2019-04-24 Nr. AB-10142-3-61-3-00349-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-277-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00349-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija, atsakovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) teisėtumo.

Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu pakeitus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybę, teisė nebūti kankinamam bei teisė rūpintis savo sveikata ir sveikai maitintis.

Pareiškėjo nuomone, Įsakyme įtvirtinta nuteistųjų daiktų paėmimo tvarka, pagal kurią gali būti atimami ir sunaikinami daiktai, nesantys leistinų turėti daiktų sąraše ar viršijantys nustatytą bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, jeigu nėra nurodyta giminaičių, sutuoktinio ar kitų asmenų, kuriems gali būti perduodami saugoti daiktai, riboja pareiškėjo teisę į nuosavybę. Įsakymo 1.5 punktas, kuris nustato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, pareiškėjo teigimu, sukelia jam neigiamus padarinius, nes yra apribojama nuteistojo teisė ilsėtis ir nėra užtikrinama pareiškėjo teisė nebūti kankinamam ar, kad su nuteistuoju nebūtų žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Įsakymu buvo apribota jo teisė rūpintis savo mityba ir sveikata. Įsakymu buvo nustatyti papildomi ribojimai, dėl kurių pareiškėjas negalėjo nusipirkti daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių, buvo draudžiama įsigyti maisto produktų stiklinėje ar metalinėje pakuotėje, apribota teisė įsigyti virtų, keptų ar troškintų mėsos ir žuvies produktų. Be to, apribotos maisto gamintojų pakuotės dydis ir vaistų pakuotės dydis. Pareiškėjo teigimu, Įsakymo 18 priedo 1.1 punkte nustatyti draudimai ir apribojimai pažeidžia ne tik elementarias žmogaus teises, prasilenkia su protingumo, žmogiškumo principais, nepagrįstai suvaržo pareiškėjo teisę pasirinkti maisto racioną pagal fiziologinius poreikius, teisę rūpintis savo sveikata ir sportuoti, t. y. pažeidžia pareiškėjo teisę į sveikatą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui paduoti keliamų reikalavimų ir įpareigojo pareiškėją pašalinti nurodytus trūkumus iki 2019 m. vasario 12 d. Išanalizavęs pareiškėjo skundo tekstą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo pagrindo, teismas neturėjo galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundas nebuvo pakankamai aiškus, individualizuotas ir pagrįstas individualiomis aplinkybėmis. Nustatė, kad skundas yra šabloninis, atspausdintoje versijoje pareiškėjas ranka užpildė tuščius laukelius nurodydamas vardą, pavardę, parašą ir asmens kodą. Be to, teismui buvo pateikta nemažai tokios pačios formos skundų, kurie galimai buvo iš anksto parengti ir užpildyti. Teismas pažymėjo, kad skundas yra individualus procesinis dokumentas, kuris iš esmės negali būti iš anksto parengtos formos – jame turi atsispindėti konkrečios, individualios, tik su pareiškėjo asmeniu susijusios faktinės aplinkybės. Tuo pačiu skunde turi būti nurodyta, kaip individualiai pareiškėjui pasireiškė neturtinė žala, kurią prašo priteisti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas privalo pateikti individualų skundą, kuriame turi nurodyti tik su juo susijusius individualius faktinius duomenis bei tai, kaip konkrečiai jam pasireiškė kildinama neturtinė žala. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad minėtoje nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. vasario 18 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis iš esmės kėlė ginčą dėl kalinimo sąlygų, o būtent dėl Įsakymo, kuriuo buvo pakeisti atitinkami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių punktai, susiję su nuteistojo teise apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (galimybe įsigyti didesnį kiekį šviežių vaisių ir daržovių, marinuotų ir konservuotų produktų, produktų didesnėse nei 500 ml / g pakuotėse), galimybe laisvai pasirinkti kaip maitintis, taip pat dėl medicininio patikrinimo tvarkos, patalynės išdavimo, turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų laikymo, jų bendrosios masės taikymo jo konkrečiu atveju, darant įtakos pareiškėjo kalinimo sąlygoms. Pareiškėjas teigė, kad skundo argumentai pateikti tinkamai ir aiškiai, vadovaujantis teisės aktais, tinkamai keliami klausimai ir nusiskundimai, kuriuos pareiškėjas palaikė ir 2019 m. vasario 18 d. teismui pateiktame skunde. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu yra ribojama jo pasirinkimo laisvė ką pirkti ir kaip maitintis, dėl to jis išgyveno psichologinį sukrėtimą, jam tai sukėlė nepatogumų. Dėl to, kad buvo paimama patalynė dienos metu, turėjo sėdėti ant geležinio gulto ir dėl to prasidėjo uždegimas. Kadangi bausmę atliko drausmės grupėje, negalėjo lankyti mokyklos, socialinių įgūdžių programų, psichologinių kursų. Pareiškėjui nebuvo leista pasilikti pageidaujamos knygos. Pareiškėjas teigė patiriantis neturtinę žalą dėl psichologinių kančių, atimtos teisės rinktis norimus produktus ir bauginimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl kalinimo sąlygų šiuose pataisos namuose, o būtent dėl Įsakymo, kuriuo buvo pakeisti atitinkami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių punktai, darant įtaką jo kalinimo sąlygoms.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu įvardijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, tačiau pagal skunde nurodytą pagrindą ir dalyką (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsakovo Lietuvos valstybės atstovu byloje turėtų būti Alytaus pataisos namai. Tokiu atveju skundo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su Alytaus pataisos namų veiksmais vykdant Įsakymą, atlyginimo nagrinėjimas pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo buveinės vietą priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų kompetencijai.

Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra įgaliotas savarankiškai teikti teismui abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, todėl jo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl Įsakymo 1.1, 1.5, 1.12 punktų teisėtumo patikros yra iš esmės procesinio pobūdžio prašymas, kurio (ne)tenkinimas spręstinas teismo, priėmusio pareiškėjo individualų skundą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112–113 straipsniai). Dėl ko šio prašymo pareiškimas neapsprendžia ir negali apspręsti nei administracinės bylos teismingumo, nei byloje dalyvaujančių asmenų rato klausimų, o Teisingumo ministerija tokio pobūdžio bylose (dėl tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimo ir nuostolių atlyginimo) įprastai nelaikytina bylose dalyvaujančiu asmeniu. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti, kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas N. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai atsakovu įvardino Alytaus pataisos namus ir nurodė, kad dėl jų kaltės pareiškėjui pablogintos kalinimo sąlygos ir galimybės. Teisingumo ministerija yra viešojo administravimo subjektas, ministras yra pareigūnas, kurio neobjektyvūs įsakymai priverčia kitus subjektus, t. y. Kalėjimų departamentą, pataisos namus, vykdyti tiesioginį ministro įsakymą. Pareiškėjo nuomone, neteisinga kaltinti tuos, kurie šiuo atveju vykdo Įsakymą, kadangi atsakomybę turi prisiimti Teisingumo ministerija arba ministras, kaip aukščiausias pareigūnas. Pareiškėjo teigimu, žala, nepatogumai ir galimybių apribojimai tiesiogiai kilo dėl Įsakymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo N. M. skundą kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 19 d. Teisingumo ministerija pažeidžia jo teises, Įsakymu apribodamas kalinimo sąlygas, tačiau šių teisių pažeidimų nedetalizuoja. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir pareikštą reikalavimą, nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu įvardijo Teisingumo ministeriją, pagal skunde nurodytą pagrindą ir dalyką atsakovo Lietuvos valstybės atstovu byloje turėtų būti Alytaus pataisos namai ir skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimas pagal atsakovo atstovo buveinės vietą priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų kompetencijai.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nepagrįstai atsakovu nurodo Alytaus pataisos namus, o ne Teisingumo ministeriją, kuri priėmė Įsakymą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo <...> pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (ABTĮ 31 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (kurie pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį reiškia bet kokį veiksmą, veikimą ar neveikimą), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio, pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad, pareiškėjo teigimu, Įsakymu pakeitus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir šių taisyklių 18 priedą, jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose negali įsigyti pageidaujamų produktų pataisos įstaigos parduotuvėje, laisvai pasirinkti kaip maitintis, yra nepatenkintas medicininio patikrinimo tvarka, patalynės išdavimu, turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų laikymo pasikeitusia tvarka. Tai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose. Nors pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą sieja su minėtu Įsakymu, kurį priėmė Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pabrėžtina, kad iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjo nurodoma žala kildinama iš šio Įsakymo taikymo pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, t. y. pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą iš esmės sieja su Alytaus pataisos namų, kurių buveinė yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritorijoje, neteisėtais veiksmais (neveikimu) taikant minėto Įsakymo nuostatas pareiškėjui, kaip nuteistajam, todėl būtent Alytaus pataisos namai pagal nurodytą teisinį reguliavimą nagrinėjamu atveju laikytini atsakovu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jo skundas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė