b76e15f8-771d-4e92-9236-3df7b3029c06 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-312/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53762-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.2; (S) 1.2.4.6.1; 2.1.2.4; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič, nuteistajam R.

K. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui, nukentėjusiajam A. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Sauliau Juzukonio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2018 m. lapkričio 9 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio).

Taip pat R. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (dėl 2017 m. spalio 19 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 51 MGL (1 920,66 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudos bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 34 MGL (1 280,44 Eur) baudos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio), ir 34 MGL (1 280,44 Eur) dydžio bauda.

Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ R. K. priteista civiliniam ieÅ¡kovui A. A. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. K. nuteistas dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 9 d., apie 23.00 val., Vilniuje, Olandų g. 51, automobilyje „Toyota Prius Plius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, be priežasties tyčia trenkė kumščiu vienÄ smÅ«gį A.

A. į krÅ«tinę, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , t. y. Å¡iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį - iÅ¡teisinti R. K., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuojant R. K. veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kadangi teismo iÅ¡vados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi įrodymai, o vertinant įrodymus buvo padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1-4 dalis negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais, ir, prieÅ¡ingai, nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus, neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo, teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Å¡i byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrÄ kartÄ , kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį skundė tik pats R. K., praÅ¡ydamas priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, prokuroras nuosprendžio neskundė. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ Ä¯ aukÅ¡tesnės instancijos teismo nurodymus privaloma atsižvelgti.

Å iuo atveju Vilniaus apygardos teismas nurodė iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ iÅ¡nagrinėti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, nes jie buvo betarpiÅ¡kai susiję su tinkamu veikos aplinkybių nustatymu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje į Å¡iÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį neatsižvelgė, gynybos argumentų iÅ¡ esmės neanalizavo. Be to, paskyrė griežtesnę bausmę (baudÄ ) nei buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, nustatė atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kurios nei kaltinamajame akte, nei minėtame nuosprendyje nebuvo, kas, nuteistojo gynėjo nuomone, laikytina ne tik esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, bet ir rodo bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes nebuvo jokio įspėjimo dėl kaltinimo faktinių aplinkybių keitimo.

R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo neblaivumÄ teismas pripažino, vadovaudamasis policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais ir kelių liudytojų parodymais, nors pagal 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 (su galiojančiais pakeitimais) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo ir leidžiamo etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo taisyklių 6.1, 6.2, 9 punktus asmenys turi bÅ«ti pristatomi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kur yra konstatuojamas jų girtumas.

Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kelias nusikalstamas veikas, netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, paskyrė baudžiamojo poveikio priemones bei apribojimus. Pradėjęs nagrinėti bylÄ , teisėjas teikė privilegijas nukentėjusiajam dėl jo asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties. Jau pirmojo posėdžio metu matėsi teismo nuolankumas nukentėjusiajam dėl jo sveikatos bÅ«klės - dar neturint duomenų apie nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę, jam buvo siÅ«lomi įvairÅ«s patogumai, teismas apžiÅ«rėjo dokumentus dėl neįgalumo, nors gynyba nurodė, kad pažymėjimo galiojimo terminas yra pasibaigęs, byloje yra tik vienintelis faktas, kad 2011 m. nukentėjusiajam buvo padaryta operacija, jokių kitų dokumentų apie jo sveikatos bÅ«klę nėra.

Tuo tarpu R. K. yra verslininkas, todėl, nuteistojo teigimu, teismas manė, kad jo turtinė padėtis yra geresnė, jis turi gynėjÄ .

5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra nukreipti į R. K. teiginio, kad jis buvo blaivus, paneigimÄ , tam teismas analizavo nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus ir iÅ¡kėlė naujÄ prielaidÄ , jog kelyje nebuvo jokios kliÅ«ties, todėl nebuvo priežasties staigiai stabdyti automobilio. Vis dėlto, nuteistojo gynėjo teigimu, taip ir liko neaiÅ¡ku, kaip buvo nustatytas pagrindinis faktas - smÅ«gio sudavimas ir dėl to kilusios pasekmės. Nors teismas konstatavo, jog automobilyje buvo tamsu, todėl keleiviai galėjo ir nematyti smÅ«gio, tačiau Vilniuje visi keliai yra apÅ¡viesti ir automobilių viduje paprastai viskas matosi, kas reiÅ¡kia, kad teismas tik manipuliavo prielaidomis.

Pirmosios instancijos teismas atmetė liudytojų J. K., D. P., M. K. parodymus, nes jie yra pažįstami su nuteistuoju. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismo iÅ¡vada dėl Å¡ių asmenų suinteresuotumo negalima, nes kiekvienoje byloje proceso dalyviai yra kažkuo suinteresuoti, bet esmė yra tame, kÄ jie paliudija ir kiek tai susiję su kitais byloje surinktais duomenimis. Minėti liudytojai įvykio metu buvo taksi automobilyje ir matė tikrÄ sias įvykio aplinkybes. Å ių liudytojų parodymai paneigia nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad automobilis buvo lėtai stabdomas, prieÅ¡ingai, liudytojai parodė, kad buvo staigiai stabdoma, o, svarbiausia, kad vairuotojas, t. y. nukentėjusysis, iÅ¡ karto iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

Pirmieji nukentėjusiojo žodžiai buvo ne apie sužalojimus, tai jis pasakė tik vėliau, laukdamas policijos pareigÅ«nų. Garso įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, kuriame girdisi, kaip į užduotÄ klausimÄ , ar yra sužalotų asmenų, liudytojas atsako, kad nėra, taip pat patvirtina, kad Å¡is liudytojas, kuris jau buvo pabendravęs su nukentėjusiuoju, dar nežinojo apie jo sumuÅ¡imÄ ar kitokį sužalojimÄ . Kai nukentėjusysis pateikė versijÄ apie jo sumuÅ¡imÄ , Å¡is faktas iÅ¡ karto buvo ginčijamas, tai patvirtina iÅ¡ esmės visi liudytojai.

Nepagrįstas yra teismo teiginys, kad nukentėjusysis neturi pagrindo apkalbėti nuteistojo, nes anksčiau jie nebuvo susitikę, kadangi toks noras gali kilti spontaniÅ¡kai, priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju tai noras pasipelnyti arba nuslėpti tai, kad eismo įvykis iÅ¡ tiesų įvyko dėl nukentėjusiojo turimų sveikatos problemų. Teisme joks liudytojas nedavė parodymų apie smÅ«gio sudavimo mechanizmÄ , nes tokio smÅ«gio nematė, taip pat liudytojai nematė ir smÅ«gio padarinių, kuriuos nurodo nukentėjusysis bei policijos pareigÅ«nai A.

B. ir R. O.. Pastarieji smÅ«gio sudavimo taip pat nematė, šį faktÄ Å¾ino tik iÅ¡ nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų, atvykę į įvykio vietÄ patys nesiėmė jokių veiksmų - neapžiÅ«rėjo nukentėjusiojo, nesuteikė jam skubios medicininės pagalbos, neiÅ¡kvietė medikų ir niekaip kitaip neužfiksavo sužalojimo padarinių. Nors policijos pareigÅ«nas R. O. teisme nurodė, kad tikrai matėsi, jog žmogus sužalotas, jis laikėsi už krÅ«tinės, jam buvo sunku kvėpuoti, tačiau tuo pačiu liudytojas paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis apžiÅ«rėtas nebuvo.

Tokie liudytojo parodymai turi bÅ«ti atmesti kaip neatitinkantys tikrovės ir neprofesionalÅ«s, nes policijos pareigÅ«nai, vykdydami savo pareigas, turi suteikti pagalbÄ sužalotiems asmenims, taip pat ir juos apžiÅ«rėti. Nukentėjusiojo parodymų apie smÅ«gio sukeltas pasekmes (galvos svaigimÄ , Å¡okÄ ir pan.) taip pat niekas nepatvirtina, nėra aiÅ¡ku, ar tokių pasekmių negalėjo sukelti jo liga, nes nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad po Å¡irdies operacijos gydosi ir nuolat vartoja vaistus nuo kraujospÅ«džio, taip pat patvirtino, kad tuo metu kaip tik nebuvo vartojęs jam gydytojo paskirtų vaistų.

Tai, kad nukentėjusiajam nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės, kurias jis įvertino net 800 Eur suma, patvirtina ir tai, kad iÅ¡ policijos komisariato jis iÅ¡ karto iÅ¡vyko dirbti, todėl, nuteistojo gynėjo teigimu, civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepagrįstai, siekiant pasipelnyti. Nepagrįsti nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad R. K. jam trukdė vairuoti, vadino jį nusikaltėliu ir pan., nes jis pats nurodė, kad tais atvejais, kai kyla bet kokia grėsmė sveikatai, gyvybei ar pan., taksi vairuotojas turi teisę nutraukti vežimo paslaugÄ , tačiau Å¡iuo atveju jis to nepadarė.

Nukentėjusiojo sužalojimo faktas nėra nustatytas specialisto iÅ¡vada, tai nėra užfiksuota jokiame apžiÅ«ros protokole, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymuose gausu prieÅ¡taravimų, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl jų nepatikimumo.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

8. BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. NeÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai, siejamas su nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais ar nuteistojo interesų neatitinkančių sprendimų priėmimu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti priimtas atlikus tiesioginį žodinį įrodymų tyrimÄ teisme, įvertinus visus iÅ¡ įvairių Å¡altinių surinktus įrodymus kaip visumÄ , padarytos iÅ¡vados turi bÅ«ti logiÅ¡kai susijusios su tiriant ir vertinant įrodymus gautais duomenimis. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, nustatė visus bÅ«tinuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir R.

K. pagrįstai pripažino kaltu sukėlus fizinį skausmÄ nukentėjusiajam. Sprendžiant dėl pastarojo kaltės, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai, daiktų apžiÅ«ros protokolas, tarnybiniai praneÅ¡imai, garso įraÅ¡as ir kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiÅ¡kai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu bÅ«du, priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir tinkamai motyvavo daromas iÅ¡vadas, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teikė privilegijas nukentėjusiajam dėl jo asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų turinį, tokių privilegijų teikimo fakto neįžvelgia. A. A. pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs galiojantį neįgaliojo pažymėjimÄ , taip pat nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat tokį pažymėjimÄ turėjo, netikėti nukentėjusiojo parodymai apie jo sveikatos bÅ«klę nėra jokio pagrindo.

9. Nukentėjusysis A. A. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio vakarÄ taksi automobiliu vežant nuteistÄ jį R. K. ir kitus tris keleivius – D. P., M. K. ir J. K., nuteistasis kelis kartus prašė nukentėjusiojo automobilyje pagarsinti muzikÄ , to paties prašė ir D. P., nukentėjusysis kelis kartus jÄ pagarsino. Kai muzika jau trukdė jam vairuoti, jis atsisakė tenkinti keleivio R. K. pakartotinį praÅ¡ymÄ . Tuomet pastarasis pats pabandė pagarsinti muzikÄ , o kadangi prie garso rankenėlės automobilyje buvo ir tam tikri jo valdymo mygtukai, nukentėjusysis patraukė nuteistojo rankÄ , kad pastarasis netrukdytų saugiai vairuoti.

Po tokių veiksmų R. K. ėmė vadinti nukentėjusįjį nusikaltėliu (rusų kalba) ir prie Olandų – Filaretų gatvių sankryžos esančio šviesoforo netikėtai trenkė A. A. dešinės rankos kumščiu į krūtinę. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, nukentėjusysis buvo priverstas stabdyti automobilį ir į jį įvažiavo kitas iš paskos važiavęs automobilis. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visų liudytojų, taip pat nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymus, pagrįstai nustatė, kad kelyje nebuvo jokios kliūties, dėl kurios A.

A. bÅ«tų priverstas netikėtai stabdyti automobilį, kas reiÅ¡kia, kad tokiems jo veiksmams buvo kita priežastis, o bÅ«tent – R. K. nusikalstamas elgesys. Apeliaciniame skunde teisingai pakartojami nukentėjusiojo parodymai, kad tais atvejais, kai kyla bet kokia grėsmė sveikatai, gyvybei ar pan., taksi vairuotojas turi teisę nutraukti vežimo paslaugÄ , kÄ nagrinėjamu atveju A. A. ir padarė, sustabdydamas transporto priemonę ir atsisakydamas toliau vežti minėtus keleivius. Iki tol keleivių veiksmai (neetiÅ¡kas bendravimas, įkyrÅ«s praÅ¡ymai pagarsinti muzikÄ ) grėsmės sveikatai ar gyvybei nekėlė, todėl nukentėjusysis nutraukti vežimo paslaugÄ neturėjo pagrindo.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis galimai staigiai stabdė dėl prastos savijautos, kuriÄ nulėmė jo turimos sveikatos problemos, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvÅ«s, pateikiami, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. A. savijauta įvykio metu pablogėjo dėl kokios nors kitos priežasties nei R. K. smurtiniai veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis neturėjo jokio pagrindo apkalbėti nuteistÄ jį, juo labiau, apkaltinti jį nusikalstamos veikos padarymu.

Apeliaciniame skunde nurodomas A. A. galimai turimas siekis pasipelnyti, kuris jam kilo spontaniškai, neturi jokio loginio paaiškinimo, šie išskirtinai subjektyvūs teiginiai laikomi nuteistojo gynybine pozicija.

10. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės, kiek staigiai nukentėjusysis stabdė vairuojamÄ automobilį, to tiksliai nustatyti nėra galimybės. Kadangi į šį automobilį įvažiavo iÅ¡ paskos važiavęs kitas automobilis, t. y. įvyko eismo įvykis, akivaizdu, kad stabdymas buvo pakankamai staigus ir netikėtas. Nukentėjusysis nurodė, kad jam nuo nuteistojo suduoto smÅ«gio ėmė mirguliuoti akyse, jis bijojo netekti sÄ monės, jį iÅ¡tiko Å¡okas, pradėjo drebėti visas kÅ«nas, jautė didelį skausmÄ smÅ«gio vietoje, policijos komisariate Å¡i vieta buvo Å¡iek tiek paraudusi.

Kadangi yra turėjęs aortos operacijÄ , smÅ«gis į krÅ«tinę, nukentėjusiojo teigimu, jam yra itin pavojingas ir sukėlė didelį stresÄ dėl vidinio kraujavimo tikimybės. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam 2011 m. rugsėjo 20 d. buvo atlikta Å¡irdies operacija. A. A., įvykio vietoje iÅ¡lipęs iÅ¡ taksi automobilio, iÅ¡ karto sakė, kad nuteistasis jam sudavė smÅ«gį į krÅ«tinę. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, esminės reikÅ¡mės neturi, kad tai nebuvo pirmieji jo žodžiai, iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, svarbiausia, kad tokia nukentėjusiojo pozicija buvo nuo pat pradžių.

Ä® įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams A. B. ir R. O. jis taip pat nurodė apie prieÅ¡ jį panaudotÄ smurtÄ ir tai įvardino, kaip priežastį sustoti kelyje. Liudytoja apklausta A. B. parodė, kad nukentėjusysis pareiÅ¡kimÄ rašė policijos komisariate, nes įvykio vietoje buvo susijaudinęs. Liudytoju apklaustas R. O. nurodė, kad A. A. sunkiai kvėpavo, laikėsi už krÅ«tinės, skundėsi skausmu, tikrai matėsi, kad žmogus yra sužalotas. Kad keleivis jam trenkė į krÅ«tinės sritį, kad jis yra po Å¡irdies operacijos, nukentėjusysis nurodė ir kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojai J.

G. ir Å¡io automobilio keleiviui G. T. S.. Pastarasis apklausos metu nurodė, kad taksi automobilio vairuotojas atrodė iÅ¡sigandęs, iÅ¡balęs, sutrikęs, balsas Å¡iek tiek drebėjo. Aplinkybės apie smÅ«gio sudavimÄ nurodytos ir Policijos registruojamų įvykių registre, 2018 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, nukentėjusiojo pareiÅ¡kime ir jo protokole-pareiÅ¡kime. Å ios aplinkybės neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo pozicijos nuoseklumÄ ir paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad jis smurtinius veiksmus iÅ¡sigalvojo, siekdamas pateisinti eismo įvykio kilimÄ ir pasipelnyti.

11. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nai neturi kompetencijos atlikti asmens medicininės apžiÅ«ros ir nustatyti jam padarytų sužalojimų, todėl tokių veiksmų imtis neprivalo. Nukentėjusysis patvirtino, kad policijos pareigÅ«nė įvykio vietoje jam pasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , tačiau jis atsisakė, nurodė, kad pats kreipsis į medicinos specialistus, jei vėliau prastai jausis. Esant tokioms aplinkybėms, policijos pareigÅ«nai neturėjo nei teisės, nei pareigos priverstinai apžiÅ«rėti nukentėjusįjį, kai jis medicinos pagalbos atsisakė.

Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad R. K. yra inkriminuotas tik fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam, todėl Å¡iam padaryti sužalojimai nebÅ«tinai turi bÅ«ti užfiksuoti medicininiuose ar procesiniuose dokumentuose, nes tokių sužalojimų iÅ¡oriÅ¡kai gali ir nebÅ«ti, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad asmuo dėl prieÅ¡ jį panaudoto smurto nejautė skausmo. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatant Å¡iÄ aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nukentėjusįjį po patirto fizinio smurto stebėję liudytojai neabejotinai patvirtino supratę jo skausmÄ , taip pat apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad paprastai smÅ«giu kumščiu į krÅ«tinę asmeniui yra sukeliamas fizinis skausmas, ypač atsižvelgiant į Å¡iuo atveju aktualiÄ aplinkybę – nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę.

12. Nors nuteistasis kategoriškai neigia konfliktavęs su taksi automobilio vairuotoju dėl muzikos garsinimo ar juo labiau jam sudavęs, teigia buvęs nepagrįstai apkaltintas ir apkalbėtas, vis dėlto, liudytoju apklausiamas D. P. nurodė kelionės metu sakęs, kad nereikia muzikos, pataręs duoti vairuotojui ramiai važiuoti. Nors liudytojas teigia taip kalbėjęs ne dėl to, kad R. K. kibo prie vairuotojo, o dėl to, kad jam pasirodė, kad taksi automobilio vairuotojas yra neįgalus, vis dėlto, tokie parodymai patvirtina, kad konfliktas dėl muzikos garso automobilyje buvo.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nei vienas automobilyje važiavęs keleivis (D. P., M. K. ir J. K.) kategoriÅ¡kai nenurodė, kad R. K. smÅ«gio tikrai nesudavė, nei vienas nepatvirtino įvykio metu stebėję nuteistÄ jį ir tiksliai matę, kad Å¡is smurto nenaudojo. Å ie liudytojai teigė nematę smÅ«gio sudavimo fakto, manantys, kad smÅ«gis nebuvo suduotas, tačiau tai, kad jie jo nematė, savaime nereiÅ¡kia, kad smurto nebuvo. Visi taksi automobilio keleiviai, tuo pačiu ir R. K., važiavo iÅ¡ to paties restorano, kur kartu leido laikÄ , ketino toliau linksmintis Senamiestyje, dalis jų buvo neblaivÅ«s, važiuodami daug bendravo, buvo naktis, nėra duomenų apie automobilio salone įjungtÄ apÅ¡vietimÄ , todėl natÅ«ralu, kad automobilio gale sėdintys asmenys galėjo ir nepastebėti to, kÄ daro priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs nuteistasis, juo labiau, jei jo smÅ«gis buvo staigus ir vienkartinis.

Dėl nurodytų priežasčių sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie galimÄ Å¡ių liudytojų suinteresuotumÄ R. K. palankia baudžiamosios bylos baigtimi, todėl galimÄ ir tam tikrų faktų nutylėjimÄ . Nepaisant to, kaip jau minėta, liudytojai neužėmė kategoriÅ¡kos pozicijos, kad R. K. smÅ«gio tikrai nesudavė, o teigė tiesiog to nematę, kas reiÅ¡kia, kad jie nepatvirtino nei nuteistojo, nei nukentėjusiojo parodymų. Tuo tarpu, kaip nurodyta nuosprendžio 10 punkte, nukentėjusiojo parodymus, t. y. tai, kad nuteistasis jam sudavė smÅ«gį į krÅ«tinę, dėl ko jis juto fizinį skausmÄ , patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad priekinėje keleivio sėdynėje sėdintis asmuo, nors ir būdamas prisisegęs saugos diržu, turi galimybę dešinės rankos kumščiu pasiekti automobilio vairuotojo sėdynėje sėdinčio asmens krūtinę. Saugos diržas tokio judesio nevaržo. Juo labiau, kad smūgio sudavimo metu taksi automobilis buvo bejudantis nuo šviesoforo, kas reiškia, kad jo greitis buvo nedidelis.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai daug dėmesio skyrė R. K. neblaivumo faktui įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nuomone, kad tai buvo daroma nepagrįstai. R. K. neblaivumo faktas ir jo elgesys po įvykio padeda susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui apie galimÄ jo elgesį įvykio metu ir iki jo, o taip pat patvirtina ir nuteistojo parodymų nepatikimumÄ . Nepaisant to, kad R. K. neblaivumo faktas nėra nustatytas alkotesterio parodymais (tikrintis atsisakė), taip pat jo neblaivumas nebuvo tikrinamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu nuteistasis buvo neblaivus, nors pats viso baudžiamojo proceso metu ir teigė prieÅ¡ingai.

Pirmiausia, apie tai, kad R. K. buvo neblaivus, nurodė nukentėjusysis, tai jam matėsi iÅ¡ nuteistojo elgesio ir kalbos, automobilyje buvo juntamas alkoholio kvapas, langai rasojo. Ä®vykio vietoje buvę policijos pareigÅ«nai taip pat patvirtino, kad taksi keleiviai buvo neblaivÅ«s, elgėsi neadekvačiai, taksi vairuotojÄ vadino narkomanu. Liudytoja J. G. nurodė, kad R. K. buvo iÅ¡gėręs, garsiai kalbėjo, jautėsi alkoholio kvapas, žmonės svirduliavo. Liudytojui G. T. S. atmosfera po eismo įvykio pasirodė konfliktiÅ¡ka, moteris ir vyras su akiniais atrodė blaivesni, kiti du taksi keleiviai – girtesni, girtesnis iÅ¡ keleivių yra nuteistasis. 2018 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad nuo R.

K. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai buvo nekoordinuoti, buvo nusiteikęs agresyviai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad R. K. įvykio metu buvo neblaivus, kas reiÅ¡kia, kad jis byloje davė nepatikimus parodymus, nes šį faktÄ neigė. Nuteistojo neblaivumas, jo agresyvus nusiteikimas, tai, kad paÅ¡aliniams asmenims atmosfera tarp taksi keleivių ir vairuotojo pasirodė konfliktiÅ¡ka, vairuotojas buvo įžeidinėjamas, tik patvirtina buvus konfliktÄ ir leidžia pagrįstai manyti, kad smÅ«gis nukentėjusiajam iÅ¡ tiesų buvo suduotas.

14. Taigi, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad R. K. 2018 m. lapkričio 9 d. apie 23.00 val. Vilniuje, Olandų g. 51, automobilyje „Toyota Prius Plius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, be priežasties tyčia trenkė kumščiu vienÄ smÅ«gį A. A. į krÅ«tinę, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai nusikalstamos veikos padarymo fakto nepaneigia.

15. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 11.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taip pat R. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudos bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 33 MGL dydžio baudos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 11.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 33 MGL (1 242 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dvejus metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 19 d. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ R. K. priteista civiliniam ieÅ¡kovui A. A. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

16. Šį nuosprendį apeliacine tvarka skundė nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis, praÅ¡ydamas nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį – nuosprendį. Valstybinis kaltintojas apeliacinio skundo byloje neteikė.

17. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Savo sprendimÄ apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kurių apeliacinės instancijos teisme iÅ¡taisyti nėra galimybės, t. y. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R.

K. atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje), protokoline nutartimi atnaujindamas procesÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-388-893/2018, neiÅ¡sireikalavo Å¡ios baudžiamosios bylos medžiagos ir iÅ¡ esmės nesujungė baudžiamųjų bylų Nr. 1-388-893/2018 ir Nr. 1-1633-865/2019. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad visos apeliaciniame skunde nurodytos ir ginčijamos aplinkybės, susijusios su R. K. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tirtinos iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Esant tokiai Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutarčiai, nesant baudžiamojoje byloje prokuroro apeliacinio skundo, pakartotinai nagrinėjęs bylÄ pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismo nurodytus trÅ«kumus, tačiau neturėjo teisinio pagrindo bloginti R. K. teisinę padėtį, o tai padaręs, paskyrė nuteistajam neteisingÄ bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių paskyrimo keistina, panaikinant R.

K. paskirtÄ papildomÄ Ä¯pareigojimÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio), taip pat sumažinant pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirtÄ 51 MGL dydžio baudÄ iki 50 MGL dydžio baudos, tuo pačiu iki 33 MGL dydžio baudos sumažinant galutinį baudos dydį.

18. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu R. K. nebuvo nustatyta jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir kaltinamajame akte. Taigi, atsižvelgiant į nuosprendžio 17 punkte iÅ¡dėstytus argumentus, nepaisant to, kad nuosprendžio 13 punkte yra nustatyta, jog R. K. įvykio metu buvo neblaivus, Å¡i aplinkybė jo atsakomybę sunkinančia negalėjo bÅ«ti pripažinta, todėl iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio Å¡alintina. Nepaisant to, keisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirtos bausmės dydžio nėra pagrindo.

19. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinio skundo ribose, apeliacinės instancijos teismas patikrina ir tai, ar R. K. paskirtos bausmės buvo tinkamai subendrintos. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes nepagrįstai bendrino BK 64 straipsnio pagrindu, taip netinkamai taikydamas baudžiamÄ jį įstatymÄ . BK 64 straipsnio pagrindu bausmės bendrinamos, kai neatlikus bausmės yra padaryta nauja nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu R.

K. neatlikinėjo jokios bausmės, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-388-893/2018) jis buvo pripažintas padariusiu BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau bausmė jam nebuvo paskirta, asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi atnaujinus baudžiamojoje byloje Nr. 1-388-893/2018 įrodymų tyrimÄ ir sujungus Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ su baudžiamÄ ja byla Nr. 1-3413-1033/2019, kurioje R.

K. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nuteistajam bausmės turi būti bendrinamos taip, tarsi jos būtų paskirtos vienu nuosprendžiu, t. y. BK 63 straipsnio pagrindu.

20. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos Å¡velnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis).

Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, R. K. paskirtos bausmės bendrintinos visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du, prie pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos griežtesnės bausmės pridedant visÄ pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirtÄ Å¡velnesnę bausmę ir paskiriant R. K. galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 33 MGL (1 242 Eur) dydžio baudÄ .

21. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis buvo pareiškęs 800 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tokios sumos nepagrįstumas yra nurodomas apeliaciniame skunde, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tenkino tik dalį civilinio ieškinio ir iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam neturtinės žalos dydžiui, sutinka, kad dėl R. K. neteisėtų veiksmų A. A. patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir emocinį sukrėtimÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl savo sveikatos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino ne tik nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais sukeltÄ skausmÄ , bet ir R. K. amžių, darbingumÄ , teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teisingumo ir protingumo principų reikalavimus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar labiau mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio nėra jokio pagrindo.

Nepaisant to, kad įvykio naktį iÅ¡ policijos komisariato nukentėjusysis važiavo toliau dirbti, tai nereiÅ¡kia, kad jis nesijaudino dėl to, kas įvyko, ar nesibaimino dėl galimo savo sveikatos pablogėjimo. Tai, kad A. A. iÅ¡ tiesų buvo sukrėstas, patvirtino daugelis jį mačiusių liudytojų (nuosprendžio 10 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis patyrė neturinę žalÄ , kuri teismo pagrįstai įvertinta 200 Eur.

22. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 64 straipsnio nuostatų ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių paskyrimo ir jų bendrinimo pakeisti.

R. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. R. K. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirti 50 (penkiasdeÅ¡imties) MGL (1883 (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų) Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 33 (trisdeÅ¡imt trijų) MGL (1242 (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų) Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, R. K. paskirtas bausmes subendrinti visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 33 (trisdeÅ¡imt trijų) MGL (1 242 (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų) Eur) dydžio baudÄ .

PaÅ¡alinti teismo nustatytÄ R. K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė Darius Pranka Paulius VerÅ¡ekys