2021-11-24 Nr. AB-25191-4-52-3-00553-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4213-415/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00553-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu R. H. (R. H.) prisistačiusiam asmeniui,

jo atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

vertėjaujant A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu R. H. (R. H.) prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu R. H. (R. H.) prisistatančiam asmeniui taikomo sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu R. H. (R. H.) prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) taikomo sulaikymo Centre termino pratęsimo.

2. Pareiškėjas teikime nurodė:

2.1. 2021 m. liepos 18 d. 03.00 val. (duomenys neskelbtini) vietovėje, (duomenys neskelbtini) pareigūnai sulaikė 6 (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius, kurie vyko automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas iš jų buvo Užsienietis. Automobilio vairuotojas buvo S. A. Respublikos pilietis, turintis leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Sienos apsaugos pareigūnai patikrinimo metu patvirtino, kad minėti užsieniečiai, neturėdami dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 18 d. užsieniečiai buvo perduoti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką.

2.2. Buvo nustatyta, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir reikalingos vizos, į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, jis pageidavo pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. 2021 m. liepos 18 d. apie 22.15 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnas sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. 2021 m. liepos 19 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvoje.

2.3. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, taip pat į tai, kad jis nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, pareiškėjas prašė pratęsti Užsieniečiui taikomo sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

3. Centro atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, taip pat neteisėtai išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Kai buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis neturi tapatybę patvirtinančių dokumentų. Alternatyvias sulaikymui priemones taikyti netikslinga.

4. Užsienietis teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko, paaiškino, kad jis yra pabėgėlis, atvyko prašyti prieglobsčio, o čia taikomas tik kalėjimas. Prieš tai sakęs, kad neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, dabar pateikė asmens paso kopiją. Asmens dokumento originalas yra (duomenys neskelbtini), jį ten atėmė prieš atvažiuojant. Užsieniečio kelionės tikslas buvo Lietuvos Respublika. Keliaudamas į Lietuvos Respubliką pasiklydo, nes nepažįsta vietovės. Buvo susitaręs su kelionės vedliu, kad atves į Lietuvą. Giminaičių Europos Sąjungoje neturi. Lėšų pragyvenimui turi nedaug, bet gali dirbti ir gerai gyventi. Yra protingas, galėtų esant galimybei kurti savo gyvenimą, geba jį tvarkyti. Uždarame korpuse jaučiasi kaip kalėjime, ribojamos sąlygos, gadinama sveikata, psichologija, ten gyventi nėra gerai. Jau 3 mėnesius leido kalėjime, negalėjo išeiti į lauką, negali priprasti prie tokių sąlygų. Nori išeiti susitvarkyti, pajausti laisvę. Prašo leisti gyventi kitame korpuse, kur gyvena visi kiti asmenys, prašantys prieglobsčio. Užsieniečio atstovas su teikimu nesutiko, prašė skirti Užsieniečiui švelnesnę, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti centro teritorijoje. Užsienietis nėra padaręs nusikalstamos veikos, jo gyvenimo sąlygos atitinka kalėjimo režimą. Nors buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), gražintas į Lietuvos Respubliką, prašo leisti gyventi Centro teritorijoje, tokiu būdu turėtų didesnę teritoriją pasivaikščioti, mobilųjį telefoną, galimybę bendrauti su kitais žmonėmis.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Centro teikimas buvo patenkintas ir pratęstas Užsieniečio sulaikymas Centre iki 2022 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai kirto sieną iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, o prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo. Jo sulaikymas (duomenys neskelbtini) rodo, kad Užsienietis siekė išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti kitoje Europos Sąjungos šalyje. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti Užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pakartotinai neteisėtai išvykti ar pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje yra nepriimtas. Nepratęsus sulaikymo, Užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos ir kitų valstybių teisės aktus. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, pripažinti išnykus Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punkte nurodytam sulaikymo pagrindui nėra pagrindo.

7. Nors teismo posėdžio metu Užsienietis teigė, kad jo asmens dokumento originalas yra (duomenys neskelbtini), o pareigūnams pateikė jo kopiją, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką oficialiai nepatvirtinta kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-57/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3538-556/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3843-261/2021).

8. Teismo vertinimu, priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas nėra pagrindo. Nėra duomenų, jog jis turi ekonominių, socialinių ryšių su Lietuvos Respublika. Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta kompetentingų valstybės institucijų išduotais dokumentais (jų originalais arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis jų kopijomis). Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamą tikslą – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus. Skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėto tikslo. Aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad sulaikymo pagrindai Užsieniečio atžvilgiu nėra išnykę ar pasikeitę.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2021 m. spalio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

11. Apeliantas nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

12. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

13. Užsieniečio nuomone, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės ir nenagrinėjo jos taikymo galimybės, nors kaskart svarbu spręsti, ar tikslo įmanoma pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad būtų kuo mažiau varžoma prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens judėjimo laisvė. Teismas turėjo spręsti, ar būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Apeliantas, būdamas sulaikytas, apgyvendinimo tvarkos pažeidimų nebuvo padaręs. Iš Lietuvos Respublikos jis išvyko tik vieną kartą, tai buvo epizodinis veiksmas, kuris neleidžia daryti vienareikšmių išvadų apie tikimybes, kad apeliantas ateityje gali išvykti iš Lietuvos. Tai, kad jis vienintelį kartą pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalų, nėra pagrindas griežčiausiu būdu riboti jo judėjimo laisvę.

14. Apeliantas nurodo, kad yra pakankamas pagrindas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, nes jis pasimokė iš savo klydimo, toliau būdamas Lietuvoje nedarė kitų pažeidimų, kas rodo, jog jis nusipelnė pasitikėjimo ir galimybės švelninti jo judėjimo ribojimus. Tai, kad Lietuvos Respublikoje jis neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių, nėra pagrindas atsisakyti jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šie pagrindai nėra nurodyti Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo.

15. Anot apelianto, teismo keliamą tikslą galima pasiekti pritaikius jam Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Užsienietį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jo laisvės. Tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apelianto interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek VSAT, Migracijos departamento prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve. Sulaikymas nėra būtinas, objektyviai reikalingas Užsieniečio buvimui Lietuvos Respublikoje užtikrinti, o sprendimų vykdymui užtikrinti visiškai pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą.

17. Pareiškėjas nurodo:

17.1. Alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos – nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Užsieniečio atveju nei viena iš paminėtųjų sąlyga nėra tenkinama.

17.2. Remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Apeliantas, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

17.3. Apeliantui atvykus į Lietuvos Respubliką jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus ar jų kopijas, taip pat pateiktas elektroninio pašto adresas atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas, tačiau apelianto asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Taip pat, užsieniečiai visada jiems suprantama kalba yra supažindinami su galiojančia išėjimo iš apgyvendinimo stovyklos tvarka. Užsienietis taip pat buvo informuotas, kad, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje – jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Priešingu atveju, jis iš Europos Sąjungos valstybės narės pagal Dublino III Reglamentą bus perduotas Lietuvos Respublikai, kuri yra atsakinga už jo prieglobsčio prašymų nagrinėjimą. Nepaisant to, Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo stovyklos, buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvos Respublikai iš (duomenys neskelbtini), nors jo atžvilgiu prieglobsčio procedūra dar nebuvo baigta, tokie Užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis ir gali vengti išsiuntimo į kilmės valstybę.

17.4. Apeliantas pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint savo asmens dokumentų. Tai suponuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

17.5. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas Užsieniečio atžvilgiu nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Sulaikymas yra proporcingas ir tikslingas, siekiant eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra bei jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.

17.6. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis faktą, ir pritaikius apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jo apsaugą, kyla akivaizdi rizika, jog siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, jis pasišalins iš Centro, siekdamas nuvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Be to, apeliantas nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

17.7. Pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertintos faktinės bylos aplinkybes ir priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta Centro teikimą tenkinti ir pratęsti Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 19 d., bet neilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta, jis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis siekiant nustatyti jo tapatybę, nėra išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti sulaikymo pagrindai.

20. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo. Užsienietis pažymi, jog suprato savo veiksmų padarinius. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas, kaip teisingai pažymėjo Užsienietis, yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

22. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

23. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

25. Pabrėžiama, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019).

26. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sprendžiant dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo, būtina įvertinti, ar nėra išnykę įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimu (bylos Nr. A20.-1586-834/2021) konstatuoti Užsieniečio sulaikymo pagrindai. Nustatyta, kad Užsienietis buvo sulaikytas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą nėra pateikta duomenų, kad būtų pasikeitusios faktinės aplinkybės, iki šiol nėra nustatyta Užsieniečio tapatybė, nėra duomenų, kad Užsienietis bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų, inter alia (be kita ko) Centro, pareigūnais, siekiant nustatyti jo tapatybę bei galutinai išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

28. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma judėjimo laisvės ribojimo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio tapatybę, prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

29. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

30. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu R. H. (R. H.) prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys