2025-03-12 Nr. AB-4169-3-61-3-09088-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-48-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09088-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo T. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui T. J. (trečiasis suinteresuotas asmuo – P. J.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo T. J. priteisti 36 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), susidariusios nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovas T. J. jam nėra sumokėjęs 36 Eur dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. KRATC pažymėjo, kad atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau T. J. į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė skola.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. liepos 9 d. buvo sudaryta koncesijos sutartis Nr. J4-831, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracija jam suteikė teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. KRATC pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kuriais buvo įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste. Vadovaujantis šiais nuostatais, mokėtiną rinkliavą apskaičiuoja pareiškėjas. Jis taip pat atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. J. teismui pateikė atsiliepimą ir papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu šioje byloje, kadangi atsakovas T. J. ir jis yra įsiteisinę savo nuosavybės teises, jie yra nepriklausomi ir vienas kitam turtinių pretenzijų bei įsipareigojimų neturi.

5. P. J. pažymėjo, kad atsakovas T. J. gyvena ir dirba Vilniaus mieste, atsakovas 2022 m. pareiškėjui pateikė deklaraciją, jog ginčo turtas nėra naudojamas, todėl komunalinės atliekos nesusidaro. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad KRATC nepateikė duomenų apie 2022 m. sutvarkytą atliekų kiekį ir apskaičiavimo dėl mokėjimo pranešime nurodytos 70,2 Eur skolos, susidariusios iki 2022 m. sausio 28 d.

6. P. J. nurodė, kad, gyvendamas Vilniuje, T. J. už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiskaito Vilniaus miesto savivaldybei, o jokio dubliavimo tam pačiam atliekų kiekiui negali būti.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo KRATC prašymą tenkino ir jam iš atsakovo T. J. priteisė 36 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidariusią vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą.

8. Teismas nustatė, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybėje asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

9. Teismas pažymėjo, kad KRATC pateikė 2022 m. suformuotą vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą ir pažymą dėl 36 Eur susidariusios skolos už atsakovo valdomą nekilnojamojo turto objektą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas taip pat pateikė 2023 m. mokėjimo pranešimą, tačiau jis buvo suformuotas už laikotarpį (nuo 2023 m. sausio mėnesio), kuris nagrinėjamoje byloje nėra aktualus, todėl šis mokėjimo pranešimas buvo pripažintas teisiškai nereikšmingu ir teismo nebuvo vertinamas.

10. Teismas nurodė, kad sprendimo priėmimo dieną nebuvo duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs susidariusią vietinės rinkliavos skolos sumą.

11. Pacitavęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatas, teismas pažymėjo, kad vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava yra apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Teismas nurodė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje yra nustatyta, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 9 d.).

12. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, yra pažymėta, jog pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturinčiu pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

14. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pacitavęs ginčui aktualių (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusių) Nuostatų 3, 4, 10, 25, 26, 28, 34, 35 ir 41 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad nors trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė apskaičiavimo dėl mokėjimo pranešime nurodytos 70,2 Eur skolos, tačiau ši suma nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi ji yra susidariusi už laikotarpį, kuris nėra vertinamas šioje byloje, o KRATC nurodytos 70,2 Eur skolos priteisti neprašo.

15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualus yra 36 Eur skolos susidarymo laikotarpis, kuriuo atsakovas valdė nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdos mieste, t. y. pareiškėjo veiklos teritorijoje ir buvo laikomas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju. KRATC į bylą pateikė 2022 m. sausio 28 d. mokėjimo pranešimą ir pažymą apie skolą Nr. (8.2)-5R-7127, iš kurio matosi, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra susidariusi 36 Eur T. J. skola pareiškėjui.

16. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas 36 Eur skolą būtų sumokėjęs arba nuo jos atleistas, KRATC prašymą tenkino ir jam iš T. J. priteisė 36 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos.

III. 17. Atsakovas T. J. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo (nurodytas teismo pavadinimas – Vilniaus apygardos administracinis teismas – laikytinas rašymo apsirikimu) 2024 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

18. Atsakovas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kadangi teismo posėdyje nebuvo ištirtos visos bylos aplinkybės ir sprendimas buvo priimtas akivaizdžiai šališkai. Savo poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismas netyrė ir nepateikė argumentų dėl T. J. teiktų deklaracijų 2022 m. pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 patvirtinto Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašas) nuostatas.

18.2. Teismas iš pareiškėjo neišreikalavo mokestiniame pranešime Nr. K221713438 nurodytos 70,2 Eur skolos, susidariusios iki 2022 m. sausio 28 d., analizės, kuri, kaip ir vietinė rinkliava, atsirado neaiškiai.

18.3. Teikdamas deklaraciją 2022 m., atsakovas nurodė gyvenamąją vietą Vilniuje ir kad jam priklausanti 1/2 valdos dalis, esanti (duomenys neskelbtini), yra nenaudojama, todėl komunalinės atliekos joje nesusidaro, KRATC jų nerinko ir netvarkė. Teismas nurodė, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl komunalinių atliekų turėjimo, tačiau toks vertinimas prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis.

18.4. Teismas klaidingai trakavo, kad T. J. per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. valdė 1/2 nekilnojamojo turto dalį, nenurodydamas, jog nekilnojamasis turtas per tą laiką buvo nenaudojamas, o komunalinės atliekos nebuvo surenkamos ir tvarkomos, kadangi jų nebuvo.

18.5. Pareiškėjas, reikalaudamas atlygio už paslaugą, kurios neteikė, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus – Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 3 dalies 4 punktą, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalį ir 6.718 straipsnio 1 dalį.

18.6. Teismo sprendimas pažeidžia T. J. teises ir įstatymų saugomus interesus. Yra reikalinga gerbti Lietuvos Respublikos įstatymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui T. J., kaip nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdos miesto savivaldybėje, savininkui, apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priteisimo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo KRATC prašymą patenkino ir pareiškėjui iš atsakovo T. J. priteisė 36 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidariusią vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą. Teismas nustatė, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybėje asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė. Atsakovas T. J. su pirmosios instancijos sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo nuomone, teismas tinkami neįvertino visų bylos aplinkybių ir priėmė šališką sprendimą. T. J. pažymi, kad, teikdamas deklaraciją 2022 m., jis nurodė gyvenamąją vietą Vilniuje ir kad jam priklausanti 1/2 valdos dalis, esanti (duomenys neskelbtini), yra nenaudojama, todėl komunalinės atliekos joje nesusidaro, KRATC jų nerinko ir netvarkė.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad vietinės rinkliavos yra nustatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

22. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Atsižvelgus į tai, kad Rinkliavų įstatymas šios nuostatos nedetalizuoja, ji turi būti vertinama sistemiškai su kitais teisės aktais, be kita ko, su Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. To paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą.

23. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi, be kita ko, Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.) 4 punkte yra nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą.

Nuostatų 10 punktas įtvirtina, kad vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Savivaldybės tarybos. Pagal Nuostatų 16 punktą, vietinė rinkliava vietinės rinkliavos mokėtojams yra apskaičiuojama už kalendorinius metus, jeigu Savivaldybės taryba nenustatė kitaip. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (Nuostatų 18 p.).

Mokėtinos vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Nuostatų 19 punkte. Pagal Nuostatų 23 punktą, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, ir kurie komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui pateikia šias aplinkybes įrodančius dokumentus.

Pagal Nuostatų 24 punktą, kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu.

Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius.

24. Pareiškėjas teismo prašė jam iš atsakovo T. J. priteisti 36 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamąjį turtą objektą – gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. rugsėjo 26 d. išrašas patvirtina, kad atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. yra 1/2 minėto nekilnojamojo turto objekto savininkas. Iš KRATC pateikto 2022 m. sausio 28 d. pranešimo Nr. K221713438 matosi, kad atsakovui T. J. už 2022 m. buvo priskaičiuota pastovioji vietinės rinkliavos dalis – 59 Eur, ir kintamoji vietinės rinkliavos dalis – 0,5 Eur, kurios buvo skaičiuojamos pagal turtinį vienetą / konteinerio tuštinimų dažnį (Nuostatų 3 priedo lentelės 1.1 p.). Duomenų, kad vietinė rinkliava buvo sumokėta, byloje nėra.

25. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir byloje esančiais duomenimis, pagrįstai sprendė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovui nuosavybės teise valdomame ginčo objekte nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesusidarė, ar kad T. J. būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, o pareiga šią aplinkybę įrodyti teko būtent atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-30-415/2024).

26. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo pateiktą ir pareiškėjo priimtą komunalinių atliekų kiekio deklaraciją už 2022 m., atitinkančią Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju T. J. vietinė rinkliava pagrįstai buvo apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių ir konteinerio tuštinimų dažnį.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-30-415/2024 ). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021, 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-62-492/2024).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), nėra galima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-30-415/2024). Taigi, atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis neturi mokėti vietinės rinkliavos, kadangi ginčo objekte atliekos nesusidaro ir nėra surenkamos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021, 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-35-502/2024). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies (Nuostatų 23 p.).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo ankstesnėje praktikoje taip pat buvo išaiškinęs, kad jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018), tačiau tokie išaiškinimai buvo pateikti galiojant kitokiam teisiniam reguliavimui, kai dar nebuvo įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Kaip jau minėta, teisės aktai (Nuostatų 24 p.) atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu. Savivaldybė galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objektu nebus naudojamasi. Pagal Nuostatų 24 punktą, nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl atleidimo nuo kintamosios dalies mokėjimo (pagal Nuostatų 24 p.).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021).

31. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas iš T. J. priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas. Toks KRATC reikalavimas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų teisės aktų nuostatų nepažeidžia.

32. Teismo sprendimo neteisėtumą T. J. grindžia ir tuo, kad teismas iš pareiškėjo neišreikalavo mokestiniame pranešime Nr. K221713438 nurodytos 70,2 Eur skolos, susidariusios iki 2022 m. sausio 28 d., analizės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši vietinės rinkliavos suma nėra ginčo dalykas, šios sumos iš atsakovo nėra prašoma priteisti. Atsižvelgus į tai, nurodytas T. J. argumentas nevertinamas, kaip neturtinis teisinės reikšmės tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti.

33. Pažymėtina, kad atsakovui apskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., suma atitinka Nuostatų 3 priede (lentelės 1.1 p.) nustatytus rinkliavų dydžius. T. J. KRATC apskaičiuotos vietinės rinkliavos sumos dydžio neginčijant, teisėjų kolegija išsamesnių motyvų dėl atsakovui apskaičiuotos skolos sumos neteikia.

34. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Atsakovas T. J. teismo šališkumą iš esmės motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas situacijos vertinimas, tačiau šie jo teiginiai nėra pagrįsti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

35. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu būtų pažeistos T. J. teisės ar įstatymų saugomi interesai.

36. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino KRATC prašymo jam iš atsakovo T. J. priteisti 36 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagrįstumą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo T. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis