2024-09-18 Nr. AB-13290-3-61-3-02182-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2214-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02182-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 10.4; 10.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. D. C., A. N. M., S. D. M. A., L. A. J., S. M. J., C. M. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. D. C., A. N. M., S. D. M. A., L. A. J., S. M. J., C. M. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai N. D. C., A. N. M., S. D. M. A., L. A. J., S. M. J., C.(pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodytas pareiškėjo vardas C. vertinamas kaip rašymo apsirikimas) M. J. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 10K-4358, kuriuo atsakyta į pareiškėjų skundą (toliau ir – 2024 m. balandžio 12 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 10 d. sprendimus, kuriais nutrauktas pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas (toliau – ir 2023 m. spalio 10 d. sprendimai); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai 2022 m. kovo 7 d. pateikė Migracijos departamentui prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkto ir 9 straipsnio 1, 2 dalių pagrindais.

2.2. Migracijos departamente buvo lygiagrečiai nagrinėjami ir pareiškėjų giminaičių – N. D. C. ir L. A. J. brolio B. C. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei jo vaikų G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir Z.C. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir pareiškėjų giminaičiai) 2022 m. balandžio 7 d. pateikti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tuo pačiu teisiniu pagrindu ir visos šeimos interesus atstovavo tie patys įgalioti atstovai – advokatų profesinė bendrija „In jure“.

2.3. Pareiškėjai ir pareiškėjų giminaičiai savo prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindė identiškais dokumentais (įrodymais) apie jų bendro protėvio (senelio / prosenelio) Š. K. (taip pat žinomo kaip S. K.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę bei išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., t. y.: 1) Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-276 „Apie S. G. K. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje“, kurioje nurodyta, kad Š.-H. K. gimęs (duomenys neskelbtini), 1925 m. gautu užsienio pasu; 2) (duomenys neskelbtini) G. K. (Š. K. sūnus) Zimbabvėje išduotu gimimo liudijimu, kuriame S. K. nurodytas kaip tėvas, o jo gimimo šalimi – Lietuva; 3) S. K. R. pasu, kuriame nurodyta, kad jis gimė (duomenys neskelbtini).

2.4. Pareiškėjų giminaičiams B. C. K., G. K. ir Z. C. K. buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, tačiau pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas Migracijos departamento 2023 m. spalio 10 d. sprendimais buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, kad asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ar dokumentų, t. y.: 1) dokumentų, pagrindžiančių protėvio Š. K. išvykimą iš Lietuvos 1925 m.; 2) dokumentų, įrodančių, kad Š. H. K. ir S. K. yra tas pats asmuo; 3) prašymo naudotis giminaičių (giminaičio) bylomis (byla) arba S. K. natūralizacijos pažymėjimo.

2.5. Skundžiamais sprendimais Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjų atveju jų pateiktų dokumentų nepakanka, todėl susidarė situacija, kad Migracijos departamentas vienus Š. K. (S. K.) palikuonis pripažino atitinkančius Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkto ir 9 straipsnio 1, 2 dalių sąlygas, o kitus – ne. Atsakovas, be jokių pateisinamų ir objektyvių priežasčių, vienodus faktus pareiškėjų ir jų giminaičių bylose vertino skirtingai.

2.6. Pareiškėjų prašymais Migracijos departamentui buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjai atitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių bei 7 straipsnio 4 punkto nuostatų reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamiems sprendimams priimti nebuvo Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyto pagrindo. Skundžiami sprendimai priimti neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl yra neteisėti bei nepagrįsti. Atitinkamai, neteisėtu ir nepagrįstu laikytinas ir Migracijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendimas (atsakymas į skundą), kuriuo pareiškėjų skundas buvo netenkintas, o sprendimai – palikti galioti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Nagrinėjant pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą pareiškėjai 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo informuoti, kad jie turi pateikti tinkamai legalizuotus ne Lietuvos Respublikos institucijų išduotus dokumentus, taip pat dokumentus, patvirtinančius Š. K. išvykimo 1925 m. iš Lietuvos į Rodeziją faktą. Minėtais pranešimais pareiškėjai buvo informuoti, kad, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas lieka sustabdytas ir bus tęsiamas nuo prašomų papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos, per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų, pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas bus nutrauktas. Pareiškėjų atstovas 2022 m. lapkričio 4 d. pateikė tinkamai legalizuotus ne Lietuvos Respublikos institucijų išduotus dokumentus, bet nepateikė dokumentų, patvirtinančių Š. K. išvykimo 1925 m. iš Lietuvos į Rodeziją faktą. Pareiškėjams 2022 m. gruodžio 14 d. buvo išsiųsti pranešimai, kuriais jie buvo informuoti apie nepateiktus Š. K. išvykimą į Rodeziją 1925 m. patvirtinančius dokumentus ir taip pat buvo paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Š. H. K., gavęs Lietuvoje užsienio pasą 1925 m., ir S. K., turėjęs Rodezijos pasą, yra tas pats asmuo. Pareiškėjų atstovas 2023 m. birželio 2 d. Migracijos departamentui pateikė paaiškinimus dėl prašomų dokumentų, tačiau prašomų dokumentų nepateikė. Pareiškėjams 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo išsiųsti pranešimai, kuriais buvo prašoma iki 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikti prašymą naudotis pareiškėjų atstovo aiškinamajame lydraštyje išvardytų asmenų bylomis arba pateikti S. K. natūralizacijos pažymėjimą. Tai pat buvo paprašyta pateikti naują Zimbabvės dokumentą, nes senojo dokumento galiojimas baigėsi 2023 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėjų atstovas 2023 m. rugsėjo 14 d. dėl prašomų dokumentų pateikė paaiškinimus, tačiau prašomų dokumentų nepateikė.

3.2. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, Migracijos departamentas 2023 m. spalio 10 d. priėmė ginčijamus sprendimus nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, nes pareiškėjai per vienerius metus nuo prašymų pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos nepateikė prašomų dokumentų.

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinto Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.7 papunktyje yra nurodyta, kad jeigu Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pageidauja, kad jo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo būtų nagrinėjamas naudojant prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtus dokumentus – Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens pasirašytą laisvos formos prašymą, kuriame šis asmuo nurodo, kad prašo nagrinėti jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo naudojant prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtus dokumentus ir nurodo šį asmenį (vardą, pavardę, gimimo datą). Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. pranešimais pareiškėjų buvo prašoma pateikti Aprašo 7.7 papunktyje minėtus prašymus, tačiau pareiškėjai jų nepateikė, todėl negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymus bus vertinami prie jų giminaičių prašymų pridėti dokumentai.

3.4. Pareiškėjų giminaičiai su prašymais atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikė S. K. natūralizacijos pažymėjimą, kuriame buvo duomenys apie Š. G. K. vardo ir pavardės keitimą į S. K.. Pareiškėjai šio dokumento nepateikė ir nepateikė prašymų naudotis prie giminaičių prašymų pridėtais dokumentais.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylos faktines aplinkybes:

5.1. Dokumentai, kuriais rėmėsi pareiškėjai, įrodinėdami jų bendro protėvio Š. K. (S. K.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., buvo Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-276 „Apie S. G. K. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje“, kurioje nurodyta, kad Š.-H. K. gimęs (duomenys neskelbtini) 1925 m. gavo užsienio pasą, taip pat (duomenys neskelbtini) G. K. (Š. K. sūnui) Zimbabvėje išduotas gimimo liudijimas, kuriame S. K. nurodytas kaip tėvas, o jo gimimo šalis – Lietuva, ir S. K. R. pasas, kuriame nurodyta, kad šis asmuo gimė (duomenys neskelbtini).

5.2. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjų 2022 m. kovo 7 d. prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, 2022 m. rugsėjo 1 d. raštu informavo pareiškėjus, kad jie turi pateikti tinkamai legalizuotus ne Lietuvos Respublikos institucijų išduotus dokumentus, taip pat dokumentus, patvirtinančius Š. K. 1925 m. išvykimo iš Lietuvos į Rodeziją faktą. Taip pat pareiškėjai buvo informuoti, kad, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, jų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas yra sustabdytas ir bus tęsiamas nuo prašomų papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos. Per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų, pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas bus nutrauktas.

5.3. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 4 d. pateikė tinkamai legalizuotus ne Lietuvos Respublikos institucijų išduotus dokumentus, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių Š. K. 1925 m. išvykimo iš Lietuvos į Rodeziją fakto.

5.4. Atsakovas 2022 m. gruodžio 14 d. išsiuntė pareiškėjams pranešimus, kuriais jie buvo informuoti, jog nepateikti Š. K. 1925 m. išvykimą į Rodeziją patvirtinantys dokumentai ir dokumentai, kad Š. H. K., gavęs Lietuvoje užsienio pasą 1925 m., ir S. K., turėjęs Rodezijos pasą, yra tas pats asmuo.

5.5. Pareiškėjų atstovas 2023 m. birželio 2 d. Migracijos departamentui pateikė paaiškinimus dėl prašomų dokumentų, tačiau 2022 m. gruodžio 14 d. pranešime nurodytų dokumentų nepateikė.

5.6. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 3 d. išsiuntė pareiškėjams pranešimus, kuriais buvo prašoma iki 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikti prašymą naudotis pareiškėjų atstovo aiškinamajame lydraštyje išvardytų asmenų bylomis arba S. K. natūralizacijos pažymėjimą. Tai pat pareiškėjams N. D. C., L. A. J. ir C. M. J. buvo nurodyta pateikti naują Zimbabvės dokumentą, nes senojo dokumento galiojimas turėjo baigtis atitinkamai 2023 m. rugpjūčio mėnesio 5 ir 7 dienomis.

5.7. Pareiškėjų atstovas 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė paaiškinimus dėl prašomų dokumentų, tačiau pačių dokumentų nepateikė.

5.8. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pareiškėjų prašymų nagrinėjimą skundžiamais 2023 m. spalio 10 d. sprendimais nutraukė.

6. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kitą ko, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 bei 4 punktus, 9 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pareiškėjams Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik tuo atveju, jeigu jie atitiktų Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, bei 7 straipsnio 4 punkto reikalavimus. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Pilietybės įstatymo reglamentavimą ir šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytą išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. apibrėžimą, akivaizdu, jog turi būti nustatyti neabejotini faktai, patvirtinantys, kad asmuo yra išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., kad nuolat gyveno užsienyje ir kad valstybė, kurioje išvykęs protėvis nuolat gyveno, nėra buvusi Sovietų Sąjungos teritorija.

7. Teismo vertinimu, pareiškėjų pateiktas Š. K. 1925 m. įgytas užsienio pasas, (duomenys neskelbtini) G. K. (Š. K. sūnui) Zimbabvėje išduotas gimimo liudijimas, kuriame S. K. nurodytas kaip tėvas, kurio gimimo šalis – Lietuva, bei tai, kad S. K. R. pase nurodyta, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), nepakankami nei kaip dokumentų visuma, nei kaip atskiri dokumentai patvirtinti jo išvykimo iš Lietuvos į Rodeziją fakto. Teismas taip pat sprendė, jog byloje esamų duomenų nepakanka patvirtinti pareiškėjų senelio ir prosenelio Š. K. išvykimo iš Lietuvos į Rodeziją faktą. Teismo vertinimu, pareiškėjų pateikti dokumentai nėra objektyvūs ir pakankami įrodymai patvirtinti, jog Š. K. išvyko iš Lietuvos į Rodeziją iki 1990 m. kovo 11 d. ir nuolat ten gyveno.

8. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Aprašo 14.3 papunkčiu, neturėdamas pakankamai objektyvių ir pagrįstų duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjai yra iki 1940 m. birželio 15 d. išvykusio iš Lietuvos į Rodeziją asmens Š. K. palikuonys, net keletą kartų pagrįstai reikalavo pateikti papildomus dokumentus, kurių pareiškėjai nepateikė.

9. Teismas kritiškai vertino pareiškėjų argumentus, kad jie ir jų giminaičiai savo prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindė identiškais dokumentais ir giminaičiams, atsakovui vertinant tuos pačius dokumentus, Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų giminaičiai (B. C. K., G. C. K., Zachary C. K.) su prašymais atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo pateikę ir S. K. natūralizacijos pažymėjimą. Atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Aprašo 7.7 papunkčiu, ne kartą siūlė pareiškėjams pateikti prašymus Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą nagrinėti naudojant prie kito asmens (jų giminaičių) prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateiktus dokumentus. Pareiškėjai šiuo pasiūlymu nepasinaudojo ir prašymų nepateikė. Teismo vertinimu, pareiškėjai, netinkamai įgyvendindami savo teises dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog pilietybė bus atkurta.

10. Teismas akcentavo, jog ginčijamais sprendimais nutrauktas pareiškėjų prašymų nagrinėjimas, tačiau šiais sprendimais nebuvo nuspręsta dėl jų prašymų tenkinimo ar netenkinimo, t. y. nebuvo priimtas galutinis procedūros sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo pagal Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 2 punktą. Skundžiami sprendimai nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktą neužkerta kelio pareiškėjams vėl kreiptis į Migracijos departamentą su prašymais atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikiant ir visus reikalingus duomenis (dokumentus), kaip tai numato Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 3 dalis.

III. 11. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjų skundą: panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą, kuriuo atsakyta į pareiškėjų skundą, ir 2023 m. spalio 10 d. sprendimus, kuriais nuspręsta nutraukti Pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

12. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismo išvada, kad pareiškėjų giminaičiai (B. C. K., G. C. K., Z. C. K.) su prašymais atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo pateikę ir papildomą įrodymą – S. K. natūralizacijos pažymėjimą, neatitinka tikrovės. Teismas tik formaliai perrašė Migracijos departamento atsiliepime į skundą nurodytus teiginius, tačiau savarankiškų motyvų šiuo klausimu nenurodė, neįvertino to, kad šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Priešingai, bylos medžiaga įrodo, kad dokumentai, kurių pagrindu pareiškėjų giminaičiams buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, yra identiški su pareiškėjų prašymais pateiktiems dokumentams. Teismo sprendime minimas S. K. natūralizacijos pažymėjimas nebuvo teiktas. Visos šeimos interesus atstovavo ta pati advokatų profesinė bendrija, todėl būtų netikslinga ir nelogiška teikti papildomą dokumentą vienų atstovaujamų giminaičių byloje, tačiau to paties dokumento nepateikti kitų atstovaujamų giminaičių bylose.

12.2. Migracijos departamentas nenurodė jokio objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo, kodėl tuos pačius rašytinius įrodymus analogiškose situacijose Migracijos departamentas vertino skirtingai: pareiškėjų giminaičių atveju, – kaip pakankamus, o pareiškėjų atveju – kaip nepakankamus. Todėl, priimant skundžiamus aktus, pareiškėjų atžvilgiu buvo pažeistas lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 9 p.).

12.3. Nurodyti objektyvūs duomenys, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (S. K. R. pasas, kuriame nurodyta, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nurodyta Rodezija, S. K. palikuonys (pareiškėjai) gimė ir gyvena Rodezijoje / Zimbabvės Respublikoje) neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjų protėvis atvyko iš Lietuvos nuolat gyventi į Rodeziją iki 1990 m. kovo 11 d., Rodezijoje / Zimbabvės Respublikoje gimė ir gyvena jo palikuonys. Vadinasi, pateikti dokumentai yra pakankami spręsti, kad pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį Š. K. (S. K.) gali būti laikomas asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., kaip ir buvo nustatyta pareiškėjų giminaičių atveju.

12.4. Teismas savo sprendime perrašydamas Migracijos departamento atsiliepime į skundą nurodytus duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir šiuo aspektu nenurodydamas jokių savarankiškų motyvų, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio 1, 3 dalis, 56 straipsnio 7 dalį, 80 straipsnio 1 dalį. Tik įvertinęs įrodymų visumą teismas galėjo spręsti, ar Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai nutraukė pareiškėjų prašymų nagrinėjimą.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu, pakartoja savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, ir papildomai nurodo šias aplinkybes:

13.1. Pareiškėjų giminaitės A. A. ir jos vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylose yra pateiktas S. K. natūralizacijos pažymėjimas. 2023 m. rugpjūčio 3 d. Migracijos departamento pranešimais pareiškėjų buvo prašoma pateikti Aprašo 7.7 papunktyje nurodytus prašymus, tačiau pareiškėjai jų nepateikė, todėl negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymus bus vertinami prie pareiškėjų giminaičių prašymų pridėti dokumentai.

13.2. Lietuvos Respublikos užsienio paso gavimas 1925 m. nepatvirtina S. K. išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Jo sūnaus G. K. gimimo liudijimo duomenys nepatvirtina, kad S. K. buvo išvykęs į Zimbabvę iki 1940 m. birželio 15 d., ar, kad į Zimbabvę jis atvyko po 1940 m. birželio 15 d., ne iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 10K-4358, kuriuo atsakyta į pareiškėjų skundą, bei Migracijos departamento 2023 m. spalio 10 d. sprendimų, kuriais nutrauktas pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjams per vienerius metus nepateikus prašomos informacijos, Migracijos departamentas Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu pagrįstai nusprendė nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą.

16. Pareiškėjai su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, be kita ko, dėl to, kad, jų nuomone, teismo sprendimas priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjus reikšmingų aplinkybių viseto.

17. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

19. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.). Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

21. Pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pareiškėjai ir pareiškėjų giminaičiai savo prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindė identiškais dokumentais (įrodymais) apie jų bendro protėvio (senelio / prosenelio) Š. K. (taip pat žinomo kaip S. K.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę bei išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Skundžiamais sprendimais Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjų atveju jų pateiktų dokumentų nepakanka, todėl susidarė situacija, kad Migracijos departamentas vienus Š. K. (S. K.) palikuonis pripažino atitinkančius Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkto ir 9 straipsnio 1, 2 dalių sąlygas, o kitus – ne. Atsakovas, be jokių pateisinamų ir objektyvių priežasčių, vienodus faktus pareiškėjų ir jų giminaičių bylose vertino skirtingai.

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik pačių pareiškėjų pateiktais dokumentais, iš atsakovo neišreikalavo visų jo administracinės procedūros metu surinktų dokumentų. Todėl nėra aišku, kokiais konkrečiais dokumentais (t. y. ar visais, kuriuos pateikė pareiškėjai, jei ne, tai, kokie dokumentai nebuvo žinomi atsakovui nagrinėjant pareiškėjų prašymus) vadovavosi atsakovas priimdamas ginčijamus sprendimus. Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėjo į bylą pateikti Migracijos departamento 2023 m. spalio 10 d. sprendimai, kuriais nutrauktas pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas, yra be metaduomenų, todėl nėra galimybės nustatyti, kada jie priimti ir pan.

23. Nagrinėjamos bylos kontekste ypač akcentuotina tai, kad, pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytų bylai išnagrinėti aktualių jų artimų giminaičių pilietybės atkūrimo bylų, nors, kaip minėta, pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose laikėsi nuoseklios pozicijos, jog pareiškėjai ir pareiškėjų giminaičiai savo prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindė identiškais dokumentais (įrodymais), bei, kad ginčijamais sprendimais atsakovas diskriminavo pareiškėjus jų giminaičių atžvilgiu. Šiame kontekste paminėtina, kad manydamas, jog pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir prie jų pateikta medžiaga yra nepakankama, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą veikti aktyviai, inter alia (be kita ko), pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomų įrodymų, savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismas privalo surinkti pakankamai įrodymų, kad įvertinęs jų visetą galėtų įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

24. Paminėtas aplinkybes įvertinusi byloje surinktų įrodymų ir bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles nenustatė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių, nenustatė, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai reikalavo pateikti papildomus dokumentus ir ar, pareiškėjams to nepadarius, teisėtai ir pagrįstai nutraukė pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant įvertinti ginčijamų atsakovo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, būtina surinkti ir ištirti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų arba paneigtų bylai aktualias svarbias faktines aplinkybes.

26. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

27. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai ir objektyviai. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka kiti pareiškėjų ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nevertinami, su tuo susiję ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai netikrinami.

29. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu byla nėra užbaigiama, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų N. D. C., A. N. M., S. D. M. A., L. A. J., S. M. J., C. M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė