b76cf40d-a92b-4f4d-8b6d-232f588ecec6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4299-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-04790-2015-1                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2015-09-08 iki 2015-09-22 buvo Ligoninėje, kurioje nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis plotas, dienos Å¡viesa nebuvo tinkamai užtikrinama, negalėjo skaityti ir raÅ¡yti, naktinis apÅ¡vietimas buvo per ryÅ¡kus.

Sunkiai vaikÅ¡to, tačiau maistas jam nebuvo atneÅ¡tas. Sanitaras, baigęs valyti tualetÄ , jam maistÄ atnešė, tačiau pareiÅ¡kėjas jo negalėjo valgyti. Tualetas, skirtas neįgaliesiems, nepatogus, buvo sunku juo naudotis dėl skaudamų kelių. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pasijuto pažemintas, patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, negalėjo užmigti naktimis, norėjo save žaloti.Atsakovės atstovė Ligoninė su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 7-9) atsakovė teigia, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neveda, todėl duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma tose pačiose palatose su pareiÅ¡kėju, pateikti negali.

Ligoninė privalo laikytis teisės aktuose numatytų izoliacijos reikalavimų bei negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kaip ir negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems. Dėl to, teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui, galėjo būti viršijamos.Ligoninė vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V - 82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktu, kuriame nurodyta:

„įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.“ Pažymėjo, kad vadovaujantis šiuo punktu nėra numatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas.

Unitazo uždengimo nenumato ir HN 76:2010.Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690. Å is dokumentas įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi Ligoninės veiklai vykdyti.NatÅ«rali Å¡viesa ir/ar apÅ¡vietimas yra užtikrinamas per kameroje esantį langÄ arba langus. Å viesiu paros metu, esant pakankamam natÅ«raliam apÅ¡vietimui, dieninis apÅ¡vietimas rėžiminio korpuso kamerų tipo palatose yra iÅ¡jungiamas, tačiau esant pacientų praÅ¡ymui, dieninė Å¡viesa paliekama.Ligoninės Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedÅ«rų laiku, bÅ«ti gryname ore Å¡io skyriaus lokaliniame sektoriuje.

Todėl minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiÅ¡kėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).PareiÅ¡kėjo reikalavimas apsiriboja bendro pobÅ«džio teiginiais ir samprotavimais. Skunde nėra argumentuojama dėl priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nėra pagrįsta neturtinės žalos suma.Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 25-28) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų. PareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo.

Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nurodytos aplinkybėms nepatvirtintos įrodymais, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimos neturtinės žalos ir nėra pagrindo kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimÄ . Valstybė sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programÄ .

Laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslas - užtikrinti saugiÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kÄ laisvės atėmimo vietų veiklÄ , nuteistiesiems (suimtiesiems) teisės aktų nustatytas laikymo, o personalui – darbo sÄ lygas. Atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslÄ , nustatytas uždavinys – modernizuoti laisvės atėmimo vietas.Bylos Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str., b. l. 3, 38, 40). S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas Ligoninėje nuo 2015-09-08 iki 2015-09-22.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Ginčui dėl pareiÅ¡kėjo argumentų dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.), 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2015-09-08 iki 2015-09-22 Chirurgijos skyriaus 2 palatoje (24,92 m2, 7 lovos) (b. l. 7, 24).

Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiÅ¡kėju ligoninės palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė teigia, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Ä®vertindamas tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo Ligoninėje laikotarpiais. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Ligoninėje laikotarpį (10 dienų) neatitiko privalomo vienam asmeniui užtikrinti 5,1 kv. m ploto.

Å ios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Atsakovo argumentas, jog Ligoninė negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, nėra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.PareiÅ¡kėjas, siekdamas žalos atlyginimo, taip pat argumentuoja, kad dienos Å¡viesa nebuvo tinkamai užtikrinama, naktinis apÅ¡vietimas buvo per ryÅ¡kus.

Sunkiai vaikšto, tačiau maistas jam nebuvo atneštas. Tualetas, skirtas neįgaliesiems, buvo nepatogus, buvo sunku juo naudotis dėl skaudamų kelių. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (2011-06-14 redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo teigimu, Ligoninėje vadovaujamasi Eksploatavimo taisyklėmis. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo teiginiais. Teismo vertinimu, 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina yra pakankama asmeniui, vaikščiojančiam su ramentais, pasinaudoti tualetu, todėl šiuo aspektu pažeidimų nenustatyta.

Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b. l. 12-13) nepatvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl blogo natÅ«ralaus ar dirbtinio apÅ¡vietimo. Remiantis į bylÄ pateiktais įrodymais ir pareiÅ¡kėjui nepateikus jo teiginius patvirtinančių įrodymų, LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų nėra pagrindo konstatuoti.Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo teiginius, kad maistas jam nebuvo atneÅ¡tas, nes, kaip pats skunde nurodo, sanitaras jam maistÄ vis dėlto atnešė.Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.).

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .Atsižvelgiant į minimalaus vienam asmeniui kamerų tipo palatoje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę (10 parų), į pažeidimo mÄ stÄ , teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 100 Eur neturtinės žalos dydis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

             pareiÅ¡kėjo L. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti L. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                     Henrikas Sadauskas