b7761929-ce2f-4810-94bf-e3af87a60c9e · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-360/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30930-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; (S) 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei, Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, nuteistajam J.

B. ir jo gynėjui advokatui Vygantui Skladaičiui, nukentėjusiųjų G. B. ir R. B. atstovui pagal įstatymÄ L. B. bei įgaliotam atstovui advokatui ArtÅ«rui Andriukaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. B. ir nukentėjusiųjų G. B. ir R. B. įgaliotojo atstovo advokato ArtÅ«ro Andriukaičio apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2022-02-08 nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios G. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai R. B. priteistas 249,28 Eur turtinės žalos, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo; priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas nukentėjusiosios R. B. tėvas L.

B.; kita civilinio dalis atmesta. Taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys – iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini) “ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai G. B. priteistas 177,09 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo; priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas nukentėjusiosios G.

B. tėvas L. B.; kita civilinio ieškinio dalis atmesta. Iš J. B. nukentėjusiosioms R. B. ir G. B. priteista po 1500 Eur atstovavimo išlaidų; priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas nukentėjusiųjų G. B. ir R. B. tėvas L. B.. Atmestas prašymas dėl pripažinimo proceso išlaidomis 28,88 Eur išlaidas, patirtas dėl psichologės dalyvavimo ikiteisminiame tyrime nepilnamečių apklausose. Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1.

J. B. nuteistas už tai kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: 2020-08-03 apie 18 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas pareigÄ imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 24 punkto reikalavimas), pažeidė KET 127, 128 punktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad „vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“ bei „jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, tai yra J.

B., važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties upe „(duomenys neskelbtini) “, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, pamatęs priešpriešais atvažiuojančias dvi dviratininkes, turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su dviratininkėmis, laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, o staigiai pradėjus stabdyti, slysdamas automobilis, išvažiuodamas į priešpriešinę kelio pusę, dešine puse partrenkė dviračiais, viduriu ar kaire kelio puse važiuojančias nepilnametes R.

B., gim. (duomenys neskelbtini) , ir G. B. gim. (duomenys neskelbtini). Å ie KET pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. nukentėjusioms R. B. padarytu nesunkiu, o G. B. nežymiu sveikatos sutrikdymu. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2022-02-08 nuosprendžiu, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 2.1. Teismas neiÅ¡samiai analizavo byloje surinktus įrodymus, o taip pat nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ kviesti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistÄ siekiant atkurti pačiÄ Ä¯vykio schemÄ ir patikslinti eismo įvykio kilimo priežastinį ryšį dėl dviratininkių įvykdytų KET pažeidimų. 2.2. Apklausos iÅ¡ karto po eismo įvykio metu ir nuteistajam, ir tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad eismo įvykio kilimo priežastis – R.

B. ir G. B. KET pažeidimai. Ir byloje surinkti įrodymai, ir 2020-11-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-313(20) patvirtina, jog techniniu požiūriu, tiesioginį priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu turėjo dviratininkių veiksmai – jos važiavo keliu kaire puse ir manevruodamos į dešinę kelio pusę ir tokiu būdu sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui. Be to, konstatuota, jog tyrimo metu nustatytas automobilio Mazda susidūrimo su dviračiais mechanizmas techniniu požiūriu neprieštarauja J.

B. ir L. B. nurodytoms aplinkybėms, automobilio judėjimo greitis buvo mažesnis nei 53 km/h. 2.3. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad KET 55 punkte yra nustatytas imperatyvus reikalavimas, jog važiuoti važiuojamÄ jÄ dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Å iuo atveju, akivaizdu, kad viena iÅ¡ nukentėjusiųjų eisme su dviračiu dalyvauti visiÅ¡kai negalėjo. 2.4. Teismas privalėjo atsižvelgti taip pat į tai, jog KET 58 punkte imperatyviai nustatyta, kad dviratininkai važiuotų viena eile važiuojamosios dalies kraÅ¡tine deÅ¡ine eismo juosta, tačiau dviratininkės Å¡ios taisyklės nesilaikė, nes į automobilį atsitrenkė skirtingose automobilio vietose.

Å iÄ aplinkybę patvirtino tiek nuteistojo, tiek jo sutuoktinės duoti parodymai, kuriuos patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11K- 313(20), kurioje teigiama, kad tyrimo metu nustatytas automobilio Mazda susidÅ«rimo su dviračiais mechanizmas techniniu požiÅ«riu neprieÅ¡tarauja J. B. ir L. B. nurodytoms aplinkybėms. Taigi dviratininkių veiksmai – važiavimas keliu kaire puse ir manevravimas į deÅ¡inę kelio pusę sudarė kliÅ«tį prieÅ¡inga kryptimi važiavusiam automobiliui. 2.5.

Taip pat teismas privalėjo atsižvelgti, jog KET 56 punkte aiÅ¡kiai reglamentuota, kad dviračio vairuotojas važiuodamas važiuojamÄ ja dalimi privalo dėvėti ryÅ¡kiaspalvę liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos Å¡viesos žibintas. Å is reikalavimas nebuvo įvykdytas, o tai apsunkino vairuotojo galimybę laiku pastebėti nukentėjusiÄ sias. GalbÅ«t ir sužalojimai nebÅ«tų patirti, jeigu bÅ«tų laikomasi minėto KET punkto reikalavimo. 2.6.

Nukentėjusiosios G. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui neatitinka tiesos, nes ji buvo apklausta praėjus tam tikram laikui, ir tvirtina, jog važiavo išskirtinai dešine kelio puse, nors ekspertas ir liudytojai tvirtina visiškai kitas aplinkybes. Šiuo atveju nukentėjusiosios parodymai, kad nuteistasis kalbėjo telefonu ir kad automobilyje buvo trečias asmuo, taip pat neatitinka tikrovės. 2.7. Taigi nuteistajam inkriminuojami KET pažeidimai neturėjo būtinojo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu ir jie, esant nustatytoms konkrečioms bylos aplinkybėms, nėra pakankami tokiam ryšiui konstatuoti, tuo tarpu nukentėjusiųjų veiksmai ir įvykdyti KET pažeidimai, buvo pagrindine priežastimi kilti eismo įvykiui. 2.8.

Pažymėtina, kad KET nenumato vieno bÅ«do, kaip iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad J. B., pirmas pamatęs kliÅ«tį, bandė jos iÅ¡vengti pasukdamas link kairės kelio pusės, kad nesusidurtų su prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiomis dviratininkėmis, kurių veiksmai sÄ lygojo automobilio vairuotojo sprendimÄ keisti važiavimo kryptį siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Objektyvaus pagrindo spręsti, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei aptariamos eksperto iÅ¡vadoje, nėra. 2.9.

Atkreiptinas teismo dėmesys, jog pirmame teismo posėdyje buvo praÅ¡oma apklausti Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertÄ , siekiant patikslinti eismo įvykio kilimo priežastis ir eismo įvykio dalyvių veiksmus, sÄ lygojusius eismo įvykio kilimÄ ir tiksliau atkurti eismo įvykio mechanizmÄ , bet minėtas praÅ¡ymas buvo nepagrįstai atmestas.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų G. B. ir R. B. įgaliotasis atstovas advokatas Artūras Andriukaitis prašo:

1) pakeisti skundžiamÄ nuosprendį papildomai inkriminuojant J. B. padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus KET 24,119 punktuose;

2) paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones vienų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui;

3) priteisti nukentėjusiajai G. B. iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini) ” filialo Lietuvoje 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

4) priteisti nukentėjusiajai R. B. iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini) ” filiao Lietuvoje 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

5) priteisti nukentėjusiosioms patirtas 7724,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš nuteistojo J. B.;

6) priteisti kentėjusiosioms iš nuteistojo J. B. išlaidas susijusias su advokato paslaugų suteikimu apeliacinės instancijos teisme metu, pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus;

7) paskirti L. B. priteistų sumų tvarkytoju uzufrukto teisėmis. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 3.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tai nulėmė BPK 305 straipsnio reikalavimų neatitinkančio nuosprendžio priėmimÄ . 3.2. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į nukentėjusiųjų įgalioto atstovo advokato ArtÅ«ro Andriukaičio 2021-06-21 pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl kaltinimo J.

B. papildymo. Teismas nors teismo posėdžio metu ir prijungė šį praÅ¡ymÄ , tačiau galutiniame procesiniame visiÅ¡kai dėl Å¡io praÅ¡ymo nepasisakė. Taip pat teismas, ignoruodamas pateiktÄ praÅ¡ymÄ , nuosprendžio nustatomojoje dalyje nesirėmė papildomais KET pažeidimais, kuriuos J. B. taip pat padarė. Tokia iÅ¡vada grindžiama Å¡iais argumentais: 3.2.1. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, J. B. nėra nuteistas už tai, kad pažeidė KET 24 punkto reikalavimÄ , nors nurodoma, kad pažeidė KET 127, 128 punktų reikalavimus.

Todėl nuosprendžio dalis turėtų bÅ«ti tikslinama taip: „2020 m. rugpjūčio mėn. 3 d. apie 18 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas pareigÄ imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų (KET 24 punkto reikalavimas), pažeidė KET 24,127, 128 punktų reikalavimus, kurie kalba, kad „Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų“, „vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas" bei „jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“. 3.2.2.

IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad jame yra netikslumų, t. y. liko pažodžiui paraÅ¡yta ydinga kaltinamojo akto dalis: „<...> nepasirinko saugaus važiavimo greičio, pamatęs prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančias dvi dviratininkes, turėdamas galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su dviratininkėmis“, kuriÄ pagal nustatytas bylos aplinkybes bÅ«tina papildyti tiksliai – „<...> nepasirinko saugaus važiavimo greičio, pamatęs prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančias dvi nepilnametes dviratininkes, turėdamas galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su nepilnametėmis dviratininkėmis“. 3.2.3.

Nuosprendyje neįžvelgtas ir J. B. neinkriminuotas dar vienas KET pažeidimas, o būtent KET 119 punkto reikalavimo nesilaikymas – „vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“. Šioje vietoje, yra svarbi aplinkybė, nurodyta paties nuteistojo J. B. dar 2020-08-03 apklausoje J. B. „<...> taip pat aš bandydamas išvengti susidūrimo sukau į priešingų eismo juostų, ir tuomet susidūrėme visi kitoje eismo juostoje“. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis J.

B. taip ir nepaaiÅ¡kino priežasties, dėl ko jis iÅ¡važiavo į prieprieÅ¡inę eismo juostÄ , nors turėjo pareigÄ važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Å ios pareigos laikymasis nėra betikslis, kadangi jis daugeliu atveju (kaip ir tikėtina Å¡iuo atveju) gali laiku padėti iÅ¡vengti eismo įvykio. 3.2.4. Taip pat neigiami padariniai, kurie privalo bÅ«ti nurodyti inkriminuojant asmeniui BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , skundžiamame nuosprendyje nebuvo apraÅ¡yti detaliai.

Primintina, kad nukentėjusioms R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas pasireiÅ¡kęs odos nubrozdinimais kairiame žaste, dilbyje, alkÅ«nės sÄ naryje, kairiame kelio sÄ naryje, blauzdoje, čiurnos-pėdos srityse, poodinės kraujosruvomis kairės akies vokuose, skruostuose, nosyje, muÅ¡tine žaizda kaktoje, nosies kaulų, kairio virÅ¡utinio žandikaulio sienelės lūžimu, o G. B. – nežymiu sveikatos sutrikdymu, pasireiÅ¡kusiu odos nubrozdinimais kairės alkÅ«nės sÄ naryje, nugaroje, pilve, deÅ¡iniame Å¡one, pakauÅ¡yje. 3.3.

Nesutiktina su teismo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje atliktas eksperimentas nelaikytinas patikimu įrodymu byloje. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, Å¡is ikiteisminio tyrimo metu atliktas papildomas veiksmas rodo, jog J. B. nesiėmė papildomų eismo saugumo reikalavimų vairuojant automobilį, kai kelyje pamatomi vaikai. 3.4. Nuosprendis nepagrįstas ir dėl to, jog teismas netinkamai individualizavo baudžiamÄ jÄ atsakomybę J. B.. Teismas nepagrįstai neskyrė J. B. baudžiamojo poveikio priemonės numatytos BK 68 straipsnyje, kadangi nepagrįstai neatsižvelgė, jog: 3.4.1.

J. B. nuteistas dėl to, jog nusikalstamÄ veikÄ , vairuodamas automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiÅ¡kia, kad nusikaltimÄ jis padarė bÅ«tent pasinaudodamas Å¡ia specialia teise – turėdamas galiojančiÄ teisę vairuoti transporto priemones. Atkreipiamas dėmesys, kad Å¡i priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas – skiriama netgi administracinių nusižengimų bylose, jau nekalbant apie baudžiamÄ sias bylas, kuriose asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn padaręs KET pažeidimus, kurie sukėlė nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymus. 3.4.2.

Savo neteisėtais veiksmais J. B. sukėlė net dviejų nepilnamečių asmenų sveikatos sutrikdymus, t. y. G. B. ir R. B. sveikatos sužalojimus. Teismo argumentai, kad įvykusio eismo įvykio padariniai nėra itin skaudÅ«s, ir dėl to nereikalinga nuteistajam uždrausti vairuoti transporto priemones, nėra teisinga. Nukentėjusiosios iki Å¡iol turi liekamųjų sveikatos problemų. Tai lemia ne tik J. B. veiksmų pavojingumÄ bet ir atsakomybę už Å¡ių veiksmų atlikimÄ . 3.4.3. J. B. įvykio metu eksploatavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kadangi viena iÅ¡ automobilio Mazda, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) padangų bÅ«klė buvo kritinė ir transporto priemones su tokiu padangos protektoriaus gyliu yra draudžiama eksploatuoti. Teismas į Å¡iÄ aplinkybę, neskirdamas baudžiamojo poveikio priemonės, visiÅ¡kai neatsižvelgė. J. B. sprendimas vairuoti transporto priemonę esant pavojingai minėto automobilio techninei bÅ«klei, rodo Å¡io asmens atliktų veiksmų neatsakingumÄ ir nihilistinį požiÅ«rį į KET keliamus reikalavimus. 3.4.4. J. B., padarė net KET 24 , 119 127,128 punktų pažeidimus, o Kelių eismo taisyklių kiekis kaip blanketinių BK 281 straipsnio 1 dalies sudėties normų kiekis lemia bÅ«tinumÄ skirti papildomÄ baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam Å¡ioje byloje. 3.5.

Teismas nepagrįstai sumažino nuketėjusiosioms priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį. Å ios nuosprendžio dalies nepagrįstumÄ patvirtina tai, kad: 3.5.1. Visi kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu teikti įrodymai leidžia įsitikinti, kokias kančias, ilgalaikį gydymÄ patyrė nukentėjusioji R. B. dėl J. B. sukelto eismo įvykio. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina ne tik daugybinius R. B. sužalojimus, tačiau ir Å¡ių sužalojimų rimtumÄ bei galimus liekamuosius patirtų traumų reiÅ¡kinius ateityje. 3.5.2.

Teismas, G. B. priteistinÄ neturtinę žalÄ sumažinęs net 10 kartų ir priteisęs jai tik 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ nuosprendyje motyvuodamas, kad 2021-11-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus teismo medicinos eksperto T. Å . ekspertizės aktas Nr. EG 1623/2021 (04) (toliau ir – Ekspertizės aktas), paneigė G. B. iki Å¡iol jaučiamus nugaros apatinės dalies skausmus kaip susijusius su 2020-08-03 eismo įvykiu. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į iÅ¡dėstytus skirtingus įrodymų pakankamumo kriterijus keliamus baudžiamosiose bylose ir civilinėse bylose.

Civilinei atsakomybei kilti pakanka ir kartu su ieškiniu teiktų medicininių dokumentų, kurie įrodo, jog priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu yra ir G. B. uodegikaulio ir kairės kojos čiurnos skausmai, atsiradę iš karto po įvykio. Būtina pabrėžti, kad ekspertizė ir jos pagrindu surašytas ekspertizės aktas Nr. EG 1623/2021 (04), yra netiesioginis įrodymas dėl nukentėjusiosios skausmų atsiradimo laiko ir pagrindinės priežasties, kadangi ekspertas pripažino, jog turimi medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad iki 2020-08-03 (t. y. eismo įvykio dienos) G.

B. būtų besiskundusi kairės kojos čiurnos ir apatinės nugaros dalies (uodegikaulio) juosmens skausmu. Teismas ignoravo Ekspertizės akto dalį, kurioje aiškiai nurodyta: „Turimuose medicininiuose dokumentuose (nuo 2019-07-04) nėra užfiksuota, kad iki 2020-08-03 G. B. skundėsi kairės kojos čiurnos ir apatinės nugaros dalies (uodegikaulio), juosmens skausmu; iki 2020-08-03 jai yra nustatyta laikysenos kifozė krūtinės srityje. Turimų medicininių dokumentų duomenimis kategoriškai susieti G.

B. subjektyvius skausminius nusiskundimus nuo 2020-08-03 nustatytais pavirÅ¡iniais sužalojimais nėra galimybės, kadangi kitų trauminių pakitimų Å¡iose srityse, galinčių sÄ lygoti Å¡iÄ subjektyviÄ skausminę simptomatikÄ tolimesnio iÅ¡tyrimo, apsilankymo pas gydytojus specialistus, nenustatyta <...>. Taigi, aplinkybė, kad ekspertas T. Å . kategoriÅ¡kai nesusiejo Å¡ių skausmų su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais nereiÅ¡kia, jog paneigta tikimybė, kad tai atsirado bÅ«tent dėl J.

B. sukelto eismo įvykio. 3.6. Teismas taip pat nepagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Å ios nuosprendžio dalies nepagrįstumÄ patvirtina tai, kad: 3.6.1. Teismas, praÅ¡omas priteisti proceso iÅ¡laidas sumažino atsižvelgdamas į nuteistojo J. B. turtinę padėtį, tačiau plačiau J. B. turtinės padėties neaptarė (nei kokios jo vidutinės vieno mėnesio pajamos, nei kokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto jis turi). 3.6.2. Nepagrįstai ir visiÅ¡kai nemotyvuotai iÅ¡skirdamas J.

B. turtinę padėtį, teismas nebuvo objektyvus ir neįvertino to, jog nukentėjusiųjų tėvų L. B. ir A. B., turinčių tris vaikus, turtinis interesas tapo pažeistas bÅ«tent dėl Å¡ios bylos. Neteisinga mažinant priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsižvelgti tik į nuteistojo turtinę padėtį ir ignoruoti nukentėjusiųjų turtinę (socialinę) padėtį. 3.6.3. Nukentėjusiųjų patirtos iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti gali bÅ«ti mažinamos, tačiau toks mažinimas turėtų bÅ«ti iÅ¡imtinis ir vertinant baudžiamųjų teisinių santykių sukeliamas ypatingai neigiamas teisines pasekmes nukentėjusiesiems apskritai, neturėtų bÅ«ti mažesnis, nei kad priteisiamas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. 3.6.4.

Svarbu suvokti ir tai, kad dalis nukentėjusiosioms nepriteistų iÅ¡laidų sudaro ir Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai" sumokėtas PVM mokestis dėl Nukentėjusiosioms iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų. Tokiu bÅ«du, susidaro ydinga teisinė situacija, kai mažinant nukentėjusiųjų patirtas iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ , nukentėjusiosios (jų tėvai) dar kartÄ nukenčia, nes neatgauna finansinių iÅ¡laidų, kurias sumoka už teisines iÅ¡laidas, nulemtas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos.

Tokia Nuosprendį priėmusio teismo pozicija yra kritikuotina, kadangi yra pažeidžiami nukentėjusiųjų interesai. Nepagrįstai yra ignoruojamas faktas, jog didelė dalis teisinių iÅ¡laidų, kurias sumoka nukentėjusysis apskritai, per mokestinį pavidalÄ sumokama valstybei mokesčių pavidalu (PVM mokestis dėl iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų fakturų, pelno mokestis, GPM mokestis, mokesčiai Sodrai (VSD ir PSD įmokos). Taigi, neturėtų susidaryti teisinė situacija, kai valstybei sumokamų mokesčių dalis nuo nukentėjusiųjų sumokėtų sÄ skaitų už teisinę pagalbÄ nemažėja, o nukentėjusiųjų sumokėti pinigai už teisines iÅ¡laidas byloje, yra neatlyginami, arba kaip Å¡iuo atveju nepagrįstai ir neproporcingai mažinami. 3.6.5.

Toks nukentėjusiųjų interesų atstovavimo neįvertinimas prisideda prie neteisingumo principo, kadangi nukentėjusiosios ne tik, jog patyrė fizines kančias ir dvasinius išgyvenimus dėl J. B. veiksmų, tačiau dar ir pats baudžiamasis procesas jiems buvo nuostolingas.

4. Nuteistasis J. B. atsiliepimu į nukentėjusiųjų įgalioto atstovo advokato ArtÅ«ro Andriukaičio apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti. Papildomai nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ nuteistojo priteisė 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, todėl Å¡i nuosprendžio dalis taip pat naikintina.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymÄ bei įgaliotas atstovas advokatas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis J. B. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ .

Å ios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Dėl nuteistojo J. B. apeliacinio skundo 7. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog nuteistas nepagrįstai. Apygardos teismas, patikrinęs Å¡ioje byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo J.

B. kaltės.

8. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyvių pasiÅ«lymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo iÅ¡vadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

9. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų laikytasi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė iÅ¡tirtus įrodymus bei juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, vertino įrodymų visumÄ , nustatydamas jų tarpusavio ryÅ¡ius. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais bei motyvuotomis iÅ¡vadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo J. B. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo bÅ«tent įrodymų visuma.

10. Nuteistojo apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu susiję ne jo, o nepilnamečių dviratininkių padaryti KET pažeidimai, kurie, kaip nurodyta ir specialisto išvadoje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

11. Skundžiamu nuosprendžiu J. B. nuteistas dėl to, kad, vairuodamas automobilį, turėdamas pareigÄ imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų (KET 24 punkto reikalavimas), pažeidė KET 127, 128 punktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad „vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“ bei „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, tai yra J. B., važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, pamatęs priešpriešais atvažiuojančias dvi dviratininkes, turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su dviratininkėmis, laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, o staigiai pradėjus stabdyti, slysdamas automobilis, išvažiuodamas į priešpriešinę kelio pusę, dešine puse partrenkė dviračiais, viduriu ar kaire kelio puse, važiuojančias nepilnametes, kurių vienai padarytas nesunkus, o kitai nežymus sveikatos sutrikdymas.

12. Nuteistasis J. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje teigė, kad įvykio vakarÄ su žmona važiavo namo, žino, kad kelyje pakalnėje staigus posÅ«kis, greitis buvo apie 40-50 km/h, apie 30-40 metrų atstumu pamatė ant tilto prieÅ¡ais jį atvažiuojančias dviračiais mergaites, kurios kelyje pradėjo blaÅ¡kytis, iÅ¡ pradžių bandė jas aplenkti, sukdamas į kairę, pradėjo stabdyti iki mergaičių likus gal 20 m, nežino, kodėl iÅ¡ karto nestabdė, tarpais buvo drėgna kelio danga, automobilis apsisuko, susidÅ«rimo nepavyko iÅ¡vengti.

Apie tai, kad mergaitės dviračiais kelyje važiuodamos manevravo, iÅ¡ pradžių buvo viduryje ir savo krypties kairėje kelio pusėje, blaÅ¡kėsi, patvirtino ir liudytoja apylinkės teisme apklausta L. B., kuri nurodė, jog vyras, norėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, bandė jas aplenkti, tačiau mergaitės iÅ¡važiavo į kairę (J. B. važiavimo kryptimi), kur jau buvo jų automobilis. Apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimi metu, J. B. minėjo, jog mažesnioji mergaitė atsitrenkė į automobilio deÅ¡inės pusės Å¡oninį veidrodėlį, didesnioji trenkėsi į priekinį stiklÄ ir po to nukrito kairėje.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole fiksuota apgadinimų automobilio deÅ¡inėje keleivio pusėje, taip pat priekinio stiklo įdauža deÅ¡inėje pusėje. Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad automobilio susidÅ«rimas su dviračiais įvyko automobiliui praradus judėjimo stabilumÄ ir judant judėjimo kryptimi pasisukant deÅ¡iniuju Å¡onu, tai yra, esant kelio viduryje ar kairėje kelio pusėje. Taigi bylos duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog J. B., pamatęs atvažiuojančias mergaites, suko automobilį savo važiuojamÄ ja puse kairiau ir kelio viduryje ar netgi kairėje įvyko susidÅ«rimas su dviratininkėmis, pastarosioms trenkiantis į deÅ¡inę automobilio pusę.

13. Apeliantas akcentuoja dviratininkių padarytÄ KET 58 punkto (įvykio metu galiojusios KET redakcijos 57 punktas) pažeidimÄ , reikalaujantį, kad dviratininkai važiuotų viena eile važiuojamosios dalies kraÅ¡tine deÅ¡ine eismo juosta, ir dviratininkių veiksmai – važiavimas keliu kaire puse ir manevravimas į deÅ¡inę kelio pusę sudarė kliÅ«tį prieÅ¡inga kryptimi važiavusiam automobiliui. Nors pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausta nukentėjusioji ir teigė, jog su sese važiavo savo kelio puse, tačiau, kaip pastebėjo ir apylinkės teismas, tokie nukentėjusiosios parodymai neatitinka bylos aplinkybių.

J. B. įvykio vietoje pareigÅ«nams aiÅ¡kino, jog mergaitės dviračiais važiavo prieÅ¡ais jį, pradėjo blaÅ¡kytis po keliÄ , analogiÅ¡kai Å¡ias aplinkybes nurodė ir J. B. sutuoktinė L. B. kartu vykusi automobiliu. J. B. nurodytas aplinkybes atitinka ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad tyrimo metu nustatytas automobilio susidÅ«rimo su dviračiu mechanizmas techniniu požiÅ«riu neprieÅ¡tarauja J. B. ir L. B. nurodytoms aplinkybėms. Taigi nepaneigti apelianto parodymai apie tai, jog dviratininkės kelyje nevažiavo taip, kaip reikalauja KET, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog eismo įvykį nulėmė iÅ¡skirtinai dviratininkių elgesys ir J.

B. dėl eismo įvykio neatsakingas.

14. Apeliantas akcentuoja specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nurodoma, kad techniniu požiÅ«riu, tiesioginį priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu turėjo dviratininkių veiksmai – jos važiavo keliu kaire puse ir manevruodamos į deÅ¡inę kelio pusę ir tokiu bÅ«du sudarė kliÅ«tį prieÅ¡inga kryptimi važiavusiam automobiliui. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykio ekspertizės akte (specialisto iÅ¡vadoje) pateikiamos iÅ¡vados yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, o rėmimasis vien tik eksperto iÅ¡vada gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Å iuo atveju, kaip pažymėjo ir pats apeliantas apylinkės teisme, dviratininkės jam buvo kliÅ«tis. KET 128 punktas įpareigoja vairuotojus, kad, jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Šiuo atveju dviratininkės buvo nepilnamečiai vaikai, o KET 24 punktas reikalauja, jog vairuotojai imtųsi papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų, juolab, jog šiuo atveju vaikų elgesys kelyje nederėjo su KET reikalavimais.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ paties J. B. parodymų, jis automobilį stabdyti pradėjo ne iÅ¡kart, kaip nurodė teisiamajame posėdyje, o vietoje to, priėmė sprendimÄ pats manevruoti sukdamas kairiau, tikėdamasis, kaip nurodo, aplenkti mergaites. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog kelyje prieÅ¡ pat tiltÄ , Å¡alia kurio ir įvyko susidÅ«rimas, matomos skersai kelio einančios automobilio stabdymo žymės, patvirtinančios, jog automobilis keitė judėjimo kryptį iÅ¡ savo važiuojamosios pusės į prieÅ¡ingÄ .

Kaip pažymėta specialisto iÅ¡vadoje, eismo įvykio metu automobilio vairuotojo J. B. iÅ¡važiavimas į kairiÄ jÄ kelio pusę techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtinas ir su tokia iÅ¡vada nesutikti nėra jokio pagrindo. Kaip pagrįstai leidžia spręsti bylos duomenų visuma, susidÅ«rimas ir įvyko ne J. B. važiuojamojoje dalyje, o viduryje arba kairėje pusėje, deÅ¡iniÄ ja automobilio puse. IÅ¡ nukentėjusiosios G. B. parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ matyti, jog mergaitė suvokė, kad pamačius atvažiuojantį automobilį, reikėjo trauktis deÅ¡iniau, todėl J.

B. sprendimas, pastebėjus dviračiais atvažiuojančius vaikus, kurių elgesys kelyje nebuvo prognozuojamas (kaip teigta apklausose, blaÅ¡kėsi, mėtėsi tai į vienÄ , tai į kitÄ pusę kelio), vaikus aplenkti, sukant į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ buvo itin rizikingas ir visiÅ¡kai netinkamas, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, susidÅ«rimas ir įvykio ne J. B. važiuojamojoje juostoje, o kelio viduryje ar kairėje, apelianto automobiliui faktiÅ¡kai blokuojant dviratininkių judėjimo kryptį.

16. Sprendžiant J. B. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vairuotojas galėjo pastebėti prieÅ¡ jį atvažiuojančias dviratininkes. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kliÅ«tį kelyje J. B. galėjo iÅ¡ anksto pastebėti. Su tuo sutinka ir apygardos teismas. Apie tai, jog dviratininkes pamatė 20-30 m atstumu, teisiamajame posėdyje nurodė pats J. B.. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus parodymų patikrinimÄ vietoje, nustatyta, jog J.

B. mergaites pastebėjo 53,5 m atstumu. Taigi dviratininkės neiÅ¡niro staiga prieÅ¡ pat apelianto automobilį, o buvo tam tikrÄ laikÄ J. B. matymo lauke. Bylos duomenys patvirtina, jog įvykis įvyko dar Å¡viesiu paros metu, be to, kelio matomumÄ riboja vingis, augmenija, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog ryÅ¡kiaspalvių liemenių dėvėjimas bei žibintai bÅ«tų kažkaip iÅ¡skirtinai pagerinę vaikų matomumÄ . Kaip teisiamajame posėdyje nurodė J. B., pamatęs kliÅ«tį pagalvojo, jog nelaimė neįvyks, nes ten dažnai važiuoja vaikai, bet mergaitės pradėjo kelyje blaÅ¡kytis, kÄ nurodo ir liudytoja L.

B., iÅ¡ ko galima pagrįstai spręsti, jog J. B. tam tikro laiko tarpÄ galėjo stebėti vaikų elgesį kelyje ir, bÅ«damas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, turėjo laiko reaguoti taip, kaip reikalauja KET, iÅ¡vydęs kelyje jo važiuojamosios trajektorijos kryptimi judančius vaikus, visų pirma nedelsdamas sulėtinti automobilį arba jį iÅ¡vis sustabdyti. Å iuo atveju atvažiuojančių vaikų elgesys prieÅ¡taravo KET reikalavimams, todėl savalaikis didesnio pavojaus Å¡altinio stabdymas Å¡iuo atveju buvo labai svarbus.

J. B. pripažįsta, jog savo automobilį stabdė ne iÅ¡ karto, pastebėjęs vaikus, tikėdamasis iÅ¡vengti susidÅ«rimo, suko vairÄ Ä¯ kairę. Toks nuteistojo elgesys nesuderinamas su KET 128 punkto reikalavimais.

17. KET 127 punktas reikalauja pasirinkti saugų važiavimo greitį, įvertinant važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , kad bÅ«tų galima sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenų visuma patvirtina, jog vietovėje leistinas greitis buvo 50 km/h, kelio danga vietomis drėgna, didesnio transporto priemonių vairuotojų dėmesingumo reikalavo ir vietovės reljefas, kadangi matomumÄ sunkino kelio vingis, nuokalnė, augmenija palei keliÄ .

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog prieÅ¡ pat įvykio vietoje aptiktus pėdsakus, automobilio greitis buvo mažesnis nei 53 km/h. Pats nuteistasis procese nurodė, jog važiavo nevirÅ¡ydamas leistino greičio. J. B. teisiamajame posėdyje teigė, jog ten dažnai važinėja vaikai, kas turėjo sustiprinti vairuotojo koncentracijÄ . Kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, nors pagal Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 601-0625990 duomenis transporto priemonė – automobilis atitinka techninius reikalavimus, tačiau iÅ¡ 2020-11-05 Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolo matyti, kad automobilio priekinio deÅ¡iniojo rato padangos protektoriaus raÅ¡tas nusidėvėjęs (0,00 mm.).

Apygardos teismas atliko įroymų tyrimÄ ir teismo posėdyje apklausė specialisto iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusį ekspertÄ V. P., kuris patvirtino savo pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ bei paaiÅ¡kino, jog padangos be protektoriaus raÅ¡to kelio dangos pavirÅ¡iuje slysta lengviau ir tai įtakoja, jog automobilis prasčiau lėtėja, automobilis, kurio padangos su protektoriumi, lėtės geriau, jo stabdymo kelias bus trumpesnis. Teisiamajame posėdyje apklausiamas J. B. teigė, jog priekinių padangų protektorius buvo mažesnis, taigi, pasirinkdamas saugų greitį, apeliantas be jau aptartų, turėjo įvertinti ir jam žinomÄ aplinkybę apie automobilio padangų bÅ«klę.

Kolegijos nuomone, nuteistasis nepakankamai įvertino aptartų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir taip pažeidė ir KET 127 punkto reikalavimus, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, elgėsi netinkamai, pastebėjęs vaikus kelyje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei savalaikiai nestabdė, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Ä®vertinęs visumÄ byloje iÅ¡tirtų įrodymų, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog su eismo įvykio kilimu tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję bÅ«tent J.

B. padaryti KET pažeidimai.

18. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nebuvo įvertinti dviratininkių padaryti KET pažeidimai, tačiau tokie argumentai atmetai kaip nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog dviračiais važiavusios mergaitės nesilaikė KET reikalavimų (R. B. buvo 11 metų, abi nedėvėjo ryÅ¡kiaspalvių liemenių su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais, nedėvėjo Å¡almų, ant dviračių nebuvo tinkamų žibintų), tačiau sprendė, jog tai nebuvo eismo įvykio kilimo priežastimi.

Apygardos teismas su tokiomis nuosprendžio išvadomis visiškai sutinka. Be to, nors apeliaciniame skunde akcentuojamas netinkamas dviratininkių elgesys kelyje, manevravimas, tačiau ir tai, kolegijos vertinimu, tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu nesusiję. Jei ne kas kitas, o apeliantas būtų elgęsis taip, kaip reikalauja jau aptarti KET reikalavimai, pasirinkęs saugų greitį, laiku stabdęs, o ne pats pradėjęs kelyje manevruoti, nepaisant dviratininkių pažeidimų, susidūrimo būtų buvę išvengta.

Kaip minėta, specialisto išvadoje nurodoma, jog dviračių ir automobilio susidūrimas įvyko kelio viduryje ar kirėje kelio pusėje. Nukentėjusioji G. B. apklausiama nurodė, jog matė atvažiuojantį automobilį jų eismo juostoje. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į jos parodymų prieštaravimus nustatytoms aplinkybėms, o nukentėjusiosios parodymai, kad nuteistasis kalbėjo telefonu ir kad automobilyje buvo trečias asmuo, neatitinka tikrovės, tačiau to, kas buvo automobilio viduje, nukentėjusioji galėjo tiesiog gerai neįžiūrėti.

G. B. parodymai iÅ¡ dalies atitinka kitus duomenis, kadangi J. B. automobilis atitinkamu metu keitė važiavimo kryptį, sukdamas kairiau į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir kelio viduryje ar kairėje pusėje (t. y. dviratininkių važiavimo pusėje) susidÅ«rė su mergaitėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad susidÅ«rimas bÅ«tų įvykęs J. B. automobilio važiuojamojoje kelio juostoje. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matomos skersai kelio į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ nueinančios automobilio stabdymo žymės. Specialisto iÅ¡vadoje pažymėta, jog tikėtina, kad prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje situacijoje, automobilio vairuotojas J.

B., kilus grėsmei eismo saugumui, stabdydamas vairuojamÄ transporto priemonę deÅ¡inėje kelio pusėje kuo arčiau važiuojamosios dalies kraÅ¡to, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su dviračiais važiavusiomis R. B. ir G. B. ir tokiÄ specialisto iÅ¡vadÄ bylos duomenys ir atitinka. Atsižvelgiant į visumÄ aptartų aplinkybių, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai spręsta, jog eismo įvykį nulėmė bÅ«tent J. B. padaryti KET pažeidimai. Jei J. B., bÅ«damas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, susidariusioje situacijoje bÅ«tų laikęsis aptartų KET reikalavimų, jo vairuojamas automobilis bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti susidÅ«rimo su nepilnametėmis dviratininkėmis ir eismo įvykis nebÅ«tų kilęs.

19. Nuteistojo apeliaciniame skunde užsimenama, jog nukentėjusiosios galėjo ir nepatirti sužalojimų (juolab galvoje), jeigu bÅ«tų paisiusios KET reikalavimų. Toks apelianto argumentas yra iÅ¡ dalies pagrįstas. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog į tai, kad abi nukentėjusiosios patyrė galvos sužalojimų ir nedėvėjo Å¡almų, kaip to reikalavo KET 56 punktas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nustatydamas nukentėjusiųjų patirtÄ neturtinę žalÄ . Toks sprendimas visiÅ¡kai pagrįstas, kadangi pačios dviratininkės nesilaikė KET reikalavimų.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nuteistasis užsimena, jog iÅ¡ jo nepagrįstai priteistos procesinės palÅ«kanos, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip pažymima naujausioje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė byla Nr. 2K-P-75-788/2019), kuria siekiama vienodinti bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.

Nors procesinės palÅ«kanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimÄ . Todėl nagrinėjamu atvejus priteisdamas procesines palÅ«kanas, pirmosios instancijos teismas jokio pažeidimo nepadarė. Dėl nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinio skundo 21. Nukentėjusiųjų atstovo advokato skunde praÅ¡oma papildyti J.

B. inkriminuojamus KET pažeidimus 24 bei 119 punktais, pažymima, jog pirmosis instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiųjų atstovo 2021-06-21 pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl kaltinimo papildymo, galutiniame sprendime dėl Å¡io praÅ¡ymo nepasisakė, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatytas aplinkybes reikia papildyti nurodant, jog dviratininkės nepilnametės, taip pat detaliai nurodyti neigiamus padarinius. Tokie apeliacinio skundo praÅ¡ymai atmetami.

22. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog 2021-06-28 teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų atstovas advokatas pateikė praÅ¡ymÄ , vadovaujantis BPK 256 straipsniu papildyti kaltinimÄ , nurodant, jog J. B. pažeidė ir KET 24 bei 119 punktus. BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimÄ teisme. Å iuo atveju atstovas advokatas prašė papildyti kaltinima dviem KET punktais, tačiau tai neturėtų įtakos nei J. B. veikos kvalifikavimui, nei iÅ¡ esmės keistųsi veikos faktinės aplinkybės. Kita vertus, net ir praÅ¡ymo pagal BPK 256 pateikimas nereiÅ¡kia, jog jis bus patenkintas.

BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės ar asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. IÅ¡ 2021-06-28 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog pirmosios instancijos teismas nutarė pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo papildymo pridėti prie bylos medžiagos, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl jo nepasisakė. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinius skundus, sprendžia, kad tenkinti tokį atstovo praÅ¡ymÄ nebuvo pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 281 straipsnį nereikia nurodyti visus be išimčių KET punktus, kuriuos kaltininkas pažeidžia. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais, todėl būtina nurodyti tuos KET punktus, kurie glaudžiai susiję su eismo įvykiu ar atitinka padaryto pažeidimo esmę.

23. Nors tiek kaltinamajame akte, tiek ir nuosprendyje apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ nurodoma, kad vairuotojas pažeidė KET 127, 128 punktus, pažodžiui neįvardijama, kad J. B. pažeidė ir KET 24 punktÄ , tačiau nurodoma, jog vairuotojas turėjo laikytis KET 24 punkte numatytos pareigos imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų. Papildyti inkriminuotus KET punktus 119 punktu nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamu atveju padaryto pažeidimo esmę atitinka KET 127 ir 128 punktai, susiję su nesaugaus greičio pasirinkimu bei netinkamu reagavimu į kelyje pamatytas dviratininkes.

24. Nėra pagrindo sutikti ir su atstovo advokato apeliacinio skundo argumentais dėl nuosprendyje nustatytų aplinkybių papildymo nurodant, jog dviratininkės nepilnametės, taip pat detaliai nurodant neigiamus padarinius, t. y. ne tik nurodant nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo mastÄ , tačiu ir detalizuojant konkrečius nustatytus sužalojimus. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra nurodyta apie tai, kad dviračiu važiavo nepilnametės R. B. ir G. B.. Taip pat nurodoma, kad R. B. padarytas nesunkus, o G. B. nežymus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymo mastas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, tiek kaltinamajame akte, tiek ir nuosprendyje minimos specialistų iÅ¡vados, kuriose detalizuoti nukentėjusiųjų sužalojimai, todėl tai, jog skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nėra iÅ¡vardinti kiekvienai nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, neribojo kaltinamojo teisės žinoti, kuo kaltinamas ir dėl ko nuteistas.

25. Apeliaciniame skunde nesutinkamas su nuosprendžio argumentais dėl eksperimento vertinimo kaip nepatikimo įrodymo. Pagal BPK 197 straipsnio 1 dalį liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situacijÄ , aplinkÄ , asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. Atliekant eksperimentÄ turi bÅ«ti atkuriamos kuo tikslesnės tiriamo įvykio sÄ lygos (vieta, metų ir paros laikas, apÅ¡vietimo, meteorologinės sÄ lygos, asmenų veiksmai ir kitos aplinkybės).

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuodamas, kodėl nesiremia ikiteisminio tyrimo metu atlikto eksperimento rezultatais, pažymėjo, kad eksperimentas atliktas kovo mėn., o įvykis buvo rugpjūčio mėn., kai įvykio vietoje darytose nuotraukose matyti augmenija, dėl kurios buvo riboto matomumo sÄ lygos, be to, eksperimento metu nebuvo sÄ lygų, kad abu objektai judėtų vienas į kitÄ , todėl Å¡io eksperimento rezultatai nelaikyti tiksliais. Kolegija neturi pagrindo su nuosprendžio argumentais nesutikti ir papildomai pastebi ir tai, jog abejonių kelia ir eksperimento metu buvusios meteorologinės sÄ lygos (saulėta ir debesuota), paros laikas (Å¡viesos kiekio prasme).

Apeliacinio skundo argumentai, kad nei J. B., nei jo gynėjas advokatas nepateikė prieštaravimų, neikeičia šioje byloje atlikto eksperimento vertinimo.

26. Apeliaciniame skunde manoma, jog J. B. turėjo bÅ«ti paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kadangi nusikaltimas padarytas naudojantis specialiÄ ja teise, sutrikdyta dviejų nepilnamečių sveikata, įvykio metu vairuota techniÅ¡kai netvarkinga transporto priemonė. Apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Be to, svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus, o skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui galimybę toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

27. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas svarstė BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimÄ bei motyvuotai sprendė jos neskirti, atsižvelgė į J. B. asmenybę, padarytos veikos pobÅ«dį, kilusius padarinius, aplinkybę, jog J. B. turi ilgametę vairavimo patirtį, tačiau pagal bylos duomenis administracine tvarka nebaustas. J. B. ir jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad J. B. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas.

BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įstatymo leidėjo vertinamos kaip neatsargios, o nagrinėjamu atveju bylos medžiaga leidžia vertinti, kad J. B. padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, kuriai įtakos turėjo ir neatsakingas nukentėjusiųjų elgesys. Kolegija, Å¡iuo atveju įvertinusi bylos duomenų visumÄ , apibÅ«dinančiÄ tiek nusikalstamÄ veikÄ , tiek kaltininkÄ , mano, kad nėra jokių J. B. padidintÄ pavojingumÄ eismui ar visuomenei rodančių aplinkybių, dėl ko jam bÅ«tų bÅ«tina taikyti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, kaip to praÅ¡oma nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde.

Šios priemonės taikymas neturėtų ir prevencinės reikšmės, kadangi pagal bylos duomenis J. B. nėra sistemingai KET pažeidinėjantis vairuotojas, netgi priešingai, iki nusikaltimo padarymo jis buvo pakankamai drausmingas vairuotojas.

28. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiosios priteistu neturtinės žalos dydžiu, praÅ¡oma jį didinti, akcentuojami pateikti dokumentai apie R. B. daugybinius sužalojimus, taikytÄ gydymÄ , reabilitacijÄ , likusį randÄ kaktos srityje, nesutinkama su nuosprendžio iÅ¡vada, kad 2021-11-17 Ekspertizės aktas paneigė G. B. iki Å¡iol jaučiamus nugaros apatinės dalies skausmus kaip susijusius su 2020-08-03 eismo įvykiu, atkreipiamas dėmesys į pateiktus dokumentus apie gydymÄ . Kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl nesutikimo su priteistos neturtinės žalos dydžiu atmeta kaip nepagrįstus.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydžio nustatymÄ , remdamasis teisiniu reguliavimu, iÅ¡samiai motyvavo, atsižvelgė į tai, kad sužalojimai nukentėjusiosioms padaryti dėl neatsargių J. B. veiksmų, eismo įvykio metu jis buvo blaivus, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė, paties eismo įvykio kilimui įtakos galėjo turėti ir nukentėjusiųjų veiksmai, apie kÄ nurodoma ir specialisto iÅ¡vadoje, be to, įvertinta ir tai, kad abi nukentėjusiosios patyrė sužalojimų galvos srityse ir abi nukentėjusios buvo be dviratininko Å¡almų, tuo pažeisdamos KET 56 punkto reikalavimus.

Taip pat teismas vertino ir kiekvienai nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų kiekį ir pobÅ«dį, taikytÄ gydymÄ , atkreiptas dėmesys, kad R. B. liko randas kaktos srityje, o duomenų apie liekamÄ sias sužalojimų pasekmes G. B. nėra, dėl ko R. B. nustatytas žymiai didesnis neturtinės žalos dydis nei G. B.. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į teismų praktikÄ , teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su nukentėjusiosioms nustatytu neturtinės žalos dydžiu.

Pirmosios instancijos teismas argumentuotai, įsigilinęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, saugomų vertybių svarbÄ , laikydamasis CK įtvirtintų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, nustatė Å¡ios žalos dydį.

29. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas klaidingai nuosprendyje motyvavo, kad 2021-11-17 Ekspertizės aktas Nr. EG 1623/2021 (04) paneigė G. B. iki šiol jaučiamus nugaros apatinės dalies skausmus kaip susijusius su 2020-08-03 eismo įvykiu. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio vertinimu, jog 2021-11-17 Ekspertizės akte nenustatytas G. B. sveikatos negalavimų ryšys su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Bylos duomenimis eismo įvykio metu G.

B. buvo nustatyti pavirÅ¡iniai sužalojimai – nubrozdinimai pakauÅ¡yje, kairės alkÅ«nės srityje, pilvo deÅ¡inėje Å¡oninėje srityje, nugaroje, kurie atitiko nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pirmosios instancijos teismas 2021-10-19 paskyrė teismo medicinos ekspertizę, kuriai be kita ko užduotas klausimas, ar G. B. kairės kojos čiurnos ir apatinės nugaros dalies, juosmens skausmas yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su nagrinėjamu eismo įvykiu. 2021-11-17 Ekspertizės akte atsakyta, jog kategoriÅ¡kai susieti G.

B. subjektyvius skausminius nusiskundimus su 2020-08-03 nustatytais pavirÅ¡iniais sužalojimais nėra galimybės, kadangi kitų trauminių pakitimų Å¡iose srityse, galinčių sÄ lygoti Å¡iÄ subjektyviÄ skausminę simptomatikÄ tolimesnio iÅ¡tyrimo, apsilankymo pas gydytojus specialistus, nenustatyta. Taigi, sprendžiant iÅ¡ eksperto iÅ¡vados, nėra objektyvių duomenų, kad atitinkami vaiko sveikatos negalavimai galėtų bÅ«ti vertinami kaip eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmė.

Abejoti eksperto vertinimu nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiškai pagrįstai nurodoma, kad Ekspertizės aktu paneigti teiginiai, jog nukentėjusiajai nustatyti negalavimai ir lėtinės ligos susiję su eismo įvykiu.

30. Atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiosioms priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris laikomas pakankamu atlyginant jų patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, kompensuojančiu jų patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nepatogumus, byloje nustatytus neturtinių vertybių pažeidimus.

31. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su proceso iÅ¡laidų, priteistų nukentėjusiosioms, sumažinimu. Ä® bylÄ buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad nukentėjusiųjų atstovas L. B. už nukentėjusiųjų atstovavimÄ sumokėjo 7724, 90 Eur. Pirmosios instancijos teismas praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai sumažino iki bendros 3000 Eur sumos, savo sprendimÄ iÅ¡samiai motyvavo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumÄ ir apimtį taip pat ir nuteistojo turtinę padėtį.

Apygardos teismas neturi jokio pagrindo su Å¡iais nuosprendžio motyvais nesutikti. Kolegija pastebi ir tai, jog įstatymo nuostata dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms atlyginimo nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lÅ«kesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės iÅ¡laidos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

32. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų atstovas pateikė praÅ¡ymÄ papildomai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 2411,63 Eur. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, jog Å¡ias iÅ¡laidas sudaro apeliacinio skundo parengimas, teisinė pagalba, konsultacijos, atstovavimas teisme.

33. Nukentėjusiojo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iÅ¡ nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

34. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus. Abu skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teisme vyko du teismo posėdžiai, vieno jų metu atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklaustas ekspertas. Taip pat atsižvelgiama ir į advokato darbo sÄ naudas (tas pats advokatas atstovavo ir pirmosios instancijos teisme), faktinį ir teisinį bylos sudėtingumÄ (byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, joje nekeliami reti teismų praktikoje pasitaikantys klausimai), taip pat į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui yra paskirta finansinio pobÅ«džio sankcija, priteistos nemažos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Todėl, atsižvelgusi į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija sprendžia, jog teisinga yra netenkinti praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo J. B. ir nukentėjusiųjų G. B. ir R. B. įgaliotojo atstovo advokato ArtÅ«ro Andriukaičio apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė