2020-10-28 Nr. AB-20579-3-62-3-02442-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1516-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02442-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų G. S. ir M. S. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., G. S. ir M. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 2D-12998 „Dėl įvažos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti Administracijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. (33.194)R-2460 „Dėl įvažos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistravimo teisėtumo“.

2. Administracija nurodė, kad 2014 m. spalio 24 d. G. S. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPP-21-141024-01023 įvažai į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pagal projektą įrengti. Projekto sprendiniuose buvo suprojektuotas privažiavimo kelias į detaliuoju planu suformuotą gyvenamosios paskirties Žemės sklypą, numatytas įvažos asfaltuotos dangos plotis – 3 metrai. Įrengta įvaža įregistruota Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklauso G. S., įregistravimo pagrindas – 2016 m. lapkričio 15 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija). G. S. ir A. S. kreipėsi į Administraciją prašydami organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą (apie 345 kv. m), esantį tarp Žemės sklypo ir įvažos, prijungti prie Žemės sklypo. Administracijos direktorius 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. A-1511 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ nutarė kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyrių su prašymu pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. gegužės 23 d. raštu Nr. SPF-384-(14.8.36) atsisakė išduoti reikalavimus projektui rengti, motyvuodamas, kad NŽT Kauno miesto skyrius nėra išdavęs leidimo įvažai valstybinėje žemėje įrengti. Dėl šių priežasčių tolesnės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros nebuvo atliekamos. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. liepos 3 d. raštu Nr. 3603-(14.8.7.) kreipėsi į Administraciją, prašė įvertinti įvažos privatizavimo teisėtumą bei imtis atitinkamų veiksmų dėl jos įregistravimo Kauno miesto savivaldybės vardu, remiantis Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys, tvarkos aprašu, patvirtinu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. T-594.

3. Administracija pažymėjo, jog statytojas G. S. nesikreipė į Administraciją dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir / ar įrengimo sutarties sudarymo, tokia sutartis su G. S. nebuvo sudaryta, todėl jis nebuvo įsipareigojęs įrengtą įvažą perduoti Kauno miesto savivaldybei, o Administracija neturėjo teisinio pagrindo remtis Aprašo nuostatomis ir reikalauti, kad įvaža į Žemės sklypą būtų įregistruota Kauno miesto savivaldybės vardu. Administracijai pakartotinai patikrinus įvažos į Žemės sklypą projektą, G. S. ir A. S. pateiktus dokumentus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, nustatyta, kad faktiškai įrengtos įvažos plotis nepagrįstai padidintas iki 7 m su žvyro danga, kadangi projekto sprendiniuose numatytas asfaltuotos dangos plotis – 3 m. Nepaisant šios aplinkybės, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą įvaža buvo įregistruota Deklaracijos pagrindu.

4. Administracija pabrėžė, jog kreipėsi į atsakovą, nurodė visas aplinkybes bei prašė įvertinti, ar atliekant statinio – įvažos į Žemės sklypą teisinę registraciją, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir ar nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl Deklaracijos bei įvažos teisinės registracijos nuginčijimo, tačiau Inspekcija ginčijamu Sprendimu informavo, kad nevertins, ar atliekant įvažos į Žemės sklypą teisinę registraciją nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 46.9 ir 46.11 punktais, jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieneri metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš 3 metus, o deklaracija surašyta ar patvirtinta daugiau kaip vienerius metus, šių dokumentų teisėtumo atsakovas nenagrinėja, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas; be to, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo, ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, atsakovas kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai.

Administracijos teigimu, skundžiamas Inspekcijos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, atsisakymas vertinti Deklaracijos teisėtumą priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, klaidingai pritaikytos teisės normos. Inspekcija privalėjo nagrinėti pareiškėjo prašymą, kadangi buvo pažeistas viešasis interesas – įvaža į Žemės sklypą įrengta valstybinėje žemėje ir neatitinka projekto sprendinių, be to, Deklaracijos pagrindu įregistravęs statinį Nekilnojamojo turto registre, statytojas siekia prie nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo papildomai prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuris negalėtų būti prijungiamas prie Žemės sklypo, jei įvaža būtų buvusi įrengta pagal projektą.

Vertinimas, ar statinys valstybinėje žemėje pastatytas ir įregistruotas teisėtai, taip pat siekis papildomai įsigyti valstybinės žemės dalį, apribotą šiuo statiniu, yra susijęs su teisėtu naudojimusi valstybine žeme, t. y. viešuoju interesu.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

6. Inspekcija nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Laikydamasis specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių atitinkamų administracinių sprendimų priėmimą Inspekcijoje, atsakovas pagrįstai nevertino, ar atliekant įvažos į Žemės sklypą teisinę registraciją nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kadangi jau buvo pasibaigę teisės aktais nustatyti terminai, per kuriuos tokio vertinimo procedūros galėjo būti inicijuojamos Inspekcijoje.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Administracija 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Inspekcijai nenurodė aplinkybių, kad dėl statybą leidžiančio dokumento ir / ar deklaracijos išdavimo bei surašymo teisėtumo būtų atliekamas tyrimas teisėsaugos institucijose, taip pat nebuvo suformulavusi prašymo imtis atitinkamų veiksmų dėl galbūt pažeisto viešojo intereso.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo prašymą pritarė Administracijos išdėstytiems argumentams, prašė tenkinti prašymą.

9. Tretieji suinteresuoti asmenys A. S. ir G. S. atsiliepime į pareiškėjo prašymą pritarė atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, Administracijos prašymą prašė atmesti.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 5 d. sprendimu tenkino Administracijos prašymą – panaikino Inspekcijos Sprendimą ir įpareigojo Inspekciją išnagrinėti Administracijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. (33.194)R-2460 „Dėl įvažos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistravimo teisėtumo“.

11. Vadovaudamasis ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu bei 6 dalies 1 punktu, taip pat Taisyklių 46.9 ir 46.11 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčijamame Sprendime Inspekcija pirmiausia turėjo aptarti faktines aplinkybes ir įvertinti, ar nėra įtarimų, jog buvo pažeistas viešasis interesas, teisėsaugos institucijoje neatliekamas tyrimas, ir tik tada remtis nuostatomis, kuriose įtvirtinti naikinamieji terminai, suteikiantys teisę nenagrinėti prašymų (skundų). Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad skundžiamas Inspekcijos Sprendimas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai, tačiau Sprendimas jų neatitinka, nes yra nemotyvuotas – jame nėra jokių argumentų dėl viešojo intereso (ne)buvimo, nėra nuorodos į (ne)atliekamą tyrimą.

12. Aptartus Sprendimo trūkumus pirmosios instancijos teismas laikė esminiais ir pakankamais panaikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti Administracijos raštą dėl įvažos į Žemės sklypą įregistravimo teisėtumo.

III. 13. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Administracijos prašymą, taip pat prašo priimti su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus įrodymus, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Inspekcija dėsto argumentus, analogiškus nurodytiems pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą, papildomai pažymi, jog viešojo administravimo veiksmų pagal imperatyviomis teisės aktų nuostatomis jai priskirtą kompetenciją ėmėsi pagal Administracijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. rašte suformuluoto prašymo ribas. Nagrinėjant šį Administracijos raštą, Inspekcijoje nebuvo duomenų apie teisėsaugos institucijų atliekamą tyrimą dėl statybą leidžiančio dokumento ir (ar) Deklaracijos teisėtumo, taip pat neatsirado įtarimų, kad dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar Deklaracijos surašymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre galbūt pažeistas viešasis interesas. Pasak Inspekcijos, pirmosios instancijos teismo išvados suponuotų situaciją, jog Inspekcija, nagrinėdama skundą ar pranešimą, nepriklausomai nuo to, ar yra įtarimų dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekviename administraciniame sprendime, kuriuo nutraukiamas skundo ar pranešimo nagrinėjamas suėjus teisės aktais nustatytiems naikinamiesiems terminams administraciniams veiksmams atlikti, turėtų pasisakyti dėl galbūt pažeisto viešojo intereso, t. y. net ir tokiu atveju, jei nagrinėjamas atvejis būtų išimtinai privataus pobūdžio. Inspekcijos nuomone, teisės aktų formuluotė neįpareigoja Inspekcijos visais atvejais, net ir nesant objektyvių įtarimų, pirmiausia tirti aplinkybes dėl viešojo intereso pažeidimo; teisės normos numato tik išimtinius atvejus, kada Inspekcija galėtų nesilaikyti nustatytų naikinamųjų terminų ir imtis administracinių veiksmų dėl skundžiamų aktų teisėtumo patikrinimo.

15. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad ginčo situacija susidarė dėl to, jog Administracija laiku neatliko išimtinai jos kompetencijai priskirtų veiksmų – Administracija dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo privalėjo su privažiuojamojo kelio statytojais sudaryti sutartį, pagal kurią užbaigtos įvažos į Žemės sklypą nuosavybės teisės būtų perduotos savivaldybei. Ginčas iš esmės yra ne dėl paties privažiavimo kelio buvimo valstybinėje žemėje, o dėl jo savininko. Nagrinėjamu atveju užuot ėmusis teisės aktų pažeidimus pašalinančių veiksmų, Administracija kitų institucijų pagalba stengiasi nuginčyti Deklaracijos teisėtumą. Administracija su analogiško turinio prašymu kreipėsi ne tik į Inspekciją, bet ir į Kauno apygardos prokuratūrą, tačiau prokuratūra 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. (AP-222780) atsisakė kreiptis į teismą dėl Deklaracijos nuginčijimo. 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. AP-28886/2018 atmestas Administracijos skundas dėl 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. (AP-222780), akcentuojant, jog Administracijos nurodyti pažeidimai padaryti savivaldybės veiklos srityje, susiję su savivaldybės nuosavybės įteisinimu ir valdymu ir kad nėra nustatyta kliūčių, dėl kurių savivaldybė negalėtų vykdyti jai priskirtų funkcijų bei imtis priemonių nurodytiems teisės pažeidimams pašalinti. Taigi subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo turi pati Administracija.

16. Tretieji suinteresuoti asmenys G. S. ir M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Administracijos prašymą.

17. Tretieji suinteresuoti asmenys G. S. ir M. S. pažymi, jog administracinės procedūros apimtį ir priimamo administracinio sprendimo pagrindus sąlygoja pareiškėjo prašyme ar skunde išdėstyti faktiniai pagrindai ir dalykas (prašymai). Taigi pareiškėjas turi nurodyti kreipimosi pagrindą ir dalyką, o Inspekcijos pareiga – užtikrinti objektyvų visų kreipimesi nurodytų aplinkybių įvertinimą. Nagrinėjamu atveju Administracija 2018 m. rugpjūčio 21 d. rašte, dėl kurio priimtas skundžiamas Inspekcijos Spendimas, nenurodė jokių aplinkybių, neišsakė abejonių, kad dėl statinio statybos užbaigimo ar teisinės registracijos kokiu nors būdu galėjo būti pažeistas viešasis interesas. Savo kreipimesi Administracija nurodė visiškai kitus pagrindus, o aplinkybes dėl viešojo intereso buvimo nurodė tik skunde teismui. Administracija taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėsaugos institucijos vykdytų kokį nors tyrimą. Administracijai šių aplinkybių nenurodžius, Inspekcija neturėjo pareigos dėl jų pasisakyti.

18. Pareiškėjas Administracija atsiliepime į Inspekcijos bei G. S. ir M. S. apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

19. Administracija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme išdėstytus argumentus, papildomai pažymi, jog Kauno apygardos prokuratūra nenagrinėjo atliktų įvažos į Žemės sklypą statybos darbų teisėtumo, nevertino, ar įvažos statyba atitiko teisės aktų reikalavimus ir ar toks statinys iš viso galėjo būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Byloje pateikti įrodymai bei G. S. paaiškinimai patvirtina, kad statinys, kuris buvo suprojektuotas ir kurio statybai išduotas rašytinis pritarimas, nebuvo pastatytas, todėl Administracija neturi pagrindo siekti, kad įvaža į Žemės sklypą būtų įregistruota savivaldybės vardu.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovo Inspekcijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti

21. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų G. S. ir M. S. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 2D-12998, kuriuo atsisakyta nagrinėti Administracijos prašymą dėl įvažos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistravimo teisėtumo, pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėdama Administracijos kreipimąsi Inspekcija pirmiausia turėjo įvertinti, ar nėra įtarimų, jog buvo pažeistas viešasis interesas, teisėsaugos institucijoje neatliekamas tyrimas, ir tik tada remtis nuostatomis, kuriose įtvirtinti naikinamieji terminai, suteikiantys teisę nenagrinėti prašymų (skundų), tenkino Administracijos prašymą – panaikinto Inspekcijos Sprendimą, kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, ir įpareigojo atsakovą Administracijos kreipimąsi dėl įvažos į Žemės sklypą nagrinėti iš naujo.

24. Apeliacinius skundus nagrinėjamoje byloje pateikė atsakovas Inspekcija bei tretieji suinteresuoti asmenys G. S. ir M. S., kurie nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad asmenų kreipimusis Inspekcija turi nagrinėti atsižvelgdama į tokių kreipimųsi ribas, o Administracija nagrinėjamu atveju nekėlė klausimo dėl viešojo intereso buvimo, Inspekcija taip pat neturėjo duomenų apie kokius nors teisėsaugos institucijoje dėl įvažos į Žemės sklypą atliekamus tyrimus, todėl neturėjo pagrindo dėl to pasisakyti Sprendime. Inspekcija taip pat pažymi, jog Administracija su analogiško turinio prašymu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kuri atsisakė kreiptis į teismą dėl Deklaracijos nuginčijimo.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Priežiūros įstatymas, kurio 25 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas (4 d. 1 p.). Skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas (6 d. 1 p.). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d.) 46.9 ir 46.11 punktuose.

27. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju yra suėję Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte bei 6 dalies 1 punkte nustatyti terminai. Šalys nesutaria tik dėl aplinkybės, ar Inspekcija, atsisakydama nagrinėti Administracijos kreipimąsi, privalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl viešojo intereso (ne)pažeidimo.

28. Pirmiau pateiktą teisinį reguliavimą įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pagal Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktą bei 6 dalies 1 punktą atsisakydama priimti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų, taip pat deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo teisėtumo, Inspekcija visais atvejais pirmiausia turi įsitikinti, kad neegzistuoja šiose teisės normose įtvirtintos jų taikymo išimtys, t. y. kad nėra įtarimų dėl viešojo intereso pažeidimo, taip pat kad dėl ginčo dokumentų išdavimo, surašymo teisėtumo teisėsaugos institucijos neatlieka tyrimo. Toks Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkto bei 6 dalies 1 punkto nuostatų aiškinimas kyla iš pačios viešojo intereso sampratos – viešasis interesas yra toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą), taip pat iš Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdančio subjekto statuso bei jai šioje srityje suteiktų teisių – vykdydama teisės aktais jai priskirtas funkcijas, Inspekcija turi teisę dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į prokuratūrą arba į teismą (Priežiūros įstatymo 22 str. 1 d. 6 p. ir 23 str. 1 d. 6 p., Statybos įstatymo 27 str. 24 d.).

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstais laikytini Inspekcijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų argumentai, kad Inspekcija, atsisakydama nagrinėti Administracijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. kreipimąsi, neprivalėjo vertinti aplinkybių, susijusių su galbūt pažeistu viešuoju interesu.

30. Kita vertus, iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad tuo pačiu 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (33.194)R-2460 „Dėl įvažos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistravimo teisėtumo“ Administracija kreipėsi ne tik į Inspekciją, bet ir į Kauno apygardos prokuratūrą. Pastarosios Viešojo intereso gynimo skyrius 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. (AP-22780) nutarė reikalauti Administracijos imtis priemonių pažeidimams, padarytiems jos veiklos srityje, pašalinti, informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą ir jo vykdymo rezultatus. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. AP-28886/2018 paliko galioti 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. (AP-22780). Aptariamuose Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. (AP-22780) ir 2018 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. AP-28886/2018 (juos teisėjų kolegija prideda prie bylos, vadovaudamasi ABTĮ 56 straipsniu ir 142 straipsnio 3 dalimi) konstatuota, kad nagrinėjamu atveju pati Administracija laikytina suinteresuotu asmeniu Statybos įstatymo prasme, todėl būtent Administracija gali ir turi imtis veiksmų statybos srityje padarytiems pažeidimams pašalinti.

31. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad aplinkybės dėl galbūt pažeisto viešojo intereso pagal tą patį Administracijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštą jau yra įvertintos prokuratūros, t. y. kompetentingos institucijos, į kurią, kaip minėta, kilus įtarimui dėl viešojo intereso pažeidimo, turi teisę kreiptis ir pati Inspekcija (Priežiūros įstatymo 22 str. 1 d. 6 p. ir 23 str. 1 d. 6 p., Statybos įstatymo 27 str. 24 d.). Nustačius šias aplinkybes, konstatuotina, jog, nors Inspekcija skundžiamame Sprendime ir nepasisakė dėl to, ar yra įtarimų dėl viešojo intereso pažeidimo, pakartotinis Inspekcijos vertinimas dėl galbūt pažeisto intereso šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinis, todėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimas bei įpareigojimas išnagrinėti Administracijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštą, atitinkamai, įvertinant, ar nagrinėjamu atveju nėra įtarimų, jog buvo pažeistas viešasis interesas, neatitinka efektyvumo principo, pagal kurį viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 6 p.). Byloje nesant ginčo dėl Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte bei 6 dalies 1 punkte nustatytų terminų bei Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui nenustačius viešojo intereso pažeidimo aplinkybių, nėra pagrindo dėl to naikinti Inspekcijos Sprendimą bei įpareigoti ją nagrinėti Administracijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. kreipimąsi.

32. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniai skundai tenkinami – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinimas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo Administracijos prašymas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų G. S. ir M. S. apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė