam asmeniui, apie kurio statusą ir valią finansuoti ginčą byloje nėra jokių duomenų. Dėl to tokiu atveju būtų sukurtos prielaidos nepagrįstai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą asmeniui, kuris atitinkamos teisės pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį neįgijo.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo priteisti 2 190,10 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, nes pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepripažintinas pagrįstu ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl to pareiškėjų apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiama teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjų A. M., M. N., A. J. ir D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas