2017-11-08 Nr. AB-20342-3-61-3-02371-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-936-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02371-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. (I.) S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) (b. l. 1–2), prašydamas priteisti 74 310 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė teismui atskirą prašymą uždrausti atsakovą diskriminuoti pareiškėją religijos pagrindu ir toliau laikyti pareiškėją izoliuotą Alytaus pataisos namuose, neleidžiant pakeisti pataisos įstaigos (b. l. 3). Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. liepos 14 d. nutartimi nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti (b. l. 11–12), pareiškėjas pateikė teismui skundo patikslinimą (b. l. 16–17), prašydamas: 1) priteisti 74 310 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) įpareigoti atsakovą inicijuoti pareiškėjo pervežimą į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – Pravieniškių PN-AK) tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Pareiškėjas skundo patikslinime taip pat reiškė ir procesinio pobūdžio reikalavimus dėl įrodymų išreikalavimo bei liudytojų kvietimo.

Pareiškėjas skunduose nurodė, kad Alytaus pataisos namai nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. neužtikrino pareiškėjui galimybės maitintis maisto racionu, atitinkančiu pareiškėjo religinius įsitikinimus. Pareiškėjas paaiškino, kad yra musulmonas ir negali vartoti kiaulienos. Be to, pasak pareiškėjo, bibliotekoje nėra knygų apie islamą.

Pareiškėjas prie skundo pridėjo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 23 d. atsakymą į pareiškėjo prašymus dėl maitinimo, kuriame pareiškėjui buvo siūloma maitintis vegetariniu maitinimu (b. l. 4). Taip pat pridėjo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 24 d. atsakymą į pareiškėjo prašymą dėl knygų, kuriame Alytaus pataisos namai nurodė, kas svarstys klausimą dėl knygų ar literatūros apie islamą papildymo nuteistųjų bibliotekose poreikio (b. l. 7).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo (b. l. 38–39). Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą inicijuoti pareiškėjo pervežimą į Pravieniškių PN-AT, teismas atskirai nepasisakė, tačiau nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui diskriminuoti pareiškėją religijos pagrindu ir toliau laikyti izoliuotą Alytaus pataisos namuose. Teismas, spręsdamas šį prašymą, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas nėra laikomas Alytaus pataisos namuose. Teismas nurodė netenkinantis prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nes pareiškėjas neįrodė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

2017 m. spalio 9 d. nutartimi teismas Departamentą pašalino iš trečiųjų suinteresuotų asmenų (b. l. 44), o 2017 m. spalio 18 d. nutartimi, be kita ko, konstatavęs, kad pareiškėjas bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui (b. l. 64).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti nagrinėti jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – leisti pakeisti pataisos įstaigą dėl tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo (b. l. 62).

Pareiškėjas nurodo, kad prašo būti perkeliamas į Pravieniškių PN-AK, nes Alytaus pataisos namai nesiruošia tiekti maitinimo, suderinto su pareiškėjo išpažįstama religija. Pasak pareiškėjo, tai neabejotinai daro jam didelę žalą, pareiškėjas badauja, neteko 12 kg svorio, vartoja raminamus vaistus, blogai miega. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus pataisos namuose būtų toliau diskriminuojamas religijos pagrindu.

Alytaus pataisos namai, atstovaudami Lietuvos valstybei, atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pasak Alytaus pataisos namų, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus. Alytaus pataisos namų nuomone, teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑702/2010; 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Pareiškėjas prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte – draudimą atlikti tam tikrus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią ABTĮ normą, savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal įstatymą, užtikrinant skundo reikalavimus, atsakovo veiksmams gali būti daromas tik toks poveikis, kuriuo atsakovas yra priverčiamas elgtis pasyviai (neveikti tam tikru būdu), bet atsakovui negali būti nurodoma elgtis aktyviai (veikti tam tikru būdu) (2009 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-731/2009).

Pareiškėjas prašė teismo uždrausti Alytaus pataisos namams diskriminuoti pareiškėją religijos pagrindu ir toliau laikyti pareiškėją izoliuotą Alytaus pataisos namuose, neleidžiant pakeisti pataisos įstaigos. Nors pareiškėjas prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės lingvistiniu formulavimu prašo uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau pagal turinį prašoma pritaikyti priemonė kvalifikuotina kaip prašymas įpareigoti atlikti veiksmus (leisti pakeisti pataisos įstaigą). Šią teismo išvadą patvirtina pareiškėjo atskirasis skundas, kuriame pareiškėjas prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą, kad priimtų pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės „leisti pakeisti pataisos įstaigą dėl tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK“. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemone atsakovui negali būti nurodoma veikti tam tikru būdu, pareiškėjo prašymas taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę negali būti tenkinamas.

Be to, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti adresuojamas tik atsakovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-162/2008; 2008 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-729/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovu byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų. Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra adresuotas Alytaus pataisos namams. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad sprendimą perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą priima ne pati pataisos įstaiga, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius (Nuteistųjų perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321, 3.3.2 punktas).

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo palikti nepakeistą, o pareiškėjo I. (I.) S. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė