2020-03-10 Nr. AB-5515-3-61-3-04311-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-187-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04311-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų H. D., J. V. ir Z. G. (Z. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. D., J. V. ir Z. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai H. D., J. V. ir Z. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. A51- /19(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – ir Skundžiamas raštas) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 66 punktu, pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui tikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektą parengtą pagal H. D. siūlymą (paslaugos Nr. ZSFP-53419), be pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių L. J., Z. K., J. K. ir I. Š. raštiško pritarimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjams teisines pasekmes sukėlė atsakovo 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštas, kuriame buvo nurodytos pastabos, kurias jie turėjo pašalinti. Skundžiamame rašte atsakovas tik nurodė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą derinti galės tik tada, kai šis projektas bus ištaisytas. Skundžiamame rašte jokių privalomojo pobūdžio nurodymų pareiškėjams atsakovas nesuformulavo. Taigi, teismas vertino, kad net ir panaikinus minėtą raštą, pareiškėjų teisinė padėtis nepasikeistų, t. y. atsakovo 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštas, kuriame išdėstytos pastabos, ir toliau liktų galioti. Taigi, toks raštas negali būti ginčo teisme dalyku.

Pareiškėjai, kaip nurodė teismas, taip pat siekia, jog atsakovas projektą derinti pateiktų be kitų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raštiško pritarimo. Šis reikalavimas yra išvestinis iš pirminio. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu pateikė pastabas Nr. 3 ir 4, t. y. dėl privažiavimo kelio suprojektavimo bei dėl netinkamai nustatyto sklypų naudojimo būdo. Skunde pateikti pareiškėjų argumentai, kad pastabos yra formalios, nepaneigia, jog būtent tuo raštu jos ir buvo nustatytos, o pareiškėjai tokį raštą galėjo ginčyti. Taip pat pareiškėjai nurodo, kad atsakovas kelia neįgyvendinamą reikalavimą H. D. projektą pataisyti pagal civilinio ginčo šalies atstovų pastabas ir pakartotinai teikti suderinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra tiesiogiai susijęs su civiline byla Nr. 2-160-592/2019 (2-62-592/2020), kurioje pareiškėjai turi teisę teikti argumentus dėl nagrinėjamo projekto. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ir nagrinėjamas bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas. Tokie ginčai nagrinėtini civilinio proceso tvarka ir nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp žemės sklypo bendrasavininkų, todėl atitinkamai baigus nagrinėti civilinę bylą, pareiškėjų tolesnis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimas bus vykdomas.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų skundą ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai teigia, kad jų reikalavimas yra aiškiai suformuluotas, o teismas klaidingai nurodo, jog prašymas dėl įpareigojimo yra išvestinis iš prašymo panaikinti raštą. Pareiškėjai paaiškina, kad atsakovas turi kompetenciją priimti sprendimą perduoti žemės sklypo projektą tikrinimui į Nacionalinę žemės tarnybą.

Atsakovo 2019 m. lapkričio 22 d. raštas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo projektas bus toliau derinamas tik jeigu bus pasirašytas pagal bendraturčių pastabas, sukelia teisines pasekmes pareiškėjams, nes juo remiantis atsakovas vilkina sprendimą perduoti projektą tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Šis reikalavimas (dėl rašto panaikinimo) yra išvestinis iš pagrindinio pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą perduoti žemės sklypo projektą tikrinimui Nacionalinei žemės tarnybai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų nuomone, teismas padarė klaidą dėl to, kas yra pagrindinis ir išvestinis reikalavimai. Be to, tokio rašto panaikinimas su teismo įpareigojimu perduoti žemės sklypo projektą tikrinimui į Nacionalinę žemės tarnybą sukels konkrečias pasekmes pareiškėjams – jų rengtas projektas bus patikrintas Nacionalinėje žemės tarnyboje ir jį bus galima pateikti į civilinę bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vertinant pareiškėjų skundo priimtinumo klausimą, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-288-438/2016).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. A51- /19(2.14.2.12E-ŽEM) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 66 punktu, pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui tikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektą parengtą pagal H. D. siūlymą (paslaugos Nr. ZSFP-53419), be pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių L. J., Z. K., J. K. ir I. Š. raštiško pritarimo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi į bylą pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, kad pareiškėjai ginčija 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. A51- /19(2.14.2.12E-ŽEM), kuriame atsakovas juos informavo pakartotinai, kad galės žemėtvarkos projektą suderinti tada, kai bus pateiktas projektas spausdinta forma bei pataisytas, atsižvelgus į 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodytas pastabas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams teisines pasekmes sukelia 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštas, kuriame nurodytos pastabos, kurias pareiškėjai turėjo ištaisyti. 2019 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. A51- /19(2.14.2.12E-ŽEM), kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių.

Pareiškėjai paaiškina, kad teismas klaidingai nurodė, jog prašymas dėl įpareigojimo yra išvestinis iš prašymo panaikinti 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. A51- /19(2.14.2.12E-ŽEM). Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 66 punktu, pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui tikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektą parengtą pagal H. D. siūlymą (paslaugos Nr. ZSFP-53419), be pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių L. J., Z. K., J. K. ir I. Š. raštiško pritarimo, yra išvestinis iš pirminio. Nustačius, kad pagrindinis skundo reikalavimas (panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. A51- /19(2.14.2.12E-ŽEM)) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, išvestinio skundo reikalavimo teismas taip pat neturi pagrindo priimti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų H. D., J. V. ir Z. G. (Z. G.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Rytis Krasauskas