b76aec6c-47e6-40ec-ba47-4fa44989b2bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                          Administracinė byla Nr. I-2000-426/2011                                      (Proceso Nr. 3-61-3-00264-2011-9)                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 12.3.1, 12.4, 74 (S)                             VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. J., jo atstovėms E. J. ir advokatei Galinai Kardanovskajai, trečiojo suinteresuoto asmens S. M. (S. M.) atstovei advokatei Reginai PaliÅ¡kienei, vertėjai Teresei Gusarovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.

J. skundÄ atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Registrų centras, S. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas I. J. praÅ¡o:1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ;2) pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu atliktÄ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) 20, Vilniuje, registracijÄ :3) įpareigoti Valstybės įmonę Registrų centrÄ atlikti tinkamÄ gyvenamojo namo ir priestato, esančių (duomenys neskelbtini) 20, Vilniuje, registracijÄ ;4) iÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro priteisti visas I.

J. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Skunde (b. l. 37-40) paaiÅ¡kino, kad Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VÄ® Registrų centras, Centrinis registratorius) prašė atlikti teisingÄ nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) 20, Vilniuje registracijÄ . VÄ® Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. gruodžio 28 sprendimu (toliau – ir Sprendimas) paliko galioti Vilniaus filialo (toliau - ir Teritorinis registratorius) 2010 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir jokių pakeitimų dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) 20, Vilniuje, neatliko.

Nesutikdamas su priimtais sprendimais, kreipėsi į teismÄ . Pažymėjo, kad Sprendime nurodoma, jog „pagal 1994 m. rugsėjo 26 d. kadastrinių matavimų duomenis užfiksuoti nauji gyvenamojo namo kadastro duomenys: bendras plotas 156,64 m2, tÅ«ris 770 m3. Kadastro duomenų tikslinimo metu nustatyta, kad prie gyvenamojo namo, plane pažymėto lAlb, pastatytas naujas gyvenamasis priestatas, plane pažymėtas 2a2p. PareiÅ¡kėjo 2010 m. balandžio 1 d. praÅ¡ymu buvo įregistruoti gyvenamojo namo, plane pažymėto lAlb, kadastro duomenų pasikeitimai 1994 m. spalio 27 d. statinio priėmimo naudoti akto, kuriuo gyvenamasis priestatas, esantis (duomenys neskelbtini) 20, Vilniaus m., pripažintas tinkamu naudoti, ir 1994 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 10.1 p. nurodyta, jog buvo atlikta gyvenamojo namo, plane pažymėto lAlb, rekonstrukcija, kurios įregistravimo pagrindas yra 1994 m. spalio 27 d. statinio priėmimo naudoti aktas.

Å io iÅ¡raÅ¡o 2.1 p. taip pat nurodoma, kad 1994 m. buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija. Tiek Sprendime, tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e yra nurodomi neteisingi duomenys. Buvo atlikta ne gyvenamojo namo rekonstrukcija, o pastatytas naujas gyvenamasis priestatas. Tai patvirtina priestato projektas (1986 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto potvarkis Nr. 487 p. - leidimas statyti naujÄ priestatÄ ; eksplikacija, kurioje kaip atskiras pastatas yra nurodomas priestatas; priestato pirmo ir antro aukÅ¡to planas.

Priestatas nurodomas kaip atskiras naujas statinys) ir 1994 m. spalio 27 d. priestato priėmimo naudoti aktas, kuriuo priestatas pripažįstamas tinkamu naudoti, kaip naujai pastatytas statinys. Statyba turėjo bÅ«ti įregistruota kaip naujo priestato statyba.PaaiÅ¡kino, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 20, Vilniuje, yra tik gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas bei kiti Å«kiniai pastatai. Tuo tarpu gyvenamojo namo priestatas nėra iÅ¡skirtas.Nurodė, kad 1985 m. balandžio 30 d. mainų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo gyvenamojo namo (Å¡iuo metu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, lygiÄ 2/3, bei 1/2 dalį rÅ«sio, esančio po Å¡iuo gyvenamuoju namu.

Tuo metu pastato bendras plotas buvo 98,91 m2. Likusi 1/3 minėto pastato priklausė S. M., kuris nuosavybės teisę į Å¡iÄ dalį įgijo 1980 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Tokiu bÅ«du, 1985 m. balandžio 30 d., I. J. nuosavybės teise turėjo nuosavybės teises į 65,94 m2, o S. M. - 32,97 m2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 20, Vilnius, dalis. Tuo metu buvo suformuoti atitinkamai du butai. Pirmas butas, kurio bendras plotas buvo lygus 2/3 gyvenamojo namo ploto, priklausė I.

J., o antras butas, kurio bendras plotas buvo lygus 1/3 gyvenamojo namo ploto - S. M.. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad 1986 m. rugpjūčio 14 gavo Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto potvarkį Nr. 487 p - leidimÄ statyti naujÄ priestatÄ virÅ¡ garažo ant jam priklausančios žemės sklypo dalies, o ne rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ . PareiÅ¡kėjas, nuvykęs pas notarÄ gavo ir S. M. sutikimÄ , bÅ«tinÄ pasistatyti naujam priestatui prie gyvenamojo namo. Å is pilietis neprieÅ¡taravo, kad naujo priestato stogas bÅ«tų prijungtas prie gyvenamojo namo.Nurodė, kad ant jam priklausančios žemės dalies pastatytas naujas priestatas 1994 m. spalio 27 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti.

Buvo sukurtas naujas turtinis vienetas - nekilnojamasis daiktas. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte buvo numatyta, kad faktiÅ¡kai įrengto 63,02 m2 bendrojo ploto priestatas atitinka numatytus reikalavimus ir priimamas naudoti.Atlikus kadastrinius matavimus ir suformavus Namų valdos techninės apskaitos bylÄ (toliau - Kadastrinė byla), naujai pastatyto priestato plotas buvo nurodytas prie pirmojo buto ploto, t. y. priestatÄ prijungiant prie pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise valdomo turto, taip konstatuojant, kad priestatas priklauso iÅ¡imtinai I.

J., o ne kartu su S. M.. SukurtÄ naujÄ nekilnojamojo turto objektÄ buvo praÅ¡oma įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Nekilnojamojo turto registre naujai pastatytas priestatas yra įregistruotas kaip bendroji I. J. ir S. M. nuosavybė. Pažymėjo, kad jis davė visus sutikimus statyti tokį priestatÄ , kuris pastatytas iÅ¡imtinai pareiÅ¡kėjo lėšomis ir pastangomis ant jam priklausančios žemės. Dėl to yra akivaizdu, kad priestatas nuosavybės teise priklauso I.

J. ir turėjo būti įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Net ir hipotetiškai teigiant, kad priestatas yra gyvenamojo namo dalis, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Nekilnojamojo turto registre atitinkamai turėjo būti pakeistos gyvenamojo namo nuosavybės dalys, padidinant I. J. dalį, tačiau net ir tai nebuvo padaryta.Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad gyvenamasis namas yra vieno aukšto. Tačiau faktiškai gyvenamasis namas bei priestatas yra dviejų aukštų.

Tai patvirtina Kadastrinėje byloje esanti gyvenamojo namo ir priestato kambarių išdėstymo schema bei priestato projekte esantys priestato pirmo ir antro aukšto planai. Taigi Nekilnojamojo turto registre yra netinkamai įregistruotas tiek gyvenamojo namo, tiek priestato aukštų skaičius.Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad gyvenamojo namo sienos yra iš šlakbetonio, tačiau priestato priėmimo naudoti akte nurodyta, kad jo sienos yra mūrinės, faktiškai sumūrytos iš raudonų ir baltų plytų.

Kadastrinėje byloje taip pat nurodyta, kad priestatas bei terasa pastatyti iš plytų. Taigi Nekilnojamojo turto registre yra netinkamai įregistruota tiek gyvenamojo namo, tiek priestato sienų statybinė medžiaga.Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nenurodoma gyvenamojo namo rūsio registracija. Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) byloje esančios 1985 m. balandžio 30 d. mainų sutarties 9 p. nurodyta, kad I. J. nuosavybės teise pereina ir 1/2 rūsio po gyvenamuoju namu.

Kadastrinėje byloje yra užfiksuotas Å¡io rÅ«sio plotas - 26,75 m2. Atitinkamai rÅ«sys ir jo plotas yra fiksuojamas ir senoje kadastrinėje byloje. Tuo tarpu pastatų vidaus eksplikacijoje nurodyta, kad gyvenamojo namo ir jo priestato (atitinkamai pirmo ir antro buto) bendras plotas yra 156,64 m2, tačiau rÅ«sys į šį plotÄ nėra įtrauktas. Todėl jis turi bÅ«ti registruojamas atskirai. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre yra nepagrįstai neįregistruota I. J. nuosavybės teisė į 1/2 rÅ«sio po gyvenamuoju namu.Atsakovas VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 114-118) paaiÅ¡kino, kad Nekilnojamojo turto registre į pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) 20, Vilniuje, įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teisės: 2/3 dalys I.

J., 1985 m. balandžio 30 d. mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1994-10-27 statinio priėmimo naudotis akto pagrindais, ir 1/3 dalis S. M., 1980 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2010 m. balandžio 1 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ , praÅ¡ydamas pakeisti nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, plane pažymėto lAlb, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei įregistruoti nuosavybės teises į jį.

Prie praÅ¡ymo pridėjo 1994 m. spalio 27 d. Statinio priėmimo naudoti aktÄ ir 1994 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ . Teritorinis registratorius, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir dokumentus, 2010 m. balandžio 12 d. tenkino pareiÅ¡kėjo 2010 m. balandžio 1 d. praÅ¡ymÄ ir pakeitė gyvenamojo namo kadastro duomenis, t. y. 1994 m. spalio 27 d. statinio priėmimo naudoti akto bei 1994 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu įregistravo Å¡io gyvenamojo namo, plane pažymėto lAlb, kadastro duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto kadastre bei įregistravo nuosavybės teises į jį.PareiÅ¡kėjas su Teritorinio registratoriaus priimtu sprendimu nesutiko ir 2010 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijÄ dėl priimto Teritorinio registratoriaus sprendimo.

Skunde teigė, jog Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys yra klaidingi, ir prašė klaidingus duomenis iÅ¡taisyti, nes Teritorinis registratorius įregistravo gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) 20, Vilniuje, plane pažymėtÄ lAlb, ir naujai pastatytÄ priestatÄ 2a2p, kaip vienÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , o pareiÅ¡kėjo nuomone turėjo pastatytÄ naujÄ priestatÄ Ä¯raÅ¡yti Nekilnojamojo turto kadastre kaip atskirÄ nekilnojamojo turto kadastro objektÄ bei įregistruoti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teises į jį.

Centrinis registratorius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ ir dokumentus, nustatė, kad Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas yra pagrįstas ir jį paliko galioti. Centrinis registratorius savo sprendime pažymėjo, kad gyvenamasis priestatas, plane pažymėtas 2a2p, nėra suformuotas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nurodytus bÅ«dus. Todėl 2010 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) 20, Vilnius, pakeitimai atitinka pateiktus dokumentus, kurių pagrindu jie buvo pakeisti ir Teritorinio registratoriaus sprendimas yra teisėtas.PareiÅ¡kėjas nesutinka su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, jog pareiÅ¡kėjo pastatytas priestatas, plane pažymėtas 2a2p, įregistruotas kaip gyvenamojo namo sudėtinė dalis, be to pareiÅ¡kėjas nesutinka ir su Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yta žyma, jog gyvenamasis namas rekonstruotas.

Anot pareiÅ¡kėjo, jis statė atskirÄ priestatÄ (atkreipė dėmesį, jog pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad statė ne naujÄ gyvenamÄ jį namÄ , o gyvenamojo namo priestatÄ ). Pažymėjo, jog gyvenamasis namas ir naujai pastatytas priestatas sudaro vienÄ nuosavybės teisės objektÄ , į kurį Nekilnojamojo turto registre bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotos pareiÅ¡kėjo I. J. ir S. M. teisės.Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 70.2 p. yra nurodyta, kad gyvenamosios paskirties pastato priestatu gali bÅ«ti vėliau pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iÅ¡ pastato į priestatÄ .

Taisyklių 70 p. pastaboje yra nurodyta, kad garažas priblokuotas prie gyvenamojo namo ir turintis tiesioginį (įėjimas iš pastato ir kt.) ar netiesioginį (balkonas virš priblokuoto pastato ir kt.) ryšį su juo, laikomas šio namo priestatu. Todėl pareiškėjo teiginys, kad pastatytas priestatas 2a2p yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, niekuo nepagrįstas. Prie skundo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje esantis gyvenamojo namo patalpų aukštų brėžinys įrodo būtent funkcinį ryšį ( tiesioginis įėjimas) su gyvenamuoju namu.

Namo priestato pristatymas atitiko teisės aktuose apibrėžiamÄ pastato rekonstrukcijos sampratÄ : Statybos įstatyme (redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.) pateikiamÄ statinio rekonstrukcijos sÄ vokÄ - statybos rÅ«Å¡is, kai yra tikslas iÅ¡ esmės pertvarkyti esamÄ statinį, sukurti jo naujÄ kokybę: pastatyti naujus aukÅ¡tus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, iÅ¡skyrus Å¡ioje dalyje nurodytÄ priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatÄ - pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukÅ¡tų, taip pat rÅ«sio (pusrÅ«sio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebÅ«tų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat bÅ«du apskaičiuotÄ statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumÄ .

AnalogiÅ¡ka rekonstrukcijos sÄ voka yra pateikiama ir kadastro duomenų atlikimo metu fiksuojant pasikeitimus galiojusiuose 1980 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos TSR komunalinio Å«kio ministerijos įsakymu Nr. 264 patvirtintuose Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniuose nurodymuose, kur nurodoma, kad statybos rekonstrukcija yra statybos ir montavimo darbų kompleksas, kuris pakeičia esamo pastato gabaritus, aukÅ¡tų skaičių, konstrukcinį patalpų aukÅ¡tį arba statinio funkcinę paskirtį.Todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl priestato kaip atskiro pastato, o ne rekonstruoto namo dalies įregistravimo visiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini.PareiÅ¡kėjas prie skundo pateikė 1986 m. rugpjūčio 14 d.

Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios ArchitektÅ«ros ir planavimo valdybos raÅ¡tÄ Nr. 6-684/31, kuriame nurodyta, jog J. J. leidžiama statyti prie priklausančio gyvenamojo namo dalies mÅ«rinį priestatÄ (virÅ¡ statomo garažo) perplanuojant patalpas ir padidinant gyvenamojo namo gyvenamÄ jį plotÄ . Be to ir iÅ¡ kitų prie skundo pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų (pateikto projekto) galima konstatuoti, jog buvo statomas gyvenamojo namo priestatas, o ne atskiras gyvenamasis namas.

Registro tvarkytojui pareiÅ¡kėjo pateiktas 1994 m. spalio 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas taip pat patvirtina aplinkybes, jog priimtas tinkamu naudoti ne naujai pastatytas gyvenamasis namas, o gyvenamojo namo priestatas. PareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai tik patvirtina, jog jis statė gyvenamojo namo priestatÄ , t. y. rekonstravo gyvenamÄ jį namÄ padidindamas jo plotÄ . Argumentai, jog registro tvarkytojas klaidingai įrašė duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ visiÅ¡kai atmestini.Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d. nurodo, jog kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įraÅ¡yti, ir už Å¡ių duomenų apsaugÄ .

Å io įstatymo 7 str. 3 d. nustato, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o 4 d. nurodoma, jog nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. nustato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir jų pakeitimo teisinius pagrindus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, kad priestatas 2a2p, yra suformuotas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu kaip numato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str., nors pareiÅ¡kėjas įrodinėja atvirkščiai - kad visi pateikti dokumentai bÅ«tent atitinka minėtÄ straipsnį ir Nekilnojamojo turto registre turėjo bÅ«ti įregistruotas naujas nekilnojamojo turto objektas.Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 str. numatyti bendrieji nuosavybės atsiradimo pagrindai, o 4.77 str. nustatyta bendratučių teisių pakeitimo padidinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę tvarka.

Minėtame straipsnyje numatyta, kad jei bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimÄ ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę, tai Å¡io bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi bÅ«ti atitinkamai pakeičiamos. Taigi dalies pakeitimui ir Å¡io pakeitimo įregistravimui vieÅ¡ajame registre nepakanka padidinti daiktÄ vieno iÅ¡ bendraturčių lėšomis, bet ir bÅ«tina suderinta bendraturčių valia, iÅ¡reikÅ¡ta įstatymų nustatyta forma.

CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.73 str. 1 d. nuostatas visi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai nuosavybės teisės dokumente turi patys aiškiai išreikšti jiems priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis. Pažymėjo, kad asmeniui, siekiančiam pakeisti dalis bendrame turte, tenka pareiga kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nuosavybės teisės bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitė.

PareiÅ¡kėjo pateiktas 1994 m. spalio 27 d. statinio priėmimo naudoti aktas patvirtino, kad rekonstruotas gyvenamasis namas 1Alb yra pastatytas teisėtai, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumento, kuriame bÅ«tų nustatytos ir su bendraturčiu suderintos nuosavybės dalys. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad įregistravus rekonstruotÄ gyvenamÄ jį namÄ Registro tvarkytojas turėjo pakeisti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes bÅ«tent pareiÅ¡kėjo pareiga buvo pateikti bendraturčių susitarimÄ dėl nuosavybės dalių pasikeitimo.

PareiÅ¡kėjas tokio susitarimo registro tvarkytojui nepateikė, todėl registro tvarkytojas dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nepakeitė. Mano, kad pareiÅ¡kėjas pats nepateikdamas registro tvarkytojui reikiamų dokumentų dėl dalių pasikeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje pažeidė savo teises.Nekilnojamojo turto registre yra nurodomas viso gyvenamojo namo, o ne atskirų priestatų aukÅ¡tingumas. Pažymi, kad gyvenamojo namo aukÅ¡tingumas atlikus rekonstrukcijÄ nepasikeitė, nes buvo pastatytas tik dviejų aukÅ¡tų priestatas (2a2p), o patalpos, anot pareiÅ¡kėjo esančios ne priestato, o gyvenamojo namo dalyje, taip ir iÅ¡liko mansardiniame aukÅ¡te.

Mansarda - tai patalpa-anstatas, įrengtas pastato pastogės erdvėje (atlikimo metu galioję 1980 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos TSR komunalinio Å«kio ministerijos įsakymu Nr. 264 patvirtinti Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniai nurodymai, 6.6 p.)                                                                      I. J. 2010 m. gegužės 14 d. Centriniam registratoriui buvo pateikęs skundÄ dėl Å¡ių reikalavimų.

Centrinis registratorius iÅ¡nagrinėjo skundÄ ir 2010 m. birželio 11 d. VÄ® Registrų centro raÅ¡te Nr. (1.1.4.)s-2616 iÅ¡dėstė argumentus dėl keliamų reikalavimų. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas Å¡io atsakymo įstatymų nustatyta tvarka neskundė, todėl mano, kad jis sutiko su argumentais, iÅ¡dėstytais minėtame raÅ¡te. PraÅ¡o Å¡iuos reikalavimus atmesti kaip pareikÅ¡tus praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytÄ vieno mėnesio nuo skundžiamo akto priėmimo dienos skundo padavimo administraciniam teismui terminÄ .Akcentavo, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Teritorinio registratoriaus sprendimas pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre yra priimtas atsižvelgus į Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo veiklÄ bei duomenų įraÅ¡ymÄ Nekilnojamojo turto kadastre reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus, jis yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. nuostata Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumÄ .

Už dokumentų pagrįstumÄ ir juose nurodomų faktų teisingumÄ atsako juos surašę ir iÅ¡davę asmenys arba institucijos. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ - gyvenamÄ jį namÄ , (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) 20, Vilniuje, yra neteisingi, atmestini kaip nepagrįsti.Atkreipiamas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas skundžia 2010 m. gruodžio 28 d. Centrinio registratoriaus priimtÄ sprendimÄ , kurio apskundimo terminas praleistas.

Ä® administracinį teismÄ galima kreiptis per dvideÅ¡imt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė 2011 m. vasario 9 d., t. y. praleidęs apskundimo terminÄ . Prašė į tai atsižvelgti ir pripažinti, kad buvo praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 d. nustatytas dvideÅ¡imties dienų nuo skundžiamo akto priėmimo dienos skundo padavimo administraciniam teismui terminas. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 106-109) paaiÅ¡kino, kad VÄ® Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendime teisingai nurodoma, kad gyvenamasis priestatas, plane pažymėtas 2a2p, kurį pareiÅ¡kėjas prašė Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti kaip atskirÄ nekilnojamojo turto kadastro objektÄ bei įregistruoti nuosavybės teises į jį I. J. vardu, nėra suformuotas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nurodytus bÅ«dus.

Statybos įstatymo 2 str. 17 d. nurodyta, kad naujo statinio statyba tai statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės pavirÅ¡iaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusį, sunaikintÄ , nugriautÄ statinį, o 18 d. nurodyta, kad statinio rekonstravimas tai statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis - ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.). Remdamosi nurodytomis įstatymo normomis, tiek VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas, tiek VÄ® Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, sutikusi su Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu įregistruoti gyvenamÄ jį priestatÄ kaip statinio rekonstrukcijÄ , teisingai nustatė, kad gyvenamasis priestatas, plane pažymėtas 2a2p, atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, nėra suformuotas kaip naujas nekilnojamasis daiktas, todėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nurodant, kad buvo atlikta gyvenamojo namo, plane pažymėto 1Alb1, rekonstrukcija.

Atmestinas pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad faktÄ , jog buvo iÅ¡duotas leidimas statyti naujÄ priestatÄ , o ne rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ . Šį argumentÄ patvirtina 1986 m. rugpjūčio 14 d. tuometinio Vilniaus miesto tarybos Vykdomojo komiteto potvarkis Nr. 487p - leidimas statyti naujÄ priestatÄ , kuris, anot pareiÅ¡kėjo, turėjo sudaryti pagrindÄ Ä¯registruoti šį priestatÄ kaip atskirÄ Nekilnojamojo turto kadastro objektÄ . IÅ¡ potvarkio, iÅ¡dėstyto pareiÅ¡kėjo pateiktame Vilniaus miesto LDT Vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektÅ«ros ir planavimo valdybos 1986 m. rugpjūčio 14 raÅ¡te Nr. 6-682/31, adresuotame pareiÅ¡kėjui, teksto matyti, kad Å¡ios statybos tikslas - įrengti virtuvę ir pagalbines patalpas perplanuojant patalpas ir padidinant gyvenamÄ jį bei bendrÄ naudingÄ plotÄ .

Tokia statybos rÅ«Å¡is visiÅ¡kai atitinka statinio rekonstravimo sÄ vokÄ . Perstatyti statinį - reiÅ¡kia pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis - ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.).Neatitinka tikrovės pareiÅ¡kėjo skundo teiginys, kad 1994 m. spalio 27 d. priestato priėmimo naudoti aktas, kuriuo statinys pripažįstamas tinkamu naudoti, patvirtina, jog priestatas - tai naujai pastatytas statinys, kadangi Å¡iame dokumente tokio įraÅ¡o nėra. Maža to, iÅ¡ Å¡io dokumento teksto matyti, kad nustatytos nuokrypos nuo patvirtinto projekto, kÄ Ä¯rodo ir akte įraÅ¡o apie projekto numerį nebuvimas.

Minėto Vyriausiosios architektÅ«ros ir planavimo valdybos 1986 m. rugpjūčio 14 d. raÅ¡to Nr. 6-682/31 paskutinėje pastraipoje įraÅ¡yta, jog leidimas statyti negalios, jei statybos darbų pareiÅ¡kėjas nepradės per vienerius metus ir neužbaigs per dvejus metus, be to, jis buvo įpareigotas priestato projektÄ suderinti su juo – bendrasavininkiu. Nurodytas priestato priėmimo naudoti aktas įrodo, kad buvo pažeisti ne tik leidime statyti nurodyti terminai (priestatas pastatytas suėjus aÅ¡tuoneriems metams nuo leidimo statyti iÅ¡davimo), priestatas pastatytas su nuokrypomis, taip pat priestato projektas nebuvo suderintas su bendrasavininkiu.Civilinio kodekso 4.47 str. numatyti bendrieji nuosavybės teisės įgijimo (atsiradimo) pagrindai, o CK 4.77 str. nustatyta, kad bendraturtis, kuris turėdamas kitų bendraturčių sutikimÄ ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių savo lėšomis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę, tai Å¡io bendraturčio reikalavimu jo dalis bendroje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi bÅ«ti atitinkamai pakeičiamos.

Taigi, vien daikto dalies pakeitimo ir šio pakeitimo įregistravimo viešame registre nepakanka padidinti daikto dalį vienam iš bendraturčių kuris jį padidino savo lėšomis, nes yra būtina suderinta bendraturčių valia, išreikšta įstatymo nustatyta forma. Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o CK 4.73 str. 1 d. numato, jog visi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai nuosavybės teisės dokumente turi patys aiškiai išreikšti jiems priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis.

Atkreipia dėmesį, kad Å¡i teisės norma iÅ¡ esmės savo turiniu atitinka ir 1964 m. Civilinio kodekso 128, 122 ir 1211 straipsnių nuostatas.Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 2 d. įtvirtinta asmenų pareiga kartu su praÅ¡ymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ pateikti dokumentus, patvirtinančius praÅ¡omų įregistruoti daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų juridinių faktų atsiradimÄ , o teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus nustato Å¡io įstatymo 22 str.

Å io įstatymo 20 str. reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ registravimÄ Nekilnojamojo turto registre, kurio 1 d. nustato, kad registruojant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ , nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys, o 2 d. numato, kad dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ , turi bÅ«ti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iÅ¡ bendraturčių; jeigu dokumente, kurio pagrindu praÅ¡oma atlikti registracijÄ kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, nekilnojamojo turto registre registruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys.

Mano, kad VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas pagrįstai nepakeitė dalių bendroje dalinėje nuosavybėje, kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumento, kuriam bÅ«tų nustatytos ir su bendraturčiu suderintos nuosavybės dalys.Teigia, kad ne kartÄ raÅ¡tu kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , siÅ«lydamas atlikti viso jiems priklausančio gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Tada bÅ«tų iÅ¡matuotas, eksplikuotas ir apskaičiuotas ne tik viso namo bet ir rÅ«sio plotas. Atlikus Å¡iuos darbus, Nekilnojamo turto kadastre bÅ«tų įraÅ¡yti teisingi duomenis apie gyvenamojo namo ir rÅ«sio bendrÄ plotÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas kaskart jo siÅ«lymus atmeta, todėl į gyvenamojo namo 156,64 m2 bendrÄ plotÄ rÅ«sys nėra įtrauktas dėl paties pareiÅ¡kėjo kaltės. Mano, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), teisingai nurodyta, kad pagrindinė namo sienų statybinė medžiaga - Å¡lakbetonis.Trečiasis suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovės palaikė savo skundÄ ir prašė jį tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens VÄ® Registrų centro atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Skundas atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. J. 2010 m. balandžio 1 d. VÄ® Registrų centro Vilniaus filialui pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1b, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei įregistruoti nuosavybės teises į jį.

Prie praÅ¡ymo pridėjo 1994 m. spalio 27 d. statinio priėmimo naudoti aktÄ ir 1994 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ . Teritorinis registratorius 2010 m. balandžio 12 d. patenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir pakeitė gyvenamojo namo kadastro duomenis, t. y. pateiktų dokumentų pagrindu įregistravo gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1b, kadastro duomenų pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre bei įregistravo nuosavybės teises į jį. PareiÅ¡kėjas Centriniam registratoriui 2010 m. gruodžio 7 d. pateikė skundÄ (b. l.

80) dėl Teritorinio registratoriaus sprendimo, kuriame nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys yra klaidingi ir praÅ¡o juos iÅ¡taisyti, t. y. 1994 m. spalio 27 d. statinio priėmimo naudoti akto bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu įraÅ¡yti prie gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1b, naujai pastatyto gyvenamojo priestato, plane pažymėto 2a2p, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre kaip atskirÄ nekilnojamojo turto kadastro objektÄ bei įregistruoti nuosavybės teises į jį pareiÅ¡kėjo vardu.

VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. gruodžio 28 sprendimu (b. l. 4-5) paliko galioti Vilniaus filialo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir jokių pakeitimų dėl nekilnojamojo turto objektų neatliko. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė, kad Teritorinio registratoriaus padaryti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų pakeitimai atitinka pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus. Naujai pastatytas namo gyvenamasis priestatas pateiktų dokumentų pagrindu negali bÅ«ti įraÅ¡ytas į kadastrÄ atskiru objektu, kaip to pageidauja pareiÅ¡kėjas, nes jis nėra suformuotas kaip atskiras kadastro objektas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo, jų keitimo tvarka ir sÄ lygos.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti.

Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. nuostata Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumÄ . Už Å¡ių dokumentų pagrįstumÄ ir juose nurodomų faktų teisingumÄ atsako juos surašę ir iÅ¡davę asmenys ar institucijos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas mano, kad Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys yra klaidingi ir praÅ¡o juos iÅ¡taisyti, t. y. 1994 m. statinio priėmimo naudoti akto bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu įraÅ¡yti prie gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1b, naujai pastatyto gyvenamojo priestato, plane pažymėto 2a2p, kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre kaip atskirÄ nekilnojamojo turto kadastro objektÄ bei įregistruoti nuosavybės teises į jį I.

J. vardu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 47-48) esanti žyma tvirtina, kad 1994 m. buvo atlikta gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1b, rekonstrukcija, kurios įregistravimo pagrindas yra 1994 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 1994 m. spalio 27 d. statinio priėmimo naudoti aktas. Pareiškėjas nesutinka su šia žyma ir mano, kad 1994 m. buvo atlikta ne gyvenamojo namo rekonstrukcija, bet pastatytas naujas gyvenamasis priestatas - atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.) 7 str. 1 d. nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais:

1) suformuojant naujÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ ;

2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯ atskirus nekilnojamuosius daiktus;

3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus;

4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vienÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ ;

5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamacijÄ . To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis statė ne naujÄ gyvenamÄ jį pastatÄ , o gyvenamojo namo priestatÄ , kuris, jo manymu, prilyginamas naujo pastato statybai. Prie skundo pateiktoje 1994 m. rugsėjo 26 d. kadastrinių matavimų byloje esantis gyvenamojo namo patalpų aukÅ¡tų brėžinys rodo priestato funkcinį ryšį (tiesioginis įėjimas) su gyvenamuoju namu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks namo priestato pristatymas atitinka Statybos įstatyme (redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.) pateikiamÄ statinio rekonstrukcijos sÄ vokÄ - statinio rekonstravimas - tai statybos rÅ«Å¡is, kai yra tikslas iÅ¡ esmės pertvarkyti esamÄ statinį, sukurti jo naujÄ kokybę: pastatyti naujus aukÅ¡tus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, iÅ¡skyrus Å¡ioje dalyje nurodytÄ priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatÄ â€“ pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas). 1994 m. spalio 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas tvirtina, kad priimtas tinkamu naudoti ne naujai pastatytas gyvenamasis namas, o gyvenamojo namo priestatas.Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ ir iÅ¡analizavus dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta registracija, darytina iÅ¡vada, kad gyvenamasis priestatas nėra suformuluotas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nurodytus bÅ«dus.

Kiti pareiÅ¡kėjo kartu su skundu pateikti dokumentai taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad I. J. suformulavo atskirÄ nekilnojamojo turto kadastro objektÄ . Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios ArchitektÅ«ros ir planavimo valdybos 1986 m. raÅ¡te Nr. 6-684/31 (b. l.

18) nurodyta, kad I. J. leidžiama statyti prie priklausančio gyvenamojo namo dalies mÅ«rinį priestatÄ (virÅ¡ statomo garažo) perplanuojant patalpas ir padidinant gyvenamojo namo gyvenamÄ jį plotÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto projekto taip pat galima konstatuoti, kad buvo statomas gyvenamojo namo priestatas, o ne atskiras gyvenamasis namas. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad priestatas 2a2p yra suformuotas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu kaip numato Nekilnojamojo turto kadastro 7 str.

Priestatas laikytinas gyvenamojo namo dalimi, o pats gyvenamasis namas rekonstruotu (pertvarkytu pristatant priestatÄ ). Todėl gyvenamasis namas su priestatu laikytinas vienu nekilnojamojo turto objektu.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad registro tvarkytojas neatsižvelgė į tai, jog pareiÅ¡kėjas savo lėšomis įrengė minėtas patalpas, o Nekilnojamojo turto registre naujai pastatytas priestatas įregistruotas kaip I. J. ir S. M. bendroji dalinė nuosavybė. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Nekilnojamojo turto registre į pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) 20, Vilniuje, įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teisės: 2/3 dalys I.

J., 1985 m. balandžio 30 d. mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1994-10-27 statinio priėmimo naudotis akto pagrindais, ir 1/3 dalis S. M., 1980 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 str. 1 d. numatyta, kad jei bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimÄ ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę, tai Å¡io bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi bÅ«ti atitinkamai pakeičiamos.

Tai reiÅ¡kia, kad dalies pakeitimui ir Å¡io pakeitimo įregistravimui vieÅ¡ajame registre nepakanka padidinti daiktÄ vieno iÅ¡ bendraturčių lėšomis, bet ir bÅ«tina suderinta bendratučių valia, iÅ¡reikÅ¡ta įstatymų nustatyta forma. Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendratučių sutarimu. Visi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai nuosavybės teisės dokumente turi patys aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti jiems priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis (CK 4.73 str. 1 d.).

Asmeniui, siekiančiam pakeisti dalis bendrame turte, tenka pareiga kartu su praÅ¡ymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nuosavybės teisės bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitė. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 str., reglamentuojančio bendrosios dalinės nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ registravimÄ Nekilnojamojo turto registre, 1 d. nustatyta, kad registruojant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ , nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys.

Pagal Å¡io įstatymo 2 d. dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ , turi bÅ«ti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iÅ¡ bendratučių. Jeigu dokumente, kurio pagrindu praÅ¡oma atlikti registracijÄ , kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, nekilnojamojo turto registre registruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys.Apibendrinant minėtas teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad asmeniui, siekiančiam pakeisti dalis bendrame turte, tenka pareiga kartu su praÅ¡ymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nuosavybės teisės bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitė.

Pareiškėjas registro tvarkytojui nepateikė dokumento, kuriame būtų nustatytos su bendraturčiu suderintos nuosavybės dalys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturėdamas bendratučių susitarimo dėl nuosavybės teisių pasikeitimo, registro tvarkytojas neturėjo pagrindo pakeisti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Nekilnojamo turto registre neteisingai nurodyti gyvenamojo namo ir priestato aukštai. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šis argumentas nėra pagrįstas.

Kadangi gyvenamojo namo priestatas yra sudėtinė gyvenamojo namo dalis, nurodomas viso namo, o ne priestato aukÅ¡tų skaičius. IÅ¡ byloje esančių brėžinių matyti, kad atlikus rekonstrukcijÄ gyvenamojo namo aukÅ¡tų skaičius nepasikeitė, buvo pastatytas tik dviejų aukÅ¡tų priestatas. I. J. skunde nurodė, kad registre yra netinkamai įregistruota priestato sienų statybinė medžiaga bei nėra įregistruotas rÅ«sys. Byloje esantis VÄ® Registrų centro 2010 m. birželio 11 d. raÅ¡tas Nr. (1.1.4)S-2616 tvirtina, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl Å¡ių reikalavimų buvo iÅ¡nagrinėtas ir priimtas sprendimas, kurio pareiÅ¡kėjas neskundė įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi laikoma, kad praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje buvo iÅ¡nagrinėtas, o priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo jo dar kartÄ nagrinėti. Atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui buvo praleidęs jo padavimo terminÄ nėra pagrįsti. Skundžiamas VÄ® Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas buvo priimtas 2010 m. gruodžio 28 d. Å is sprendimas I. J. įteiktas 2010 m. sausio 13 d (b. l. 7).

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2011 m. sausio 27 d. (b. l. 30), t. y. nepraleidęs įstatyme nustatyto skundo padavimo termino. Kadangi skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi (b. l.

31) nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjas Å¡iuos trÅ«kumus paÅ¡alino 2011 m. vasario 9 d. patikslintame skunde, kurį teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2011 m. vasario 10 d. Objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrusi byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas vertino VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas ir VÄ® Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. 2010 m. balandžio 12 d.

Nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje pakeitimai atitinka pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus, kurių pagrindu jie buvo pakeisti. Teritorinio ir Centrinio registratoriaus priimti sprendimai iÅ¡ esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo juos naikinti pareiÅ¡kėjo skunde ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat įpareigoti Valstybės įmonę Registrų centrÄ atlikti tinkamÄ gyvenamojo namo ir priestato, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registracijÄ .

I. J. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.). Kadangi pripažintina, jog pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡kelti reikalavimai yra nepagrįsti, nėra pagrindo priteisti jam patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė :                                 pareiÅ¡kėjo I. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                         RÅ«ta Miliuvienė                                                                                                                                                 Ernestas Spruogis                                                                                                                                                Rosita Patackienė