Legislator Case Law & Legislation
2013-03-27 Nr. AB-894-3-61-3-02673-2012-6 AI generated

2013-03-27 Nr. AB-894-3-61-3-02673-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-03-27 Nr. AB-894-3-61-3-02673-2012-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

panaikinti 2012 m. liepos 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Panevėžio žemėtvarkos skyriaus sprendimą Nr. 23SD-(14.23.104.)-2995 ir 2012 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimą „Dėl D. Š. skundo išnagrinėjimo“ Nr. 1T-(7.5)-80 dalyje, kuria pareiškėjui D. Š. atsisakyta leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotais: 3 ha žemės sklypu Nr. LF 2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 7 ha žemės sklypu Nr. LF 14, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2,40 ha žemės sklypu Nr. LF 15, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Čiūrų k.v., Krekenavos sen., Panevėžio r. sav.,

Legislator headnote

AI generated

2013-03-27 Nr. AB-894-3-61-3-02673-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: įpareigoti Tarnybą ir/ar Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrių leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotais: 3 ha žemės sklypu Nr. LF 2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 7 ha žemės sklypu Nr. LF 14, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2,40 ha žemės sklypu Nr. LF 15, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Čiūrų k. v., Krekenavos sen., Panevėžio r. sav., ir su pareiškėju sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS525-293/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02673-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. Š. su skundu (b. l. 1−10) kreipėsi į teismą prašydamas:

1) panaikinti 2012 m. liepos 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Panevėžio žemėtvarkos skyriaus sprendimą Nr. 23SD-(14.23.104.)-2995 ir 2012 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimą „Dėl D. Š. skundo išnagrinėjimo“ Nr. 1T-(7.5)-80 dalyje, kuria pareiškėjui D. Š. atsisakyta leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotais: 3 ha žemės sklypu Nr. LF 2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 7 ha žemės sklypu Nr. LF 14, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2,40 ha žemės sklypu Nr. LF 15, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Čiūrų k.v., Krekenavos sen., Panevėžio r. sav.,

2) įpareigoti Tarnybą ir/ar Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrių leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotais: 3 ha žemės sklypu Nr. LF 2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 7 ha žemės sklypu Nr. LF 14, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2,40 ha žemės sklypu Nr. LF 15, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Čiūrų k. v., Krekenavos sen., Panevėžio r. sav., ir su pareiškėju sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis.

Taip pat pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti Tarnybai ir/ar Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriui teisės aktų nustatyta tvarka priimti atitinkamus įsakymus leisti laikinai naudotis ginčo valstybinės žemės plotais M. K. ar su juo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis.

Nurodė, kad skundžiamais sprendimais pareiškėjui buvo nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai, toks leidimas negali būti išduotas, nes yra kitų piliečių anksčiau pateikti prašymai sklypų naudojimui. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pažymėjo, jog, nors iš skundžiamų sprendimų matyti, kad Tranybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymai leisti ginčo valstybinės žemės plotais laikinai naudotis M. K. nebuvo priimti ir galimai nebuvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, tačiau tokia įsakymų priėmimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių su M. K. tikimybė ir galimybė išlieka. Todėl, siekiant išvengti galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar negalėjimo jo įvykdyti, taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Jų nepritaikius gali būti ne tik neįmanomas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, bet ir padaryta žala pareiškėjui, kuris faktiškai naudojasi ginčo valstybinės žemės sklypais.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi (b. l. 75−76) atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas rėmėsi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų ar taptų negalimas (nutartys administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS525-607/2010 ir kt.). Proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti konkretus − būtina nurodyti, kokius konkrečius veiksmus prašoma uždrausti atsakovams atlikti ir argumentuoti bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (nutartys administracinėse bylose Nr. AS63-416/2011, Nr. AS492-457/2012 ir kt.). Pažymėjo, kad iš pateikto skundo matyti, kad pareiškėjas siekia laikinai naudotis atitinkamais valstybinės žemės sklypais. Su skundu pateikti dokumentai nepatvirtina, kad žemės sklypai, kuriais laikinai naudotis pretenduoja pareiškėjas, yra kokiu nors būdu ketinami perleisti ar suteikti konkrečiam asmeniui − M. K.. Be to, leidimas laikinai naudotis valstybine žeme kitam asmeniui negali būti laikoma kliūtimi įvykdyti teismo sprendimą jeigu jis bus palankus pareiškėjui. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad šis sprendimas netaikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės neatima iš pareiškėjo teisės ateityje, atsiradus naujoms aplinkybėms, bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo.

III. Pareiškėjas D. Š. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 81−83), kuriuo prašo panaikinti 2013 m. vasario 6 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį kaip nepagrįstą, bei klausimą išspręsti iš esmės, patenkinant pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje.

Atskirajame skunde nurodo:

1) teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas nepagrįsta. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde aiškiai nurodė, skundu yra skundžiami atsakovo Tarnybos direktoriaus ir Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus sprendimai atitinkamoje dalyje, kuria pareiškėjui buvo atsisakyta leisti laikinai naudotis ginčo valstybinės žemės plotais, jais galimai leidžiant naudotis kitam pretenduojančiam suinteresuotam asmeniui M. K.. Ir nors, skundžiamo sprendimo priėmimo dienai Tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymai leisti laikinai naudotis ginčo valstybinės žemės plotais M. K. nebuvo priimti ir galimai nebuvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, tokia įsakymų priėmimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo su M. K. dėl ginčo žemės sklypų tikimybė ir galimybė išlieka. Atsižvelgiant į tai, reikalavimo užtikrinimo priemonė taikytina siekiant išvengti galimo sprendimo įgyvendinamumo apsunkinimo ar negalimumo. Skunde taip pat buvo nurodyta, kad nepritaikius atitinkamos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali tapti neįmanomu ne tik pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas, bet ir padaryta atitinkama žala pareiškėjui, kuris faktiškai naudojasi atitinkamai ginčo valstybinės žemės sklypais (užsėti pasėliai ir pan.).

2) Nepagrįstas teismo argumentas, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad žemės sklypai, kuriais laikinai naudotis pretenduoja pareiškėjas, yra kokiu nors būdu ketinami perleisti ar suteikti konkrečiam asmeniui – M. K.. Teismui pateiktame Tarnybos direktoriaus sprendime Nr. IT-(7.5)-80 aiškiai nurodyta, kad prieš Tarnybos direktoriui priimant skundžiamą sprendimą M. K. Tarnybos Panevėžio skyriui 2012 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo leisti laikinai naudotis ginčo valstybinės žemės plotais. Minėtam asmeniui pateikus prašymą, Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrius jį gali patenkinti, nepaisant šioje administracinėje byloje kilusio ginčo ir dar nesant priimto atitinkamo teismo sprendimo.

3) Teismas nepagrįstai nurodė, kad leidimas laikinai naudotis valstybine žeme kitam asmeniui negali būti laikomas kliūtimi įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis bus palankus pareiškėjui. Išnuomojus (leidus laikinai naudotis) ginčo valstybinės žemės plotu M. K., jam pasėjus pasėlius, net jeigu ir būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, pareiškėjas tam tikrą laiką (atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos ir sėjos cikliškumą) neturėtų objektyvios galimybės naudotis tokiais valstybinės žemės plotais. Be to, pareiškėjas ginčo žemės sklypus per daugelį naudojimo metų yra įdirbęs, į jų agrarinės būklės pagerinimą investavęs nemažai lėšų. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir ginčo žemės sklypus perdavus naudotis kitiems asmenimis, tokių ginčo žemės sklypų agrarinė būklė gali būti pabloginta ir teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pirminės būklės atkūrimas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teigia, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės − iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti Tarnybai ir/ar Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriui priimti sprendimus, leidžiančius M. K. laikinai naudotis ginčo valstybinės žemės plotais ar su juo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis – pareiškėjui palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, tuo aspektu, kad M. K. ginčo žemėje jau pasėjus pasėlius, pareiškėjas dėl žemės ūkio veiklos ir sėjos cikliškumo objektyviai tam tikrą laiką neturėtų galimybės naudotis ginčo žeme. Taip pat pažymi, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismui priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pareiškėjas patirtų turtinę žalą tuo aspektu, jog dėl netinkamo žemės naudojimo, gali būti pabloginta pareiškėjo pagerinta žemės būklė, o jos atkūrimas būtų sunkus ar neįmanomas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro realios grėsmės, pagrindo teigti, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.

Teisėjų kolegija sutinka, jog atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame 2012 m. rugsėjo 26 d. Tarnybos direktoriaus sprendime Nr. 1T-(7.5)-80 (b. l. 16−24) nurodyta, kad pareiškėjo prašyme nurodyti valstybiniai žemės plotai (tarp jų ir Nr. 2, 14, 15) negali būti suteikti jam laikinai naudotis, nes pirmiau už pareiškėją, naudoti šiuos žemės plotus prašymą pateikė M. K., pirmosios instancijos teismo išvada, jog su skundu pateikti dokumentai nepatvirtina, kad žemės sklypai, kuriais laikinai naudotis pretenduoja pareiškėjas, ketinami kokiu nors būdu perleisti ar suteikti M. K., nepagrįsta. Tačiau vien galimybė, kad tokie sprendimai bus priimi, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jų priėmimas apsunkintų ar padarytų neįmanomu pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Akivaizdu, jog leidus M. K. naudotis ginčo žemės sklypais ir/ar sudarius su juo žemės nuomos sutartis, teismui priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įgyvendinimas – skundžiamo sprendimo panaikinimas ir leidimas pareiškėjui laikinai naudotis ginčo žemės plotais, būtų nesunkiai įgyvendinamas priėmus atitinkamus administracinius sprendimus.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog leidus ginčo žeme naudotis M. K. žemės būklė galimai būtų pabloginta, ir pareiškėjas, esant jam palankiam teismo sprendimui patirtų turtinę žalą, siekdamas ją atkurti, pažymėtina, jog aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Be to yra pagrindo manyti, kad jei ginčo žemės plotai bylos nagrinėjimo metu nebus prižiūrimi, žemės būklė pablogėtų dar daugiau, nei tuo atveju, jei būtų naudojama kito ūkininko.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė