b769d7da-c6b2-4772-970b-56bb89bf16ad · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-579-919/2020 Proceso Nr. 1-01-1-26705-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gyčio Večersko, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo I. B. skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 27 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. I. B. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia - 2017 m. lapkričio 30d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 30 d.

1. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

2. Skundu apygardos teismui nuteistasis I. B. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 2.1. Skunde nuteistasis I. B. nurodo, kad iÅ¡ esmės teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki Å¡iol iÅ¡lieka pavojinga visuomenei. Tokie teismo nutarties motyvai vertinami kaip formalÅ«s, todėl jie negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, kadangi jis įvykdė visus įstatyme keliamus reikalavimus.

PrieÅ¡ingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Nuteistasis pažymi, kad jis nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. turi teisę iÅ¡vykti be sargybos, o nuo 2020 m. vasario 24 d. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose. Jis dirba (duomenys neskelbtini), savaitgaliais vyksta į (duomenys neskelbtini). Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pažeidimų nepadarė, o tai rodo, jog jis yra pelnęs pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimÄ . Be to, nuteistasis pažymi, kad teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali bÅ«ti pakeičiami ir neiÅ¡nyks net ir atlikus visÄ laisvės atėmimo bausmę.

Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo nuo 117 iki 63 balų, 6 kartus buvo skatintas. O tai rodo nuteistojo ypatingai dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Taip pat skundo autorius pažymi, kad gautos drausminės nuobaudos nėra susijusios su smurtu, draudžiamų daiktų laikymu, alkoholio vartojimu ar narkotinių medžiagų vartojimu. 2.2. Nuteistasis pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę Å¡velnesnėmis už laisvės atėmimÄ sÄ lygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiÅ«rÄ .

Kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimÄ ir asmens grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pataisos įstaigÄ likusios bausmės atlikimui. Nuteistasis I. B. pripažįsta padarytas klaidas ir dėl to labai gailisi. Nuteistojo I. B. skundas atmetamas.

3. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neperžengiant skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio Komisijos nutarimo priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).

4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) buvo numatyta, kad lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų gali bÅ«ti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Ä®statymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad I. B. yra pateikęs praÅ¡ymÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

6. Atlikus nuteistojo I. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 63 balai (skalėje nuo 41 iki 99). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja.

7. Ä®vertinus I. B. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose, nuo pat laisvės atėmimo bausmės pradžios nuteistasis pataisos įstaigoje dirbo, perkeltas į pusiaukelės namus įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigas, iÅ¡ dalies dengia priteistus civilinius ieÅ¡kinius, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, 6 kartus skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai iÅ¡ esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę I.

B. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, I.

B. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimÄ pakankamai aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai motyvavo.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors Å¡iuo metu fiksuojama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (63 balai), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma yra 40 balų, iÅ¡ ko seka, kad I. B. elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai (nekintantis) ir emocinė gerovė (praeityje pasireiškęs manipuliatyvumas, demonstratyvus savęs žalojimo atvejis).

9. IÅ¡ skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis I. B. per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas buvo 6 kartus. Tačiau iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir už tai buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, jų kiekis ir pobÅ«dis neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, kas iÅ¡ esmės yra neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu I. B. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

10. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo argumentais, kad jis palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais bei turi teigiamÄ darbinę motyvacijÄ ir tai galėtų bÅ«ti pagrindu jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Neabejotina, kad Å¡ios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno kartu su sugyventine bei dirbo įvairius darbus), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio I. B. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima bei teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytÄ tvarkÄ .

11. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymÄ asmuo atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis negali bÅ«ti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Å iuo atveju matyti, kad I. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio nusikaltimo įvykdymÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau vienerių metų bėgyje I.

B. dar dviem nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu už du nesunkius, vienÄ apysunkį ir vienÄ sunkų nusikaltimus. Be to, pažymėtina, kad dabartinis teisės pažeidimas yra bÅ«dingas I. B. nusikaltimų modeliui. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su Å¡iuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

12. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti I. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus I. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo I. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. liepos 1 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Aurelijus Rauckis Gytis Večerskas