2023-06-07 Nr. AB-11551-3-61-3-04540-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-297-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04540-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kagneta“ (toliau – pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2023 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. EV-47 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2020 m. vasario 20 d. traumą darbe patyrė UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) vykdyti Įsakymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Kagneta“ skundą atsisakė priimti.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šių nuostatų taikymo.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Nuostatai) 77 punkte nustatyta, kad, jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad pagrindo skirti papildomą tyrimą nėra, apie tai raštu per 3 darbo dienas nuo skundo išnagrinėjimo dienos informuoja pareiškėją (Nuostatų 78 p.). Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui atlikus papildomą tyrimą, papildomo tyrimo medžiaga nagrinėjama Valstybinėje darbo inspekcijoje vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka, o papildomo tyrimo medžiaga išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo papildomo tyrimo pabaigos Nuostatų 51 arba 65 punkte nurodytiems gavėjams (Nuostatų 82 p.). Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (Nuostatų 83 p.).

Teismas nustatė, kad VDI Kauno teritorinis skyrius 2020 m. gegužės 14 d. gavo UAB „Kagneta“ darbuotojos J. S. 2020 m. gegužės 10 d. prašymą, kuriame ji nesutinka su dvišalės komisijos atlikto įvykio darbe tyrimo išvadomis ir 2020 m. vasario 28 d. dvišalės komisijos aktu. VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 8 d. potvarkiu Nr. E2VK-106 pavedė VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam inspektoriui E. Š. atlikti įvykio darbe, įvykusio 2020 m. vasario 20 d. UAB „Kagneta“ įmonės darbuotojai J. S., tyrimą. Atlikęs papildomą įvykio darbe tyrimą, Inspektorius 2020 m. spalio 30 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr.1 (toliau – ir Aktas). VDI 2020 m. gruodžio 22 d. gavo UAB „Kagneta“ 2020 m. gruodžio 22 d. skundą „Dėl Kauno skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1“. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į atlikto tyrimo išvadas, 2021 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. SD-129-843 (toliau – ir VDI sprendimas) nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo panaikinti Aktą. Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė 2021 m. sausio 25 d. skundą, prašydamas panaikinti Aktą ir VDI sprendimą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3797-644/2021 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Aktą ir VDI Sprendimą. VDI dėl nurodyto Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą. Šis 2023 m. kovo 1 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-315-552/2023, kuria teismas panaikino Aktą ir VDI sprendimą bei, įvertinęs 2023 m. kovo 7 d. išvadą Nr. EVD-39, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktu, ginčijamu Įsakymu: skyrė įvykio darbe, kurio metu 2020 m. vasario 20 d. UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S. patyrė traumą, papildomą tyrimą (1 p.); įsakė įvykio darbe papildomą tyrimą atlikti VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui K. Š.. Tyrimą atlikti vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, nurodyta tvarka (2 p.); įpareigojo VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių K. Š. apie papildomą tyrimą nustatyta tvarka informuoti J. S., UAB „Kagneta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (3 p.); pavedė šio įsakymo vykdymo kontrolę VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjui (4 p.).

Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo akto turinio matyti, jog Įsakymu yra inicijuojama įvykio darbe, kurio metu Bendrovės darbuotoja patyrė traumą, papildomo tyrimo procedūra. Šiuo Įsakymu nėra daroma įtaka pareiškėjo teisėms. Dėl šių aplinkybių Įsakymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks Įsakymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį VDI sprendimą papildomo tyrimo procedūroje.

Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad, atsisakius priimti skundą, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones byloje nesprendžiamas.

III. Pareiškėjas UAB „Kagneta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei pažymi, kad Įsakymas pareiškėjui sukelia tiesiogines pareigas ir tai atsispindi iš VDI atliekamų veiksmų – 2023 m. balandžio 3 d. pareiškėjas gavo VDI nurodymą, įpareigojantį VDI pateikti: 1) užpildytą ir pasirašytą paaiškinimo formą „Dėl papildomo tyrimo. Paaiškinimas“; 2) kartu su paaiškinimu pateikti skanuotas turimų įrenginio J23-25A dokumentų formas pdf formatu; 3) paaiškinimo forma pridedama prie nurodymo, viso 2 lapai. Pareiškėjui atsisakius vykdyti neteisėtą Įsakymą ir jo pagrindu gaunamus nurodymus, jam bus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK), o šio proceso metu nebus galimybės revizuoti skundžiamo Įsakymo teisėtumo, nes ANK nenumato galimybės patikrinti administracinių aktų, už kurių nevykdymą taikoma atsakomybė, teisėtumo. Iš Įsakymo ir nurodymo nėra aišku, kokios teisės normos pagrindu ir kokia administracinė procedūra atliekama. Jeigu VDI atlieka veiksmus pagal Nuostatus, tai toks tyrimas yra negalimas ir VDI viršija jai suteiktas teises. VDI jau atliko papildomą tyrimą dėl J. S. susižalojimo, surašė administracinius aktus, kurie teismo galutiniais ir įsitesėjusiais sprendimais yra panaikinti. Nuostatai nenumato galimybės dar kartą, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, atlikti trečią patikrinimą dėl to paties sužalojimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad skundžiamu Įsakymu nėra daroma įtaka pareiškėjo teisėms, Įsakymas yra procedūrinis sprendimas, kuriuo inicijuojama papildomo tyrimo procedūra, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad Įsakymas jam sukelia tiesiogines pareigas, kadangi Įsakymo pagrindu pareiškėjui yra teikiami nurodymai, o, atsisakius juos vykdyti, jam bus taikoma atsakomybė pagal ANK.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2023 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. EV-47 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2020 m. vasario 20 d. traumą darbe patyrė UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S., papildomo tyrimo“. Šiuo Įsakymu Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius skyrė įvykio darbe, kurio metu 2020 m. vasario 20 d. UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S. patyrė traumą, papildomą tyrimą (1 p.); įsakė įvykio darbe papildomą tyrimą atlikti VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui K. Š.. Tyrimą atlikti vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, nurodyta tvarka (2 p.); įpareigojo VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių K. Š. apie papildomą tyrimą nustatyta tvarka informuoti J. S., UAB „Kagneta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (3 p.); pavedė šio įsakymo vykdymo kontrolę VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjui (4 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Įsakymo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Įsakymas laikytinas tarpinio (procedūrinio) pobūdžio dokumentu, todėl pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Kaip matyti iš Įsakymo turinio, jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, jis nenustato jokių pareiškėjui teisių ir (ar) pareigų, neišreiškia viešojo administravimo subjekto valinio sprendimo, Įsakymu yra tik pradėta įvykio darbe, kurio metu 2020 m. vasario 20 d. UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S. patyrė traumą, papildomo tyrimo procedūra. Todėl toks Įsakymas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentus dėl neva neteisėtai priimto tarpinio akto (Įsakymo) pareiškėjas galės nurodyti, ginčydamas galutinį VDI sprendimą, kuriuo bus užbaigta papildomo tyrimo procedūra.

Dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų, kad, nevykdant Įsakymo ir jo pagrindu gaunamų nurodymų, pareiškėjui bus taikoma atsakomybė pagal ANK, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame Įsakyme nėra jokių įpareigojimų pareiškėjui, o atskirajame skunde minimo VDI 2023 m. balandžio 3 d. nurodymo pareiškėjas skunde neginčijo. Todėl pareiškėjo argumentai dėl šio nurodymo nevykdymo galimų teisinių pasekmių nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius