b76f2f23-aaa8-4099-adac-51db54d3473e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-5378-244/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03264-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. S. pateikė teismui skundÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti po 50 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvienÄ parÄ praleistÄ Ä¯staigoje (b. 1. 1–3). Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas nuo 2013-02-14 iki 2015-04-08. Nurodo, kad buvo kalinamas sÄ lygomis, kurios pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

IlgÄ laikÄ jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, elementarių sanitarinių ir higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto normÄ , didžiÄ jÄ dalį kameros ploto užima baldai. Kameroje buvo tik dvi kėdės, o suimtųjų keturi, todėl tekdavo laukti kol pavalgys kiti suimtieji. Sanitarinį mazgÄ nuo patalpos atskirianti sienelė neužtikrino privatumo naudojantis tualetu, tualetas buvo prie pat durų.

Dėl ant langų esančių grotų negalima buvo pasiekti langų. Kamerose nuo lubų krenta tinkas, atsilupa dažai. Pasivaikščioti vedamas kas antrÄ dienÄ , tamsiu paros metu. Ä® duÅ¡Ä vedamas tik 15 minučių. Nebuvo leidžiama paskambinti Å¡eimos nariams. Minėtais veiksmais LukiÅ¡kių TI-K pažeidė teises ginamas pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų teigė patyręs diskomfortÄ , dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimÄ .

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti (b. 1. 6–17). Atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, teise pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. LukiÅ¡kių TI-K sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti.

Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du, pro langus. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Nurodo, kad suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats suimtasis. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Vedami pasivaikščioti suimtieji turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ . Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ .

Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žala laikytinas nepagrįstu ir traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaitÄ . PraÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso – 2,88 Eur. Teismas k o n s t a t u o j a: Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.

Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK6.249 straipsnis), tačiau CK6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje M. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – LukiÅ¡kių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.

CK 1.125 str. 1 d. 8 p. įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo 2013-02-14 iki 2015-04-08. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2017-09-26 (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jis buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, tačiau, kaip minėta, skundÄ teismui pateikė tik 2017-09-26.

Taigi laikotarpis už kurį pareiÅ¡kėjas galėjo praÅ¡yti atlyginti žalÄ yra nuo 2014-09-26. Pagal CK 1.126 str. 2 d. nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės praÅ¡ymÄ , nagrinėjamu atveju taikytina ieÅ¡kinio senatis reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

PareiÅ¡kėjas skunde nepraÅ¡o atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galbÅ«t pažeistas teises. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ už laikotarpį nuo 2013-02-14 iki 2014-09-25, todėl teismas Å¡io laikotarpio nevertins.

Teismas toliau pasisakys dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, už laikotarpį nuo 2014-09-26 iki 2015-04-08. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2014-09-26 iki 2014-10-01 (6 paros), nuo 2014-10-03 iki 2014-10-23 (21 para), nuo 2014-10-25 iki 2014-10-29 (5 paros), nuo 2014-10-31 iki 2014-11-03 (4 paros), 2014-11-05 iki 2014-11-11 (7 paros), nuo 2014-11-18 iki 2014-12-03 (16 parų), nuo 2014-12-05 iki 2014-12-08 (4 paros), nuo 2014-12-10 iki 2014-12-15 (6 paros), nuo 2014-12-19 iki 2015-01-04 (17 parų), nuo 2015-01-06 iki 2015-01-07 (2 paros), nuo 2015-01-09 iki 2015-01-13 (5 paros), nuo 2015-01-17 iki 2015-01-21 (5 paros), nuo 2015-01-23 iki 2015-02-03 (12 parų), nuo 2015-02-06 iki 2015-02-18 (13 parų), nuo 2015-02-20 iki 2015-02-23 (4 paros) pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Taigi, iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas 127 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakyme Nr. V-124 1.3.1 p. nurodytÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . Kitais laikotarpiais minimalus gyvenamasis plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad iÅ¡ bendro kameros ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei lovų užimamas plotas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-525/2017 pažymėjo, kad Ä®sakymo 1.3.1 p. nenumatyta, kad į turintį tekti minimalų 3,6 kv. m plotÄ turi bÅ«ti neįskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is nacionalinėje Lietuvos teisėje nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto standartas neprieÅ¡tarauja naujausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai (EŽTT 2016-10-20 sprendimas byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas prilygo kankinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad iÅ¡ bendro kameros ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei lovų užimamas plotas, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K kameroje buvo įrengtos tik dvi kėdės, nors kameroje buvo laikoma daugiau asmenų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti taburečių tiek, kiek joje yra asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl kamerų ploto nėra galimybės jų įrengti papildomai. Kitaip tariant, LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtas visas pagal teisės aktus privalomas kietasis inventorius ir tik dėl mažo kamerų ploto nėra galimybės įrengti papildomo kietojo inventoriaus. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir LVAT, nagrinėdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamo aprÅ«pinimo baldais atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tualetas buvo neatitvertas ir pažeidė jo privatumÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 14.5 p. nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal EŽTT praktikÄ privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt. (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 m. aukščio pertvara. LVAT praktikoje (LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Taigi toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus iÅ¡gyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumÄ pažeidimu. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl ant langų esančių grotų negalima buvo pasiekti langų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 punktas nurodo, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ .

Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi grotų ant langų įrengimÄ numato teisės aktai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu pažeistos nebuvo. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kamerose nuo lubų krenta tinkas, atsilupa dažai. IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 140, Nr. 179, Nr. 186, Nr. 302, Nr. 305 ir Nr. 388 nuo lubų ir sienų tinkas nebyra (b. 1. 41).

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 157, Nr. 194, Nr. 398, sienų, lubų paviršiai buvo nelygūs, atšokę dažai ir tinkas, kameroje Nr. 398 grindų danga nelygi (susidėvėjęs, suplyšęs linoleumas), kamerose Nr. 177 ir Nr. 279 sienų paviršiai vietomis buvo nelygūs, nepritaikyti valymui/dezinfekcijai (b. 1. 53). Taigi, kaip matyti iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų, kai kuriuose kamerose buvo nustatyti tam tikri pažeidimai.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad pasivaikščioti buvo vedamas kas antrÄ dienÄ , tamsiuoju paros metu. Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau skundžiasi, kad pasivaikščiojimas organizuojamas tamsiuoju paros metu. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kokiu paros metu turėtų bÅ«ti vykdomi pasivaikščiojimai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu pažeistos nebuvo.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad į duÅ¡Ä buvo vedamas tik 15 minučių. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte bei Suėmimo vykdymo įstatyme. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u.

Tai reiškia, kad nurodytų teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo aspektu nekyla. Pareiškėjo asmeniniai poreikiai negali nulemti valstybės neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo leidžiama paskambinti šeimos nariams. Pareiškėjas teigia, kad jam ne visada suteikiama galimybė paskambinti, trumpinamas pokalbio laikas. Teisė paskambinti telefonu reglamentuojama Suėmimo vykdymo įstatymo 23 str., kuriame nustatyta, kad telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu.

Taigi LukiÅ¡kių TI-K administracija užtikrina Å¡ios teisės įgyvendinimÄ , bet tik tuo atveju, jeigu ji suimtajam yra suteikta nustatyta tvarka; atsakovės atstovas nesprendžia dėl teisės skambinti telefonu suteikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl teisės paskambinti suteikimo ir jam buvo atsisakyta Å¡iomis teisėmis pasinaudoti, todėl atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad tokios jo teisės buvo ribojamos. Neturtinės žalos priteisimas Ä®vertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkančiÄ ploto normÄ kalėjo 127 paras, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kai kurios kameros neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Ä®vertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, trukmę, nenustačius, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1300 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje. IÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

LVAT, spręsdamas klausimus, susijusius su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, ne kartÄ pažymėjo, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 2,88 Eur sumÄ .

Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014, LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1-2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1300 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Atsakovės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Liudmila Zaborovska