b7769303-9137-461b-a4f6-8941fa320ee7 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-113-402/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01091-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. K. ir jo atstovui advokatui A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. K. skundÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimÄ Nr. Nr. 22-IL-20-01826-e;

2) įpareigoti Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus sportui iÅ¡davimo, iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu visiÅ¡kai palaikė skundÄ ir paaiÅ¡kino, jog 2022-04-25 Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdyba priėmė sprendimÄ Nr. 22-IL-20-01826-e (Toliau tekste – Sprendimas), kuriuo nusprendė pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duoti leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus. Atsakovas Sprendime nurodė, kad atsisako iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 str. 10 d. pagrindu, t. y. kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos sprendime iÅ¡dėstyti motyvai yra subjektyvÅ«s samprotavimai, tačiau ne teisės aktų nuostatomis pagrįstas objektyvus vertinimas. NepaÅ¡alinus neigiamų abejonių dėl reikÅ¡mingų asmenį charakterizuojančių aplinkybių, jos turėtų bÅ«ti vertinamos asmens, praÅ¡ančio iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, naudai. Atsakovas savo SprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kėjas per pastaruosius 22 metus yra padaręs administracinių nusižengimų ir Å¡ie neigiamai charakterizuoja pareiÅ¡kėjÄ , kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, atsakovas tokiu savo procesiniu elgesiu itin formaliai vertino pareiÅ¡kėjo charakteristikÄ ir padarytų administracinių teisės nusižengimų įtakÄ vertinant jo galimybę laikyti ginklus, todėl skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas. PareiÅ¡kėjas niekada neturėjo teistumo, nėra linkęs į smurtÄ , vieÅ¡osios tvarkos, asmenų negerbimÄ ar įžeidinėjimÄ . PareiÅ¡kėjas yra teigiamai charakterizuojamas, todėl administraciniai teisės nusižengimai manytina negali turėti lemiamo vertinimo, kad PareiÅ¡kėjas turėdamas teisę laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ kels grėsmę sau, visuomenei ar vieÅ¡ajai tvarkai ir saugumui.

Toks Atsakovo aplinkybių vertinimas prieÅ¡tarauja įtvirtintai teismų praktikai, LR Konstitucijai ir proporcingumo principui. PareiÅ¡kėjui leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus yra reikalingas iÅ¡imtinai sporto tikslais. Dėl to pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ atsakovui iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus bÅ«tent sportui, o ne savigynai. PareiÅ¡kėjas yra sportinio Å¡audymo klubo VÅ Ä® “Ginklų klubas” narys ir nuolat treniruojasi sportinio Å¡audymo rungtims. IÅ¡ pridedamų VÅ Ä® “Ginklų klubas” pažymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2021 metų nuolat dalyvauja aukÅ¡to lygio sportinio Å¡audymo varžybose, yra baigęs papildomus saugumo mokymus ir yra teigiamai charakterizuojamas minėto klubo.

Leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus pareiÅ¡kėjui yra reikalingas siekiant didinti savo sportinius gebėjimus turint galimybę savo nuožiÅ«ra pasirinkti ir prižiÅ«rėti sportui skirtus ginklus. Leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus pareiÅ¡kėjui papildomai leistų sutaupyti daug sportui skiriamų lėšų, nes sportuojant nereikėtų nuomoti ginklo, samdyti instruktoriaus. Turėdamas minėtÄ leidimÄ PareiÅ¡kėjas galėtų pats savarankiÅ¡kai įsigyti Å¡audmenų, kas taip pat leistų sutaupyti daug piniginių lėšų.

Be to, turint minėto pobÅ«džio leidimÄ , tiesiai iÅ¡ gyvenamosios vietos galėtų PareiÅ¡kėjas vykti į varžybų vietÄ jau su paruoÅ¡tais ginklais. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad visos jam paskirtos baudos už administracinius nusižengimus yra sumokėtos. Vien formalÅ«s Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos teiginiai, jog dėl pareiÅ¡kėjui paskirtų administracinių nuobaudų už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis yra charakterizuojamas neigiamai, o laikydamas Å¡aunamuosius ginklus gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdyba apie pareiÅ¡kėjÄ surinko ir akcentavo iÅ¡imtinai tik neigiamÄ informacijÄ , tačiau neanalizavo konkrečių teisės aktų pažeidimo aplinkybių, neiÅ¡klausė jo nuomonės dėl konkrečių faktų ir aplinkybių, nevertino, kad paskutiniu metu pareiÅ¡kėjas labai pasikeitė, yra pasiruošęs laikytis teisės aktų, gerbti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, prisiimti visÄ atsakomybę, kuriÄ jam suteiktų iÅ¡duotas leidimas turėti (neÅ¡iotis) ginklÄ .

Ä®vertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ dėl Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiÅ¡kinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimÄ , jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iÅ¡ esmės lemia jo veiksmų iki praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiÅ¡kėjo charakteristikas ir biografijÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo veiksmų pobÅ«dį, t. y.

į kokius visuomenės gėrius Å¡iomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumÄ , pakartotinumÄ ir tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018). Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime teigia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr.

VPK) VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2022-03-27 užregistruotas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas Nr. 22-G-20-02753-e iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus sportui. Pažymėjo, jog pagal Ä®statymo nuostatas, įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, Å¡i apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumÄ , sveikatÄ , iÅ¡samiai reglamentuojama. Ä®statymo nuostatų (pvz., Ä®statymo 17, 18, 30 straipsniai) turinys rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir Å¡audmenis, bei jų elgesiui yra keliami itin aukÅ¡ti reputacijos, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai.

Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad Ä®statymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Surinkti duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2000 m. iki 2022 m. yra nubaustas už 71 administracinį nusižengimÄ (pažeidimÄ ).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas daro ne tik labai daug teisės pažeidimų, bet jie yra ir nuolat pasikartojantys. Tai tik patvirtina iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nelinkęs keisti požiÅ«rio į pažeidimus ir savo atsakomybę, jis toleruoja įstatymo nesilaikymÄ kaip jam priimtinÄ elgesį, už kurį tiesiog papildomai sumoka skiriamas baudas ir toliau pažeidinėja teisės aktus. Naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, padidinto pavojaus Å¡altinį, sistemingai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pareiÅ¡kėjas akivaizdžiai kelia pavojų ir nesaugumÄ visuomenei, nuosavybei.

Ä® visuomenės saugumÄ gali bÅ«ti kėsinamasi bet kokiais veiksmais, susijusiais su netoleruotinu visuomenėje elgesiu, atsainiu nerÅ«pestingu požiÅ«riu į visuotinai pripažintas vertybes, nustatytas elgesio normas. Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai iÅ¡vadai apie asmens pavojingumÄ padaryti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Skundas netenkintinas. Pareiškėjas prašo:

1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimÄ Nr. Nr. 22-IL-20-01826-e;

2) įpareigoti Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus sportui iÅ¡davimo, iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.. Bylos dalykas – Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. Nr. 22-IL-20-01826-e, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus sportui, teisėtumas ir pagrįstumas. Panaikinus ginčijamÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus sportui, iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

Bylos duomenimis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2022-03-27 užregistruotas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas Nr. 22- G- 20- 02753-e iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus sportui. Atlikus Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo” (toliau - ApraÅ¡as) III skyriuje nustatytus patikrinimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau - Ä®statymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Kauno apskr.

VPK VTV virÅ¡ininko patvirtintu 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 22-IL-20-01826-e, atsisakyta pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2000 m. iki 2022 m. pareiÅ¡kėjas 71 kartÄ baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iÅ¡ jų, 25 kartus už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ (2021-06-21 nustatytÄ greitį virÅ¡ijo 45 km/h, 2020-11-22 nustatytÄ greitį virÅ¡ijo 41 km/h), 5 kartus už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymÄ , 3 kartus už kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų nesilaikymÄ , 1 kartÄ už pėsčiųjų nepaklusimÄ kelių eismo reguliavimo signalams, 6 kartus už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimÄ , 9 kartus už naudojimosi saugos diržais, vaikų Å«giui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko Å¡almais tvarkos pažeidimÄ , 6 kartus už sustojimÄ nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 1 kartÄ už pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 1 kartÄ už vairuotojų, nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo marÅ¡rutais, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymÄ ne sankryžoje, 1 kartÄ už savavaliÅ¡kÄ prisijungimÄ prie vandens tiekimo ar nuotekų Å¡alinimo tinklų ar prisijungimÄ prie Å¡ių tinklų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nuotekų iÅ¡leidimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, 1 kartÄ už Informacijos apie statybÄ nepateikimas, 3 kartus už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų praneÅ¡imo apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ir sandorius priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas, pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos informacijos apsaugos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas, 1 kartÄ už pareigos, pateikti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančiÄ transporto priemonę ar ja naudojosi, nevykdymÄ , 1 kartÄ už vairuotojų važiavimÄ esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, 1 kartÄ už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įraÅ¡ymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimÄ , 1 kartÄ už buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ , 1 kartÄ už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymÄ , 1 kartÄ už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir Å¡varos taisyklių pažeidimÄ , 1 kartÄ už vietinės rinkliavos už naudojimÄ si savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimÄ .

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ , ribojant ginklų prieinamumÄ asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių. Priimant sprendimÄ dėl leidimo panaikinimo (Ä®statymo 40 str. 1 d. 10 p.), kaip ir priimant sprendimÄ dėl leidimo iÅ¡davimo (Ä®statymo 17 str. 1 d. 10 p.), turi bÅ«ti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Tai reiÅ¡kia, kad duomenys apie asmenį turi bÅ«ti pakankamai akivaizdÅ«s ir informatyvÅ«s tam, jog bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie tokio asmens keliamÄ grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobÅ«džio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimÄ elgesį ir ateityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes Å¡aunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialÅ«s reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumÄ , iÅ¡vengti Å¡aunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu iÅ¡vengti paties netinkamo Å¡aunamojo ginklo panaudojimo.

Prevenciniai Å¡aunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja Å¡aunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukÅ¡tesnį atsakomybės standartÄ negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukÅ¡ti reputacijos, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-492/2015). Ä®statyme nenurodyti konkretÅ«s kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018).

Pažymėtina, kad Ä®statyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobÅ«džio, skirti užtikrinti Å¡io įstatymo tikslų įgyvendinimÄ . Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokiÄ teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikÅ¡mingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

Tačiau pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo byloje nustatytus faktus vertinti kitaip. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad padaryti pažeidimai nėra sunkÅ«s nei smerktini visuomenėje, laikytini subjektyviu jo vertinimu, prieÅ¡taraujančiu asmens, kuriam suteikiama teisė turėti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , atsakomybės standartui, keliančiam itin aukÅ¡ti reputacijos, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimus. PareiÅ¡kėjo neatsakingas elgesys, taip pat jo, kaip fizinio asmens nustatyto saugaus greičio virÅ¡ijimai, neleistinas naudojimasis mobilaus ryÅ¡io priemone vairuojant ir kiti pažeidimai, daromi sistemingai, laikytini ne tik nepagarba kitiems eismo dalyviams, bet grėsme kitų asmenų turtui, sveikatai bei saugumui.

Be to, pareiÅ¡kėjo subjektyvus požiÅ«ris į teisės normomis nustatytų reikalavimų sistemingÄ nesilaikymÄ reiÅ¡kia jo netinkamas vertybines nuostatas, nepagarbÄ valstybėje galiojantiems įstatymams, asmens nenorÄ paklusti pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, demokratinės valstybės pilietinei visuomenei bÅ«dingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymÄ , bei charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį daryti teisės pažeidimus.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padarytomis iÅ¡vadomis, kad surinkti duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2000 m. iki 2022 m. yra nubaustas už 71 administracinį nusižengimÄ (pažeidimÄ ). PareiÅ¡kėjas daro ne tik labai daug teisės pažeidimų, bet jie yra ir nuolat pasikartojantys. Tai tik patvirtina iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nelinkęs keisti požiÅ«rio į pažeidimus ir savo atsakomybę, jis toleruoja įstatymo nesilaikymÄ kaip jam priimtinÄ elgesį, už kurį tiesiog papildomai sumoka skiriamas baudas ir toliau pažeidinėja teisės aktus.

Naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, padidinto pavojaus Å¡altinį, sistemingai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pareiÅ¡kėjas akivaizdžiai kelia pavojų ir nesaugumÄ visuomenei, nuosavybei. Ä® visuomenės saugumÄ gali bÅ«ti kėsinamasi bet kokiais veiksmais, susijusiais su netoleruotinu visuomenėje elgesiu, atsainiu nerÅ«pestingu požiÅ«riu į visuotinai pripažintas vertybes, nustatytas elgesio normas. Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai iÅ¡vadai apie asmens pavojingumÄ padaryti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios nagrinėjamu visuomeninių santykių kontekste sudarytų prielaidas vertinti, kad pareiÅ¡kėjui pritaikyta priemonė bÅ«tų neproporcinga, o tuo pačiu ir akivaizdžiai neteisinga. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtÄ ginklų naudojimÄ , tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ä®statymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo interesas naudotis ginklu, teisė dalyvauti varžybose, ginklus naudoti sportiniams interesams nėra svarbesnis už vieÅ¡Ä jį interesÄ užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ ribojant ginklų prieinamumÄ asmenims, kurie neatitinka Ä®statymo keliamų reikalavimų. Taigi pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti jo skundo reikalavimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal KonstitucijÄ valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatÄ , ginti žmogaus teises ir laisves.

Ginklai ir Å¡audmenys gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į bÅ«tinumÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygas ir tvarkÄ (2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ (taikytas Ä®statymo 17 str. 1 d. 10 p.), yra nurodęs, jog, vertinant pareiÅ¡kėjo charakteristikas ir biografijÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo veiksmų pobÅ«dį, t. y. į kokius visuomenės gėrius Å¡iomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumÄ , pakartotinumÄ , į tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus pateikimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1956-415/2021, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo (taikytas Ä®statymo 40 str. 1 d. 10 p.), analizavo pareiÅ¡kėjo nuo 2000 metų iki 2020 metų padarytus teisėtvarkos pažeidimus, už kuriuos jis 29 kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, kurių dauguma dėl KET pažeidimų, ir konstatavo, kad Å¡ie pažeidimai nėra savarankiÅ¡kais pagrindais leidimui neÅ¡ioti ir laikyti ginklus ir Å¡audmenis panaikinti, tačiau tai yra duomenys, charakterizuojantys asmenį, kurių, atliekant pareiÅ¡kėjo veiksmų kvalifikavimÄ vadovaujantis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teisinis įvertinimas suponuoja bendrÄ teisinį įsitikinimÄ dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, inter alia (be kita ko) žvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo daromus pažeidimus, nurodė, kad jų sistemiÅ¡kumas liudija asmens nenorÄ paklusti pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, demokratinės valstybės pilietinei visuomenei bÅ«dingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ginklai ir Å¡audmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklų ir Å¡audmenų turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, vieÅ¡ajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokias ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo ir panaikinimo sÄ lygas bei tvarkÄ , kad bÅ«tų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir Å¡audmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Ä®statymų leidėjas, vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ ir turėdamas plačiÄ diskrecijÄ , privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir Å¡audmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimÄ ). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iÅ¡ vienos pusės ir visuomenės interesų – iÅ¡ kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieÅ¡taravimų.

Demokratinėje visuomenėje tokie prieÅ¡taravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iÅ¡ interesų derinimo bÅ«dų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. TokiÄ galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal Å¡iÄ KonvencijÄ ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sÄ lygas:

1) yra teisėti ir 2) bÅ«tinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiÅ¡kia, kad apribojimai turi bÅ«ti nustatomi tik įstatymu, kuris vieÅ¡ai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiÅ¡kiai. Ä®statymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, bÅ«tina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sÄ lygas (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimÄ ). Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ .

Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pagal Ä®statymo nuostatas, įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, Å¡i apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumÄ , sveikatÄ , iÅ¡samiai reglamentuojama. Ä®statymo nuostatų (pvz., Ä®statymo 17, 18, 30 straipsniai) turinys rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir Å¡audmenis, bei jų elgesiui yra keliami itin aukÅ¡ti reputacijos, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015).

Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis atsakovo padarytomis iÅ¡vadomis. Ä®vertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ , pripažintina, jog ginčijamas sprendimas priimtas pagal atsakovo kompetencijÄ , pagrįstas teisės aktų normomis, minėto akto forma atitinka esminius VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamÄ administracinį aktÄ nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju, iÅ¡tyrus bylos raÅ¡ytinius įrodymus ir įvertinus Å¡alių pateiktus argumentus, nenustatyta ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , netenkintinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kurioje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, skundas atmestinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjo L. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis Janina Vitunskienė Natalja Zelionkienė