b769dbbe-d0e7-4ece-910d-d3e8645d9122 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras PreikÅ¡asPranešėjas Viktoras PreikÅ¡as             Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-327/2015Teisėjas Algimantas Brigadierius             Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00573-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.;1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.3.1.; 1.2.14.3.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Vik­to­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekre­to­riau­jant Gintarei NorkeliÅ«naitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, kaltinamiesiems V.

L. ir E. B., jų gynėjoms ad­vo­katėms Ramutei Noreikienei ir Vidai Kabečienei, vieÅ¡ame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iÅ¡­na­gri­nėjo bau­džia­mÄ ­jÄ by­lÄ pagal nuteistųjų V. L. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apy­lin­kės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nu­ma­ty­tus Lie­tu­vos Respu­bli­kos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. (dėl 675 Lt vertės turto, priklausančio M.

L., pagrobimo įsibrovus į butÄ ir panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 4 d., vei­kiant ben­drininkų grupe), BK 180 str. 1 d. (dėl N. F. priklausančio 110 Lt vertės turto pa­gro­bimo pa­naudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 5 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 22 str.1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos ver­tės turtÄ Ä¯si­bro­vus į butÄ ir panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 7 d., veikiant bendrininkų gru­pe), BK 180 str. 2 d. (dėl E. V. priklausančio 2790 Lt vertės turto pagrobimo įsi­bro­vus į butÄ ir pa­nau­dojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 9 d., veikiant bendrininkų grupe), ir nuteistas:pagal BK 180 str. 2 d. (dėl 675 Lt vertės turto, priklausančio M.

L., pagro­bi­mo įsibrovus į butÄ ir panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 4 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams;pagal BK 180 str. 1 d. (dėl N. F. priklausančio 110 Lt vertės turto pagro­bi­mo panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 5 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams;pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. pri­klausantį nenustatytos vertės turtÄ Ä¯sibrovus į butÄ ir panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 7 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams;pagal BK 180 str. 2 d. (dėl E. V. priklausančio 2790 Lt vertės turto pagro­bi­mo įsibrovus į butÄ ir panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 9 d., veikiant bendrininkų grupe) – lais­vės atėmimu trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir nus­ta­tyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas Å¡eÅ¡iems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – lais­vės atėmimas keturiems metams ir keturiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® atliktÄ bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d..E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 2 d. (dėl 675 Lt vertės turto, priklausančio M.

L., pagrobimo įsibrovus į butÄ ir panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 4 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 180 str. 1 d. (dėl N. F. priklausančio 110 Lt vertės turto pagrobimo panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 5 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 22 str.1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos vertės turtÄ Ä¯sibrovus į butÄ ir panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 7 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 180 str. 2 d. (dėl E. V. priklausančio 2790 Lt vertės turto pagrobimo įsibrovus į butÄ ir panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 9 d., veikiant ben­dri­ninkų grupe), ir nuteistas:pagal BK 180 str. 2 d. (dėl 675 Lt vertės turto, priklausančio M.

L., pagro­bi­mo įsibrovus į butÄ ir panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 4 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams;pagal BK 180 str. 1 d. (dėl N. F. priklausančio 110 Lt vertės turto pagro­bi­mo panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 5 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams;pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos vertės turtÄ Ä¯sibrovus į butÄ ir panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 7 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams;pagal BK 180 str. 2 d. (dėl E. V. priklausančio 2790 Lt vertės turto pagro­bi­mo įsibrovus į butÄ ir panaudojus fizinį smurtÄ 2014 m. birželio 9 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir nusta­ty­ta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas Å¡eÅ¡iems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – lais­vės atėmimas keturiems metams ir keturiems mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® atliktÄ bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d..Priteista iÅ¡ V. L. ir E. B. solidariai:nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei M. L. 475 Lt (keturių Å¡imtų septy­nias­de­Å¡imt penkių litų) turtinės žalos atlyginimas;nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei N. F. 110 Lt (Å¡imto deÅ¡imties litų) turtinės ir 1500 Lt (tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų) neturtinės žalos atlyginimas;nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei E. V. 2650 Lt (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) turtinės žalos atlyginimas.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bÅ«tinu gynėjo da­ly­va­vimu teisiamajame posėdyje, iÅ¡ nuteistųjų nepriteistos.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir iÅ¡klausiusi proceso dalyvių, n u s t a t ė :

V. L. ir E. B., nuteisti už tai, kad:2014 m. birželio 4 d., apie 16 val., veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , įsibrovė į M. L. priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kėdai­niuo­se, kur E. B. panaudojus fizinį smurtÄ , tai yra sugriebus M. L. už burnos ir par­vertus jÄ ant grindų, po to laikant už kaklo, taip atėmus galimybę M. L. prie­Å¡in­tis, reikalavo pinigų bei pagrobė M. L. priklausantį bendros 675 Lt vertės turtÄ : 375 litus, 200 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir 100 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“;2014 m. birželio 5 d., apie 21.40 val., veikdami bendrininkų grupe, nukentėjusiajai N. F. priklausančiame bute, esančiame Smilgos g. 6-4, Kėdainių m., V.

L. panau­do­jus fizinį smurtÄ â€“ pastÅ«mus N. F. į sienÄ , tuo padarant poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniajame klube bei nežymų jos sveikatos sutrikdymÄ taip atimant galimybę jai prieÅ¡intis, iÅ¡ jos rankų iÅ¡trau­kus piniginę su pinigais, pagrobė N. F. priklausantį bendros 110 Lt vertės turtÄ : 60 Lt ver­tės piniginę su joje buvusiais 50 Lt;2014 m birželio 7 d., apie 20.20 val., veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslÄ už­val­dy­ti svetimÄ turtÄ , per nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusiajai A.

S. pri­klau­santį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kur, panaudodami fizinį smurtÄ , E. B. su­griebus A. S. už veido ir parvertus jÄ ant grindų, smaugė nukentėjusiÄ jÄ ir taip atėmė ga­limybę jai prieÅ¡intis, bendrais veiksmais padarydami kaklinio VII-ojo slankstelio kÅ«no lūžį ir ne­sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasikėsino pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos ver­tės turtÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi jiems su­truk­dė nukentėjusios kaimynė, bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenanti L.

L..2014 m. birželio 9 d., 19.30 val., veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslÄ užvaldyti sve­timÄ turtÄ , E. B. papraÅ¡ius nukentėjusios E. V. atsigerti, įsibrovė į jai pri­klau­santį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., kur V. L. panaudojus fizinį smurtÄ â€“ įrė­mus E. V. į kairį Å¡onÄ virtuvinį peilį ir juo grasinus bei pastÅ«mus nukentėjusiÄ jÄ ant lovos ir ranka užspaudus jos nosį, burnÄ bei liepus tylėti ir grasinus, kad uždusins, taip Å¡iais veiks­mais atimant galimybę jai prieÅ¡intis, pagrobė nukentėjusiajai E. V. priklausantį 2790 Lt vertės turtÄ : 1950 litų, 400 Lt vertės geltono metalo žiedÄ , du bendros 200 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io tele­fo­nus „(duomenys neskelbtini)“ po 100 litų vertės kiekvienÄ , 140 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, tris pa­kro­vėjus bendros 90 Lt vertės ir 10 litų vertės virtuvinį peilį.Nuteistasis V.

L. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teis­mo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį peržiÅ«rėti ir suÅ¡velninti jam bausmę. Skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta subendrinta bausmė. Teismas turėjo paskirti ne didesnę negu vidurkis – 3 metais 6 mėn., bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino, teismo procesui netrukdė, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, jie nuteistajam atleido ir prašė neskirti griežtos baus­mės. Visos jo nusikalstamos veikos buvo sujungtos į vienÄ bylÄ , tačiau nuteisė už kiekvienÄ veikÄ griežčiausiomis bausmėmis, bausmes subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskyrė daug didesnę negu vidurkis bausmę.

Teismas neatsižvelgė, kad byla buvo nagrinėjama pagreitintu bÅ«du, sutrum­pin­to įrodymų tyrimo tvarka. Neatsižvelgė, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos Å¡eÅ¡ių die­nų laikotarpyje ir galėjo vertinti tai kaip tęstinę veikÄ . Teismas neatsižvelgė į atsakomybę leng­vinančias aplinkybes, atsižvelgė tik į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalto per labai trumpÄ laikÄ paleistas iÅ¡ pataisos namų. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad paskyrus Å¡velnesnę baus­mę nebus galima užkirsti keliÄ nusikaltimams pasiekti.

Nuteistasis pažymi, kad daug didesnės baus­mės paskyrimui teismui galėjo turėti įtakÄ ta aplinkybė, kad viena iÅ¡ nukentėjusiųjų – N. F. daug metų buvo Kėdainių rajono apylinkės teismo advokatė. Proceso metu ji priėjo prie pro­ku­roro ir kažkÄ Å¡nibždėjo į ausį. Su ieÅ¡kiniais nuteistasis sutiko ir palaipsniui atlygins padarytÄ Å¾alÄ .Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teis­mo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį peržiÅ«rėti ir sumažinti jam bausmės laikÄ .

Skunde nurodo, kad teismas nuteisė jį per griežta bausme, nes negalėjo skirti didesnę negu vidurkis bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat pradžių visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nieko neneigė, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, teismo salėje nukentėjusiųjų atsiprašė, nes anksčiau netu­rė­jo galimybės. Visi jo nusikaltimai vienodi ir padaryti per trumpÄ laikÄ , per 4 dienas, tačiau teis­mas nevertino to kaip tęstinės veiklos ir netaikė BK 60 str. 2 d. ir 10 d.

PraÅ¡o vertinti jo veiksmus kaip tęstinę veiklÄ . Pažymi, kad yra jaunas, turi Å¡eimÄ , suvokia savo veiksmus.Teismo posėdyje nuteistasis V. L. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skun­dÄ .Teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skun­dÄ .Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų V. L. ir E. B. ape­liaciniai skundai atmetami.Nuteistieji V. L. ir E. B. apeliaciniuose skunduose savo kaltės neginčija, praÅ¡o paskirti jiems Å¡velnesnę bausmę, vertinti padarytas nusikalstamas veikas, kaip vienÄ tęstinę veikÄ .

Ape­lia­cinės instancijos teis­mas, neperžengdamas ape­liacinių skundų ribų, pa­ti­k­ri­na bau­džia­mÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma ape­lia­ciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas V. L. ir E. B. kaltais, rė­mė­si įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžia­mos teismo iÅ¡va­dos, iÅ¡analizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė fak­tines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje atskirai neargumentavo, kodėl nuteis­tųjų nusikalstamas veikas kvalifikavo ne kaip vienÄ tęstinį nusikaltimÄ , teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, kvalifikuodamas kiekvienÄ nuteistųjų padarytÄ plėšimÄ kaip atskirÄ nu­sikalstamÄ veikÄ , baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad pagal teismų praktikoje suformuotÄ nuos­tatÄ tęstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vie­narÅ«Å¡ių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-412/2007). Turto pagrobimo bylose svarbÅ«s veikos tęstinumo požymiai yra vienas grobiamo turto Å¡altinis, toks pat pagrobimo bÅ«das, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti turto buvimo vieta, tačiau visada pa­brė­Å¾iama, kad turto pagrobimo pripažinimÄ tęstine veika visada lemia kaltininko vieningos tyčios bu­vimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2008, 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-146/2008).

Vie­nin­gai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, bÅ«dinga tai, kad pats kaltininkas Å¡iuos savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veiksmÄ , jau turi susi­for­ma­vusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla jau po pirmosios veikos, Å¡ios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pa­kartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K–605/2007).

Nenu­s­tačius vieningos kaltininko tyčios, vien tai, kad tarp atskirų turto pagrobimų yra nedidelis laiko tar­pas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti veikÄ tęstine (kasacinės nutartys Nr. 2K-743/2007, 2K-12/2009).IÅ¡ nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad nors visos nukentėjusiosios gyvena viename mieste ir jos buvo apiplėštos per palyginti neilgÄ laikÄ â€“ 2014 m. birželio mėn. nuo 4 d. iki 9 d., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagri­nė­jimo metu V. L. ir E. B. neaiÅ¡­ki­no, kad buvo iÅ¡ anksto suplanavę apiplėšti visas nukentėjusiÄ sias.

Atvirkščiai, jie nurodė, kad po pa­da­ryto nusikaltimo kas kartÄ iÅ¡ naujo kildavo sumanymas apiplėšti naujÄ aukÄ . Kiekvienu atveju jie grobė turtÄ ne iÅ¡ vieno Å¡altinio. Nuteistieji kiekvienu atveju apiplėšdavo prie namų sutiktas nu­ken­tėju­siÄ sias ar įsibrovę į jų butus, pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus už realizuotus pagrobtus daik­tus, pragerdavo, po to vėl sutardavo daryti naujÄ nusikaltimÄ . Vien tai, kad tarp nuteistųjų pa­da­rytų veikų buvo nedidelis – vienos ar dviejų dienų laiko tarpas ir jos buvo padarytos tame pačiame mieste, nesuteikia pagrindo jas kvalifikuoti kaip vienÄ tęstinę veikÄ .

Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl tyčios, bÅ«dingos tęstinei nusikalstami veikai, nebuvimo nuteistųjų V. L. ir E. B. veiks­muo­se, ir teisingai kvalifikavo jo padarytus plėšimus ne kaip tęstinę nusi­kalstamÄ veikÄ , bet kaip ats­kirus nusikaltimus.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. L. ir E. B. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – api­bÅ«­di­nan­Äias tiek nu­teis­tųjų asmenybes, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , ir ski­ria­mas bausmes pakankamai motyvavo.

Teisėjų kolegijos nuomone, abiem nuteistiesiems paskirtos baus­mės yra adekvačios jų padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.V. L. ir E. B. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių trys pri­skiriamos sunkių nu­si­kal­ti­mų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), viena – apysunkių nu­si­kal­ti­mų ka­te­go­rijai (BK 11 str. 4 d.). Visos nusikalstamos veikos padarytos prieÅ¡ garbaus amžiaus moteris. Kal­tininkų atsakomybę lengvinanti ap­lin­ky­bė, kad pri­si­pažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡ir­džiai gai­li­si (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusi­kals­ta­mas veikas įvykdė bendrininkų grupe bei bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Nu­teis­tieji nusikalto bÅ«dami aÅ¡tuonis kar­tus teisti už tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir už nusikaltimus nuo­sa­vy­bei, neiÅ¡nykus teistumui, kÄ apylinkės teismas pa­grįstai pri­pa­Å¾ino nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). BK 56 str. 1 d. nustato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas pa­pras­tai ski­ria laisvės atėmimo bausmę. V. L. charakterizuojamas neigiamai, E. B. – pa­ten­ki­namai. Nusikalstamas veikas jie padarė praėjus trumpam laikui po paleidimo iÅ¡ pataisos namų.

Visos teismo nustatytos ap­linkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistųjų padaryti nusi­kaltimai nėra atsitiktiniai, yra nu­lem­ti susiformavusių neigia­mų vertybinių nuos­ta­tų. Apylinkės teismas pa­grįstai konstatavo V. L. ir E. B. didelį nenorÄ laikytis įstatymų.Ä®vertinusi visas paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teis­mas, nusprendęs abiem nuteis­tiesiems už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ skirti laisvės atė­mimo bausmę, artimÄ už inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytos bausmės vidurkiui, nepažeidė ben­drų­jų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str.

BK 61 str. 3 d. nus­ta­to, kad įsta­ty­me (Å¡iuo atveju BK 180 str. 1 d. ir 2 d.) numatytos bausmės vidurkis skai­Äiuo­jamas su­de­dant minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydį ir gautÄ rezultatÄ pa­da­li­jus pusiau. Minimali laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai (BK 50 str. 2 d.). BK 180 str. 2 d. nus­­ta­tytas mak­simalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra septyni metai. Tokiu atveju tikslus ma­tematinis vidur­kis pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ sudarytų trejus metus septynis mėnesius penkiolika dienų ir pirmos instancijos teismas, skir­da­mas griežčiausiÄ už atskirÄ Å¡ioje BK normoje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmę – trejus metus Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo, už kitas – trumpesnę, BK 61 str. nuostatų nei for­ma­liai, nei faktiÅ¡kai nepažeidė, ir už padarytus nusikaltimus nustatė savo moty­vuose nurodytÄ bausmę – ne didesnę už vidurkį, nors ir artimÄ jam.

Subendrindamas bausmes apylinkės teismas nepažeidė ir baus­mių subendrinimo taisyklių, nu­ma­ty­tų BK 63 str. Už atskiras nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtos bausmės buvo su­bendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du (BK 63 str. 4 d.), tai yra lengvesniu, negu įstatymo numatytas ga­limas griežčiausias bausmių subendrinimo bÅ«das – visiÅ¡kas bausmių sudėjimas, prie griežčiausios bausmės pridėjo po nedidelę dalį Å¡velnesnių bausmių, todėl bausmių subendrinimo bÅ«do nėra pa­grin­do pripažinti neteisingu.Esant reikiamoms sÄ lygoms, apylinkės teismas tinkamai pritaikė nuteistiesiems BK 641 str.

įtvirtintÄ lengvatÄ ir sumažino paskirtas subendrintas bausmes vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek už atskiras padarytas nusi­kals­ta­mas veikas nuteistiesiems paskirtos bausmės, tiek subendrintos bausmės yra nepropor­cin­gai griež­tos ir prieÅ¡tarauja tei­sin­gumo principui.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sÄ raÅ¡Ä , kurioms esant teisėjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ . Apeliantas V. L. pir­mos instancijos teismo galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su tai, kad nukentėjusioji N. F. daug metų buvo Kėdainių rajono apylinkės teisme advokate ir proceso metu kažkÄ paÅ¡nibždėjo pro­ku­rorei. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abe­joti apylinkės teismo neÅ¡aliÅ¡kumu subjek­ty­viÄ ­jÄ prasme, t. y. teigti, kad teismo priimtam pro­ce­si­niam sprendimui galėjo turėti įtakos nu­ken­tėjusi N. F., kuri anksčiau vertėsi advokato prak­tika.

Apelianto argumentai, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas yra nepagrįsti, nes nėra nus­ta­tyta BPK 58 ir 59 straipsnių aplinkybių, nukentėjusioji teisme nedirba, o tokio pobÅ«džio tei­gi­nys laikytinas tik deklaratyviu. Be to, apylinkės teismo posėdžio metu galėjo reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus teis­mui ar prokurorei, tačiau tai nebuvo daroma. Pažymėtina, kad nukentėjusioji N. F. baigiamosiose kalbose prašė neskirti kaltina­mie­siems griežtos bausmės, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ji bandė įtakoti prokurorę.

Vien tai, kad teismas priėmė nuosprendį, kuris netenkina ape­lianto, nėra pagrindo teigti, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistųjų teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ ap­kaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡va­das dėl nuteistųjų kaltės, bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dy­džio pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo.

Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti nu­teis­tųjų ape­liacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o skundai atmetami.Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jog V. L. teikiamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iki 2015 m. kovo 3 d. su­daro 67,51 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad na­gri­nė­jant bylÄ apeliacine tvarka, teismo po­sėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įs­ta­tymų leidėjas numatė, kad ape­liaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgy­ven­di­nimÄ , dalyvauja tiek kal­tinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui antrinės tei­si­nės pa­gal­bos iÅ¡lai­dų pri­pa­Å¾i­ni­mas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d.

c) p.) įtvirtinta vals­tybės pa­reiga ga­rantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžia­mÄ jį pro­ce­sÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ tei­kiančio gy­nė­jo da­ly­va­vi­mÄ (Lie­tuvos apeliacinio teismo nutartis baudžia­mo­joje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuo­met gynėjo da­lyvavimas yra bÅ«tinas, nepri­klau­so­mai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas (kasacinė nutartis Nr.2K-322/­2014).

Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tar­nybos praÅ¡ymas pri­teisti tu­rė­tas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ V. L. neten­kinamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Nuteistųjų V. L. ir E. B. apeliacinius skun­dus atmesti.Å i nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo. Teisėjai             Viktoras PreikÅ¡as              Kęstutis Dargužis              Danutė Giačaitė